Byla e2A-655-881/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-374-600/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovei 998-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė akcinė bendrovė LESTO ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 10 155,07 Eur skolos, 438,58 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. spalio 1 d. su atsakove sudarė Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 129415-51112/131667, kurios pagrindu teikė elektros energijos persiuntimo paslaugą objektui ( - ), Vilniuje, o atsakovė įsipareigojo mokėti už persiųstą elektros energiją Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė už patiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kurias atsakovė apmokėjo tik iš dalies, todėl liko skolinga 10 155,07 Eur skolos ir 438,58 EUR delspinigių. Atsakovė 2014 m. pradžioje kreipėsi į ieškovę, prašydama pakeisti taikomą tarifą į standartinį tarifą, taikomą buitiniams vartotojams. Kadangi atsakovė yra daugiabučių namų savininkų bendrija, kuri paskirsto įmokas butų (patalpų) savininkams, surenka įmokas ir pagal sudarytą sutartį privalo atsiskaityti su ieškove, jai gali būti taikomas pirmosios grupės (buitinių) vartotojų elektros energijos tarifas bei ilgesni atsiskaitymo terminai, todėl atsakovei buvo pratęstas atsiskaitymo terminas. Taikomo tarifo pakeitimui reikėjo perprogramuoti atsakovei įrengtą elektros skaitiklį, tačiau atsakovė tik 2014 m. rugsėjį ieškovės darbuotojams suteikė galimybę patekti prie skaitiklio ir jį perprogramuoti bei atlikti skaičiavimus už ankstesnį laikotarpį.
  2. Atsakovė 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka padengi susidariusią skolą už elektros energiją, kai ieškovė pateiks atsakovei tinkamus finansinius dokumentus, t. y. sąskaitas ir ataskaitas panaikinant ar ištaisant neteisingai išrašytas sąskaitas bei išrašant teisingas nuo elektros tiekimo pradžios pagal vieno tarifo įkainį. Nurodė, kad sutarties dėl elektros tiekimo šalys nebuvo sudariusios, ir ieškovė, nesudariusi sutarties, tiekė elektros energiją taikydama padidintą tarifą. Būtent dėl ieškovės, kaip kreditorės, kaltės atsakovė sustabdė savo prievolės vykdymą. Iš ieškovės pateiktos apmokėjimo ir įsiskolinimo lentelės matyti, kad tų pačių periodų suvestiniai duomenys yra skirtingi. Ieškovė atsakovės prašymu sutiko perskaičiuoti pagal vieno tarifo kainą, nors sąskaitų nepanaikino, be to, delspinigius nuskaičiuodavo be jokio pagrindo, pirma nuskaitydavo delspinigius ir tik po to dengdavo skolą, todėl visi atsakovės atlikti mokėjimai turi būti perskirstyti ir užskaityti skolos, o ne delspinigių dengimui, be to, delspinigių apskaičiavimo periodas ilgesnis nei numatyta įstatyme, todėl reikalavimams dėl delspinigių atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino.
  2. Teismas nustatė, kad nors šalys nebuvo sudariusios rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau jų konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę faktiniai elektros energijos tiekimo – naudojimo santykiai.
  3. Šalių 2013 m. spalio 1 d. pasirašytos elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Nr. 129415-51112/131667 1 priede nurodyta, kad atsakovė pasirinko elektros energijos persiuntimo 1 planą III grupės vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemiausios įtampos elektros tinklų: diferencijuotas. Pagal AB LESTO valdybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu patvirtintos AB Lesto elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos 3 punktą, Diferencijuotas pagal laiko intervalus tarifas – tai tarifas, kurį, be kitų galimų dedamųjų, sudaro energijos dedamosios, diferencijuotos pagal laiko (energetikos sistemos minimalių, vidutinių, maksimalių apkrovų metu bei šeštadienio, sekmadienio ir švenčių dienomis) intervalus. Šios tvarkos 4.3. punkte nurodyta, kad trečiosios grupės vartotojai yra vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra didesnė nei 30 kW. Aukščiau paminėtų taisyklių 19 punkte detalizuotos kainos už elektros energijos persiuntimo paslaugą Trečiosios grupės vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų ir kurių objekto leistinoji naudoti galia yra 400 kW ir daugiau, taigi, pagal 19.2 punktą kainą sudaro: galios dedamoji, maksimalių apkrovų energijos dedamoji, vidutinių apkrovų galios dedamoji, šeštadienio, sekmadienio ir švenčių dienų galios dedamoji bei minimalių apkrovų energijos dedamoji. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai sąskaitose nurodė diferencijuoto pagal laiko intervalus tarifo kainą, kaip atsakovė nurodė – už keturių tarifų elektros energiją.
  4. Teismas pažymėjo, kad elektros energijos kainą sudaro dvi dedamosios dalys – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina mėnesiui ir sunaudotos elektros energijos kilovatvalandės (kWh) kaina. Pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus, galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto. 2013 m. lapkričio 27 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-707 nustatyti AB „LESTO“ visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka. Šioje tvarkoje galios dedamoji apibrėžiama vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Taip pat nenumatyta jokių šios nuostatos taikymo išimčių, todėl darytina išvada, kad galios dedamoji turi būti mokama visą sutarties galiojimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju atsakovė naudojosi ieškovės teikiama elektros energija, atsakovė yra elektros energijos vartotoja, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, todėl galios mokestis turi būti mokamas, kol šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai.
  5. AB LESTO valdybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu patvirtintos AB Lesto elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir jų taikymo tvarkos 24 punkte nurodyta, kad Trečiosios grupės vartotojai ir skirstomųjų tinklų operatoriai (lokaliojo elektros tinklo savininkai), nepriklausomai nuo to, iš kokios įtampos elektros tinklų vartotojo objektas gauna elektros energiją, už reaktyvinės elektros energijos generavimą į Bendrovės tinklą moka 1,2 EUR ct/kVArh (4 ct/kVArh), o už jos suvartojimą – 0,6 EUR ct/kVArh (2 ct/kVArh).
  6. Atsakovė 2013 m. spalio 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartimi Nr. 129415-51112/131667 įsipareigojo sumokėti ieškovei už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į Lesto tinklą perduotą) energiją (sutarties 10.2 punktas), todėl teismas sprendė, kad ieškovės atsakovei įrašytose sąskaitose pagrįstai įtraukta suma už persiuntimo paslaugas.
  7. Teismas nustatė, kad atsakovė už tiektą elektros energiją bei kitas su tuo susijusias paslaugas nėra visiškai atsiskaičiusi, t. y. yra skolinga ieškovei 10 155,07 Eur. Be to, Sutarties 3.3. punktu šalys sulygo dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių mokėjimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 438,58 Eur delspinigių, teismas sprendė, kad šis ieškovės prašymas taip pat pagrįstas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas nesuprato ginčo esmės, nenustatė pagrindo priteisti skolą, vadovavosi vos mėnesį galiojusia elektros persiuntimo sutartimi, kuri nei pagal turinį, nei pagal faktiškai susiklosčiusius santykius neatitiko realių santykių tarp šalių ar įstatymo. Teismas nenustatė skolos susidarymo mechanizmo ir tik perrašė įsiskolinimo dydį iš ieškovės pateiktos lentelės, nenurodydamas, kaip skola susidarė, vadovavosi sutartimi, kurios galiojimas pasibaigė, pripažindamas, kad prievolė apmokėti atsirado be sutarties pagal įstatymą. Taigi teismo sprendimas prieštaringas ir neatitinka net ieškovės nurodomų argumentų.
    2. CPK įtvirtina šalies pareigą įrodyti ieškinį, pateikti atsikirtimus į atsakovo atsiliepime nurodomus argumentus bei aiškiai ir tiksliai apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti reikalavimą. Teismas turi vadovautis rungtyniškumo ir objektyvumo principais, tikrinti ir tirti įrodymus bei apie tai nurodyti sprendime. Tokių argumentų teismas nenurodė, lentelės duomenų netikrino ir vadovavosi vien ieškovės argumentais, neįvertindamas atsakovės atsikirtimų.
    3. Apeliantė sutinka su teismo argumentu, kad prievolė mokėti už elektros energiją atsirado pagal įstatymą, bet nesutinka su kitu teismo argumentu, kad ginčui taikytina elektros persiuntimo sutartis. Ieškovė teigė, kad taikė I tarifo normą, o teismas – kad III tarifą. Ieškovė teigė, kad atsiskaitymui taikytos 45 dienos, o teismas laikėsi persiuntimo sutartyje nurodytos nuostatos, t. y. 30 dienų. Ieškovė nurodė, kad taikyta delspinigių norma yra bendra visiems, t. y. 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, o teismas laikė, kad 0,05 proc. Ieškovė nurodė, kad galios mokestis atsakovei netaikytas ir neskaičiuotas, o teismas laikė, kad galios mokestis apskaičiuotas pagrįstai. Teismas taip pat neatsakė į esminį klausimą – kodėl ieškovė su atsakove iki šiol nesudarė elektros tiekimo sutarties, nors, kaip paminėjo teismas, elektros tiekimo sutartis yra viešoji, todėl sudarytina su atsakove. Tuo tarpu elektros persiuntimo sutartis negalioja, nes joje numatyta, kad jos galiojimo laikas apribotas vienu mėnesiu, o elektros pardavimo sutarties su laisvu pardavėju nesudarius, elektros persiuntimo sutartis nustoja galioti. Taigi iš elektros persiuntimo sutarties ir ieškovės pozicijos matyti, kad elektros persiuntimo sutartis šiam ginčui netaikytina.
    4. Teismas be pagrindo skaičiavo delspinigius. Sprendime nėra nurodyta jokio apskaičiavimo, kaip ir už kokius laikotarpius, kokio dydžio ir pagal kokią normą delspinigiai susidarė. Teismas be pagrindo laikė, kad delspinigiai apskaičiuotini pagal elektros persiuntimo sutartį, nors pati ieškovė delspinigius skaičiavo kitaip (kitu tarifu, nustatydama kitą trukmę apmokėti už paslaugas). Kadangi elektros tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, o elektros persiuntimo sutartis negalioja, delspinigiams skaičiuoti teismas nurodė neteisingą pagrindą bei priteisė juos neteisėtai. Be to, skiriasi ieškovės pateiktos delspinigių apskaičiavimo lentelės. Teismo taikytas delspinigių apskaičiavimo periodas ilgesnis, nei 180 paskutinių dienų iki ieškinio pareiškimo. Teismas neįvertino, kad ieškovė be jokio sutartinio, įstatyminio ar kito pagrindo iš mokėjimų pirma nuskaitydavo delspinigius ir tik po to dengdavo skolą, nors visuose pavedimuose aiškiai nurodoma, kad mokama už elektros energiją.
    5. Apeliantės prievolė nevykdoma dėl kreditoriaus, t. y. ieškovės, kaltės, nes jis neįvykdo savo įsipareigojimų – nesudaro elektros tiekimo sutarties su apeliante, neteikia informacijos apie suvartotą elektros energiją ir taikomą tarifą, netinkamai apskaičiuoja elektros suvartojimą.
  1. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (anksčiau AB „LESTO“) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Skolos dydis pagrįstas į bylą pateiktomis sąskaitomis-faktūromis, kurios išrašomos kiekvieną mėnesį. Be to, ieškovė papildomai pateikė detalizuotą informaciją apie visas išrašytas sąskaitas, kur taip pat nurodyta mokėtina suma už kiekvieną mėnesį sunaudotą elektros energiją įvertinus atliktą perskaičiavimą.
    2. Byloje buvo reikalaujama delspinigių, priskaičiuotų nuo 2014 m. lapkričio 15 d., tuo tarpu reikalavimas teisme pareikštas 2015 m. sausio 23 d., tad 6 mėnesių ieškinio senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs.
    3. 2013 m. spalio 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad ši sutartis laikoma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, jei kliento esamas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimo tiekti elektros energiją. Taigi minėtos sutarties nuostatos taikytinos šalių santykiams.
    4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė per teismo nustatytą laiką nepateikė paaiškinimų į teismo iškeltus klausimus.
    5. Nagrinėdamas ginčą teismas vadovavosi rungtyniškumo principu – įvertino kiekvienos šalies pateiktus įrodymus. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė sutartį, išrašytas sąskaitas, skolos apskaičiavimo lentelę, tuo tarpu apeliantė apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad ieškinys neįrodytas. Taigi apeliantei nepateikus jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas apeliantės teiginius laikė neįrodytais.
    6. Apeliantės teiginys, kad teismas priteisė delspinigius nesant tam teisinio pagrindo, nes negaliojo tarp šalių sudaryta sutartis, atmestinas. 2013 m. spalio 1 d. sutartimi šalys susitarė, kad ji laikoma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, jei kliento esamas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimo tiekti elektros energiją. Taigi lieka galioti ir sąlyga dėl delspinigių už pavėluotą prievolių vykdymą, kuri įtvirtinta sutarties 10.15 punkte.
    7. Nagrinėjamu atveju atlikus perskaičiavimą, buvo išrašyta kreditinė sąskaita, nes teisės aktai nenumato sąskaitų „perrašymo“.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už patiektą elektros energiją.
  3. Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 1 d. šalys sudarė elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti apeliantei elektros energijos persiuntimo paslaugą, o apeliantė – ją apmokėti. Rašytinės sutarties dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo šalys nebuvo sudariusios.
  4. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad šalių pasirašyta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo. Remiantis ieškovės nurodytu sutarties 7 punktu, ši sutartis laikoma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi, jei kliento esamas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimo tiekti elektros energiją ir klientas negali pasirinkti kito nepriklausomo tiekėjo, ir šiuo atveju LESTO gali tiekti klientui elektros energiją ne ilgiau kaip tris mėnesius. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš apeliantės skolą už laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. patiektą elektros energiją, t. y. elektros energiją tiekė ilgiau kaip tris mėnesius, todėl, remiantis minėtu sutarties punktu, ši sutartis negali būti laikoma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi.
  5. Taigi, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo nagrinėjamu atveju buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tačiau ne tarp bendrijos ir ieškovės, kaip sprendė teismas, tačiau tarp kiekvieno faktinio elektros energijos gavėjo (vartotojo) ir ieškovės: ieškovė tiekė elektros energiją bendrijos butų ir (ar) kitų patalpų savininkams, o pastarieji priėmė elektros energiją ir už sunaudotą jos kiekį per Bendriją mokėjo ieškovei. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pati bendrija nėra elektros energijos vartotoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008), taigi, nesant tarp tiekėjo ir bendrijos sudarytos sutarties, ji neturi pareigos atsiskaityti už suteiktą elektros energiją – tokią pareigą turi faktiniai elektros energijos vartotojai, t. y. butų ir (ar) kitų patalpų savininkai.
  6. Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu.
  7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių šalis, nesilaikė CPK 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nepasiūlė ieškovei pakeisti atsakovo, o tinkamo atsakovo (-ų), turinčio pareigą atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme. Nustačius nurodytą esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
  8. Be to, Vilniaus apygardos teisme 2017 m. kovo 28 d. buvo gautas atsakovo Daugiabučių namų savininkų bendrijos Nr. 998 prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl 2013 m. spalio 1 d. elektros energijos persiuntimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šio atsakovo prašymo teismas netenkina, nes nustačius, kad nėra tarp tiekėjo ir bendrijos sudarytos sutarties, bendrija neturi pareigos atsiskaityti už suteiktą elektros energiją – tokią pareigą turi faktiniai elektros energijos vartotojai, t. y. butų ir (ar) kitų patalpų savininkai, teismas grąžina bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taigi šis atsakovo prašymas tampa teisiškai nereikšmingu.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai