Byla 2A-337-275/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

3kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Petro Jaržemskio,

4sekretoriaujant R.Kurganovaitei,

5dalyvaujant ieškovams A. J. ir R. J., jų atstovui G.Pranevičiui, atsakovei E. B., jos atstovui A.Bertuliui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovu A. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal A. J. ir R. J. ieškinį atsakovei E. B. dėl servituto nustatymo, tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, ir pagal atsakovės E. B. priešieškinį ieškovams A. J. ir R. J., atsakovams S. Ž., Širvintų rajono savivaldybei, Kernavės seniūnui dėl nuosavybės teisių į šulinius ir su tuo susijusių administracinių teisės aktų bei pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, VĮ „Registrų centras“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B. .

7I.Ginčo esmė

8Ieškovai A. J. ir R. J. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti kelio servitutus į šulinį plane pažymėtą Nr. 1 ir į šulinį plane pažymėtą Nr. 2 su teise tiesti antžemines ir požemines komunikacijas. Ieškovai nurodė, jog 2002-12-24 iš S. ir A. Ž. nusipirko ( - ) ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir du šulinius, kitus kiemo įrenginius ir 0,4375 ha namų valdos žemės sklypą. Kitą dalį nurodytų nekilnojamųjų daiktų jie jau buvo nusipirkę 1987 metais. Abu nupirkti šuliniai yra už jiems priklausančios namų valdos ribų ir yra atsakovės E. B. žemėje. Atsakovei žemė nuosavybėn atiteko jos motinai M. A. ją perleidus. M. A. geranoriškai sutikus, ieškovai žemės paviršiumi buvo nusitiesę vamzdį ir pajungę elektrinį vandens siurblį vandeniui pumpuoti, toliau naudojosi šulinio vandeniu. Tačiau 2005 m. rugpjūčio mėn., atvažiavę į sodybą, rado nupjautą kabelį, spalio mėnesį kreipėsi į buvusią žemės savininkę, kad dėl servituto įregistravimo susitarti geruoju, tačiau jokio atsakymo negavo. Vėliau sužinojo, kad žemė yra padovanota atsakovei, kreipėsi į ją dėl susitarimo gražiuoju. Iš atsakovės gavo atsakymą, kad šuliniai 2001-12-13 jos žemės sklypo kadastro žemėlapyje nepažymėti, jokių duomenų apie esančius jos sklype ieškovo šulinius nėra ir ji sutikimo nedavė. Tačiau šuliniais nuo senų laikų naudojosi iki to laiko buvę šulinių savininkai K. ir J. K. . Ieškovai šuliniais naudojasi nuo 1987 m., kada pusę namo su priklausiniais nusipirko iš K. K. 2002-12-24 kitos pusės gyvenamojo namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai tik teisiškai įformino šulinius savo vardu, kas jiems jau pusė priklausė nuo 1987 metų. Kadangi šulinys Nr. 2 yra už 75 metrų nuo jų namų valdos, jie šio šulinio vandeniu naudojasi nutiesę per atsakovės žemę vamzdį.

9Atsakovė E. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad jos motinai M. A. 2001-11-28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,08 ha žemės sklypą. 2001-12-13 sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, tačiau šulinių, priklausančių ieškovams, pažymėta nebuvo, nes šuliniai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Ieškovai praktiškai šuliniais naudojasi mažai. Jie turi galimybę įsirengti naują šulinį savo sklype.

10Atsakovė E. B. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančiais dalį Kernavės seniūno 2002-06-20 pažymos Nr. 17 dėl įrašų namų ūkio knygoje apie du šulinius, bei dalį 2002-06 20 Širvintų rajono mero potvarkio Nr. 273 dėl S. Ž. nuosavybės teisių pripažinimo į du šulinius; panaikinti S. Ž. nuosavybės teises į kiemo statinius du šulinius, plane pažymėtus š1 ir š2, statinių unikalus Nr. 89/950-0052-07-6, esančius ( - ); pripažinti negaliojančia 2002-12-24 žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl pardavimo dviejų šulinių, plane pažymėtų š1 ir š2, statinių unikalus Nr. 89/950-0052-07-6, esančius ( - ); taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovus A. J. ir R. J. perduoti S. Ž. nuosavybėn kiemo statinius du šulinius, plane pažymėtus š1 ir š2, statinių unikalus Nr. 89/950-0052-07-6, o S. Ž. - perduoti A. J. ir R. J. pagal sutartį gautus 139 Lt; taikyti restituciją ir įpareigoti S. Ž. perduoti kiemo statinius du šulinius, plane pažymėtus š1 ir š2, statinių unikalus Nr. 89/950-0052-07-6, valstybės nuosavybėn; priteisti iš ieškovų visas atsakovės E. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovai, atsakovas S. Ž. minėtus šulinius įsigijo ir viešajame registre šiuos šulinius įregistravo neteisėtai. 2002-06-20 Širvintų rajono meras priėmė potvarkį Nr. 273, kuriuo S. Ž. pripažinta nuosavybės teisė į pastatus, tame tarpe ir į du šulinius, esančius ( - ). Toks potvarkis yra neteisėtas, kadangi Vietos savivaldos įstatymas, ir tuo laiku galiojusi jo redakcija, nenumatė mero teisės patvirtinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. 1998-01-22 Vyriausybės nutarimo Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 28.4 punktas numatė, kad juridinis pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį turtą yra mero potvarkis, tačiau toks, kuris priimtas jo kompetencijos ribose. Be to Nekilnojamojo turto registre negalėjo būti užregistruoti šuliniai ant atsakovės žemės be buvusios savininkės žinios. Šie statiniai jos žemėje nėra įregistruoti ir iki šiol. Minėti šuliniai nepriklausė J. K., nes viešajame registre nebuvo jo vardu įregistruoti. Todėl S. Ž. negalėjo paveldėti to kas nepriklausė testatoriui mirties dieną. Kadangi S. Ž. nebuvo šulinių savininku, jis ir neturėjo teisės jų parduoti. Ieškovai žinojo, kad perka šulinius, esančius ant dabar atsakovei priklausančio žemės sklypo, todėl jie nėra sąžiningi įgijėjai.

11II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

12Širvintų rajono apylinkės teismas 2008-04-23 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiais dalį Kernavės seniūno 2002-06-20 pažymos Nr. 17 ir Širvintų rajono mero potvarkio 2002-06-20 Nr. 273 dėl nuosavybės teisių pripažinimo S. Ž. į šulinius š1 ir š2 , esančius ( - ). Pripažino negaliojančia 2002-12-24 žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl šulinių š1 ir š2, esančius ( - ), pardavimo. Panaikino šulinių teisinę registraciją. Priteisė E. B. iš A. J. ir R. J. po 1 325 Lt iš kiekvieno žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad ginčo daiktus - šulinius sukūrė, juos įrengdami K. ir J. K., vėliau šie šuliniai buvo perduoti J. K. namo perėmėjams S. Ž., vėliau ieškovams. Šuliniai ieškovų laikomi namo priklausiniais. Priklausiniai yra pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 str.). Šuliniai atsirado tik po aukščiau nurodytų (mero potvarkio ir seniūno pažymos) dokumentų 2002-12-24 pirkimo-pardavimo sutartyje. Akivaizdu, kad buvę namo savininkai buvo šių šulinių tik naudotojai. Šuliniai buvo įrengti ant tuo metu valstybinės žemės, kuri net nebuvo naudojamu žemės sklypu buvusių namo savininkų K. ir J. Daikto įrengimas bet kokioje savininkui patogioje vietoje, tuo metu, kai žemė dar buvo valstybinė, o tik vėliau į ją buvo atkurtos nuosavybės teisės (2001-11-28 VAVA sprendimas Nr. 89-7397) ir žemė buvo padovanota atsakovei E. B., rodo daikto sukūrusių asmenų nerūpestingą elgesį ten jį sukurti, kur žemė ateityje jiems negali ir negalės priklausyti. E. B. žemę, esančią ( - ) įregistravo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filiale. Taip buvę savininkai pasielgė savo rizika. Įvertinus šias aplinkybes, daiktų - šulinių savybes ir jų buvimo vietą - svetimas žemės sklypas, galima daryti išvadą, kad jie negali būti laikomi nuolat susiję su pagrindiniu daiktu - namu daiktais. Tokių šulinių gali būti ir daugiau, ir jie gali būti panaikinti-užkasti, ir pan. Jų atsiradimas svetimoje žemėje be jokio pagrindo, o tik dėl naudotojo patogumo, rodo jų galimą laikinumą, kol neatsiras tikras žemės sklypo savininkas. Šuliniai laikytini savarankiškais nekilnojamais daiktais. Byloje yra įrodyta, kad ginčo šuliniai natūroje yra. Todėl Kernavės seniūnas tai užfiksavo savo pažymoje, kurios pagrindu Širvintų meras išdavė pažymą nuosavybės teisei į šulinius įregistruoti dabartiniams namo savininkams. Atkreiptinas dėmesys, kad seniūno pažyma buvo išduota jau po to, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kur buvo įrengti šuliniai. Byloje nėra duomenų, ar apie tai buvo žinoma seniūnui ir merui. Teismas padarė išvadą, kad nei seniūnas, nei meras negalėjo išduoti dokumentų, kurių pagrindų atsirastų nuosavybė į daiktus, kurie yra svetimame žemės sklype. Teismas taip pat įvertino ar namo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas be išimčių leido perleisti šulinius kitiems asmenims, esant žinomai aplinkybei, kad jie yra ant žemės sklypo, priklausančio kitam savininkui. Teismas motyvavo, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK. 4.40 str.1 d.). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo parduoti pagal sutartį pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vietą atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte (CK 6.396 str.). Jeigu šių duomenų nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta - negalioja. Šuliniai žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti kaip kiemo statiniai, tokiais jie nurodyti ir pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos. Šiose dokumentuose jie nėra aptarti, kaip esantys svetimame žemės sklype, nors ir būtų namo priklausiniais, nors tokiais, kaip nurodyta aukščiau negali būti laikomi. Be to pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kas jie yra ant ieškovo perkamo žemės sklypo. Teismas šioje dalyje (2 šulinių ½ dalies) pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia. Dviejų šulinių teisinę registraciją panaikino visiškai, motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų ir dėl kitos ½ šulinių dalies įgijimo teisėtumo. Taikant restituciją, šuliniai turi būti grąžinti į pirminę padėtį, tačiau byloje nėra duomenų apie jų nuosavybę, o tik duomenys apie tai, kad jie yra įrengti K., todėl dėl šulinių likimo teismas nesprendė, nes daiktai nebuvo sukurti tinkamai ir nėra kam juos grąžinti. Teismas nurodė, kad jeigu būtų nustatyta, jog paskutiniai namo savininkai - ieškovai nežinojo, kad jiems parduodamas namas (jo dalimis 1987 m. ir 2002 m.) su šuliniais, kurie nėra įteisinti, o jie jiems yra svarbūs ir jie pageidauja juos įsigyti, kad jie yra svetimame sklype, ir tai nebuvo aptarta su pardavėjais, ieškovai gali svarstyti galimybę ginti savo, kaip pirkėjų, teises pardavus jiems netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 str.). Teismas nurodytų motyvų pagrindu, pilnai patenkino atsakovės priešieškinį. Nurodė, kadangi priešieškinys yra patenkintas, negali būti patenkintas ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo, nes atsakovės žemės sklypas negali būti laikomas tarnaujančiu daiktu šių šulinių atžvilgiu, o šuliniai laikytini viešpataujančiu daiktu. Tik tokiais atvejais galimas servituto nustatymas (CK 4.111 str.1 d.).

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

14Ieškovai A. J. ir R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-04-23 ir priimti naują sprendimą - ieškovų A. J. ir R. J. ieškinį tenkinti, o atsakovo E. B. priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo E. B. ieškovų A. J. ir R. J. naudai sumokėtą žyminį mokestį ir atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Nurodo, kad esamo turinio sprendimo priėmimas akivaizdžiai prieštarauja CPK 270 str. nuostatoms, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai teismų praktikai, teigiančiai, jog teismas privalo nešališkai apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su byla susijusius įrodymus bei argumentus ir dėl jų pareikšti nuomonę, kartu nurodyti, su kuriais šalių argumentais jis sutinka, o kuriuos atmeta ir kodėl, taip pat kodėl priima būtent tokį, o ne kitokį sprendimą. Bylos esmė turi būti suprantama kaip svarbiausios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, o neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių ištyrimas gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Teismas klaidingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Teismas konstatuojančioje dalyje teigia, kad M. A. geranoriškai sutikus, ieškovai žemės paviršiumi buvo nusitiesę vamzdį ir pajungę elektrinį vandens siurblį vandeniui pumpuoti, toliau naudojosi šulinio vandeniu. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (teismo posėdžio metu apklausto liudytojo P. K. parodymai ir 2002-07-31 Nekilnojamo turto kadastro ir registro išduota pažyma Nr. 98/1772 tiek vamzdis vandeniui tekėti, tiek vandens siurblys buvo įrengti iki žemės atkėlimo M. A. (iki 2001-11-28). Teismas konstatuojančioje dalyje teigia, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ginčo daiktus - šulinius sukūrė, juos įrengdami (teisėtumas nenagrinėjamas) K. ir J. K. . Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (teismo posėdžio metu apklausto liudytojo P. K. parodymai), minėtus šulinius įrengė K. ir J. K. senelis ir tai vyko 1918 m., tada, kai buvo įregistruota pati sodyba. Teismas konstatuojančioje dalyje teigia, kad šuliniai buvo įrengti ant tuo metu valstybinės žemės, kuri net nebuvo naudojamu žemės sklypu buvusių namo savininkų K. ir J. Taip pat teismas teigia, jog atkreiptinas dėmesys, kad ginčo šuliniai yra seni, jie buvo įrengti sodybos šeimininkų nuožiūra pasirinktoje vietoje, kur buvo šaltinis ne jiems skirtame naudotis žemės sklype. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (teismo posėdžio metu apklausto liudytojo P. K. parodymai), minėti šuliniai buvo įrengti žemėje, kuri priklausė K. Šių klaidingai nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teismas padarė klaidingą, esminę reikšmę sprendimui turinčią išvadą, kad šuliniai buvo pastatyti svetimoje žemėje ir dar daugiau, teismas šią žemę laiko priklausančią valstybei, nors byloje nėra jokių duomenų apie konkrečios žemės, kur yra įrengti šuliniai priklausomybę valstybei. Teismas panaikino 1/2 šulinių dalies registraciją, teigdamas, kad nėra duomenų dėl dalies įsigijimo teisėtumo. Tačiau byloje buvo pateikta 1987-08-26 sodybos pirkimo-pardavimo sutartis iš kurios yra matyti, kad buvo įsigyta pusė sodybos. Šuliniai tuo metu buvo laikomi sodybos priklausiniais ir atskirai ūkio knygose nebuvo žymimi, tuo labiau, registruojami. Tokiu būdu, kai įsigyjama pusė sodybos, taip pat yra įsigyjama ir pusė sodybai priklausančių priklausinių, šiuo atveju pusė šulinių (daikto priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas). Teismas nurodo, kad jis tenkina priešieškinį visiškai. Tai reiškia, kad visi priešieškinio reikalavimai yra teismo patenkinami. Tačiau, kaip matyti iš sprendimo rezoliucinės dalies, teismas netenkino atsakovo reikalavimo Nr. 3 ir nepritaikė restitucijos Ž. atžvilgiu. Taip pat teismas ir nepatenkino atsakovės reikalavimo Nr. 4 ir nepritaikė restitucijos valstybės atžvilgiu.

15Tretysis asmuo Širvintų rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-04-23 sprendimą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Širvintų rajono mero 2002-06-20 potvarkiu Nr. 273 buvo pripažinta nuosavybės teisė S. Ž. į pastatus, esančius ( - ): kiemo rūsį 10 I l/p, ūkio pastatą 11I1, žemės ūkio pastatą 12 I 1/ž, kiemo statinius: tualetą v2, šulinius š1 ir š2. Šis mero potvarkis priimtas vadovaujantis Vyriausybės 1998-01-22 nutarimo Nr. 85 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 28.4 p. ir remiantis Kernavės seniūno 2002-06-20 pažyma Nr. 17. Širvintų rajono savivaldybės mero potvarkis yra teisėtas ir priimtas nepažeidžiant teisės aktų. Tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijos 31 str. 2 d. 9 p. numatyta teisė seniūnijai išduoti jų priskirtos teritorijos gyventojams šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą ir kitokias faktinę padėtį patvirtinančias pažymas. To paties įstatymo 21 str. suteikė teisę merui atlikti kitas įstatymų jam paskirtas funkcijas ir įgaliojimus. 1998-01-22 Vyriausybės nutarime Nr. 85, 28.4 p. numatyta, kad juridinis pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį yra savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai ir merų potvarkiai. Be to, pagal CK 1.136 str. 2 d. 3 p. vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes. Širvintų rajono mero 2002-06-20 potvarkio Nr. 273 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2002-07-01 buvo įregistruotos S. Ž. nuosavybės teisės į kiemo statinius, esančius ( - ) 2003-02-06 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A. J. ir R. J. nuosavybės teisės į minėtus kiemo statinius 2002-12-24 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr.14-7670, pagrindu. Abu ginčo šuliniai buvo užregistruoti kaip namo priklausiniai. Pagal CK 4.19 str. priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Širvintų rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į bylos faktines ir teisines aplinkybes, teismo sprendimas nėra pagrįstas ir prieštarauja CPK 270 str. nuostatoms.

16Tretysis asmuo S. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-04-23 sprendimą ir patenkinti apeliantų A. J. ir R. J. apeliacinį skundą.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18Skundas dalinai tenkintinas.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad šuliniai atsirado tik po ginčijamų dokumentų – Širvintų rajono mero potvarkio ir Kernavės seniūno pažymos, nepagrįsta, nes teismas toje pačioje sprendimo dalyje daro ir priešingą išvadą – kad šulinius įrengė K. ir J. K., kurie buvo namo savininkais iki jį perdavė S. Ž., o vėliau – ieškovams. Atsakovės E. B. reikalavimas dalyje dėl Kernavės seniūno 2002-06-20 pažymos pripažinimo negaliojančia patenkintas tuo pagrindu, kad seniūnas negalėjo išduoti pažymos, kurios pagrindu atsirastų nuosavybė į daiktus, kurie yra svetimame žemės sklype. Apeliantai skunde nenurodo argumentų, kad šios teismo sprendimo išvados būtų nepagrįstos. Iš seniūno išduotos pažymos turinio (b.l.116, t. I) matyti, kad jis patvirtina, jog namų ūkio knygoje Nr. 3 asmeninės sąskaitos Nr. 139 įrašyta, jog S. Ž. prie nuosavybės teise priklausančio ½ gyvenamojo namo yra ir kiemo įrenginiai Š1 ir Š2. Kernavės seniūnas byloje dalyvaujantis atsakovu turėjo galimybę pateikti duomenis iš namų ūkio knygos, kurios pagrindu buvo teigiama, kad prie S. Ž. gyvenamojo namo yra kiemo įrenginiai šuliniai Š1 ir Š2, tačiau tokių duomenų byloje nepateikė, byloje esančiose namų ūkio knygos kopijose (b.l.114-115, t. I) nėra įrašų apie šulinius, todėl teismas turėjo pagrindo daryti išvadai, jog seniūno išduota 2002-06-20 pažyma ir kaip neatitinka joje nurodytų faktų pripažintina negaliojančia. Apeliaciniame skunde ieškovai nenurodė argumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ginčijamos seniūno pažymos turinys atitiko faktinę padėtį. Atsakovei ginčijant Širvintų rajono mero 2002-06-20 potvarkio Nr. 273 dalį dėl šulinių tuo pagrindu, kad jis buvo priimtas remiantis nepagrįstai išduota seniūno pažyma ir teismui patenkinus jos reikalavimus šiuo pagrindu, ieškovai, teigdami apie teismo sprendimo neteisėtumą šioje dalyje, turėjo nurodyti argumentus, jog pažyma ir jos pasekoje priimtas mero potvarkis atitiko faktinę padėtį ir šių faktų pagrindu meras galėjo priimti potvarkį dalyje dėl nuosavybės teisės ir į šulinius pripažinimo. Nesant skunde jokių argumentų dėl pažymos ir potvarkio, nėra pagrindo skundą tenkinti šioje dalyje. Ta aplinkybė, kad šuliniai buvo įrengti žemėje, kuri priklausė ar nepriklausė K., t.y. kuria jie, kaip namo savininkai, naudojosi, nėra reikšminga aplinkybe byloje. Net ir padarius išvadą, jog šulinius įrengė K., nėra pagrindo jų pripažinti šių asmenų nuosavybe, dėl to, kad žemės sklypas, kuriame yra šie daiktai, priklauso nuosavybės teisėmis atsakovei E. B., be to, byloje nėra prašymo dėl tokio juridinio fakto nustatymo. Atsakovės paaiškinimai dėl to, kad šuliniai, kurie buvo įregistruoti tokiais, nėra statiniai, atmestini, nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad tokio pobūdžio šulinių negalima įvardinti kaip statinių. Tai, kad rentiniai yra įleisti į šaltinį, nereiškia, jog rentiniai negali būti įvardinti kaip statinys.

20Iš bylos duomenų matyti, jog šalys neginčija to fakto, kad šuliniai buvo įrengti prieš daugelį metų iki žemės sklypas tapo M. A. nuosavybe, Vilniaus apskrities viršininkui 2001-11-28 priėmus sprendimą ir perleidus valstybinę žemę M. A. Tai, kad žemės suteikimo M. A. sprendimą priėmė Vilniaus apskrities viršininko administracija, leido teismui daryti išvadą, kad šuliniai žemė perleidimo M. A. metu buvo valstybinėje žemėje. Ieškovams paaiškinus, kad atsiradus naujai kaimyninio žemės sklypo savininkei M. A., su ja buvo susitarta, jog ji leis nekliudomai naudotis šuliniais, ir atsakovei E. B. nepateikus įrodymų, paneigiančių buvus šį susitarimą, ieškovų paaiškinimai dėl šios aplinkybės pripažintini priimtinais ir byloje daroma išvada, kad ieškovai naudojosi šuliniais, buvusiais M. A. sklype, jai gera valia sutikus. Atsakovei E. B. gavus šį sklypą kaip dovaną 2005-11-23 dovanojimo sutartimi (b.l.37, t. I) ir nesutinkant su tuo, kad ieškovai naudosis jos sklype esančiais šuliniais, jos teisė nekliudomai naudotis nuosavybe galėtų būtų ginama tuo atveju, jei ieškovų siekimas naudotis šuliniais kliudytų atsakovei E. B. naudotis sklypu. Atsakovė nepateikė byloje argumentų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad dalinis ieškinio patenkinimas ir nustatymas teisės naudotis bent vienu iš šulinių, kurie yra atsakovės žemės sklype, pažeis iš esmės jos nuosavybės teisės sudėtines dalis, t.y. teisę naudotis, valdyti žemę ar disponuoti žeme. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė E. B. paaiškino, kad šiuo metu ji nieko nedaranti su žeme, sklypas yra tinkamas kaimo turizmo sodybai. Tai, kad LR CK 4.112 str. 5 d. numato, jog tarnaujančio daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga, leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei nustatytas servitutas pasidarys kliūtimi atsakovei naudotis jos sklypu, ji turės teisę kreiptis į teismą dėl servituto panaikinimo, tačiau šiuo metu atsakovė įgyvendina savo teisę į nuosavybę tokiu būdu, kuris be teisinio pagrindo varžo ieškovų teisę ir toliau gauti vandenį iš to paties šaltinio, iš kurio jie naudojosi daugelį metų. Draudimą piktnaudžiauti savo teise numato LR CK 1.137 str. 3 d., todėl atsakovės atsisakymas suteikti teisę ieškovams gauti vandenį iš bent vieno iš šulinių, pripažintinas piktnaudžiavimu teise.

21Ieškovai reikalauja nustatyti kelio servitutą į šulinius, plane pažymėtus numeriais 1 ir 2, su teise tiesti antžemines ir požemines komunikacijas. Akivaizdu, kad gauti vandenį ieškovai gali nuteisę vieną iš komunikacijų – antžeminę arba požeminę, todėl nustatymas servituto abiejų rūšių komunikacijoms nepagrįstai išplės ieškovų teises. LR CK 4.113 str. 1 d. numato, jog servituto suteikiama teisė turi būti įgyvendinama taip, kad kuo mažiau būtų nepatogumų būtų tarnaujančio daikto savininkui. Pripažintina, kad atsakovei mažiau nepatogumų sudarys požeminės komunikacijos, todėl ieškinys tenkintinas tik šioje dalyje. LR CK 4.123 str. numato galimybę nustatyti servitutą, suteikiantį teisę tiesti komunikacijas ir jas aptarnauti. Ieškovai nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jiems būtinas ir kelio per atsakovės sklypą servitutas, kadangi vandenį iš šulinio jie gauna siurblio pagalba, todėl reikalavimai dėl kelio servituto nustatymo atmestini, ieškovams neįrodžius tokio servituto būtinumo. Be to, tikslinga nustatyti servitutą tik į vieną šulinį, ieškovams nepateikus įrodymų, kad naudotis sodyba jie galės turėdama galimybę gauti vandenį tik iš abiejų šulinių. Be to, nustatant servitutą tik į vieną šulinį, mažiau nepatogumų iš jo kyla žemės sklypo savininkei, nei nustatant servitutą komunikacijoms iš dviejų šulinių. Kadangi geriamo vandens šulinys yra Nr. 2 šuliniu pažymėtas plane, sudarytame 2006 m. spalio mėn. G. Š. PĮ ir UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ , tikslinga nustatyti servitutą tiesti požemines komunikacijas į šį šulinį. Tai, kad atsakovės sklypui jau yra nustatyti kitas servitutas – leidžiama piliečiams prieiti prie vandens telkinio ir vaikščioti vandens telkinio pakrantės apsaugos zonoje (10 m pločio), dar vieno servituto sklypui nustatytas iš esmės nepažeis atsakovės interesų.

22Bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo priteisti atsakovei iš ieškovų, pripažinus, kad jų reikalavimai iš esmės tenkinami, todėl naikintina ir ta teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei buvo priteista iš ieškovų po 1325 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas priimamas tiek ieškovų, tiek atsakovės naudai, palikus nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas priešieškinys. Panaikinamas sprendimas ieškinio dalyje dalinai LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje ir netinkamai išaiškinus materialinės teisės normas (LR CPK 330 str. ). Tai, kad buvo patenkintas priešieškinys ir dalinai patenkinti ieškinio reikalavimai, teismo sprendimas pašto išlaidų dalyje paliekamas nepakeistu.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p. teisėjų kolegija

Nutarė

26Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio mėn. 23 d. sprendimą dalyje panaikinti.

27Ieškovų A. J. ir R. J. ieškinį patenkinti dalinai ir nustatyti E. B. žemės sklype, esančiame ( - ) (unikalus Nr. ( - )) servitutą – tiesti požemines komunikacijas į šulinį Nr. 2, jomis naudotis ir aptarnauti iš A. J. ir R. J. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ) (sklypo unikalus Nr. ( - )), pagal 2006 m. spalio mėn. parengtą G. Š. PĮ ir UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ parengtą planą ir projektą.

28Teismo sprendimo dalį, kuria priteista po 1325 Lt iš ieškovų atsakovei E. B., panaikinti.

29Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,... 3. kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Petro Jaržemskio,... 4. sekretoriaujant R.Kurganovaitei,... 5. dalyvaujant ieškovams A. J. ir R. J., jų atstovui G.Pranevičiui, atsakovei... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovu A. J. ir R.... 7. I.Ginčo esmė... 8. Ieškovai A. J. ir R. J. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo... 9. Atsakovė E. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad jos... 10. Atsakovė E. B. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:... 11. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 12. Širvintų rajono apylinkės teismas 2008-04-23 sprendimu ieškovų ieškinį... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai... 14. Ieškovai A. J. ir R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono... 15. Tretysis asmuo Širvintų rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį... 16. Tretysis asmuo S. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo... 17. Teisėjų kolegija... 18. Skundas dalinai tenkintinas.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad šuliniai atsirado tik po... 20. Iš bylos duomenų matyti, jog šalys neginčija to fakto, kad šuliniai buvo... 21. Ieškovai reikalauja nustatyti kelio servitutą į šulinius, plane pažymėtus... 22. Bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo priteisti atsakovei iš ieškovų,... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.... 26. Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio mėn. 23 d. sprendimą... 27. Ieškovų A. J. ir R. J. ieškinį patenkinti dalinai ir nustatyti E. B.... 28. Teismo sprendimo dalį, kuria priteista po 1325 Lt iš ieškovų atsakovei E.... 29. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....