Byla 1A-139-197/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 ir 3 dalis, 253 straipsnio 2 dalį ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorams Nėrijui Puškoriui, Rolandui Jurkevičiui, gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui, nuteistajam P. K. (P. K.), vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. (P. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 ir 3 dalis, 253 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

    • pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;
    • pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
    • pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir P. K. paskirta subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65 straipsniu prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo P. K. konfiskuota 60 (šešiasdešimt) Lt valstybės naudai.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6P. K. nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatyto laiko neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. psichotropinę medžiagą AM-2201 ir MAM-2201, kurios svoris yra 125,2664 g ir kurioje yra 9,58 g gryno AM-2201 ir 0,1115 g gryno MAM-2201 bei augalinės kilmės medžiagą, kurios svoris yra 170,12 g ir kurioje yra psichotropinės medžiagos UR-144, kurios masė yra 2,007 g, savo darbo vietoje - UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ), iki 2013 m. spalio 9 d., 16.02 val., kai atliktos kratos minėtose patalpose metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos, o psichotropinę medžiagą AM-2201 ir MAM-2201 (vieną polietileninį maišelį), kurios svoris yra 1.4416 g ir kurioje yra 0,010 g gryno AM-2201 ir 0,001 g gryno MAM-2201, laikė su savimi iki 2013 m. spalio 9 d., 13.10 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 13.50 val. atliktos jo asmens kratos metu bute, esančiame ( - ), rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos.

7Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatyto laiko neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - 1,1327 g kanapių dervos ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos AM-2201, kurios svoris l,1332g ir kurioje yra 0,0057 g gryno AM-2201 iki 2013 m. spalio 4 d. (nuosprendyje padaryta rašybos klaida ir klaidingai nurodyta 2014 m. spalio 4 d.), kai apie 11.30 val. ( - ), šias narkotines ir psichotropines medžiagas už 60 litų pardavė O. I..

8Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė 30 pirmos rūšies pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio (7,62x39) šovinių ir 26 antros rūšies pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio (5,45x39) šovinių savo darbo vietoje - UAB „( - )“ priklausančiose patalpoje ( - ) iki 2013 m. spalio 9 d., 16.02 val., kai atliktos kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

9Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant BPK 241 straipsnio 2 dalį, nepašalinti akivaizdūs prieštaravimai tarp įrodymų, taip pat pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalį, nespręstas bausmės individualizavimo klausimas. Nuteistojo manymu, taip pat pažeistos BPK 20 straipsnio bei BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos.

10Nuteistasis nurodo, jog darant kratą jo darbo vietoje, ją atliekant pirmajame darbovietės aukšte buvo laikomasi formalių reikalavimų, joje dalyvaujant tiek asmeniui, kuriam paskelbta nutartis, tiek įstaigos, kurioje ji buvo atliekama, atstovui, tačiau kratai įpusėjus, tyrėjui A. T. užlipus į įmonės antrąjį aukštą ir priėjus prie užrakintos patalpos, kratos vykdymo tvarka ir įstatymo reikalavimas visą kratą nuo pradžios iki pat jos pabaigos vykdyti kratomojo asmens – P. K. ir įstaigos vadovo bendrovės vadovo J. I. akivaizdoje, buvo grubiai pažeista, nes pareigūnas, palikęs juos atokiau, įlipęs į užrakintą patalpą per langą, į kurią lygiai taip pat galėjo patekti visi kratoje iki tol dalyvavę asmenys, vienas keletą minučių ieškojo draudžiamų, nutartyje nurodytų ar kitų daiktų, ir po kiek laiko lygiai taip pat vienas nusprendė, kad rado kažką draudžiamo ir nutarė jau parodyti kratoje formaliai, o ne realiai dalyvavusiems asmenims. Būtent tokias faktines procesinio veiksmo - kratos atlikimo aplinkybes teisiamojo posėdžio metu pripažino ir patvirtino tyrėjo A. T. kolegos, tiesiogiai dalyvavę atliekant kratą - liudytojas Ž. Ž. bei A. K.. Apeliantas nurodo, kad šių liudytojų parodymais yra grindžiama jo kaltė BK 260 straipsnio 3 dalies numatytos veikos įvykdymu, kuomet šių policijos pareigūnų parodymais galėtų būti pagrindžiamas atliktų A. T. veiksmų kratos metu neteisėtumas. Tokie neteisėti, pagrįstas abejones keliantys, kurių neįmanoma paneigti bylą nagrinėjant kitais procesiniais veiksmais, tyrėjo A. T. veiksmai, pripažintini BPK 20 ir 145 straipsnių esminiu pažeidimu.

11Apeliantas taip pat nurodo, kad remiantis tyrėjo A. T. 2013 m. spalio 7 d. tarnybinio pranešimo turiniu, būtinybė ir tikslingumas įstatymų nustatyta tvarka gauti apelianto atžvilgiu teismo sankciją BPK 154 straipsnio nustatyta tvarka klausytis telefoninių pokalbių, iškilo tik 2013 m. spalio 7 d. Todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas jo kaltę grindžia telefoniniais garso įrašais Nr. 193, 589, 590, 744, 745, 746, jeigu jie vyko net keletą mėnesių iki 2013 m. spalio 7 d. Be to, jo slaptą sekimą pareigūnas A. T. ir jo kolega Ž. Ž. 2013 m. spalio 4 d. vykdė taip pat neteisėtai – sekė jį, neturėdami teismo sankcijos, kurios privalomumą nustato BPK 160 straipsnis. Ir nors jo gynėjas į šiuos svarbius aspektus atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį baigiamojoje kalboje, pirmosios instancijos teismas neįvertino nė vieno tyrėjų neteisėto veiksmo ir neteisėtai surinktais duomenimis pagrindė ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimą.

12Teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nenurodė jokių tai pagrindžiančių argumentų, o tiesiog perrašė protokolus ir jų pavadinimus. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą „fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 300 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi. Fiziniai asmenys, turintys ginklus sportui, gali įsigyti ir vienu metu turėti iki 1 000 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių“. Taigi pagrindinis ginkluotės ir šaudmenų turėjimą reglamentuojantis įstatymas leidžia asmenims, turintiems nustatytus leidimus, turėti iki 300 vienetų šovinių. Taip pat valstybė, leisdama turėti asmeniui 300 vienetų šovinių, nemano, kad tai didelis kiekis. Kadangi įstatymų leidėjas nenustatė konkretaus didelio šaudmenų kiekio, darytina išvada, kad pavojų visuomenės saugumui kelia ne pats šaudmenų skaičius, bet pavojus reiškiasi tuo, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu, kokiam tikslui ir kokį kiekį šaudmenų užvaldo atitinkamas asmuo. Apeliantas nurodo, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtina, kad dėžutės su šoviniais pas jį galėjo atsirasti būtent jo nurodytomis aplinkybėmis bei laiku - jau prieš ilgą laiką - dar vaikystėje, o ne 10 metų iki kratos atlikimo, kaip neįsigilinęs į bylos aplinkybės nepagrįstai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas. Kad jis šovinių neketino naudoti neteisėtiems tikslams rodo tai, kad jis nekėlė didelio pavojaus visuomenės saugumui net ir turėdamas inkriminuotą kiekį šovinių, nes jokių ginklų pas jį nei namuose, nei darbe nebuvo aptikta, šovinių radimo aplinkybių kaltinimas baudžiamojoje byloje jokiais įrodymais nepaneigė, o ir net nerinko tokių duomenų apskritai. Tad šis vertinamasis požymis konstatuojamas atsižvelgus ne tik į kiekybinę, bet ir į kokybinę nusikalstamos veikos dalyko charakteristiką.

13Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu nepritaikė BK 641 straipsnio nuostatų. Nors jis ir nesutiko su jo veikų kvalifikavimu, tačiau kaltę teisme pripažino. Taigi Vilniaus apygardos teismas, esant duomenų rinkimo teisėtumo pažeidimams, netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą bei legalizuodamas esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų praktiką.

14Prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. apkaltinamojo nuosprendį pakeisti bei pripažinti, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymo jo atžvilgiu nesurinkta teisėtų įrodymų ir jį išteisinti, o kitą nuosprendžio dalį pakeisti, pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskiriant už jas veikas bausmes sankcijų ribose, taip pat pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą jas padarius ir taikyti jo atžvilgiu BK 641 straipsnio nuostatas.

15Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras R. Jurkevičius – atmesti.

16Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

17Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK normų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistojo P. K. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamą veikas, dalyje dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo ir nedidelio kiekio psichotropinių bei narkotinių medžiagų laikymo tikslu platinti ir platinimo teisingai jas kvalifikavo ir paskyrė už šias nusikalstamas veikas tinkamas bausmes. Tačiau nuosprendis keistinas, nes apygardos teismas nepagrįstai pripažino, jog nuteistasis laikė didelį kiekį šovinių, todėl šioje dalyje neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, t. y netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, ir tokiu būdu paskyrė netinkamą bausmę.

18Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčydamas savo kaltę mano, kad buvo pažeistas įrodymų leistinumo principas, nes jo manymu įrodymai buvo gauti neteisėtais būdais. Apeliantas, atkreipdamas dėmesį į BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalis, pagal kurias įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, tik teisėtais būdais gauti duomenys , kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 9 d. atliktos jo darbovietėje UAB „( - )“ kratos rezultatą nepagrįstai pripažino teisėtu įrodymu. Apelianto teigimu, krata buvo atlikta neteisėtu būdu, pažeidžiant BPK 145 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kratos teisėtumą užtikrinančias sąlygas, t. y. įstatymo reikalavimą visą kratą nuo pradžios iki pabaigos vykdyti kratomojo asmens P. K. ir UAB „( - )“ vadovo J. I. akivaizdoje, kadangi kratą atliekantis pareigūnas A. T., palikęs minėtus asmenis atokiau, įlipo į užrakintą patalpą pro langą ir vienas keletą minučių ieškojo teismo nutartyje dėl leidimo atlikti kratą nurodytų daiktų.

19Iš bylos medžiagos matyti, kad klausimas dėl minėtos kratos teisėtumo buvo keliamas jau šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Po liudytojo A. T., t. y. tyrėjo, atlikusio kratą UAB „( - )“ patalpose, apklausos, kurios metu jis pripažino, kad į antrame aukšte esančią užrakintą patalpą, kurioje buvo surastos draudžiamos medžiagos, iš pradžių jis buvo pro langą įlipęs vienas pasižiūrėti, ar viduje nėra ieškomų daiktų (t. 4, b. l. 4–6), pirmosios instancijos teismas liudytojais apklausė kitus kratoje dalyvavusius asmenis: UAB „( - )“ vadovą J. I. ir pareigūnus A. K. bei Ž. Ž. (t. 4, b. l. 10–13). Išanalizavęs šių liudytojų parodymus, taip pat nuteistojo šiuo klausimu duotus parodymus, pirmosios instancijos teismas kratos protokolą ir jame užfiksuotus duomenis pripažino tinkamu įrodymu. Nagrinėdama bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija atliko įrodymą tyrimą ir dar kartą apklausė liudytoją A. T., tačiau pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvada nenustatė.

20Krata – tai procesinė prievartos priemonė, kuri yra atliekama, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi (BPK 145 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apelianto pozicija, kad krata gali būti atliekama tik griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos. Minėta, kad apeliantas nagrinėjamu atveju akcentuoja BPK 145 straipsnio 4 dalyje numatytą reikalavimą, jog krata įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje turi būti atliekama jų atstovo akivaizdoje. Iš tiesų, kaltinamojo ir kitų kratoje dalyvavusių asmenų parodymais nustatyta, kad į antrame aukšte esančią patalpą, kurioje buvo rasti kratos protokole nurodyti daiktai, pirmas pateko tyrėjas A. T.. Į šią patalpą jis pateko pro langą, kuris buvo užkaltas plokšte, nes J. I. raktų neturėjo. Visi liudytojai patvirtino, kad P. K. neigė turįs raktus nuo šios patalpos, o vėliau, t. y. A. T. pasakius, jog patalpoje yra stiklainių su cigaretėmis, prisipažino, kad turi raktus, tačiau jie palikti automobilyje. Atrakinus patalpą, į ją įėjo ir kratoje dalyvavo visi nurodyti asmenys, taigi krata šioje patalpoje buvo atlikta paties P. K. ir UAB „( - )“ vadovo J. I. akivaizdoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. T. patekimas į minėtą patalpą pro langą buvo sąlygotas objektyvių priežasčių, t. y. P. K. nurodžius, jog jis neturi raktų. Pagal BPK 149 straipsnio, reglamentuojančio kratos tvarką, 2 dalį pareigūnas turi vengti nereikalingo užraktų, durų ir kitų daiktų gadinimo. UAB „( - )“ vadovui J. I. išvis neturint raktų nuo darbuotojų naudojamų patalpų ir P. K. nurodžius, kad jis irgi neturi raktų nuo šios užrakintos patalpos, atsižvelgiant į BPK 149 straipsnio 2 dalį, tyrėjo A. T. elgesys, t. y. patekimas į patalpą pro užkaltą langą norint įsitikinti, ar šioje patalpoje realiai gali būti teismo nutartyje dėl leidimo atlikti kratą nurodyti daiktai, šiuo konkrečiu atveju buvo pateisinamas, t. y. nulemtas objektyvių aplinkybių.

21Iš apelianto argumentų seka, kad, jo manymu, A. T., pirmas patekęs pro langą į patalpas, galėjo palikti vėliau visiems dalyvaujant surastus ir kratos protokole užfiksuotus daiktus, tačiau teisėjų kolegija šias apelianto abejones atmeta kaip nepagrįstas. A. T. parodė, kad vienas patalpoje buvo labai trumpai, tik telefonu pasišvietė, nes buvo tamsu, niekur toliau nėjo. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausti kiti pareigūnai A. K. ir Ž. Ž., nurodydami, kad A. T. užtruko apie 10–15 sekundžių. Kiek kitaip parodė liudytojas J. I., teigdamas, kad A. T. vienas patalpoje buvo apie 3–7 minutes, be to, parodė, kad A. T. padavė rastas dėžutes, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija nesivadovauja šiais J. I. parodymais, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Iš kratos protokolo matyti, kad minėtoje patalpoje buvo rasti ir paimti šie daiktai: iš įrankių dėžės stalčių stiklainis su dangteliu, ant kurio užrašas „Kėdainių konservai“, kurio viduje yra rudos spalvos medžiaga, stiklainis su dangteliu baltos spalvos, kurio viduje yra augalinės kilmės medžiaga, taip pat iš medinės dėžutės, esančios stalčiuje, paimtas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, taip pat stalčiuje rasta kavos malimo mašinėlė su viduje esančiais neaiškios kilmės rudos spalvos likučiais, taip pat stalčiuje rasti 9 pakeliai cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nuo stalo paimta metalinė plokštelė, ant kurios yra neaiškios kilmės rudos spalvos medžiaga, iš stalo stalčiaus paimtas polietileninis maišelis, kuriame yra septyni pakeliai su tuščiais polietileniniais maišeliais, taip pat paimtas stiklainis su užrašu „Daumantų“ be dangtelio, kuriame yra smulkinta augalinės kilmės medžiaga, stiklainis užklijuotas popieriumi su izoliacine juosta, taip pat šalia stiklainio rasta plastikinio butelio dalis su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga, butelio dalis užklijuota popieriumi ir izoliacine juosta (t. 1, b. l. 150–158). Kaip matyti, jokių dėžių A. T. išvis negalėjo traukti. Dėl neteisingai nurodyto A. T. buvimo laiko viduje liudytojas J. I. taip pat galėjo suklysti, nes, kaip matyti iš jo apklausos, jis nėra tikras, ar gerai įsidėmėjo laiką. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad visi liudytojai kategoriškai patvirtino, kad A. T., lįsdamas pro langą į patalpą, nieko su savimi neturėjo. Be to, iš liudytojų parodymų matyti, kad, paklausus P. K., ar rasti daiktai priklauso jam, šis atsakė teigiamai. Pasirašydamas kratos protokole, pastabų, kad kratos metu rasti daiktai jam nepriklauso, P. K. taip pat nenurodė. Liudytojais šioje byloje apklaustų pareigūnų suinteresuotumas jos baigtimi nenustatytas.

22Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pripažinti neteisėtais tyrėjo A. T. veiksmus atliekant kratą nėra pagrindo, todėl 2013 m. spalio 9 d. atliktos kratos metu surasti ir paimti daiktai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti tinkamais įrodymais šioje byloje.

23Nuteistasis P. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, jog savo kaltę šioje kaltinimo dalyje pripažįsta iš dalies. Jis nurodė, kad narkotines medžiagas jam 2013 m. pradžioje atvežė O. I., prašė jas palaikyti, nes negalėjo pervežti per sieną. Apie tai, ar tos medžiagos yra draudžiamos, jis nežinojo, informacijos Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje, kad jos būtų uždraustos, nerado. Nuteistasis teigia nežinojęs, kokį kiekį narkotinių medžiagų atvežė O. I., jų nesvėrė. Pastarasis sakė, jog tai AKB. P. K. šią medžiagą bandė O. I. leidus, ji veikė migdančiai. O. I. paliktas psichotropines medžiagas P. K. laikė savo darbovietėje UAB „( - )“ patalpose, į kurią galėjo bet kas užeiti. Šioje patalpoje galėjo būti kavamalė, tačiau kam ji priklausė nežino, o rastus užspaudžiamus maišelius naudojo detalėms pakuoti. Tokiu būdu, pats nuteistasis pripažino, jog savo darbo vietoje jis laikė psichotropines medžiagas, tik nežinojo jų kiekio ir ar jos uždraustos (4 t., b. l. 14-15). Tai, kad psichotropinės medžiagos, rastos P. K. darbo vietoje, priklausė būtent jam, patvirtina ir jo asmens kratos metu rastas polietileninis maišelis su, kaip vėliau nustatyta, analogiška psichotropine medžiaga (1 t., b. l. 95, 173, 175-178). Šios psichotropinės medžiagos pėdsakų rasta ir kavamalėje, paimtoje kratos metu P. K. darbo vietoje. Apeliantas taip pat ginčija ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) pagrindu atliktų veiksmų – techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka teisėtumą, nurodo, jog buvo pažeisti ir BPK 154 straipsnio reikalavimai. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjo A. T. tarnybinio pranešimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2013 m. spalio 4 d. (1 t., b. l. 9). Tačiau dar anksčiau Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Nr. SN-1101RN, vadovaujantis KŽĮ 10 straipsniu buvo sankcionuotas P. K. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. (1 t., b. l. 27). Faktiškai ši nutartis galiojo iki 2013 m. spalio 4 d., kai šią dieną apie 11 val. 50 min. šalia namo Nr. ( - ) buvo sustabdytas automobilis „DAF“ valst. Nr. P275KA39, kurį vairavo Rusijos pilietis O. I. ir pas kurį buvo rasta du polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės, kaip įtariama narkotine ar psichotropine medžiaga, galimai įsigyta iš P. K., ir tuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Šioje byloje taip ir buvo padaryta.

24KŽĮ 2 straipsnio 22 punkte nurodyta, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, tai motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, net ir žinant apie tokią kontrolę vienam iš jų, reikalauja motyvuotos teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo arba sutinka su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais. Kaip jau buvo pirmiau minėta, Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Nr. SN-1101RN, vadovaujantis KŽĮ 10 straipsniu buvo sankcionuotas P. K. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. (1 t., b. l. 27). Taigi, teisinis pagrindas atlikti P. K. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka buvo. Faktinis šių veiksmų atlikimo pagrindas buvo nurodytas Vilniau apygardos prokuratūros teikime dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, pateiktame apeliacinės instancijos teismui: „turimais duomenimis P. K. galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (LR BK 260 str. 1 d.), susitikimų organizavimui su pirkėjais jie naudojasi mobilaus ryšio telefonais. P. K. galimai laiko narkotines medžiagas patalpose ( - ), <...>“. Faktinio pagrindo buvimą patvirtino ir liudytojas A. T., apklaustas abiejų instancijų teismuose.

25Apeliantas taip pat teigia, jog jo atžvilgiu neteisėtai buvo naudojamas ir kitas kriminalinės žvalgybos veiksmas – slaptas sekimas, kurio niekas nesankcionavo. Iš tiesų byloje nėra duomenų apie slapto sekimo atlikimą KŽĮ tvarka. Iš liudytojo A. T. parodymų seka, jog toks veiksmas nebuvo atliekamas. Iš šio liudytojo parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad 2013 m. spalio 4 d. kartu su Vilniaus apskrities VPK pareigūnais V. B. ir Ž. Ž. buvo tikrinama informacija apie tai, jog P. K. gali neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekiauti jomis. Tikrinant šią informaciją, pastebėjo, kaip prie krovininio automobilio ( - ) privažiavo ir sustojo automobilis „Ford Galaxy“, kurį vairavo apeliantas. Iš krovininio automobilio „DAF“ išlipęs vairuotojas įsėdo į automobilį „Ford Galaxy“. Netrukus krovininio automobilio „DAF“ vairuotojas išlipo iš P. K. automobilio, įsėdo atgal į savo krovininį automobilį ir išvažiavo. Pareigūnai sustabdė krovininį automobilį „DAF“ ir patikrino vairuotojo dokumentus. Paaiškėjo, kad tai Rusijos pilietis O. I., kurio striukės kišenėje, atlikus asmens kratą, buvo rasti du polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės, įtariama narkotine ar psichotropine medžiaga. O. I. paaiškino, kad jis už 60 litų iš vyro vardu Paša nusipirko du polietileninius maišelius su narkotine medžiaga. Be to, jis sakė, jog jau ne pirmą kartą pirkdavo iš šio asmens narkotines medžiagas. Krovininiame automobilyje „DAF“ šalia vairuotojo sėdėjo kitas vyriškis. Patikrinus jo dokumentus paaiškėjo, kad tai Kirgizijos pilietis M. M.. O. I. buvo sulaikytas ir jie kartu su M. M. buvo pristatyti į policijos komisariatą. Liudytojas A. T. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad minėta informacija buvo gauta vykdant telefoninių pokalbių kontrolę pagal apygardos teismo teisėjo nutartį ir, kad šiuo konkrečiu atveju buvo vykdomas ne slaptas sekimas, o pasala, kurios atlikimui jokios sankcijos nereikia (4 t., b. l. 152-154). KŽĮ 2 straipsnio 15 punkte pasala apibrėžiama kaip kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, naudojamas siekiant sulaikyti nusikalstamą veiką rengiančius daryti, darančius ar padariusius asmenis, surinkti informaciją, galinčią turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kai turima informacijos apie tokius asmenis, nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką. Taigi, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju buvo vykdoma telefoninių pokalbių kontrolės metu gautos informacijos apie nusikalstamą veiką besirengiančius atlikti asmenis – P. K., O. I., nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką patikrinimas, ir tam, kad surinkti pilną apie tai informaciją buvo atlikta pasala. KŽĮ pasalos atlikimui jokių sankcijų gavimo nereikalauja. Tokiu būdu, galima konstatuoti, kad nebuvo pažeisti KŽĮ normų reikalavimai.

26Baudžiamojoje byloje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2013 m spalio 8 d. dvi nutartys, iš kurių matyti, kad BPK 154 ir 160 straipsnių nustatyta tvarka buvo leista tris mėnesius nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2014 m. sausio 8 d. klausytis P. K. telefoninių pokalbių, vykdomų jo naudojamais telefono ryšio abonentais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti, kaupti, o taip pat vykdyti jo slaptą sekimą, slapta daryti vaizdo, garso įrašus, fotografuoti, panaudojant visų rūšių vaizdo, garso įrašymo, fotografavimo technines priemones (1 t., b. l. 123, 124). Tačiau iš vyresniojo tyrėjo A. T. tarnybinio pranešimo seka, jog nei slaptas sekimas, nei telefoninių pokalbių klausymasis nebuvo panaudoti, nes P. K. 2013 m. spalio 9 d. buvo sulaikytas (1 t., b. l. 125). Tokiu būdu minėtos teisėjo nutartys nebuvo realizuotos, todėl negalima spręsti apie kokių nors BPK normų, reglamentuojančių šių proceso veiksmų atlikimą, pažeidimą

272014 m. vasario 20 d. surašytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus protokolas. Iš jo matyti, kad buvo kontroliuojamas MRT Nr. ( - ), priklausęs P. K., o ne O. I., kaip kad teigiama apeliaciniame skunde. O. I. skambučiai užfiksuoti kaip įeinantys. Iš užfiksuotų pokalbių turinio matyti, kad P. K. bendrauja su O. I., tariasi su juo susitikti. 2013 m. spalio 4 d. pokalbiuose Nr. 744, 745, 745 jie susitaria susitikti ir O. I. paprašo P. K. atvežti jam narkotinių ir psichotropinių medžiagų, sako „ir vieno, ir kito po vieną“ (1 t., b. l. 38-45). Paskutinis pokalbis minėtame protokole užfiksuotas 2013 m spalio 4 d. 11 val. 28 min. 27 s., t. y. dar iki O. I. vairuojamo automobilio „DAF“ sustabdymo ir iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Įtariamojo O. I. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, šios aplinkybės patvirtinamos (1 t. b. l. 79-81). Pastarasis parodė, kad 2013 m. spalio 4 d. jis paskambino Pašai, kurį vėliau atpažino kaip P. K., ir paprašė hašišo. O. I. atvažiavo į sutartą vietą, į kurią atvažiavo ir nuteistasis su narkotikais. O. I. davė P. K. 60 litų už atvežtus narkotikus. Netrukus O. I. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis iš kišenės ištraukė ir parodė narkotikus. Kai kalbėjo telefonu, neminėjo žodžio hašišas, sakė „atvežk 2 gramus“, nuteistasis atvežė 1g hašišo ir 1g marihuanos. O. I. paklausus, kodėl marihuana ne tokia, P. K. atsakė, kad čia naujos rūšies marihuana. O. I. taip pat parodė, jog 2013 metais iš P. K. 4-5 kartus pirko narkotikų, o jį atpažino iš nuotraukų policijoje (1 t., b. l. 79-81; 73-76). Šiuos savo parodymu O. I. patvirtino 2013 m. spalio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje metu ir parodė vietą ( - ), prie pastato su užrašu „DSV“ , kur 2013 m. spalio 4 d. buvo susitikęs su P. K. ir iš jo už 60 litų nusipirko marihuanos (1 t., b. l. 82-85). Be to 2013 m. spalio 4 d. O. I. asmens kratos metu buvo rasti ir paimti du polietileniniai užspaudžiami maišeliai su narkotine ir psichotropine medžiaga (1t., b. l. 48-49). 2013 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadoje Nr.11-2747(13) nurodyta, kad tirti pateikta rudos spalvos medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios svoris 1,1327g., o tirti pateiktos augalinės medžiagos sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – AM-2201, kurioje yra 0,0057g. gryno AM-2201 (1 t., b. l. 55-56). Pastaroji psichotropinė medžiaga yra tapati vienai iš medžiagų rastų P. K. darbo vietoje. Tuo pačiu paneigiami nuteistojo argumentai, kad jis nežinojo, jog savo darbo vietoje jis laiko psichotropines medžiagas.

28Specialisto išvadoje Nr. 11-2852 (13) yra nurodyta, kad tyrimui pateikta medžiaga yra psichotropinė medžiaga AM-2201 ir ( - ) kurios bendras svoris yra 125,2664 g. ir kurioje yra 9,58 g. gryno AM-2201 ir 0,1115 g. gryno MAM-2201. AM-2201 ir MAM-2201 atitinka narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše sintetinių kanabinoidų pirmo pogrupio aprašymą. Pirmą pogrupį sudaro visa grupė cheminių psichotropinių medžiagų, šios medžiagos yra tie dariniai – pirmo pogrupio, o sintetiniai kanabinoidai įtraukti į sąrašą visoms grupėms. AM-2201 ir MAM-2201 yra pirmo pogrupio sąraše, nes jie atitinka narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše sintetinių kanabinoidų pirmo pogrupio aprašymą ir remiantis šiuo sąrašu ekspertai šias medžiagas priskiria šiam pogrupiui. Ekspertas nurodė, kad pirmo pogrupio aprašymas kelis kartus buvo praplėstas, kiti junginiai UR 144 ir 5 ( - ) į aprašymą įrašyti 2013 m. birželio 10 d. Išvadoje nustatytas AKB yra taip pat sintetinis kanabinoidas, tyrimo metu jis nebuvo įrašytas į sąrašą pagal aprašymą, bet jis įrašytas 2014 m. vasario 26 d. Išvadoje nustatytas AKB 48 yra taip pat sintetinis kanabinoidas, kuris nebuvo įrašytas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus tyrimo atlikimo metu 2013 m. spalio 28 d., tačiau buvo įrašytas 2014 m. vasario 26 d. Tyrimo metu buvo nustatytas grynasis kiekis tik AM-2201 ir MAM-2201, kadangi ekspertizių centras turi jų pamatines medžiagas. Nustatydami grynąjį kiekį ekspertai naudoja jau išbandytą ir visuotinai pripažintą metodą 1 t., b. l. 175-178). Taip pat šioje specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrimui pateikti du augalai, paimti 2013 m. spalio 9 d. kratos metu P. K. gyvenamojoje vietoje ( - ), yra narkotinė medžiaga - kanapės. Šių kanapių svoris yra 370,63 g (orasausių), jose esančios psichotropinės medžiagos - delta-9-tetrahidrokanabinolio -koncentracija yra 2,0 %..

29Specialisto išvadoje Nr. 140-(6140)-ISI-6601 nurodyta, kad augalinės kilmės medžiagos, 2013 m. spalio 9 d. kratos metu rastos P. K. darbo vietoje, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos UR-144, kurios masė yra 2,007 g (1 t., b. l. 182-183).

30Tokiu būdu nuosprendyje aptartų įrodymų, gautų įstatymo nustatyta tvarka, visuma įrodyta, jog P. K., nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2013 m. spalio 9 d., 16.02 val. atliktos kratos savo darbo vietoje - UAB „( - )“ patalpose, esančiose ( - ) neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. psichotropinę medžiagą AM-2201 ir MAM-2201, kurios svoris yra 125,2664 g ir kurioje yra 9,58 g gryno AM-2201 ir 0,1115 g gryno MAM-2201 bei augalinės kilmės medžiagą, kurios svoris yra 170,12 g ir kurioje yra psichotropinės medžiagos UR-144, kurios masė yra 2,007 g, o taip pat iki 2013 m. spalio 9 d., 13.50 val. atliktos jo asmens kratos metu bute, esančiame ( - ), laikė su savimi psichotropinę medžiagą AM-2201 ir MAM-2201 (vieną polietileninį maišelį), kurios svoris yra 1.4416 g ir kurioje yra 0,010 g gryno AM-2201 ir 0,001 g gryno MAM-2201. Šioje dalyje jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

31Be to, jau minėtų įrodymų pagrindu jis pagrįstai nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - 1,1327 g kanapių dervos ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos AM-2201, kurios svoris l,1332g ir kurioje yra 0,0057 g gryno AM-2201 iki 2013 m. spalio 4 d. 11.30 val. ( - ), šias narkotines ir psichotropines medžiagas už 60 litų pardavė O. I.. Ši nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes nedidelio kiekio kanapių dervos ir psichotropinės medžiagos AM-2201 pardavimo O. I. faktas nustatytas aptartais įrodymais.

32Taip pat aptarti įrodymai patvirtina, jog P. K. šias abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

33P. K. taip pat pripažintas kaltu, jog neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė 30 pirmos rūšies pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro 1943 m. pavyzdžio (7,62x39) šovinių ir 26 antros rūšies pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio (5,45x39) šovinių savo darbo vietoje - UAB „( - )“ priklausančiose patalpoje ( - ) iki 2013 spalio 9 d. 16.02 val., kai atliktos kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Nuteistasis neginčija paties šovinių laikymo fakto, tačiau mano, kad ši nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes 56 vienetai šovinių nelaikytini dideliu kiekiu, todėl prašo veiką kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

34BK 253 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Nustatinėjant BK 253 straipsnyje numatytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį.

35Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 2 dalyje, atribojama remiantis vertinamuoju didelio šaudmenų kiekio požymiu.

36LAT kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-178/2012 nurodyta, jog atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekių, kaip ir kitose bylose (dėl kitų nusikaltimų padarymo), kuriose veikos kvalifikuojamos naudojant didelio kiekio požymį (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-7-48/2012), turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška. Nagrinėjamoje byloje jokios kitos aplinkybės neanalizuotos. Apygardos teismas tik nurodė, jog šioje dalyje P. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes neteisėtai laikomų šovinių kiekis viršija 50 vnt., šoviniai buvo tinkami šaudyti iš šaunamųjų ginklų ir buvo laikomi laisvai pašaliniams prieinamojoje vietoje – bendrovės gamybinėse patalpose esančios ventiliacijos patalpoje ant grindinio prie sienos polietileniniame maišelyje. Tuo būdu nebuvo tinkamai užtikrintas saugumas, kadangi šoviniai galėjo patekti ir kitiems asmenims.

37P. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad šovinius rado labai seniai ( - ) karinėje bazėje, 30 šovinių buvo dėtuvėje ir 26 palaidi. Anksčiau juos laikė rūsyje paslėpęs nuo tėvų, o vėliau atsinešė į savo darbovietę - UAB „( - )“ patalpas. Jis šovinių nenaudojo, parduoti niekam jų nesiruošė. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 35 straipsnis numato, kad asmuo, radęs ginklą ar šaudmenų, privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai. Asmeniui draudžiama rastus ginklus ar šaudmenis gabenti į policijos įstaigą ar kitą vietą. Policija asmens rastus ginklus ar šaudmenis paima jų radimo vietoje.

38Taigi, nuteistasis šio reikalavimo neįvykdė, nepasinaudojo šio įstatymo suteikta teise gauti leidimą laikyti ginklą, o tuo pačiu ir šovinius, todėl laikytina, kad šovinius jis laikė neteisėtai. Esant tokiai situacijai, vien tik šovinių suradimo kratos metu fakto pakanka jo patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, tačiau P. K. kaltė, padarius BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, konstatuota nevertinus jokių kitų veikos padarymo aplinkybių.

39Kvalifikuojant nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos laikytinos tam tikru orientyru aiškinantis didelio kiekio požymį. Šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija) buvo nurodyta, kad fiziniai asmenys gali įsigyti ir vienu metu turėti ne daugiau kaip 300 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, kuriuos jie turi; fiziniai asmenys, turintys ginklus sportui, gali įsigyti ir vienu metu turėti iki 1000 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių; vėliau įsigaliojusioje šio straipsnio redakcijoje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348) šovinių skaičius padidintas iki 500 vienetų kiekvieno tipo (kalibro) šovinių ginklams, o šiuo metu šovinių kiekis apskritai neribojamas. Į pasikeitusį ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinį reguliavimą atsižvelgtina ir sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimus. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pavojų visuomenės saugumui kelia ne pats šaudmenų kiekis, bet kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu, kokiam tikslui asmuo juos užvaldo. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad nuteistasis būtų ketinęs naudoti šovinius neteisėtiems tikslams ir tuo kėlęs didelį pavojų visuomenės saugumui. Šovinių įsigijimo aplinkybių ir įsigijimo tikslų nenustatymas niekaip negali būti vertinamas nuteistojo nenaudai.

40Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir ši nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. P. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrintina su bausmėmis, paskirtomis už kitų nusikalstamų veikų padarymą.

41Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes P. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skiriant bausmes apeliantui įvertino jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – daug kartų baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykęs, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, sunkumą. Šiuo atveju padarytos veikos priskiriamos prie labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis). P. K. buvo paskirta šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teisingumo principas nepažeistas, nes nuteistajam skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už sankcijos vidurkį o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė yra net gi artima sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Tokiu būdu už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

42Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu nepritaikė BK 641 straipsnio nuostatų. Apeliantas, prašydamas jo atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, skunde aiškina, jog dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje bei 253 straipsnio 2 d. padarymo, jis prisipažino, nesutiko tik su jų kvalifikavimu, todėl jo manymu bausmė dėl šių nusikalstamų veikų jam turi būti mažintina vienu trečdaliu. BK 641 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Visų pirma, nė vienos iš šių sąlygų byloje nėra. Antra, teismas net ir negalėjo atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo, nes apeliantas buvo kaltinamas padaręs ir vieną labai sunkų nusikaltimą numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tokiu atveju BPK 273 straipsnis neleidžia atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo.

43Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad viena iš P. K. padarytų veikų kvalifikuojama ne pagal 253 straipsnio 2 d., o pagal šio straipsnio 1 dalį ir skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė, mano, jog nuteistajam skirtina trumpesnė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

44Apygardos teismas taip pat, vadovaudamasis BK 64 ir 65 straipsniais, pagrįstai pridėjo dalį neatliktos bausmės, paskirtos Trakų rajono apylinkės teismo 2012 metų gruodžio 11 d. nuosprendžiu.

45Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog kaltinimo dalyje dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos ir nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymo, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti ir jų pardavimo O. I., padaryta techninė klaida, nurodant veikos padarymo laiką „2014 m. spalio 4 d.“, nes byloje nustatyta, kad tai buvo 2013 m. spalio 4 d. Tačiau teismas aprašydamas šią nusikalstamą veiką nuosprendžio nustatomojoje dalyje padarė analogišką klaidą. Ši klaida ištaisoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodant, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2013m. spalio 4 d.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

48P. K. nusikalstamą veiką nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 253 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

49Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, šią bausmę subendrinti su bausmėmis paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 3 d. ir 260 straipsnio 1 dalį ir P. K. paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.

50Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsniais prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę paskirtą Trakų rajono apylinkės teismo 2012 metų gruodžio 11 d. nuosprendžiu ir paskirti P. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų ir 10 (dešimčiai) mėnesių, ją atliekant pataisos namuose.

51Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, paskirtos bausmės... 3. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65 straipsniu prie paskirtos bausmės iš... 4. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo P. K. konfiskuota 60... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. P. K. nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatyto laiko neteisėtai... 7. Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatyto laiko... 8. Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo,... 9. Nuteistasis P. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas... 10. Nuteistasis nurodo, jog darant kratą jo darbo vietoje, ją atliekant pirmajame... 11. Apeliantas taip pat nurodo, kad remiantis tyrėjo A. T. 2013 m. spalio 7 d.... 12. Teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nenurodė... 13. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 14. Prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. apkaltinamojo... 15. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 16. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 17. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK normų reikalavimų,... 18. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčydamas savo kaltę mano, kad buvo... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad klausimas dėl minėtos kratos teisėtumo buvo... 20. Krata – tai procesinė prievartos priemonė, kuri yra atliekama, kai yra... 21. Iš apelianto argumentų seka, kad, jo manymu, A. T., pirmas patekęs pro... 22. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pripažinti neteisėtais tyrėjo A.... 23. Nuteistasis P. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat... 24. KŽĮ 2 straipsnio 22 punkte nurodyta, kad techninių priemonių panaudojimas... 25. Apeliantas taip pat teigia, jog jo atžvilgiu neteisėtai buvo naudojamas ir... 26. Baudžiamojoje byloje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2013 m... 27. 2014 m. vasario 20 d. surašytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos... 28. Specialisto išvadoje Nr. 11-2852 (13) yra nurodyta, kad tyrimui pateikta... 29. Specialisto išvadoje Nr. 140-(6140)-ISI-6601 nurodyta, kad augalinės kilmės... 30. Tokiu būdu nuosprendyje aptartų įrodymų, gautų įstatymo nustatyta tvarka,... 31. Be to, jau minėtų įrodymų pagrindu jis pagrįstai nuteistas už tai, kad... 32. Taip pat aptarti įrodymai patvirtina, jog P. K. šias abi nusikalstamas veikas... 33. P. K. taip pat pripažintas kaltu, jog neteisėtai, neturėdamas atitinkamo... 34. BK 253 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą... 35. Neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje... 36. LAT kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-178/2012 nurodyta, jog atsakant į... 37. P. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad šovinius rado labai seniai ( -... 38. Taigi, nuteistasis šio reikalavimo neįvykdė, nepasinaudojo šio įstatymo... 39. Kvalifikuojant nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos... 40. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl... 41. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes... 42. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 43. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad viena iš P. K. padarytų veikų... 44. Apygardos teismas taip pat, vadovaudamasis BK 64 ir 65 straipsniais, pagrįstai... 45. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog kaltinimo dalyje... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 47. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendį pakeisti:... 48. P. K. nusikalstamą veiką nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 253 straipsnio... 49. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, šią bausmę subendrinti su... 50. Vadovaujantis BK 64 ir 65 straipsniais prie šiuo nuosprendžiu paskirtos... 51. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....