Byla A-2002-552/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. M. dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1P-877 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau ? ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei J. M..

6Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Šalčininkų kelio posto inspektorė J. M. prieš pradėdama darbą tinkamai nepatikrino savo darbo vietos ir tuo neužtikrino, kad šioje vietoje nebūtų nereikalingų ar muitinės pareigūnams draudžiamų turėti muitinės posto teritorijoje daiktų, neužtikrino tvarkos darbo vietoje ir šia savo veika (neveikimu) pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo nuspręsta J. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kadangi J. M. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau ? ir Profesinė sąjunga) valdymo organo – Jaunimo komiteto narė, buvo kreiptasi į profesinę sąjungą su prašymu leisti skirti J. M. tarnybinę nuobaudą, tačiau atsakovė sutikimo nedavė, motyvuodama tuo, jog darbdavio sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstas, nes pareigūnė tarnybinio nusižengimo nepadarė.

7Pareiškėjas pabrėžė, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus.

8Muitinės departamentas taip pat atkreipė dėmesį, jog J. M. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nare tapo jau pradėjus tarnybinį patikrinimą, o apie tai, kad ji tapo renkamojo valdymo organo – Jaunimo komiteto nare – Muitinės departamentas buvo informuotas jau priėmus sprendimą dėl skirtinos nuobaudos. Muitinės departamento nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog J. M. nuobaudą ketinama skirti ne dėl jos dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, nes nusižengimo atlikimo metu pareigūnė nepriklausė profesinei sąjungai, o jos nare tapo jau pradėjus tarnybinio patikrinimo procedūrą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nė vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, taip pat nenurodė, kokia konkrečiai su profesine sąjunga susijusia aktyvia veikla, net ir nebūdama jos nare, užsiėmė ši muitinės pareigūnė, dėl kurios būtų pagrindas diskriminuoti būtent J. M.. Pareiškėjo teigimu, atsakovas šiuo atveju vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją ir galimai piktnaudžiaudamas užimama padėtimi. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą J. M. ketinama skirti dėl jos narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Muitinės departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

9Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10Atsakovas pripažino, kad jis nėra įgaliotas spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Atsakovas paaiškino, kad pareikšdamas savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovo teigimu, kadangi Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, todėl dėl tarnybines nuobaudos skyrimo įstaigos vadovas sprendžia, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, įskaitant ir profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1P-877 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą motyvus.

11Atsakovas pabrėžė, kad pagrindinis Taisyklių tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti muitinės pareigūnų tarnybinių nusižengimų aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju komisija netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktus, patikrinimą atliko tendencingai, bei nesilaikė pagrindinių Taisyklių principų ir tikslų, o pareigūnė tarnybinio nusižengimo nepadarė. Komisija netinkamai atliko tyrimą, nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, nevertino posto inspektorės J. M. paaiškinimuose išdėstytų motyvų.

12Atsakovo teigimu, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, jis vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jam suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Darbdavys net ir gavęs informaciją apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros net nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti. Atsakovo manymu, pareiškėjas savo veiksmais toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, pažeidžiamumą, bei siekė parodyti pareigūnams, kad priklausydamas profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis kitų, nepriklausančių profesinei sąjungai muitinės pareigūnų, atžvilgiu.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

15Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2015 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1B-777 sudarė komisiją Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų, tarp kurių buvo ir J. M., galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti. Komisija konstatavo, kad J. M. prieš pradėdama darbą tinkamai nepatikrino savo darbo vietos ir tuo neužtikrino, kad šioje vietoje nebūtų nereikalingų (darbo vietoje nenaudojamų) ar muitinės pareigūnams draudžiamų turėti muitinės posto teritorijoje daiktų, neužtikrino tvarkos darbo vietoje, nes minėtoje darbo vietoje (šiukšlių dėžėje) buvo aptikti šioje darbo vietoje niekam nepriklausantys, nereikalingi (nenaudojami) pinigai, kurie viršija 25 procentų pareiginės algos dydžio pinigų sumą. Komisija padarė išvadą, kad šia savo veika (neveikimu) J. M. pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B-37, 23.6, 23.6.1, 23.6.5 punktų nuostatas, Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-285, 7.17, 7.21 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 9.10 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Komisija pasiūlė J. M. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kadangi J. M. yra profesinės sąjungos narė, išrinkta profesinės sąjungos renkamojo valdymo organo – jaunimo komiteto – nare, Muitinės departamentas kreipėsi į atsakovą, prašydamas duoti sutikimą už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

16Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo sprendimo motyvus bei atsakovo atsiliepime pateiktus paaiškinimus, priėmė išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog J. M. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Teismas atkreipė dėmesį, jog J. M. prašymą tapti profesinės sąjungos nare pateikė tą pačią dieną, kai buvo sudaryta komisija jos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, todėl tarnybinis patikrinimas niekaip negali būti siejamas su jos veikla profesinėje sąjungoje. Atsakovo argumentai dėl nuobaudų neskyrimo kitiems pareigūnams, kurie nėra profesinės sąjungos nariai, šiuo atveju taip pat negali sudaryti pagrindo konstatuoti J. M., kaip profesinės sąjungos narės, diskriminavimo, kadangi atsakovo nurodomų pareigūnų ir J. M. situacijos skiriasi.

17Teismas konstatavo, kad nepagrįstas ir neteisėtas atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t. y. viešąjį interesą. Teismas pabrėžė, kad pareigūno dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali jam sukurti jokių privilegijų prieš įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir negali būti priedanga išvengti tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą. Todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorei J. M. yra neteisėtas ir nepagrįstas.

18III.

19Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? atmesti Muitinės departamento prašymą.

20Atsakovas sutinka, jog profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Taisyklių 33 ir 26 punktais. Vadovaudamasi Taisyklėse ir 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 11B-1000/PV-33 nustatyta norma ir galimybe pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, įvertinus visas aplinkybes, profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ketinama pareigūnei ją skirti neįrodžius kaltės.

21Atsakovo teigimu, teismas visai nesigilino į galimas persekiojimo aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų. Atsakovo nuomone, Muitinės departamentas, ginčydamas profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu.

22Atsakovas nurodo, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė ir dėl profesinės sąjungos pateiktų įrodymų, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui ? įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui ? drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

23Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad J. M. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, ir konstatavo, kad profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, sutrukdė Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą ir tuo pažeidė viešąjį interesą. Pareiškėjo teigimu, toks teismo sprendimas atitinka teismų praktiką, neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis A146-153/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1 -853/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.).

25Pareiškėjas nurodo, kad profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą J. M., nenurodė nei vienos J. M. diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai Kolektyvinei sutarčiai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją, nustatytą 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 27.3 papunktyje.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės posto inspektorei - profesinės sąjungos renkamo valdymo organo narei - pagrįstumo ir teisėtumo.

29Byloje nustatyta, kad Muitinės departamente 2015 m. spalio 12 d. buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorės J. M. veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą pasiūlyta pripažinti, kad J. M. padarė tarnybinį nusižengimą bei skirti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kadangi J. M. yra profesinės sąjungos valdymo organo narė, todėl Muitinės departamentas kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą šiai pareigūnei.

30Ginčijamu 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1P-877 profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. M., šį atsisakymą motyvuodama tuo, kad komisija netinkamai atliko tyrimą, nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, nevertino tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimuose išdėstytų motyvų.

31Nesutikdamas su profesinės sąjungos atsisakymu duoti sutikimą jos nariui skirti tarnybinę nuobaudą, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tokį prašymą patenkino, konstatavęs, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas siekia trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ar jo veiklos renkamame šios profesinės sąjungos organe, todėl atsakovas atsisakymu nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę taikyti pareigūnei tarnybinę nuobaudą už galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą.

32Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pagrįstai atsisakė duoti sutikimą J. M. skirti tarnybinę nuobaudą, nes profesinė sąjunga bet kuriuo metu turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Muitinės departamentas neįrodė, jog ginčijamas atsisakymas pažeidė jo, kaip darbdavio, interesus. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl profesinės sąjungos pateiktų įrodymų, taip Muitinės departamentui suteikdamas pranašumą byloje. Be to, tokiu būdu teismas profesinės sąjungos teisę duoti leidimą skirti drausminę nuobaudą padarė neveiksminga.

33Teisėjų kolegija nurodo, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos teisę duoti arba neduoti sutikimus traukti drausminėn atsakomybėn jos narius reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau ? ir Statutas) 16 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys. Statuto 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (1 d.). Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (2 d.).

34Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Statute įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas muitinės įstaigų profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinėms sąjungoms suteikė stebėtojo teises, o naudojimasis stebėtojo teisėmis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme muitinėje veikiančiai profesinei sąjungai turi sudaryti sąlygas ir prielaidas sprendžiant Muitinės departamento vadovo kreipimąsi išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti muitinės pareigūnui, išrinktam į veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, tarnybinę nuobaudą, priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą neperžengiantį stebėtojo teisių ribų (žr., pvz., 2015 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015).

35Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV-33 27.3 punkte nustatyta, kad, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

36Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Atsižvelgus į tai, reikia įvertinti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

37Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje byloje ginčijamas profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnei, kuri yra profesinės sąjungos renkamojo organo narė, tarnybinę nuobaudą trukdo muitinei (institucijai) užtikrinti jai priskirtų įstatymų funkcijų tinkamą įgyvendinimą, trukdo Muitinės departamento vadovui vykdyti savo funkcijas personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą). Tarnybinio nusižengimo tyrimo patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2267 pateiktas nustatytų aplinkybių vertinimas, lėmęs Muitinės departamento vadovo įsitikinimą, kad yra padarytas teisės pažeidimas, ir apsisprendimą, kad už nustatytą pažeidimą turi būti skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas, patvirtina, kad pažeidimas buvo vertintas kaip žalingas muitinės veiklai, kenkiantis jos prestižui, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą tokiu neveikimu kaltinamai pareigūnei skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. užbaigti nuobaudos skyrimo procedūrą, iš esmės pažeidžia darbdavio (pareiškėjo) interesus minėtų funkcijų atlikimo srityje.

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo pozicija, jog jis turi įstatymo suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą, nes profesinė sąjunga gali bet kuriuo metu turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo, nepripažintina pagrįsta. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad atsakovas peržengė jam suteiktos diskrecijos ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atsisakyme išdėstytos aplinkybės dėl tarnybinio patikrinimo procedūrinių pažeidimų – galės būti nagrinėjamos, jei J. M. bus paskirta tarnybinė nuobauda, nes tarnybinio patikrinimo išvada yra rekomendacinio pobūdžio – sprendimą skirti ar ne atitinkamą tarnybinę nuobaudą priima pareigūną į pareigas skiriantis vadovas (Statuto 34 str. 2 d.). Įvertinus pareiškėjo pateiktą Tarnybinio nusižengimo tyrimo patikrinimo išvadą, darytina išvada, jog pareiškėjas įrodė, kad šiuo atveju tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su J. M. naryste bei veikla profesinėje sąjungoje, nes tarnybinę nuobaudą jai norima paskirti už jos aplaidumą.

39Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti atsakovo profesinės sąjungos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

42Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau... 6. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog... 7. Pareiškėjas pabrėžė, jog profesinės sąjungos renkamasis organas,... 8. Muitinės departamentas taip pat atkreipė dėmesį, jog J. M. Muitinės... 9. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga pateiktame atsiliepime į... 10. Atsakovas pripažino, kad jis nėra įgaliotas spręsti, kokios rūšies... 11. Atsakovas pabrėžė, kad pagrindinis Taisyklių tikslas – sudaryti sąlygas... 12. Atsakovo teigimu, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą,... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu... 15. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad Muitinės departamento... 16. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas... 17. Teismas konstatavo, kad nepagrįstas ir neteisėtas atsakovo atsisakymas duoti... 18. III.... 19. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo... 20. Atsakovas sutinka, jog profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti,... 21. Atsakovo teigimu, teismas visai nesigilino į galimas persekiojimo aplinkybes,... 22. Atsakovas nurodo, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė ir dėl profesinės... 23. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 24. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo,... 25. Pareiškėjas nurodo, kad profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti... 29. Byloje nustatyta, kad Muitinės departamente 2015 m. spalio 12 d. buvo sudaryta... 30. Ginčijamu 2015 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 1P-877 profesinė sąjunga... 31. Nesutikdamas su profesinės sąjungos atsisakymu duoti sutikimą jos nariui... 32. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pagrįstai atsisakė duoti... 33. Teisėjų kolegija nurodo, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 35. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos... 36. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką,... 37. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje byloje ginčijamas profesinės... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo pozicija, jog jis turi įstatymo... 39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 41. Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą... 42. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą... 43. Nutartis neskundžiama....