Byla 2-718-265/2016
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Sanseta“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės UAB Prekybos namai "SKELMĖ" atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovės UAB „STALKER GROUP“ atstovams Andrejui Sacharčiukui, advokatui Raimondui Kivyliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB Prekybos namai "SKELMĖ" ieškinį atsakovei UAB „STALKER GROUP“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Sanseta“,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 94 500 Eur skolą, 7 557,43 Eur delspinigius, 120 Eur vykdymo išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė reikalavimo priteisti 94 500 Eur skolą atsisakė ir šią bylos dalį prašė nutraukti, nes atsakovė su ja atsiskaitė. Tuo tarpu reikalavimą priteisti delspinigius ieškovė grindė skolos apmokėjimo termino praleidimu. Atsakovė su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė sąskaitas išrašydavo ne pagal sutarties nuostatas, todėl prievolės įvykdymo terminų nepažeidė. Taip pat nurodė, jog byla nėra teisminga teismui, nes šalys sutartyje, iš kurios reikalavimą priteisti delspinigius kildina ieškovė, yra sutarusios ginčą spręsti arbitraže. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, šalių sudarytos sutarties 4.3 punkte yra numatyta, kad ginčai, nesuderinti derybų keliu, sprendžiami arbitraže. Ši šalių sudarytos sutarties nuostata yra galiojanti. Dėl to, atsakovei pareiškus prieštaravimą dėl teismo prerogatyvos nagrinėti bylą, šalių susitarimo dėl arbitražinės išlygos turi būti paisoma. CPK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnį arbitražas yra ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis. Arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir ginčą perduoti spręsti arbitražui. Taigi, arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Sudarytas arbitražinis susitarimas šalims privalomas ir jos negali vienašališkai susitarimo keisti, taip pat – pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 str. 1 d.) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda). Arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, jeigu bent viena šalis reikalauja, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010). CPK 296 straipsnyje numatyti atvejai, kuriems esant teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Vienas iš ieškinio palikimo nenagrinėtų atvejų - jeigu šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti ginčą spręsti arbitražui (CPK 296 straipsnio 9 punktas). Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir teisinį regulaivimą yra visi pagrindai ieškinį palikti nenagrinėtą.

3CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis nustatyta, kad abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas konstatuoja, jog abiejų šalių procesinis elgesys nebuvo tinkamas. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu, esant šalių susitarimui dėl arbitražinės išlygos. Kita vertus, ieškovei pateikus ieškinį teisme, atsakovė visą skolą, išskyrus delspinigius, sumokėjo, taip pripažindama ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Dėl to, teismo vertinimu, šalys lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei tiktai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, pateikdama prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, sumokėjo 530 Eur žyminį mokestį, o pateikusi ieškinį primokėjo 1 588 Eur. Dėl to ieškovei iš viso grąžintinas 2 118 Eur žyminis mokestis.

4Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „STALKER GROUP“ į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 1 505,25 Eur kaip ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškinys neteismingas teismui, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas nėra tikslingas, todėl atsakovei UAB „STALKER GROUP“ grąžintini 1 505,25 Eur.

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

6ieškovės UAB Prekybos namai "SKELMĖ" ieškinį atsakovei UAB „STALKER GROUP“ palikti nenagrinėtą.

7Grąžinti ieškovei UAB Prekybos namai "SKELMĖ" 2 118 Eur žyminį mokestį, sumokėtą mokėjimo nurodymais Nr. 4716, Nr. 4788 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM.

8Grąžinti atsakovei UAB „STALKER GROUP“ į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos 1 505,25 Eur.

9Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai