Byla 2-387-124/2012
Dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, sekretoriaujant Ignei Maslovienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. M. V., atsakovo atstovei adv. adv. Laimai Markevičienei, trečiųjų asmenų atstovui adv. Gilbertui Kinderevičiui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „R. G. Pramogos“ ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, tretiesiems suinteresuotiems asmenims IĮ „Kovalenko“, A. M. K. dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas UAB „R.G.Pramogos“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2010 rugpjūčio 06 d. įvykį draudiminiu ir priteisti iš atsakovo 654 350,40 Lt draudimo išmokos, 6 025,60 Lt palūkanų bei 8.49 procentų procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo , atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-08-03 su UAB „BTA draudimas“(jo teisių perėmėjas UAB „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje )su ieškovu pasirašė vežamo krovinio- medvilninių čiužinių užvalkalų draudimo sutartį ser. KD 0052017 727 056 Lt draudimo sumai, kuria apdraudė įmonei priklausantį krovinį, vežamą maršrutu Šiauliai-Lietuva-Charkovas, Ukraina, draudimo galiojimo teritorija-pagal gabenamą maršrutą, galiojimo laikas nuo 2010-08-03 d. iki 2010-08-06 d. Kelyje Varšuva-Kijevas Ukrainoje netoli Kovalevsko rajono Uchovecko kaimo užsidegė O.M. K. individualios įmonės autotransportu vežtas nurodytas krovinys. Nurodo, jog ištyrus gaisro kilimo priežastis , remiantis 2010-08-06 Volynės srities Ukrainos VRM VV DVL tardymo laboratorijos bei 2011-03-18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrinių tyrimų centro ekspertizės išvadomis atsakovas netenkino 2011-04-15 d. ieškovo pretenzijos dėl draudimo išmokos išmokėjimo, 2011-05-25d. raštu pripažino šį įvykį nedraudiminiu , remiantis draudimo taisyklių Nr. 013 9.1.1.punktu, kuris numato, kad nedraudžiamasis įvykis yra gabenamo krovinio žuvimas dėl netinkamo ar nepakankamo krovinio įpakavimo ar krovinio paruošimo gabenimui, pažeidžiant standartus, normas, numatytas gamintojo bei taisyklių 9.1.6 p., kuris numato, jog nedraudžiamasis įvykis yra krovinio žuvimas dėl krovinio natūralių savybių. Be to atsakovas nesutinka su draudimo išmokos dydžiu.

3Mano, kad atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, nes medvilnės užvalkalai nėra savaime degūs, jiems nėra nustatyta specialių transportavimo sąlygų, o krovinys buvo tinkamai supakuotas. Taip pat pažymėjo, kad prieš sudarant sutartį ieškovas užpildė visus reikiamus dokumentus, t.y. anketą apie krovinį, jo transportavimo maršrutą, nurodė krovinio įpakavimo būdą. Ieškovo naudotas įpakavimo būdas yra įprastas ir naudojamas praktikoje, užsakovas jokių specialių reikalavimų pakavimui nenurodė, ieškovui dar prieš sudarant draudimo polisą buvo nurodytas pakavimo būdas, jis jo neginčijo, todėl dabar nepagrįstai pasisako, kad krovinys buvo supakuotas netinkamai. Prekes tiekė gamintojo įpakavime. Ieškovas drausdamas krovinį savanorišku krovinių draudimu, siekė apsaugoti krovinių nuo visų įmanomų rizikų,tai numatė draudimo polise. Atsakovas šiuo atveju išplečia nedraudiminių įvykių sąvokos aiškinimą, kas yra nesąžininga ieškovo atžvilgiu. Vadovaujantis tokiu atsakovo požiūriu, jis turėtų teisę atsisakyti išmokėti draudimo dėl bet kokio krovinio, kuris užsidegė savaime, t.y. ar tai būtų degus krovinys, ar nedegus. Pripažinus įvykį nedraudiminiu savanoriško krovinio draudimo sutartis, kuri yra sudaryta nuo visų įmanomų rizikų, apskritai neatitiktų savo esmės, ir pažeistų teisėtus ieškovo kaip sutarties šalies lūkesčius ir interesus.

4Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais dėl prekių vertės, draudimo išmokos dydžio, nes draudimo suma buvo nurodyta draudimo polise. Nurodo, kad draudėjas pagal pateiktus byloje rašytinius įrodymus įsigijo krovinį po 49 Lt už vienetą, tokiai sumai apdraudė krovinį , todėl apdraudus šiai sumai , atsakovas- draudikas praranda teisę ją ginčyti po draudimo sutarties sudarymo. Nėra jokių objektyvių aplinkybių teigti, kad krovinio vertė sumažėjo. Draudikas turėjo teisę apžiūrėti, įvertinti apdrausto daikto vertę ir pagal ją apskaičiuoti draudimo sumą, jei abejojo krovinio verte, bet šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į šalių sulygtas sutarties sąlygas, taip pat dėl teisinio apibrėžtumo ir nuspėjamumo draudiminio įvykio atveju draudimo išmoka turi būti apskaičiuojama laikantis sutartyje numatytos draudimo sumos ir kitų sutarties sąlygų dėl draudimo išmokos dydžio. Kadangi draudėjas ir draudikas prieš sudarant draudimo sutartį aptarė minimo krovinio vertę, atsakovas privalo kompensuoti pilnai draudėjo patirtus praradimus, t.y. atlyginti žalą už prarastą krovinį.

5Sutartyje atsakovas įsipareigojo atlyginti krovinio vertę, išskaičiuojant 10 proc. išskaitą, todėl remiantis draudimo sutartimi, CK 6.987 straipsniu prašo atlyginti žalą (727 056,00Lt-72 705,60Lt(10 proc. išskaita) ir priteisti 654 350,40 Lt draudimo išmoką. Taip pat remiantis CK 6.37 str. 1 d., 6.210 straipsnyje, prašo priteisti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas( už 56 dienas iki 2011-07-20 d.)-6 025,60 Lt. Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, bei Mokėjimų , atliekamų pagal komercinius sandorius , vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 3 straipsniu prašė priteisti 8,49 procentų metinių palūkanų, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko, ką nurodė savo procesiniuose dokumentuose-atsiliepime į ieškinį(1t.,90-93 b.l.), triplike (2 t.,1-5 b.l.).Savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką argumentuoja tuo, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad krovinys užsidegė dėl netinkamo įpakavimo ir dėl natūralių savybių,todėl įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu, remiantis Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr. 013 (patvirtintos UAB „BTA draudimas" 2009-05-05 Valdybos nutarimu Nr. 27) 9.1.l ir 9.1.6p. Ieškovas nevykdė ir Draudimo taisyklių Nr. 013 2.3.9 p. reikalavimų, nes nepateikė išsamios informacijos apie vežtą krovinį, todėl ieškovas nebendradarbiavo , nesuteikė visos reikalingos informacijos.

7Atsakovas nesutinka su krovinio verte, prašoma priteisti suma, nes nėra nustatyta, jog sudegė visas krovinys. Be to šios prekės iki ieškovui jas įgyjant buvo įgytos už 25 Lt/vnt, šios prekės į Lietuvą pateko iš likviduojamos Baltarusijos įmonės .Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad draudėjas pateikė melagingą informaciją apie krovinio vertę ir draudimo sumą, todėl draudikas buvo apgautas, ir atsakovas gali pasinaudoti CK 6.998 straipsnyje numatyta išlyga dėl krovinio vertės ginčijimo.

8Dublike ieškovas palaikė savo reikalavimus (1t.,137 b.l.), nurodydamas, kad atsakovas neįrodė, jog krovinys buvo netinkamai įpakuotas, šie faktai nėra konstatuoti byloje.Įpakavimas atitiko įprastus reikalavimus šios rūšies prekėms. Mano, kad medvilnė nėra degi ar linkusi užsidegti dėl natūralių savybių, nepriskiriama degioms medžiagoms. Atsakovo teiginiai nėra paremti jokiais faktiniais ar moksliniais duomenimis, o tik prielaidomis Mano, kad Taisyklių 9.1.6 punktas ieškovo atžvilgiu yra nesąžiningas ir neaiškus, pastarasis turėjo aprašyti, kas yra savaiminis užsidegimas, ar jis galioja visiems kroviniams , ar nėra skirtas tik degiems kroviniams. Šis punktas laikytinas siurpriziniu, nes ieškovas nesuprato, kad jis taikomas tokia plačia prasme. Draudimo sutartis yra sudaryta nuo visų rizikų. Šiuo atveju pripažinus įvykį nedraudiminiu savanoriško draudimo sutartis neatitiktų savo esmės ir pažeistų teisėtus ieškovo kaip sutarties šalies lūkesčius ir interesus.Ieškovas nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais dėl dokumentų tyrimui nepateikimo, nes jis šią pareigą įvykdė ir pateikė visus turimus dokumentus , ieškovas neturi dokumentų, susijusių su prekių kilme.

9Taip pat nesutiko su atsakovo argumentais dėl krovinio vertės, nes ieškovas prekę pirko po 49 Lt už vienetą ir negali įtakoti trečiųjų asmenų veiksmų dėl perkamos prekės vertės. Ši vertė buvo nurodyta ir sudarant draudimo sutartį, todėl jos nebegali ginčyti, kuri yra viena iš esminių sutarties sąlygų ir yra individualizuojama draudimo polise.

10Triplike atsakovas nesutiko su dublike ieškovo nurodytais motyvais (2t., 1-4b.l.).Nurodo, kad ieškovas pateikė tik netiesioginius įrodymus dėl prekių įpakavimo, nėra konkrečių įrodymų, kokioje taroje buvo pateiktos prekės. To negalima nustatyti ir iš tyrimo metu darytų fotografijų. Ieškovas neteikia informacijos, ar reiškė jam pretenzijas pirkėjas dėl nepateikto krovinio , nepateikia prekės kilmės dokumentų, sertifikatų, atitikties deklaracijų. Mano, kad dėl prekių savaiminio užsidegimo yra įrodyta objektyvias įrodymais, t.y. 2010-08-06 d. technine išvada, 2011-03-18 d. ekspertizės išvadomis.

11Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu dėl jo nesąžiningumo ir mano, kad ieškovo veiksmai, t.y. jo elgesys, atskleistos informacijos kiekis, draudimo sutarties sudarymo aplinkybės-trumpas draudimo laikotarpis, didelė krovinio vertės suma, informacijos apie krovinio gamintoją, įpakavimą nepateikimas , prekių kilmės dokumentų , sertifikatų, atitikties deklaracijų nepateikimas kelia abejones dėl jo sąžiningumo, ar įvykis nebuvo tyčinis.

12Tretieji asmenys individuali įmonė „Kovalenko“ bei A. M. K. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jo įmonė vežė ieškovo krovinį iš Šiaulių m. Pramonės g.21 g. esančio sandėlio į Ukrainą, krovinys buvo pakrautas ant palečių (31 vnt.), apvyniotas specialia pakavimo plėvele. Šios paletės buvo sukrautos į vilkiko puspriekabę (3 t., 137-139 b.l.).Apžiūrėjus krovinį Šiaulių m. esančioje muitinėje, su kroviniu išvyko į Charkovą Ukrainoje , kur turėjo pervežti ieškovo krovinį įmonei OOO „Avangard-Avto“ .2010-08-06 d apie 23 val. kelyje Varšuva-Kijevas 425 km netoli Kovalevsko rajono Uchovecko kaimo, vairuotojas pajuto , kad mėto puspriekabę. Jam išlipus, išgirdo iš rato išeinantį orą, o vėliau išgirdus pokštelėjimą, pastebėjo puspriekabės tento išsipūtimą. Apžiūrėjęs ją, viduje pamatė gaisro židinį puspriekabės viduryje. Apie tai pranešė policijai, o ši –priešgaisrinei tarnybai, pranešė krovinio gavėjui. Atlikus tyrimą, Volynės srities VRM VV DVL civilinės gynybos tarnyba pateikė išvadas, kad kilusio gaisro priežastis yra krovinio savaiminis užsidegimas, apie įvykį vairuotojas pateikė paaiškinimus.

13Teismo posėdyje šalių, trečiųjų asmenų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Ieškovo atstovas pripažino, kad prašant priteisti procesines palūkanas, ieškovas nepagrįstai vadovavosi Mokėjimų , atliekamų pagal komercinius sandorius , vėlavimo prevencijos įstatymu.

14 Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Byloje nustatytos aplinkybės

16Nagrinėjamoje byloje teisminis ginčas kilo dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką, atsakovui nustačius, kad tai nedraudiminis įvykis, taip pat dėl draudimo išmokos dydžio. Nustatyta, kad 2010-08-03 d. ieškovas ir UAB „BTA Draudimas“ (jo teisių perėmėjas atsakovas) sudarė draudimo sutartį (polisas Nr.002017 Lt), kuria vežimo laikotarpiui nuo 2010-08-03 iki 2010-08-06 d buvo apdraustas 727 056,00 Lt sumai ieškovui priklausantis ir maršrutu Šiauliai, Lietuva-Charkovas, Ukraina vežamas krovinys (1t.,12b.l.).Nustatyta, kad Ukrainos individualiai įmonei „Kovalenko“autotransportu pervežant šį ieškovo krovinį-15 300 vnt.medvilnės čiužinių užvalkalų iš Šiaulių miesto Ukrainoje esančiam krovinio gavėjui RAB „Avangard-AVTO“ 2010-08-06 d. apie 23 val.kelyje Varšuva-Kijevas Ukrainoje užsidegė O.M. K. individualios įmonės puspriekabė „Krone“v.n.AX3622XX, dėl ko sudegė autotransportu vežtas nurodytas krovinys.2010-08-06 Volynės srities Ukrainos VRM VV DVL tardymo laboratorijos Techninėje išvadoje nurodoma, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra krovinio užsidegimas, užsidegimo šaltinis-šiluminis užsidegimas(1t.,26-31b.l.).2011-03-18d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos respublikos VRM gaisrinių tyrimų centro ekspertizės išvadose nurodoma, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas dėl atsiradusios trinties tarp krovinio pakuočių arba dėl trinties tarp krovinio pakuočių ir metalinių priekabos bortų; dėl krovinio savybių galėjo kilti gaisras tuo atveju, jeigu krovinio temperatūra buvo pasiekusi kritinę (smilkimo )temperatūrą dėl atsiradusios trinties arba ant medvilnės gaminių buvo patekęs oksidatorius (1 t.,33-38 b.l.). Remiantis šiomis išvadomis bei vadovaujantis Vežamų krovinių draudimo taisyklių Nr. 013l 9.1.1.1 punktu bei 9.1.6 punktu 2011-05-25 d.atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją ir išmokėti 654350,40 Lt dydžio draudimo išmoką, t.y. pripažinus , jog tai yra nedraudiminis įvykis, nes gaisras įvyko dėl natūralių krovinio savybių, ieškovas netinkamai paruošė krovinį pervežimui, nes krovinys nebuvo vežtas taroje, kaip numato krovinio siuntėjo ir jo gavėjo 2010 04 16 d. tarpusavio sutartis (1 t.,47b.l.). Be to atsakovas nesutinka su krovinio verte, nes nustatyta, jog vienos transakcijos metu krovinio vertė per dvi dienas padidėjo dvigubai nuo 25 Lt už vienetą iki 49 Lt už vienetą (1t,.44-47b.l ).

17Dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu

18CK 6.987 straipsnis, numato , kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 dalis).Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų - draudimo rūšies taisyklių pagrindu prisijungimo būdu. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti numatyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.), o neigiamų padarinių atsiradimo rizika tokiu atveju tenka pačiam draudikui. Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejai. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudiko (atsakovo) prievolės draudėjui (ieškovui) išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią žalą draudėjui dėl jam priklausančio krovinio praradimo, atsakovui įvykį pripažinus nedraudiminiu. Taip pat atsakovas ginčija krovinio vertę ir draudimo sumą.

19Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; kt.).

20Šios, sutartį individualizuojančios, sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Nuo draudimo apsaugos apimties (sutarties galiojimo termino ir teritorijos, kitų sąlygų) pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis.

21Paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi.

22Draudimo sąlygos šiuo atveju detalizuotos 2010-08-03 d. draudimo sutartyje bei Taisyklėse (1 t.,12,117-122 b.l.).Ši draudimo sutartis su ieškovu sudaryta remiantis Vežamų krovinių savanoriško draudimo Taisyklėmis Nr. 013 (patvirtintos UAB „BTA draudimas" 2009-05-05 Valdybos nutarimu Nr. 27), kuriose yra apibrėžti nedraudžiamieji įvykiai(1t.,117-122 b.l.).Krovinys buvo apdraustas nuo visų rūšių rizikų dėl krovinio sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo. Būtent ši draudimo sritis skirta apsaugoti krovinių nuo atsitiktinės krovinio žūties, tai yra kai krovinys sugadinamas ne dėl vežėjo kaltės.

23Taisyklių 9 p. nustato, kad nedraudiminiais įvykiais, už kuriuos draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, yra gabenamo krovinio žuvimas, dingimas, sugadinimas dėl:9.1.1 dėl netinkamo ar nepakankamo krovinio įpakavimo ar krovinio paruošimo gabenimui, pažeidžiant standartus, normas, numatytas gamintojo. Jeigu gamintojas nenumato transportavimo standartų ar normų, atsižvelgiama į įprastus įpakavimo ar krovinio paruošimo gabenimui reikalavimus; 9.1.6 p.- dėl krovinio natūralių savybių.

24Iš esmės, atsakovas teigia, kad krovinys užsidegė, nes nebuvo tinkamai įpakuotas ir dėl savo natūralių savybių užsidegė. Vežamas krovinys - medvilniniai čiužinių užvalkalai. Medvilnė nėra priskiriama prie ADR(Europos sutartis dėl pavojingų krovinių vežimų keliais) nurodytų pavojingų krovinių -savaime užsidegančių medžiagų (piroforinių) medžiagų, taigi nėra degi ar linkusi užsidegti dėl savo natūralių savybių. Kad tokio pobūdžio krovinys užsidegtų savaime (neesant kitų aplinkybių, didelio karščio ar pan.) dėl savo natūralių savybių, rizika maža. Atsakovas ir nenurodo, kuo remiantis priskiria medvilnę prie savaime užsidegančių medžiagų, nepateikia nei argumentų, nei kitų duomenų. Nedraudiminis įvykis yra nepreziumuojamas, todėl jį turi įrodyti asmuo, kuris remiasi šia aplinkybe, šiuo atveju atsakovas.

25Sutiktina su ieškovo dublike nurodytu argumentu, kad Taisyklių 9.1.6 punktas ieškovo atžvilgiu yra nesąžiningas ir neaiškus. Draudikas, kaip stipresnioji sutarties šalis , sudariusi ir šias Taisykles ,turėtų aprašyti, kas yra savaiminis užsidegimas, ar jis galioja visiems kroviniams, ar jis nėra skirtas išimtinai degiems kroviniams, Priešingu atveju pripažinimas įvykį nedraudiminiu remiantis šiuo punktu pažeistų ieškovo kaip silpnesniosios šalies interesus ir jo teisėtus lūkesčius. Toks taisyklių punktas laikytinas netikėtu ir siurpriziniu, nes ieškovas susipažindamas su taisyklėmis , galėjo ir nesuprasti , kad jis bus taikomas tokia plačia prasme, ką ir nurodo ieškovas. Atsisakyme išmokėti draudimo išmoką, atsakovas teigia, kad krovinys buvo netinkamai įpakuotas, kas ir sąlygojo jo užsidegimą. Atsakovo argumentus dėl netinkamai supakuoto krovinio paneigia žemiau nurodytos aplinkybės. Specialių transportavimo sąlygų tokiems kroviniams nėra, atsakovas nepateikė nei įrodymų, nei nurodė, kaip turėtų būti supakuoti vežami medvilnės užvalkalai. 2010-04-16 d. ieškovo ir RAB „Avangard –avto“ pirkimo - pardavimo sutartyje dėl 15 300 vnt. čiužinių užvalkalų pardavimo buvo aptarta, kad prekės turi būti tiekiamos taroje, atitinkančioje tiekiamų prekių pobūdį ir transportavimo sąlygas(1 t., 13-25 b.l.). Tara turi užtikrinti visišką prekių apsaugą nuo pažeidimų jų transportavimo metu , kas ir buvo padaryta, nes medvilnė buvo supakuota pakuose popieriumi, o šie –į polietileno plėvelę. Nesutiktina su ieškovo argumentu, kad nėra duomenų apie supakavimą, nes tai nurodyta ekspertizės akte (1 t.,33-41 b.l.) bei draudimo polise (1 t., 12 b.l.) .Kadangi ši prekė buvo įgyta ne iš gamintojo, be to įgyta prieš kelis metus, ieškovas negalėjo įvardinti detalaus asortimento,nes neturėjo konkrečių duomenų apie medvilnės artikulą, kadangi šis nebuvo nurodytas ir pardavėjų. Kaip matyti iš įmonių, kurios gamina , parduoda medvilninius čiužinių apvalkalus, pastarosios naudoja ieškovo panaudotą įpakavimo būdą (1 t.,59-62 b.l.). Liudytoju apklaustas įmonės vadovas R. M. irgi patvirtino, kad vežimui prekes perdavė gamykliniame įpakavime. Ieškovo naudotas įpakavimo būdas atitiko įprastą, praktikoje naudojamą įpakavimo būdą, ką patvirtino ir gamintojai. Atsižvelgiant į tai, kad pervežamas krovinys nepriklauso degių medžiagų kategorijai, įpakavimas atitiko pervežimo sąlygas, nes krovinys buvo įpakuotas neperšlampamoje taroje , buvo vežama dengta transporto priemone. Specialių įpakavimo reikalavimų nenurodė ir pirkėjas. Prieš sudarant draudimo sutartį ieškovas užpildė visus reikiamus dokumentus, t.y. anketą apie krovinį, jo transportavimo maršrutą, šioje anketoje ir susirašinėjime yra aptartas, t.y. nurodytas krovinio pakavimo būdas. Atsakovui šie duomenys buvo pateikti, ką patvirtina ir anketa (1 t., 55 b.l.), susirašinėjimas(1 t.,55-58 b.l.). Dėl įpakavimo būdo draudikas nereiškė jokių pretenzijų.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudiko veikla susijusi su tam tikra rizika, t. y. draudėjas moka draudimo įmokas, o draudikas rizikuoja, kadangi jis perima iš draudėjo pastarojo riziką – nuostolių atsiradimo tikimybę ir tam tikro jų dydžio galimybę. Todėl draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją.Draudikas turėjo teisę ir atsisakyti sudaryti sutartį. Šiuo atveju draudiką tenkino pateikta informacija apie pervežamo krovinio supakavimą, draudikas apdraudė krovinį nuo visų rizikų. Remiantis CK 6.994 straipsnio 1 dalimi draudikas turi teisę ir apžiūrėti krovinį.

26Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog krovinys buvo supakuotas netinkamai, toks pakavimo būdas yra įprastas ir naudojamas praktikoje, užsakovas jokių specialių reikalavimų pakavimui nenurodė, ieškovui dar prieš sudarant draudimo polisą buvo nurodytas pakavimo būdas.

27Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, atsakovas remiasi 2010-08-06 d. Volynės srities Ukrainos VRM VV DVL technine išvada bei 2011-03-18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos VRM gaisrinių tyrimo centro atliktos ekspertizės išvadomis dėl gaisro priežasčių (1t.,26-31 b.l, 32-41b.l.), tačiau šios išvados yra tik tikėtinos, ką nurodė ir jas atlikę asmenys, jos paremtos prielaidomis. Techninėje išvadoje nurodoma, jog specialistai išvadas padarė remiantis loginiu kitų galimų versijų atmetimu, jos nėra pagrįstos mokslinėmis išvadomis. Specialistai Techninėje išvadoje išvadas davė, neturint duomenų apie padegimą, neradus daiktinių įrodymų , kurie liudytų apie gaisro atsiradimą dėl neatsargiai numestos nuorūkos arba neužgesinto degtuko, atmetė tai kaip mažai tikėtiną gaisro šaltinį. Tačiau yra atsižvelgtina į tai, kad prekės buvo sunaikintos gaisro metu, kurio metu galėjo sudegti ir išvadoje nurodyti galimi gaisro kilimo daiktiniai įrodymai-nuorūka ar neužgesintas degtukas. Duodama tikėtina išvada, t.y. versija, kad gaisras atsirado dėl krovinio užsidegimo. Prie išvados nėra pateikiamas apžiūros aktas, be to išvadoje nurodoma, kad ši įvykio apžiūra buvo atlikta vėliau, negu ji surašyta, t.y. apžiūra atlikta 200-08-07 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos VRM gaisrinių tyrimo centro specialistas , atlikęs ekspertizę, neturinčią ekspertizės statuso, taip pat pateikė tik tikėtiną nekategorišką išvadą (1 t., 33-37 b.l.). Be to pažymėtina, kad tyrimas pradėtas 2011-03-04, kai tuo tarpu įvykis įvyko 2010-08-06.Nors akte specialistas nurodo, kad buvo apžiūrėta vilkiko priekabos, tačiau tokios apžiūros aktas nepateikiamas. Specialistas duoda kelias tikėtinas išvadas , t.y. kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis–savaiminis užsiliepsnojimas dėl atsiradusios trinties tarp krovinio pakuočių arba dėl trinties tarp krovinio pakuočių ir metalinių priekabos bortų. Dėl krovinio savybių galėjo kilti gaisras tuo atveju, jeigu krovinio temperatūra buvo pasiekusi kritinę (smilkimo) temperatūrą dėl atsiradusios trinties arba ant medvilnės gaminių buvo patekęs oksidatorius(alyva, augalinis aliejus ir pan.). Šis aktas nėra laikytinas ekspertizės aktu, jo išvados nėra paremtos mokslinėmis išvadomis. Nors abiejuose aktuose nurodoma, kad transportuojant krovinį maršrutu vidutinė temperatūra siekė maždaug 30 C, tačiau tikslių duomenų apie temperatūrą nėra pateikta.

28Be Lietuvos VRM tyrimo išvadose pateikiama versija, kad gaisrą galėjo sukelti ir ant medvilnės gaminių patekus oksidatoriui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų įtakojęs krovinio užsidegimą, kad būtų tyčia nuslėpęs įvykio priežastis ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką (CPK 178 str.). Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog buvo aplinkybės, kurios suteiktų pagrindą, remiantis draudimo taisyklėmis, laikyti nedraudiminiu įvykį (CPK 178 str.).

29Prievolė mokėti draudimo išmoką atsiranda esant draudiminiam įvykiui. Taigi šiuo atveju pripažinus įvykį draudiminiu , atsakovas privalo sumokėti draudiminę išmoką (CK6.987 straipsnis).Draudiminis įvykis yra aplinkybė, atitinkanti konkrečią sutarties sąlygą. Pagal draudimo sutartį krovinys buvo apdraustas nuo visų rizikų dėl krovinio sugadinimo (1t., 12 b.l.).. Teismas laiko nepagrįstas atsakovo argumentą dėl nepakankamo ieškovo bendradarbiavimo su atsakovu bei dėl ieškovo nesąžiningumo. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas pateikė visus duomenis, kuriuos turėjo galimybę pateikti tiek prieš sudarant sutartį, tiek apie draudžiamąjį įvykį atsakovui. Savo pareigą bendradarbiauti, padėti draudikui išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes, pateikti išsamius ir teisingus pranešimus apie žalą ir visus faktus, susijusius su draudiminiu įvykiu vykdė sąžiningai, nedelsiant 2010-08-09 d. pranešė apie įvykį draudikui (1 t., 111 b.l.). Atsakovas negalėjo pateikti duomenų apie prekės gamintoją, specifikacijų, nes jų neturėjo, gamintojas yra likviduojamas (2 t.,9-17 b.l.). Draudžiant šių duomenų atsakovas ir nereikalavo. Nors atsakovas nurodo, kad nepateikė duomenų, jog kreipėsi į policiją, tačiau ieškovas pateikė duomenis, kad apie šį įvykį Ukrainos UMVS Volynės srities milicijai pranešė pervežėjas IĮ „Kovalenko“(2t.,65-71b.l.), milicija užregistravo įvykį , įvykį tyrė Ukrainos VRM Vyriausiosios valdybos Kovelsko srityje rajoninė valdyba valstybinės priežiūros skyrius. Šios pažymos bei Techninė išvada, aktas patvirtina, kad dalis krovinio 14 000 vnt.užvalkalų sudegė, o kita dalis -1300 vnt.buvo sugadinta , t.y. buvo prarastas visas pervežamas krovinys. Atsakovo triplike nurodytos aplinkybės dėl ieškovo nesąžiningumo yra tik bendro pobūdžio samprotavimai ,kurie neįrodo šio nesąžiningumo.

30Dėl draudimo(krovinio ) vertės

31Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Taigi draudimo sutarties tikslas yra apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju ir šis tikslas įgyvendinamas pasirenkant draudimo sumą bei draudiminės apsaugos apimtį. Paprastai šios sąlygos individualizuojamos draudimo polise-liudijime, kuris patvirtina draudimo sutarties sudarymą (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 21 punktas),jame nurodytos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos, tame tarpe ir draudimo suma. Šios, sutartį individualizuojančios, sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų. Nuo draudimo apsaugos apimties (sutarties galiojimo termino ir teritorijos, kitų sąlygų) pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus – draudimo įmokos – dydis. ). CK 6.997 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu. Ne gyvybės draudimo atveju (išskyrus įstatymų nustatytas išimtis) draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės, tačiau nėra nustatyta draudimo šalių susitarimu nustatyti šią sumą, mažesnę už draudimo vertę (CK 6.997 straipsnio 2 dalis, 6.999 straipsnio 1 dalis). Dėl to, prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę apžiūrėti apdraudžiamą turtą, jeigu reikia, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti (CK 6.994 str. 1 d.). Taip draudikas pagal draudžiamo daikto vertę apskaičiuoja draudimo sumą, kuria apribojamas draudiko įsipareigojimų kompensuoti draudėjo galimus nuostolius dydis. Draudiko teisė įvertinti apdrausto daikto vertę ir pagal ją apskaičiuoti draudimo sumą reiškia tai, kad aiškia draudimo suma sutarties šalys teisiškai apibrėžia apdraustų turtinių interesų apimtį. Atsižvelgiant į šalių sulygtas sutarties sąlygas, taip pat dėl teisinio apibrėžtumo ir nuspėjamumo draudiminio įvykio atveju draudimo išmoka turi būti apskaičiuojama laikantis sutartyje įrašytos draudimo sumos ir kitų sutarties sąlygų dėl draudimo išmokos dydžio .Išimtį iš šios taisyklės galėtų sudaryti tik tie atvejai, kai nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudiminio įvykio dienos apdrausto daikto vertė sumažėja dėl tokio daikto sugadinimo ar jo nusidėvėjimo. Tačiau tokiais atvejais įrodinėti aplinkybes, kiek sumažėjo apdrausto daikto vertė, ją skaičiuojant nuo sutarties sudarymo metu apskaičiuotos to daikto draudimo sumos, turi draudikas (CPK 178 str.).

32Šiuo atveju draudimo suma sutapo su draudimo verte ( draudžiamo krovinio verte), t.y. 727 056 Lt, todėl draudimo išmoka turėtų lygi draudimo sumai, atlikus sutartyje numatytą išskaitą. Ši suma buvo sutarta ir suderinta prieš sudarant sutartį, todėl draudėjas pagrįstai tikėjosi , jog ji bus atlyginta. Ieškovas 2010-08-03 d. sumokėjo atsakovui draudimo įmoką(1t., 110 b.l.). Teismas nesutinka su atsakovo argumentais dėl krovinio vertės, nepagrįsto kainos padidinimo, nes ieškovas nėra atsakingas už trečiojo asmens veiksmus, negali įtakoti, už kiek turėjo įgyti ar parduoti buvę pirkėjai pagal sąskaitą-faktūrą Nr.0175299 (1t., 106 b.l.).Ieškovas prekes įgijo pagal 2 sąskaitas-faktūras iš dviejų pirkėjų, t.y. pagal 2008-09-30 d. pirkimo-pardavimo sutartį , PVM serija ESG Nr.006006 įgijo iš UAB „Cerara“ 10 tūkst. vnt užvalkalų matracams po 50,00Lt/vnt už 590 000 Lt (1 t.,94-96,107,107 b.l.), pagal 2009-11-27 d. sutartį įgijo iš UAB „RMV“ 5 313 vnt po 49 Lt/vnt už 315 007,77 Lt (1t.,96-97,63-64,126-127 b.l.).viso įgijo 15 313 vnt už 905 007,77 Lt. Beveik visą šį kiekį, t.y. 15 300 vnt. pagal 2010-04-16 d. sutartį po 18 JAV dolerių už vienetą pardavė RAB „Avangard-avto“ už 275 400 JAV dolerių, tai nurodyta ir sąskaitoje , kas tuo metu atitiko 727 056.00 Lt(1 t.13-25,105 b.l.).Taigi ieškovas pardavė prekes netgi už mažesnę kainą negu įgijo. Liudytojas R. M. , ieškovo įmonės vadovas teisme patvirtino prekių įgijimo aplinkybes , taip pat patvirtino tai, kad prekes pardavė pigiau negu jas įgijo. Draudimo liudijimas patvirtina, kad draudimo suma atitiko krovinio vertę , t.y. krovinio vertė ir krovinys apdraustas 727 056.00 Lt sumai (1t., 12 b.l.).Rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes dėl kainos neatitikimo draudimo sumai. Prieš sudarant draudimo sutartį ieškovas užpildė visus reikiamus dokumentus, atsakė į visus klausimus, kuriuose buvo detalizuota krovinio vertė, ką patvirtina ir ieškovo pildytas prašymas-anketa (1 t., 54 b.l.), liudytojo R. M. parodymai (3 t.13 b.l.).Iš šių įrodymų matyti, kad ieškovas neslėpė krovinio vertės, visur aiškiai ją apibrėžė, nurodydamas 727 056,00 Lt sumą , taip pat pateikė visus dokumentus-prekių įsigijimo, pardavimo. CK 6.997 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė kyla iš turto draudimo paskirties – drausti tik konkretaus apdrausto turto vertės galimą praradimą, kurio dydis būtų proporcingas draudėjo patirtiems nuostoliams ir jų neviršytų .Prieš sudarant draudimo sutartį atsakovas neginčijo krovinio vertės, nereikalavo atlikti krovinio vertės ekspertizės. Draudiko veikla susijusi su tam tikra rizika, t. y. draudėjas moka draudimo įmokas, o draudikas rizikuoja, kadangi jis perima iš draudėjo pastarojo riziką – nuostolių atsiradimo tikimybę ir tam tikro jų dydžio galimybę. Todėl draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą ar reikalingą informaciją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudiminio įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė. Draudėjas pateikė draudikui jo reikalautus duomenis: prašymą ir anketą, kurioje nurodė duomenis apie pervežamą prekę, kiekį , vertę. Draudikas pasitenkino gautais duomenimis apie prekių vertę, šalys nustatė draudimo sumą, ieškovas ją sumokėjo, dėl ko nėra ginčo.Taigi atsižvelgiant į byloje esančius duomenis galima teigti, kad šiuo atveju draudikui pakako draudėjo informacijos įvertinti draudiminio įvykio tikimybę bei draudimo riziką , ir jis sudarė ginčijamą draudimo sutartį.Todėl galima teigti kad draudikas , sudarydamas draudimo sutartį, nepakankamai įvertino draudiminio įvykio tikimybę ir tam tikro dydžio nuostolių atsiradimo galimybę, o ne buvo suklaidintas draudėjo dėl jo pateiktos žinomai melagingos informacijos (CK 6.993 str.3 d.). CK 6.998 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama. Atsakovo triplike (2 t.1-4) nurodytos aplinkybės dėl trumpo draudimo laikotarpio, kuris atitiko pervežimo laikotarpį ir tuo buvo siekiama sumažinti įmokos dydį, draudžiant trumpesniam laikui, informacijos apie įpakavimą nepateikimas, paneigtina ieškovo liudytojo R. M. parodymais, Technine išvada. Draudimo laikotarpis atitiko pervežimo laiką. Byloje nėra pateikta duomenų, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė ar padaryta rašybos ar aritmetinė klaida, draudimo sutartis nebuvo nuginčyta .Šiuo atveju prarasto turto vertę sudaro draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje. Įrodyti, kad užvalkalų vertė krovinio praradimo dienai buvo kita, turėjo atsakovas. Neesant kitokių įrodymų dėl krovinio vertės sumažėjimo ieškovas turi teisę į draudimo sutartimi numatytą išmoką, kuri atsižvelgiant į franšizės dydį, sudaro 654 350,40 Lt(CK 6. 987 straipsnis).Pripažinus įvykį draudiminiu, ši suma priteistina ieškovui.

33Remiantis CK 6.37 str. 1 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginės prievolės laiku neįvykdymą ieškovui už laikotarpį nuo atsisakymo mokėti draudimo išmoką dienos iki ieškinio pateikimo dienos–nuo 2011-05-25 iki 2011-07-20 d.už 56 dienas (1 t. ,47 b.l.) , t.y. 6025,60 Lt.

34Iš dalies tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, priteisiant 6 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo dienas nuo 2011 liepos 22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).Likusioje dalyje prašymas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas, nes LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius , vėlavimo prevencijos įstatymas nėra taikytinas skaičiuojant palūkanas nuo draudimo išmokų (Įstatymo 3 str. 3 p.).

35Ieškinį patenkinus ,iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos-3000 Lt.(1 t.,10 b.l.) žyminis mokestis(CPK 93 str.).Taip pat iš ieškovo valstybei priteistina likusi žyminio mokesčio dalis-7064 Lt, kuri 2010-09-09 d nutartimi ieškovui buvo atidėta iki sprendimo priėmimo, bei priteistinos valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos-53,75 Lt (CPK 84,88 straipsnio 1 dalies 3 punktas 93 str. 1 d.,96 straipsnio 1 dalis.).

36Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259,270 straipsniais ,

Nutarė

37Ieškinį patenkinti iš dalies.

38Pripažinti įvykį draudiminiu.

39Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE(kodas ( - ) veikiančios per atstovą Lietuvos Respublikoje „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje (į.k. 300665654),ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „R.G.Pramogos“(į.k.300054684) 654 350,40 Lt.(šešis šimtus penkiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt litų ir 40 ct) draudimo išmoką , 6 025,60 Lt(šešis tūkstančius dvidešimt penkis litus ir 60 ct.) palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011 liepos 22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3 000 lt.(tris tūkstančius litų) žyminio mokesčio.

40Likusioje dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškinį atmesti.

41Priteisti iš atsakovo BTA Insurance Company“ SE (kodas ( - ) veikiančios per atstovą Lietuvos Respublikoje „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje (į.k. 300665654) valstybei 7 604 Lt(septynis tūkstančius šešis šimtus keturis litus) žyminio mokesčio ir 53,75 Lt (penkiasdešimt tris litus ir 75 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

42Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė... 2. ieškovas UAB „R.G.Pramogos“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 3. Mano, kad atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, nes... 4. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais dėl prekių vertės, draudimo... 5. Sutartyje atsakovas įsipareigojo atlyginti krovinio vertę, išskaičiuojant... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, ką nurodė savo procesiniuose... 7. Atsakovas nesutinka su krovinio verte, prašoma priteisti suma, nes nėra... 8. Dublike ieškovas palaikė savo reikalavimus (1t.,137 b.l.), nurodydamas, kad... 9. Taip pat nesutiko su atsakovo argumentais dėl krovinio vertės, nes ieškovas... 10. Triplike atsakovas nesutiko su dublike ieškovo nurodytais motyvais (2t.,... 11. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu dėl jo nesąžiningumo ir mano, kad... 12. Tretieji asmenys individuali įmonė „Kovalenko“ bei A. M. K. atsiliepime... 13. Teismo posėdyje šalių, trečiųjų asmenų atstovai palaikė procesiniuose... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Byloje nustatytos aplinkybės... 16. Nagrinėjamoje byloje teisminis ginčas kilo dėl atsisakymo mokėti draudimo... 17. Dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu... 18. CK 6.987 straipsnis, numato , kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 19. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra... 20. Šios, sutartį individualizuojančios, sąlygos priklauso nuo draudėjo... 21. Paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini... 22. Draudimo sąlygos šiuo atveju detalizuotos 2010-08-03 d. draudimo sutartyje... 23. Taisyklių 9 p. nustato, kad nedraudiminiais įvykiais, už kuriuos draudimo... 24. Iš esmės, atsakovas teigia, kad krovinys užsidegė, nes nebuvo tinkamai... 25. Sutiktina su ieškovo dublike nurodytu argumentu, kad Taisyklių 9.1.6 punktas... 26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad... 27. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, atsakovas remiasi 2010-08-06 d.... 28. Be Lietuvos VRM tyrimo išvadose pateikiama versija, kad gaisrą galėjo... 29. Prievolė mokėti draudimo išmoką atsiranda esant draudiminiam įvykiui.... 30. Dėl draudimo(krovinio ) vertės... 31. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius... 32. Šiuo atveju draudimo suma sutapo su draudimo verte ( draudžiamo krovinio... 33. Remiantis CK 6.37 str. 1 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi priteistinos 6... 34. Iš dalies tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų... 35. Ieškinį patenkinus ,iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo turėtos... 36. Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259,270... 37. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 38. Pripažinti įvykį draudiminiu.... 39. Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE(kodas ( - ) veikiančios... 40. Likusioje dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškinį atmesti.... 41. Priteisti iš atsakovo BTA Insurance Company“ SE (kodas ( - ) veikiančios... 42. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos...