Byla 1-241-827/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant vertėjui Eglei Smailienei, S. M., Giedriui Račkauskui, Erikai Vencevičienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, Renaldui Budriui, nukentėjusiesiems V. O., V. O. kaltinamajam Z. M., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič, specialistui O. D.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. M., a. k. ( - ) gim. ( - ), Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. ( - ), teigia turįs neįgalumą:

31)

4atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės 2012-03-05, vadovaujantis BK 38 str., BPK 212 str. 1 d. 5 p., nutraukus IT 13-1-00347-12, pagal BK 140 str. 1 d., kaltininkui Z. M. susitaikius su nukentėjusiąja S. M.;

52)

6teistas 2017-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., laisvės apribojimu 6 mėnesiams; teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 ir 5 punktuose ir teismas

Nustatė

7Z. M. naudojo fizinę prievartą, o būtent, kad jis, 2017 m. sausio 9 d., apie 00.08 val., adresu ( - ), Vilniuje, laiptinėje konflikto metu tyčia nustūmė laiptais žemyn savo uošvienę V. O. (gim. 1958) ir susigrūmė su uošviu V. O. (gim. 1952) bei jį pargriovė, dėl ko V. O. krisdama patyrė kaktos odos nubrozdinimą, kairiojo alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžį, kairiojo stipinkaulio galvos lūžį su panirimu, dėl ko jos sveikata sutriko nesunkiai, o V. O. krisdamas patyrė kairės plaštakos V –o piršto II-o pirštakaulio pamato šoninio krašto lūžį be poslinkio, dėl ko V. O. sveikata sutriko nesunkiai, be to, V. O. krisdamas patyrė kairės pėdos I-o piršto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, dėl ko V. O. sveikata sutrikdyta nežymiai. Taip veikdamas Z. M. tyčia nesunkiai sužalojo du žmones. Šiais veiksmais Z. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

8Kaltinamasis Z. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam pareikšto kaltinimo jis nepripažįsta, jį išprovokavo. Sekmadienį apie 11.30 val. grįžo iš bažnyčios. Pamatė, kad žmona su vyresniąja dukra kažkur ruošiasi. Mažesnioji dukra pasakė, kad reikia nuvesti pas senelius. Žmona su kaltinamuoju nesikalbėjo, nors prieš tai nesipyko. Žmona su dukra nuėjo į parduotuvę, pirko alkoholio, maisto. Kaltinamasis ėjo iš paskos. Uošvė pakvietė užeiti, bet atsakė, kad dabar negali užeiti ir užeis vėliau. Nuvažiavo pas brolį. Kai grįžo, jau temo, reikėjo paimti vaikus. Paskambino, paklausė, kada paimti vaikus. Sakė pirkti vyno ir ateiti. Nuėjęs pamatė butelių bateriją. Suprato, kad kažkas rezgama prieš jį. Uošvis atidarė kažkokį butelį. Uošvė sakė, kad privalo išgerti. Kaltinamasis sutiko išgerti, jam pripylė ir išgėrė. Pajuto, kad kažkas ne taip. Jo reikalavo gerti per jėgą. Kaltinamasis teigė, kad tai buvo ne vynas, o, atrodo, kažkoks „Stiprus riešutėlis“. Kadangi jautė, kad kažkas ne taip, paėmė mažesnę dukrą už rankos ir išėjo. Uošvis vijosi iš paskos. Žmona nesikalbėjo. Prieš tai sakė, kad kažką jam padarys. Kai gėrė, uošvė sakė, kad nors gyvena bendrabutyje, bet visko turi. Žmona nėjo namo, pasuko kažkur kitur. Ėjo link viešbučio, dainavo. Kai parėjo namo, ji atsigulė. Kaltinamasis paskambino broliui. Pasakė, kad uošvis kažko pripylė. Žmona išlėkė iš kambario. Kaltinamojo telefonas nuskrido. Vėliau brolis sakė, kad girdėjo rėkimą. Žmona ant kaltinamojo puolė rankomis. Ją pastūmė ir ji nugriuvo po stalu. Dar pabeldė plaktuku kaimynams. Dukra E. nesuprato, kas vyksta, todėl paskambino uošvei. Su E. sėdėjo virtuvėje. E. buvo kambaryje. Tuo metu į butą atėjo uošviai. Uošvis priekyje, uošvė iš paskos, griebė iš kaltinamojo dukrą, puolė muštis. Paprašė jų išeiti, išplėšė vaiką atgal. E. nuvedė į kambarį. Uošvius išvedė į koridorių į laiptų aikštelę ir paliko už durų. Aikštelės plotas maždaug 2x2 kv. m. laiptai tiesiai, priešais buto durys. Nematė, kad kuris nors griūtų. Išvedė juos ir tiek. Jie provokavo, kad trenktų jiems. Kadangi jie visą dieną gėrė, gal griuvo, o gal kaltinamasis neapskaičiavo jėgų ir uošviai galėjo nugriūti laiptinėje. Jų name Kapsų gatvėje statūs laiptai, gal bėgdami nugriuvo. Ten laiptai statūs. Žiūrint kokia jėga išstūmė, gal galėjo susižaloti. Buto durys atsidaro į lauką. Stumiant iš buto, atidarė duris ir pasakė išeiti. Uošvį iš buto išprašė pirmą. Nežino po kiek laiko išprašė ir uošvę. Tada nebuvo toks girtas, bet buvo stresas, sužinojo, kad nori atimti pusę buto. Uošviai buvo neblaivūs. Kaltinamajam nustatytas nedidelis 1,6 promilių neblaivumas. Uošviai buvo labiau neblaivūs. Konflikto išvakarėse, sausio 8 d., kai buvo užėjęs, uošvė sakė, kad skauda sąnarius, negali judinti rankos, išeina iš darbo. Vis judino pirštus. Jie nebuvo sužaloti. Sakė, kad skauda sąnarius, lūžių nebuvo. Ligonių kasai atlygino žalą už uošvės gydymą. Tyrėja sakė sumokėti ir nutrauks bylą. Dukros konflikto nematė. Jas išvedė į kambarį. Uošviams liepė išeiti iš buto. Plaktukas gulėjo tamsiame kambaryje, uošviai jį gal matė, bet kaltinamasis jo rankose neturėjo. Prieš tai plaktuku pabeldė kaimynams, nes triukšmavo. Uošvių nuo laiptų nestūmė.

9Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 66), Z. M. nurodė, kad uošvius išstūmė už durų, bet nuo laiptų nestūmė. Išstūmęs juo buvo išėjęs į laiptinę, jam apdraskė nosį, kaltinamasis uždarė duris ir paliko uošvius laiptinėje. Triukšmo buvo, liudytojas yra kaimynas, gyvenantis aukščiau – M. M. (t. 1, b. l. 116-118).

10Prokurorui pakeistus kaltinimą, kaltinamasis buvo apklaustas 2018-05-08 teismo posėdyje paaiškino, kad su pakeistu kaltinimu jis nesutinka, paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes, kad kai parėjo namo, jis išėjo į virtuvę, norėjo paskambinti broliui. Žmona atbėgo, kaip išprotėjusi, išmušė iš rankų telefoną. Jai užėjo agresijos priepuolis, todėl kaltinamasis pakišo po stalu, kad apsiramintų. Dukra E. buvo su juo. Į butą atbėgo uošviai, griebė iš kaltinamojo E., vos jos nesuplėšė. E. iki šiol bijo uošvio. Ji pasiruošusi viską pasakyti teisme. E. traukė iš uošvio rankų. Jo veidas buvo išmuštas baltomis ir raudonomis dėmėmis. Kai atgal plėšė iš jo vaiką, galėjo lūžti pirštas. Paprašė uošvių išeiti iš buto. Tada uošvė puolė draskytis. Kai juos kaltinamasis išmetė iš buto, sėdėjo koridoriuje. Uošvis beldė į duris, reikalavo atidaryti, nes atėjo policija. E. atidarė duris. Kaltinamajam uždėjo antrankius, paguldė ant uošvio batų. Uošvis spyrė kaltinamajam basa koja į šoną. Vėliau kaltinamasis miegoti ant šono. Areštinėje stebėjosi, kodėl niekur nesikreipė dėl sužalojimo. Kai sulaikė, dvi paras praleido areštinėje Kosciuškos gatvėje. Po to išvežė į Lukiškes. Advokatas sakė, kad su viskuo sutiktų, greičiau baigsis. Sugrįžęs iš Lukiškių, sužinojau, kad konfliktą matė kaimynas. Kaimynas teiravosi klausė, kas ten vyko.

112018-06-29 teismo posėdyje nurodė, jog sutinka, kad ji uošvio nuo laiptų nenumetė, nukentėjęs susižalojo, kai iš kaltinamojo tempė verkiantį vaiką. Galvojo kad ją suplėšys, todėl paleido vaiką Vėliau dukrą paėmė atgal tada ir lūžo pirštas. Dukra iki šiol bijo senelio. Abu uošvius už rankų išvedė iš buto už durų. Uošvis nespėjo apsiauti batų, tikriausiai sušalo kojas ir šaukė jam, kad įleistų uošvį. Kaltinamasis dukros paprašė atidaryti duris ir į butą įėjo policijos pareigūnai. . Jie norėjo jam uždėti antrankius, paguldė ant uošvio batų ir tada uošvis basa koja spyrė kaltinamajam į šoną tada ir galėjo susilaužyti kojos pirštą. Dėl šono sumušimo kaltinamasis negalėjo miegoti ant šono. Apie tai jis sakė areštinėje. Su policijos pareigūnai nekonfliktavo, tik nenorėjo, kad jam antrankius uždėtų, nes nebuvo dėl ko.

12Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis 2017 m. birželio 9 d. Z. M. nesutiko su įtarimu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir 140 str. 2 d. ir paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pamena tai, kad 2017-01-08, apie 17 val., atvyko pas savo uošvius į ( - ), Vilnius. Ten jau buvo jo žmona su vaikais. Čia vartojo alkoholį, bendravo. Apie 21 val. jis su žmona grįžo namo. Čia tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, nes S. pradėjo jam priekaištauti, kad jis negražiai atsiliepė apie jos tėvus. Dukra E. pranešė jo uošviams, kad vyksta konfliktas. Uošviai gyvena netoliese, atėjo pas juos, iškvietė policijos pareigūnus. Uošvis V. O. atėjęs pradėjo jam iš rankų traukti dukrą E., kurią Z. M. laikė ant rankų. Tarp jo su V. O. bei V. O. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu įžeidinėjo, Z. M. liepė išeiti iš jo namų. Visų aplinkybių, kaip juos (uošvius) išprašė iš buto, Z. M. tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus. Gal ir galėjo būti, kad stumtelėjo Valentiną ar Viktorą, bet sužaloti jų nenorėjo. V. O. galėjo pastumti netyčia susistumdymo metu, nes ir jį patį stumdė. Dėl savo veiksmų gailisi, tikrai nenorėjo sužaloti artimųjų. Sutinka sumokėti ligonių kasai už gydymą 790,22 eurus. Juos galės sumokėti dalimis iš turimų santaupų (t. 1, b. l. 66).

13Apklausta kaip nukentėjusioji V. O. teismo posėdžio metu parodė, kad išgėrė butelį vyno. Vakare atėjo kaltinamasis Z. M.. Vyras kolekcionuoja alkoholinius gėrimus. Jis pasiūlė žentui-kaltinamajam Z. M. paragauti riešutinio gėrimo. Kai dukra su šeima išėjo, susitvarkė ir atsigulė miegoti. Paskambino vyresnioji anūkė ir pasakė, kad tėtis muša mamą. Su vyru nubėgo į dukros butą. Duris atidarė vyresnioji anūkė. Dukra gulėjo po stalu, o ant jos sėdėjo jaunesnioji anūkė. Paskambino policijai. Kaltinamasis stūmė ją iš buto. V. O. pirmą išstūmė iš buto ir nustūmė nuo laiptų, ji susižalojo ranką. Vyras nuėjo paimti vaikus, nes tai jau ne pirmas kartas. Vyresnioji anūkė stovėjo laiptų apačioje ir verkė. Po to išmetė vyrą net be batų. Jis susižalojo pirštą. Kaltinamasis užsidarė bute, neatidarė durų policijai. Duris atidarė jaunesnė anūkė. Policijos pareigūnai iš karto negalėjo suimti kaltinamojo, panaudojo elektros šoką ir tada suėmė, išvežė iš buto. Nuo anūkės skambučio iki jų atėjimo praėjo maždaug 5-7 minutės. Įleido E.. Virtuvėje dešinėje pusėje po stalu gulėjo dukra S. M.. Jaunesnė anūkė sėdėjo ant jos. Kaltinamasis turėjo plaktuką ir kažkokį butelį. Sakė, kad tai velniai. Aš skambinau policijai. Kaltinamasis trukdė skambinti. V. O. vyras kėlė E.. Kaltinamasis norėjo atimti vaiką. Bute niekas negriuvo. Viskas įvyko už durų, kai V. O. išmetė už pakarpos į laiptų aikštelę, kurios plotas maždaug 2,5 kv. m. Laiptai yra žemyn į kairę nuo durų maždaug 1,5 metrų atstumu. Durys atsidaro į išorę pagal laikrodžio rodyklę. Kai kaltinamasis išmetė per duris, sugriebė jo ranką. Kaltinamasis išėjo ir metė ją ant laiptų. Nugriuvo ir nučiuožė. Kas vyko toliau, iš skausmo neprisimena. Vyras pasodino nukentėjusiąją ant laiptų. Labai skaudėjo ranką. Antrą kartą paskambino policijai. Matė, kad vyrą išstūmė be batų. Toliau nematė iš skausmo. Vyras negriuvo. Buvo apsirengusi kailinius, pižamą ir sportines kelnes, nes jau gulėjo lovoje, kai paskambino anūkė. Avikailiai dirbtiniai. Kai numetė nuo laiptų ir trenkėsi, neprisimena kaip ar veidu, ar nugara į laiptus. Iki stumdymo nebuvo sužalota. Paaiškino, kad kaltinamasis ir blaivus ir girtas būna toks pat. Kur dalyvauja, visur sukelia muštynes. Dukra buvo šiek tiek išgėrusi vyno. Keturiese išgėrė tris butelius vyno nuo 14.30 iki 21 val., valgė. Teigė, kad po įvykio darė dvi operacijas, iki šiol nedirba. Po įvykio buvo depresija, širdies problemos, prasidėjo diabetas. Po pirmos operacijos gulėjo ligoninėje 7 ar 8 dienas, po antros operacijos gulėjo dvi dienas. Dirbo UAB „R.“ valytoja. Susirado lengvesnį darbą kino teatre „Vingis“, bet ši vieta jau užimta. Iki šiol yra nedarbinga. Dėl šio sužalojimo prarado daug. Nukentėjusioji V. O. patikslino civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo Z. M. 600 eurų, 300 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro vaistai, įvairūs tepalai. Kaltinamasis buvo atėjęs, norėjo su pakalbėti, bet ji atsisakė kalbėtis, kol nesugijusi ranka (t. 1, b. l. 118-119).

14Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji V. O. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Nurodė, kad kai atvyko pas dukrą į butą ir pamatė, kad dukra buvo sumušta, ji ketino skambinti į policiją, tačiau kaltinamasis pradėjo atiminėti telefoną, ją stumdyti. Tada įsikišo vyras V. ir jie sus Z. susistumdė, o nukentėjusioji iškvietė policiją. Kol S. rinkosi daiktus Z. juos išstūmė į koridorių, nukentėjusiąja stovinčią prie laiptų, nustūmė nuo jų. Kai atvko pareigūnai ir užėjo į butą, kaltinamasis jiems labai priešinosi, muistėsi, stumdėsi (t. 1. B. l. 17-18, 54).

15Apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu S. M. parodė, kad yra kaltinamojo Z. M. žmona. Paaiškino, kad po Naujųjų metų mama pasikvietė pasikeisti dovanomis. Nusipirko saldainių ir vyno ir su dukromis nuėjo. Vyrui pasakė, kad eis pas tėvus, bet jo nekviečia, bet jis ėjo iš paskos. Mama pasiūlė užeiti ir jam, bet vyras atsisakė užeiti. Mama pasakė, kad gali užeiti vėliau. Visi sėdėjo. Vakare atvažiavo vyras, atvežė du butelius vyno. Visi išgėrė ir ėjo namo. Matė, kad vyras girtas, todėl reikėjo pasivaikščioti, kad prasiblaivytų. Vyresnioji dukra nuėjo namo, o likę, tryse vaikščiojo. Grįžus namo, sakė, kad reikia eiti miegoti ir atsigulė. Išgirdo, kad vyras skambina broliui ir pasakoja, kas nepatiko pas žmonos tėvus. S. M. paklausė, kam žemina jos tėvus. Tuo metu iškrito telefonas. Vyras griebė ją už plaukų, nugriuvo, o vyras ją spardė. Po to paėmė plaktuką, sakė, kad nužudys, daužė palangę. Gulėjo ant grindų, o jaunesnioji dukra S. M. ramino. Vyresnioji dukra paskambino S. M. tėvams. Jie atėjo. Mama paklausė, kas čia vyksta. Dukra neprisipažino, kad skambino. Mama pamatė S.. Pasakė, kad sumušė vyras ir mama liepė rengtis. Kaip vyras išvarė mamą, nematė. Kas vyko toliau, nematė, rinko daiktus ir atvažiavo policija. Kiek matė, niekas negriuvo. Buvo kambaryje. Tą dieną buvo išgėrusi vyno, šiek tiek apsvaigusi. Vyras buvo vidutiniškai neblaivus. Tėvai buvo taip pat šiek tiek išgėrę. Tą dieną matė tik kad stumdėsi vyras su tėvu kambaryje. Į laiptinę liudytoja nėjo, dukra prašė vandens, sakė, kad močiutė verkia, jai skauda ranką. Liudytoja gyvena pirmame aukšte, virš jų gyvena jauna šeima viename bute, o kitame vyras žmona ir du vaikai. M., kurio pavardės nežino, gyvena 4 aukšte. Tą vakarą triukšmo buvo, bet dukra sakė, kad niekas nebuvo išėjęs (t. 1, b. l. 119-120).

16Apklausta kaip liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. sausio 8 d. buvo sužalota ji pati. Kai vyras ją spardė, mažesnioji dukra E. atsigulusi ant jos neleido jos mušti, o vyresnioji dukra E. paskambino jos tėvams ir paprašė, kad jei ateitų padėti. Z. M. paėmęs plaktuką lakstė po butą ir daužė kažką. E. atidarė duris ir įleido liudytojos tėvus. Kai jie užėjo į virtuvę, liudytoja tik tada atsikėlė. Ji sakė tėvams, kad bijo ir prašė ją su vaikais paimti. Nuėjo į kitą kambarį rengtis. Jos akivaizdoje Z. stumdė jos tėvą ir išstūmė į koridorių pro duris ir duris uždarė. JI nematė, kaip Z. sužalojo jos mamą, tačiau dukra E. pasakojo, kad jis būdamas koridoriuje su V. ją pastūmė nuo laiptų ir ji nukrito. Liudytoja nuėjo rinktis daiktų, o ką Z. darė, ji nežino. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie uždėjo antrankius, nes jis priešinosi (t. 1, b. l. 14).

17Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas O. D. paaiškino, kad tokia situacija gana dažna. Pirmiausiai apžiūri traumatologas, nusiunčia atlikti rentgenologinį tyrimą. Rentgenologas pasižiūri rentgeno nuotraukas, nesulaukęs gydytojo radiologo aprašymo. Kadangi rentgeno nuotraukos iš karto pasirodo ligoninės elektroninėje erdvėje, gydytojas mato ir vertina. Tačiau vėliau radiologas atlieka aprašymą. Traumatologas, jo nuomone, pamatė kairės rankos plaštakos penkto piršto vidurinės falangos lūžį, o radiologas tik įtarė, lūžis galbūt yra, o galbūt nėra. Vienintelis sužalojimas, kuris galėjo būti aprašytas iki galo, bet jis nėra aprašytas iki galo, todėl specialistas negali duoti įtariamai vienokią ar įtariamai kitokį sutrikdymo mastą. Jis yra arba jo nėra. Šiuo atveju, deja, bet sužalojimo nėra. Buvo uždėtas gipsas, kas dažnai daroma ir liepiama atlikti kontrolines rentgenogramas. Ar šiuo atveju jos buvo atliktos duomenų nėra, išvados surašymo dieną nebuvo pateikta. Jeigu buvo atliktos rentgenogramos, tai vertinant pirmines rentgenogramas, atliktas iš karto po įvykio, kartu su pakartotinomis rentgenogramomis, atliktomis vėliau, dešimties dienų ar dviejų savaičių laikotarpiu po traumos rekomenduojama atlikti, tas rentgenogramas galima tarpusavyje gretinti ir daryti tolimesnes išvadas. Pagal tai, ką turėjo specialistas, buvo atliktos 5 rentgenogramos kairės plaštakos ir kairės pėdos. Apie kairę pėdą radiologas nieko nesakė ir specialistui ta nuotrauka neužkliuvo. Nuotraukos buvo peržiūrėtos, bet esant gydytojo radiologo įvertinimui specialistas turi vadovautis jo nurodymais ir išvada tik, kad įtariamas. Iki galo nepatvirtinta, negali duoti įtariamai sveikatos sutrikdymo laipsnį. Kodėl buvo atlikta pakartotinė operacija duomenų nėra. Turėtais duomenimis sveikatos sužalojimas buvo įvertintas nesunkus dėl kairio dilbio kaulo lūžio. O dėl ko buvo gydyta toliau, neturint medicininių dokumentų, galima daryti tik prielaidas, kurios susijusios su gydytojo patirtimi, galbūt dėl metalo konstrukcijų netinkamos padėties buvo atlikta pakartotinė operacija, bet tai tik prielaida, tiksliau, dėl gydymo. Ar tai turės ar neturės įtakos sužalojimo laipsniui, reikia spręsti pagal medicininius dokumentus. Dilbio kaulai kartu su žastikauliu sudaro alkūnės sąnarį. Buvo lūžę abu kaulai. Alkūninė atauga, tai, ką mes čiuopiame, ir stipinkaulio galva tai yra toliau, mes jos negalime užčiuopti, nes uždengia raumenys. Užsigavus alkūnę, lyg šauna elektra, tai lūžis buvo maždaug toje vietoje. Toks sužalojimas būdingas tiesioginiam trauminiam poveikiui. Krentant laiptais, toks sužalojimas galėjo atsirasti. Paminėta, kad krito nuo septynių stačių laiptelių. Specialistui pateikus susipažinti paciento apžiūros lapą Nr. 2308 ir 2017-01-16 Rentgeno diagnostinio tyrimo protokolą, specialistas nurodė, kad nėra susipažinęs su 2017-01-16 Rentgeno diagnostinio tyrimo protokolu. 2017-01-16 buvo atliktos rentgenogramos, konsultuota gydytojo. Žmogus nukreiptas pakartotinei rentgenogramai. Sprendžiant iš įrašų, kairės plaštakos kažkodėl pirmo piršto, paskui penkto piršto vidurinės falangos lūžis, kairės pėdos trauminių pakitimų kauluose, toliau raštas neįskaitomas. Esant poreikiui galima išreikalauti dokumentus, galima atlikti ekspertizę (t. 1, b. l. 121-122).

18Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad pažįsta kaimyną (kaltinamąjį Z. M.) maždaug 6-7 metus. Santykiai kaimyniški, kitokių reikalų neturi. Žino, kad jis turi dvi dukras ir žmoną. Tada matė laiptinėje vykusį konfliktą, kai rūkė, dėl ko vyko konfliktas, nežino. Tą vakarą rūkė laiptinėje, girdėjo kaimynų bute kažkokius garsus, bet į tai labai nekreipė dėmesio. Laiptinėje buvo tamsu. Po to išgirdo, kad garsiai trenkėsi buto durys. Laiptinėje pamatė besistumdančius ponią (nukentėjusiąją V. O.) ir kaimyną Z. M.. Visi nugriuvo. Z. M. su ponu (nukentėjusiuoju V. O.) griuvo ant laiptų, o v. O. atsitrenkė į sieną. Kaimynas atsikėlė ir keikdamasis nuėjo į butą. Girdėjo, kaip užsitrenkė buto durys. Langas, prie kurio rūkė yra tarp pirmo ir antro aukštų. Antrame aukšte įjungė laiptinėje šviesą ir nuėjo į savo butą. Po 15-20 min. atvažiavo policija. Z. M. stovėjo laiptų aikštelėje, nugara į buto duris, vyras stovėjo priešais jį, o moteris šone iš kairės pusės. Ji šoko prieš Z.. Jie pykosi. Z. M. žengė link jų ir vyras griuvo ant laiptų. Moteris, atrodo, atsitrenkė į sieną. Versmų negirdėjo. Visko gerai nematė, nes trukdė laiptai. Z. M. atsikėlė nuo laiptų, nes griuvo kartu su nukentėjusiuoju, ir keikdamasis nuėjo į butą. Nukentėjusysis taip pat kėlėsi, bet Z. atsikėlė greičiau. Nukentėjusieji abu atsikėlė ir dar laužėsi į butą. Girdėjo skambutį ir daužymą į duris. Laiptinėje buvo tamsu. Viskas įvyko labai greitai. Tie du žmonės nukrito, Z. greitai atsistojo keikdamasis ir nuėjo, užrakino buvo duris. Tą vakarą lauke rūkė su kaimynu R. G.. Jis gyvena gal 36-me bute tame pačiame name. Sakė, kad girdėjo triukšmą. Paaiškino, kad tame bute vyko ne vienintelis konfliktas. Šį konfliktą įsiminė. Policija atvažiavo gal po 15 minučių, matė iš buto. Tai vyko šįmet pavasarį, buvo šaltoka, arčiau žiemos. Negalėjo pasakyti, kuri mėnesį tai vyko, laikas nuo 21 iki 23 valandos. Šiandieną nukentėjusiuosius iš veido pamatė pirmą kartą, tada moters plaukai buvo ilgesni, vyrą atpažįsta pagal ūgį. Įvykio metu jų veidų nematė, šviesa sklido tik iš buto (t. 1, b. l. 166-168).

19Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. O. parodė, kad paskambino anūkė ir pasakė, kad tėtis muša mamą. Su žmona atėjo į butą, kur gyvena dukra. Pasibeldė į duris, atidarė anūkė. Pamatė, kad anūkė E. sėdi ant dukters. Paėmė anūkę ant rankų. Žmona pasakė, kad skambins policijai, o dukra su vaikais eis pas mus. Pamatė, kad Z. M. pradėjo stumdyti V. O. žmoną, išstūmė į laiptinę. Grįžo į kambarį, atėmė anūkę, pargriovė ant žemės ir išstūmė už durų ir užsidarė buto duris. Teigia, kad pakėlė žmoną. Atvažiavo policijos pareigūnai mergina ir vaikinas. Iš pradžių niekas neatidarė buto durų, policijos pareigūnai pagrasino, kad iškvies gaisrininkus, tada kažkas atidarė. Kaltinamasis priešinosi, bet paguldė jį ant žemės ir išvežė. Prieš tai prieškambaryje Z. M. stumdėsi su V. O. žmona. Nustūmė iki buto durų ir nuleido nuo laiptų. Tai matė. Žmona šūktelėjo, kad skauda. Tada Z. M. perėjo prie V. O.. Paėmė anūkę ir pasodino ant lovos. Pargriovė bute, grūmėmės, stūmė iš buto. Gulėdamas išstūmė ir uždarė buto duris. Kai grūmėsi, skausmo nejuto. Tik ligoninėje pajuto, kad skauda kairės kojos didysis pirštas ir kairės rankos mažasis pirštas. Padarė nuotrauką ir pasakė, kad pramušta sausgyslė. Operacijos nedarė, gydėsi dvi savaites. Kojos pirštas buvo sumuštas, o dėl rankos piršto pasakė, kad pramušta sausgyslė. Iki šiol dar paskauda. Naktį pabunda nuo skausmo.

20Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis V. O. parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. V. Z. sakė, kad kviečia policiją, jis puolė ją, bandė atimti telefoną. Jis puolė ginti V. ir jie su Z. susistumdė. Valentina tuo metu iškvietė policiją. Z. išstūmė V. O. ir jo žmoną pro duris ir būnant laiptinėje jo žmoną nustūmė nuo laiptų (t. 1, b. l. 21-22). Papildomos apklausos metu patikslino, kad V. ketino skambinti į policija, bet Z. M. pradėjo atiminėti iš jos mobiliojo ryšio telefoną. Tai pamatęs nukentėjusysis pradėjo ginti V. ir su Z. M. susistumdė. Tuo metu V. iškvietė policijos pareigūnus. Besistumdant su Z. M. šis nukentėjusįjį ir V. O. išstūmė į koridorių. Čia Z. M. nuo laiptų nustūmė V. O.. Jis pats (nukentėjusysis) kažkuriuo metu, tiksliai nepamena, nes viskas vyko labai greitai, buvo pasiėmęs ant rankų anūkę E , kurią Z. M. iš jo rankų išplėšė. Konflikto metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nes besistumdant su Z. M. buvo nukritęs ir buvo stumdomas, kol Z. M. jį išstūmė į koridorių. Teigia, kad būtent šio konflikto metu nukentėjusiajam buvo sulaužytas kairės rankos mažasis pirštas, apie mėnesį nešiojo gipso įtvarą (t. 1, b. l. 59).

21Apklaustas teismo posėdyje kaip liudytojas T. K. parodė, kad kaltinamojo neprisimena, įvykio neprisimena. Kiek prisimena, lyg tai buvo smurtas artimoje aplinkoje. Pagalbos prašė kolega, kuris dirbo su porininke mergina. Atrodo lyg tai reikėjo išvesti iš buto vieną asmenį, dar du asmenys buvo laiptinėje. Kai atvyko, asmuo gal buvo laiptinėje. Bute dar buvo kažkokie namiškiai, vaikai ar anūkai. Lyg ir buvo kviečiama gaisrinė, ruošėsi lipti per langą, bet vėliau dutis atidarė pats bute buvęs asmuo, o gal kažkas kitas. Prisimena, kad asmuo buvo agresyvus, išvestas su antrankiais jis atsisakė pasiimti avalynę, todėl buvo išvestas kaip stovi. Sulaikymo momento asmens neprisimena. Nukentėjusįjį prisimena, jis gal buvo viduje, o gal vėliau atėjo, neprisimena, tačiaujo akivaizdoje smurto nebuvo. Prisimena, kad namas stovi apačioje, Kapsų g. Kai liudytojas atvažiavo, jau stovėjo policijos tarnybinis automobilis, bute girdėjosi šauksmai. Kolegos pasakė situaciją, kad asmuo, kurį reikia sulaikyti užsidaręs bute. Buvo žiema, žiūrėjo, per kur galima patekti į butą. Po kažkiek laiko atidarė duris. Liudytojas sulaikyme dalyvavo, sulaikinėjo keturiese. Kur tai vyko, neprisimena. Buvo panaudotos spec. Priemonės, antrankiai, jėga, dujos. Ar naudotas elektros impulsas, neprisimena, jeigu taip, tūrėjo būti surašyta ataskaita. Sužalojimų ant sulaikyto vyriškio neprisimena, jeigu buvo sužalotas, turėjo būti kviesta greitoji, matomų sužalojimų nebuvo.

22Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-01-09 00:04 val. BPC O. pranešė, kad neblaivus žentas smurtauja, muša žmoną, yra mažamečiai vaikai, nuo GMP atsisako, apie tai pranešė uošvė, duris atrakins ir laukia lauke (t. 1, b.l. 5)

23Iš 2017 m. sausio 9 d. vyriausiojo patrulio V. M. tarnybinio pranešimo ir vyriausiosios patrulės I. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. sausio 9 d. atvykus į vietą adresu Vilnius, ( - ), laiptinėje pareigūnus pasitiko pranešėja V. O. ir jos vyras V. O. ir jų anūkė E. M., gim. 2002 metais. A. O. ir V. O. paaiškino, kad jų žentas Z. M. užsirakinęs bute muša savo žmoną, namuose taip pat yra jų dukra E. M., gim. 2009 m., buto durų neatidaro. A. O. ir V. O. taip pat paaiškino, kad Z. M. išstūmė V. O. ir V. O. pro buto duris, o V. O. dar ir nustūmė nuo laiptų, V. O. griūdama nuo laiptų susižalojo galvą ir kairę ranką GMP -0893 V. O. išvežė į RVUL. Atvykus patruliams į vietą girdėjosi moters ir vaiko šauksmai, skambino į duris, jų niekas neatidarė apie 20 min. . A. O. ir V. O. teigė, kad Z. M. labai agresyvus, rankose laiko plaktuką, juo viską daužo, todėl į pagalbą iškvietė AP-39. Z. M. atidarius duris jis elgėsi agresyviai, vengė sulaikymo, o jį sulaikant priešinosi – stangrino rankas, muistėsi, sulaikant buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, Z. M. buvo parverstas ant grindų, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Taip pat buvo panaudotos spec. priemonės antrankiai. Patruliams įėjus į butą, jame rado verkiančias, labai susijaudinusias S. M. (gim. 1977) ir E. M. (gim. 2009). S. M. paaiškino, kad tarp jos ir jos vyro Z. M. įvyko konfliktas, kurio metu Z. M. griebė ją už plaukų, pargriovė ant grindų, gulinčią daug kartų kojomis spardė per visą kūną, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, vėliau paėmė į rankas plaktuką, pradėjo juo daužyti namus, grasinti, kad "visus išžudys". S. M. paaiškino, kad tuomet dukra E. M. paskambino V. O. ir paprašė pagalbos. Kai atėjo V. O. ir V. O., Z. M. juos išstūmė pro buto duris į laiptinę (t. 1, b. l. 6, 7).

24Iš specialisto išvados Nr. G 110/2017(01) matyti, kad S. M. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinė kairėje, nugaros kairėje, žastuose, kairiame dilbyje, kairiame šone, sėdmenyse, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai poodinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje, kairėje blauzdoje paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-01-09). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 12).

25Iš teismo medicinos specialisto išvados 2017 m. kovo 14 d. Nr. G641/2017 (01) matyti, kad V. O. nustatyti kūno sužalojimai: kaktos odos nubrozdinimas, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis, kairiojo stipinkaulio galvos lūžis su panirimu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017-01-09). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir kontaktavus minėtomis kūno sritimis su kietu paviršiumi ar kietu buku daiktu. Įprastai odos nubrozdinimai sugyja be pasekmių, kaulų lūžiai sugyja kauliniais rumbais (randais) (t. 1, b. l. 47-48)

26Iš teismo medicinos specialisto išvados 2017 m. kovo 14 d. Nr. G643/2017 (01) matyti, jog specialistas joje konstatavo, kad V. O. nustatytos kairės plaštakos V-o piršto vidurinio pirštakaulio lūžio ir kairės pėdos I-o piršto sumušimo diagnozės sužalojimais nevertinamos, kadangi nepagrįstos objektyviais duomenimis. Nesant sužalojimų požymių nėra ir pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 50).

27Iš 2017-10-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ), Vilniuje. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrima vieta yra daugiabučio namo, esančio ( - ), pirmame aukšte. Į vietą patenkama pro laiptinės lauko duris, kuriose įrengtas domofonas. Butas Nr. 25 yra vienintelis butas laiptų aikštelėje. Laiptų aikštelės matmenys yra 275 cm 268 cm. Buto Nr. 25 durys atsidaro į buto išorę, laiptų aikštelės link. Žiūrint iš buto nuo dešinės durų pusės vyrių kryptimi link dešinėje esančios laiptinės sienos. Atstumas nuo buto durų dešinės staktos iki dešinėje esančios sienos yra 41 cm, atstumas nuo buto durų kairės staktos iki laiptinėje esančios sienos 153 cm. Priešais buto N. 25 duris yra laitų aikštelėje yra laiptų estakada, vedanti aukštyn. Priešais buto duris žiūrint nuo bu pusės kairiau yra laiptų estakada, vedanti žemyn link išėjimo iš šios laiptinės į lauką. Laiptų estakados vedančio žemyn ilgis yra 236 cm, šią estakadą sudaro 7 laiptų pakopos, kurių kiekvienos aukštis 15 cm. Laiptų estakados, laiptinės sienos yra kieto paviršiaus, betonuotos. Laiptų aikštelėje veikia dirbtinis elektros apšvietimas, suveikiantis paspaudus laiptinėje esantį elektros jungiklį (t. 1, b. l. 153 – 159).

28Iš 2018-01-08 ekspertizės akto Nr. PEJG 29(129)/2018(01) matyti, kad V. O. nustatytas kairės plaštakos V-o piršto II-o pirštakaulio pamato šoninio krašto lūžis be poslinkio bei kairės pėdos I-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), kurių individualios savybės liko neužsifiksavusios, todėl identifikuoti traumavusį daiktą (daiktus) nėra galimybės. Kairės plaštakos V-o piršto II-o pirštakaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį (pvz., koja, kokiu daiktu) į fiksuotos kairės plaštakos (pvz., ant galvos, ant kūno at kitokių daiktų) ar ginantis nuo smūgio V-o piršto sritį, tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių (pvz., griūnant) ir nėra būdingas piršto sukimui/lenkimui, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad būtų pažeista lūžusio pirštakaulio sąnario kapsulė, trūkę raiščiai, išsiliejęs kraujas į poodį ir pan. Kairės pėdos I-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį (pvz., koja), tiek ir karės pėdos I-u pirštu atsitrenkiant į kietą buką paviršių (pvz., griūnant, užsigaunat, pačiam suduodant). Sužalojimai, atsižvelgiant į jų morfologinius pažymius, nustatytą šviežią be gijimo požymių, kairės plaštakos V-o piršto II-o pirštakaulio lūžį, galėjo būti padaryti bylos aplinkybėse nurodytu laiku (2017-01-09). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės rankos V-o piršto II-o pirštakaulio lūžio V. O. sveikata bei kairės rankos funkcija sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, kairės plaštakos V-o piršto II-o pirštakaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kairės pėdos I-o piršto sumušimas – nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. O. nustatyti kūno sužalojimai yra prieinami vietoje pasidarant pačia. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo gautis griūnant, jeigu grumtynių metu buvo suduodami smūgiai – ir grumiantis (t. 2, b. l. 1618).

29Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam Z. M. pareikštas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą iš esmės pasitvirtino. Kaltinimą pagrindžia iš dalies kaltinamojo paaiškinimai, taip pat nukentėjusiųjų V. O. ir V. O. parodymai, liudytojų S. M., M. M., iš dalies T. K. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados, ekspertizės aktas ir įvykio vietos apžiūros protokolas. Kaltinamasis pripažino, kad buvo konfliktas tarp jo ir sutuoktinės, dukra dėl to skambino nukentėjusiesiems, o šie naktį atėjo pas jį į namus. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusieji jį puolė mušti, jis juos išvedė į koridorių, į laiptų aikštelę ir paliko už durų. Nematė, kad jie griūtų. Kadangi jie visą dieną gėrė, gal nugriuvo, o gal kaltinamasis neapskaičiavo savo jėgų ir uošviai galėjo nugriūti laiptinėje. Laiptinėje laiptai statūs, gal bėgdami nugriuvo. Žiūrint kokia jėga išstūmė, gal galėjo sužaloti. Kaltinamajam nustatytas 1,6 girtumas, tačiau uošviai buvo labiau neblaivūs. Pripažino, kad išstūmė uošvius į koridorių, tačiau nuo laiptų nestūmė. Paprašė uošvių išeiti iš buto, tada uošvė pradėjo draskytis. Jis juos išmetė iš buto ir sėdėjo koridoriuje. Kai atėjo policija, jį paguldė ant uošvio batų, o šis jam koja spyrė į šoną ir taip susižalojo kojos pirštą. Rankos pirštas uošviui lūžo tada, kai jis iš kaltinamojo tempė verkiantį vaiką, jis tai darė taip stipriai, kad galvojo jog suplėšys vaiką. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jie nėra nuoseklūs, kas kartą apklausiant vis papildomi kitomis naujomis detalėmis, kuriomis kaltinamasis stengiasi paaiškinti, jog sužalojimai ant nukentėjusiųjų atsirado ne dėl jo kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad jis neprisimena aplinkybių, kaip jis išprašė nukentėjusiuosius iš namų, tačiau bylos nagrinėjimo metu ne kartą labai detaliai ir plačiai jas pasakojo. Nukentėjusiųjų parodymai tuo tarpu viso tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklūs ir iš esmės atitiko vienas kito parodomuose nurodytas aplinkybes be kitais įrodymais patvirtintas aplinkybes. V. O. teigė, kad atėjus į kaltinamojo namus, pamačiusi išsigandusią dukrą, ji ėmė skambinti policijai, o Z. M. jai trukdė, bandė atimti telefoną, stumdė ją, tada ją ginti ėmėsi jos sutuoktinis V. O.. Vyras taip pat kėlė dukrą Eriką, kuri sėdėjo ant motinos, kaltinamasis bandė ją atimti iš V. O.. Kaltinamasis išstūmė nukentėjusiąją iš buto į koridorių, ji sugriebė kaltinamojo ranką ir šis išėjo ir metė ją nuo laiptų. Ji nugriuvo ir nučiuožė. V. O. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad atvykus į kaltinamojo namus, žmona skambino policijai, kaltinamasis pradėjo stumdyti žmoną, išstūmė į laiptinę. Tada atėmė iš nukentėjusiojo anūkę, pargriovė jį ir išstūmė į laiptinę. Nukentėjęs matė, kaip kaltinamasis koridoriuje stumdėsi su jo žmona, nustūmė iki buto durų ir nuleido nuo laiptų. Išstūmęs žmoną, kaltinamasis grūmėsi su nukentėjusiuoju, pagriovė jį, išstūmė iš buto ir uždarė duris. Jis pakėlė savo žmoną. Liudytoju apklaustas M. M. iš esmės patvirtino, kad matė laiptinėje besistumdančius kaimyną Z. M. ir nukentėjusiąją. Z. M. su nukentėjusiuoju griuvo ant laiptų, o nukentėjusioji atsitrenkė į sieną. Kaimynas atsikėlė ir keikdamasis nuėjo į butą. Z. M. stovėjo laiptų aikštelėje, nugara į buto duris, priešais jį stovėjo vyras, o moteris šone iš kairės pusės. Ji šoko prieš Z., jie pykosi, Z. žengė link jų ir vyras griuvo ant laiptų, moteris atrodo atsitrenkė į sieną. Visko gerai nematė, nes trukdė laiptai. Z. atsikėlė pirmas, o nukentėjusieji atsikėlė vėliau ir dar laužėsi pas jį į butą. Taigi, liudytojo M. M. parodymai iš esmės neprieštarauja kaltinime nurodytoms aplinkybėms ir nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms. Liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis stumdėsi tiek su nukentėjusiąja, tiek su nukentėjusiuoju, kad pagriuvo su nukentėjusiuoju, kad žengė link nukentėjusiųjų tuo metu, kai V. O. stovėjo kairiau nuo kaltinamojo, o būtent kairiau nuo buto durų yra laiptai į apačią. Šis liudytojas nepatvirtino, jog matė, kaip nuo laiptų nukrito nukentėjusioji, tačiau jis nurodė, kad visko nematė, nes jam stebėti trukdė laiptai, taigi, jis šios aplinkybės galėjo nematyti. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kuriose teigiam, kad policijos pareigūnams nukentėjusieji paaiškino, kad Z. M. išstūmė juos pro buto duris, o V. O. dar ir nustūmė nuo laiptų, nukentėjusioji griūdama susižalojo galvą ir ranką (t. 1, b. l. 6, 7). Specialisto išvada ir ekspertizės aktas, taip pat specialisto paaiškinimai teisme patvirtina nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus bei jų sunkumo laipsnį. Ekspertizės aktas patvirtina, kad V. O. padaryti kairės plaštakos V-o piršto II-o pirštakaulio lūžis galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį (pvz., koja, kokiu daiktu) į fiksuotos kairės plaštakos (pvz., ant galvos, ant kūno at kitokių daiktų) ar ginantis nuo smūgio V-o piršto sritį, tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių (pvz., griūnant) ir nėra būdingas piršto sukimui/lenkimui, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad būtų pažeista lūžusio pirštakaulio sąnario kapsulė, trūkę raiščiai, išsiliejęs kraujas į poodį ir pan. Kairės pėdos I-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį (pvz., koja), tiek ir karės pėdos I-u pirštu atsitrenkiant į kietą buką paviršių (pvz., griūnant, užsigaunat, pačiam suduodant. Taigi, šios aplinkybės neprieštarauja nustatytoms byloje aplinkybėms, kad tarp Z. M. ir V. O. vyko grumtynės, jis buvo pargriautas išstumiant jį iš buto. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nukentėjusiojo koja galėjo būti sužalota, kai jis jam spyrė į šoną basa koja, o pirštas lūžti kai šis bandė iš jo atimti dukrą. Kaltinamojo teiginiai, kad pirštas galėjo būti sužalotas atimant iš nukentėjusiojo dukrą ir šiam jos nepaleidžiant, yra paneigta ekspertizės katu, nes piršto lūžis nėra būdingas piršto sukimui/lenkimui. O tai, kad nukentėjęs nespyrė kaltinamajam patvirtino liudytoju apklaustas T. K., kuris patvirtino, jog kaltinamasis sulaikomas priešinosi, tačiau jo akivaizdoje niekas kaltinamojo nemušė. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų taip pat matyti, kad kaltinamasis sulaikomas priešinosi, buvo paguldytas, naudotos specialiosios priemonės, dėl ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Taigi sužalojimai nustatyti po sulaikymo 2017-01-09 03:54 val. priėmimo į areštinę metu – nubrozdinimas bei mėlynė nosies srityje, įdrėskimas krūtinės srityje, nubrozdinimas kaktos srityje bei kraujosruva kaklo srityje (t. 2, b. l. 50) ir 2017-01-11 09:50 val. apžiūrint atvykus į Lukiškių TIK – dešinio viršutinio voko srityje kraujosruva, nosies srityje hemoraginiai šašai, dešiniame šone šonkaulių srityje dvi kraujosruvos (t. 2, b. l. 57) buvo padaryti sulaikymo metu, kadangi kaltinamasis aktyviai priešinosi sulaikymui.

30Tokiu būdu remiantis aukščiau ištirtais įrodymai neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis Z. M. 2017 m. sausio 9 d., apie 00.08 val., ( - ), Vilniuje, laiptinėje konflikto metu tyčia nustūmė laiptais žemyn savo uošvienę V. O. (gim. 1958) ir susigrūmė su uošviu V. O. (gim. 1952) ir jį pargriovė, dėl ko V. O. krisdama patyrė kaktos odos nubrozdinimą, kairiojo alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžį, kairiojo stipinkaulio galvos lūžį su panirimu, dėl ko jos sveikata sutriko nesunkiai, o V. O. krisdamas patyrė kairės plaštakos V –o piršto II-o pirštakaulio pamato šoninio krašto lūžį be poslinkio, dėl ko V. O. sveikata sutriko nesunkiai, be to, V. O. krisdamas patyrė kairės pėdos I-o piršto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, dėl ko V. O. sveikata sutrikdyta nežymiai. Ištyrus bylos aplinkybes akivaizdu, kad kaltinamasis V. O. nenustūmė nuo laiptų, jie susigrūmė dar buto koridoriuje, bandant jį išstumti iš buto, V. O. krito ir buvo išstumtas į koridorių, nuo laiptų jo kaltinamasis nenustūmė. Ši aplinkybė buvo akivaizdi ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl ji kaltinime tikslintina. Be to, kaltinamojo veiksmai nepagrįstai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, kadangi BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta šeimos nario sąvoka sutuoktinio tėvus šeimos nariu pripažįsta tik tada, kai jie gyvena kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu, šiuo atveju iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusieji nors ir yra kaltinamojo sutuoktinės tėvai, tačiau gyvena atskirai nuo kaltinamojo. Dėl šios priežasties ši kvalifikacija šalintina iš kaltinimo. Kaip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę alkoholiu, kadangi į bylą nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų – alkotesterio kvito, taip pat kaltinime nenurodytas girtumo laipsnis. Taigi, kaltinamojo veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 5 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.

31Bausmės skyrimas

32Z. M. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas 2017-01-09 00:42, nuo 2017-01-10 buvo suimtas 14 dienų nuo 2017-01-09, paleistas 2017-01-25 kitoje baudžiamojoje byloje. Sulaikymo suėmimo laikas įskaityti į 2017-01-25 nuosprendį. Šioje byloje jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 67).

33BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

34Kaltinamasis yra teistas vieną kartą už tokios pat rūšies nusikaltimą, taip pat jam yra taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės irgi už tokios pačios rūšies nusikaltimą, duomenų apie administracines nuobaudas nepateikta, jis yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos įstaigose ar buvimą priklausomybės ligų įskaitose nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą dalį žalos, t. y. atlygino Teritorinės ligonių kasos ieškinį. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

35Teismas vertina, kad sužalojimas buvo padarytas tyčia. Kaltinamasis fiziškai sveikas ir stiprus asmuo suprato, kad stipriai pastumdamas nuo laiptų nukentėjusiąją V. O. ne tik sukels jai skausmą, bet ir sužalos ją, suprato, kad krisdamas nuo laiptų žmogus gali pasidaryti bet kokio sunkumo sužalojimus, taip pat ir kaulių lūžius, taigi, kaltinamasis suprato, kad nustumdamas nuo laiptų nukentėjusiąją ją nesunkiai sužals ir nors nenorėjo tų pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. V. O. sužalojimo atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia. Taip pat grumdamasis su nukentėjusiuoju, pagriaudamas jį ir išstumdamas iš savo buto veikė netiesiogine tyčia – jis būdamas daug jaunesnis ir stipresnis už nukentėjusįjį V. O., jį stumdydamas, grumdamasi, pargriaudamas ir išstumdamas iš buto, suprato, kad ne tik sukels jam skausmą, bet ir padarys jam bet kokio sunkumo sužalojimus – sumušimus, kaulų lūžius, ir nors nenorėjo jo sužaloti, tačiau iš esmės buvo abejingas šių pasekmių atsiradimui, t. y. sąmoningai leido joms atsirasti. Smūgius kaltinamasis nekentėjusiesiems sudavė asmeninio konflikto metu, padarytas nusikaltimas yra apysunkis. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į 138 straipsnio 2 dalies sankciją, kurioje numatytas tik laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Įvertintinus visa tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atlygino dalį padarytos žalos, nuo veiksmų padarymo iki bausmės skyrimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, kaltinamasis daugiau nenusikalto, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra pagrindas taikant BK 75 straipsnio nuostatas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

36Civiliniai ieškiniai

37Nukentėjusioji V. O. byloje pateikė civilinį ieškinį kuriuos prašė priteisti iš kaltinamojo 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Teismo proceso metu ji padidino reikalavimą prašydama priteisti 600 eurų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, iš kurių 300 eurų sudaro neturtinė žala, o 300 eurų turtinė žala. Turtinę žalą sudaro vaistai ir įvairūs tepalai, skirtumas tarp gauto darbo užmokesčio ir pašalpos. Po įvykio patyrė dvi operacijas, iki ilgai nedirbo, po įvykio ją ištiko depresija, širdies problemos, prasidėjo diabetas. Po pirmos operacijos ligoninėje gulėjo 7 ar 8 dienas, po antros gulėjo dvi dienas. Iki šios (2017-09-27) yra nedarbinga, kas mėnesį gauna 60 eurų.

38Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

39Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai lūžo kairės rankos alkūnkaulio alkūninė atauga, kairiojo stipinkaulio galva su panirimu, buvo nubrozdinta kakta. Gydant lūžius ji patyrė net dvi operacijas, ilgą laiką buvo nedarbinga. Dėl kaltinamojo, kuris yra jos dukros sutuoktinis ir anūkų tėvas, veiksmų ji patyrė ne tik fizinį sužalojimą, bet ir dvasinius išgyvenimus, baimę, šoką, pažeminimą, nesaugumo jausmą, nes buvo sužalota savo giminaičio, padaryti ne vieno kaulo lūžiai. Įvertinus visa tai, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiosios pareikštą reikalavimą dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

40Turtinę žalą nukentėjusioji grindė į bylą pateiktais čekiais, iš kurių matyti, jog už įvairius vaistu laikotarpiu po sužalojimo ji sumokėjo 196,83 eurai. Taip pat į bylą pateikė 2017-10-19 pažymą apie iš Socialinio draudimo jai mokėtas išmokas. Iš pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-10-31 jai buvo išmokėta ligos išmoka 1 108,44 eurų, t. y. vidutiniškai 112,73 eurai per mėnesį (minusavus sausio mėnesio sumą, kadangi dalį sausio mėnesio nukentėjusioji dirbo). Tuo tarpu iš duomenų apie jos oficialų darbo užmokestį matyti, kad ji per mėnesį uždirbdavo vidutiniškai apie 196 eurus, taigi kiekvieną mėnesį ji prarasdavo dėl to, kad buvo nedarbinga maždaug 83 eurus, kas per nedarbingumo laikotarpį yra žymiai daugiau nei prašo priteisti nukentėjusioji, t. y. 300 eurų turtinė žala. Tokiu būdu darytina išvada, kad šis nukentėjusiosios reikalavimas yra pagrįstas ir tinkintinas.

41Nukentėjusysis V. O. bylos nagrinėjimo metu pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tyčiniai kaltinamojo veiksmais jam buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas dėl kairės plaštakos V-o piršto II-o pirštakaulio pamato šoninio krašto lūžio be poslinkio bei padarytas kairės pėdos I-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Dėl pirštakaulio pamato lūžio nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kairės rankos funkcija sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kalų lūžis ilgai gijo. Kadangi kaltinamasis yra giminaitis, nukentėjusiojo dukros sūnus ir anūkių tėvas, dėl jo veiksmų jis patyrė ne tik fizinį sužalojimą, bet ir dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą. Įvertinus visa tai, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

Nutarė

43Z. M., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

44Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiųjų V. O. ir V. O., dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktai) ir atlyginti nusikaltimu padarytą teismo priteistą žalą nukentėjusiesiems V. O. ir V. O..

45Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

46Nukentėjusiosios V. O. civilinį ieškinį tenkinti iš priteisti iš kaltinamojo Z. M. 600 eurų žalos atlyginimą V. O. naudai.

47Nukentėjusiojo V. O. civilinį ieškinį tenkinti iš priteisti iš kaltinamojo Z. M. 300 eurų žalos atlyginimą V. O. naudai.

48Kardomąją priemonę paskirtą Z. M. rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

49Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z.... 3. 1)... 4. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės 2012-03-05, vadovaujantis BK 38 str.,... 5. 2)... 6. teistas 2017-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. ir... 7. Z. M. naudojo fizinę prievartą, o būtent, kad jis, 2017 m. sausio 9 d., apie... 8. Kaltinamasis Z. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam pareikšto... 9. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l.... 10. Prokurorui pakeistus kaltinimą, kaltinamasis buvo apklaustas 2018-05-08 teismo... 11. 2018-06-29 teismo posėdyje nurodė, jog sutinka, kad ji uošvio nuo laiptų... 12. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis 2017 m. birželio 9 d.... 13. Apklausta kaip nukentėjusioji V. O. teismo posėdžio metu parodė, kad... 14. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji V. O. nurodė iš... 15. Apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu S. M. parodė, kad yra... 16. Apklausta kaip liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m.... 17. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas O. D. paaiškino, kad tokia... 18. Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad pažįsta kaimyną... 19. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. O. parodė, kad paskambino anūkė ir... 20. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis V. O. parodė iš... 21. Apklaustas teismo posėdyje kaip liudytojas T. K. parodė, kad kaltinamojo... 22. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017-01-09 00:04 val. BPC O.... 23. Iš 2017 m. sausio 9 d. vyriausiojo patrulio V. M. tarnybinio pranešimo ir... 24. Iš specialisto išvados Nr. G 110/2017(01) matyti, kad S. M. padaryta... 25. Iš teismo medicinos specialisto išvados 2017 m. kovo 14 d. Nr. G641/2017 (01)... 26. Iš teismo medicinos specialisto išvados 2017 m. kovo 14 d. Nr. G643/2017 (01)... 27. Iš 2017-10-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo... 28. Iš 2018-01-08 ekspertizės akto Nr. PEJG 29(129)/2018(01) matyti, kad V. O.... 29. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam Z. M.... 30. Tokiu būdu remiantis aukščiau ištirtais įrodymai neabejotinai įrodyta,... 31. Bausmės skyrimas... 32. Z. M. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas 2017-01-09... 33. BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama... 34. Kaltinamasis yra teistas vieną kartą už tokios pat rūšies nusikaltimą,... 35. Teismas vertina, kad sužalojimas buvo padarytas tyčia. Kaltinamasis fiziškai... 36. Civiliniai ieškiniai... 37. Nukentėjusioji V. O. byloje pateikė civilinį ieškinį kuriuos prašė... 38. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 39. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų... 40. Turtinę žalą nukentėjusioji grindė į bylą pateiktais čekiais, iš... 41. Nukentėjusysis V. O. bylos nagrinėjimo metu pateikė ieškinį, prašydamas... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-... 43. Z. M., a. k. ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 44. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių)... 45. Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio... 46. Nukentėjusiosios V. O. civilinį ieškinį tenkinti iš priteisti iš... 47. Nukentėjusiojo V. O. civilinį ieškinį tenkinti iš priteisti iš... 48. Kardomąją priemonę paskirtą Z. M. rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 49. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...