Byla 2S-316-254/2015
Dėl M. J. asmeninio testamento patvirtinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. ir suinteresuoto asmens A. J. atskiruosius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės 2014 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1103-182/2014 pagal pareiškėjos V. L. prašymą suinteresuotiems asmenims B. L., A. J., notarei J. L. dėl M. J. asmeninio testamento patvirtinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti M. J., a. k ( - ) gyvenusios iki mirties adresu ( - ), asmeninį testamentą, surašytą 2011 m. gruodžio 8 d. Druskininkuose. Nurodė, kad 2014 m. birželio 20 d. mirė pareiškėjos mama M. J.. 2011 m. gruodžio 8 d. M. J. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo po savo mirties dukrai V. L. paliko žemę ir mišką, esančius ( - ). Minėtame testamente M. J. nurodė: „žemę ir mišką užrašau dukros V. L. vardu“, papildomai nurodė, kad „be A. J., sūnaus ( - ), raštiško sutikimo ji negalėtų tos žemės ir miško parduoti ar atiduoti kitam asmeniui. Po mano mirties šią žemę ir mišką perrašyti V. L.“. Pareiškime nurodoma, kad M. J. testamentas atitinka įstatymo reikalavimus.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nutartyje nurodė, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnyje numatytų reikalavimų, kadangi testamento tekste nėra aiškiai ir vienareikšmiškai suformuluota testatorės valia, nėra aišku ar ji turtą dovanoja ar palieka po savo mirties, neaišku, kam palieka turtą: vienam įpėdiniui - dukrai, ar dviem įpėdiniams – dukrai ir sūnėnui. Teismas sprendė, kad testamentas nenuoseklus, dviprasmiškas, nes testatorė kelis kartus keičia savo valią. Teismas konstatavęs, kad asmeninis testamentas neatitinka imperatyvių CK 5.30 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kitas suinteresuotų asmenų minimas aplinkybes dėl testamento tikrumo, jo sudarymo vietos, tikrosios testatorės valios, laikė nereikšmingomis ir jų nevertino.

6III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

7Pareiškėja V. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

81. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino testamento teksto, neatsižvelgė į jo teiginių prasmę, tarpusavio ryšį ir nepagrįstai sprendė, kad testamente nėra tinkamai išreikšta testatorės valia, be to, nepagrįstai nepasinaudojo galimybe prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymima, kad testamente yra aiškiai išreikšta testatorės valia, jog ji duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jos mirties, įrašydama reikiamą frazę „Po mano mirties šią žemę ir mišką perrašyti V. L.“ ir nurodo vienintelį įpėdinį - dukrą V. L. bei įvardina turtą, kurį palieka. Pažymima, kad testatorė nurodė, jog tai testamentas, o ne laisvos formos dovanojimo aktas, o pavartojusi žodį „dovanoju“ turėjo galvoje paveldėjimo santykius, o ne dovanojimo santykius, nes ji aiškiai nurodė „Po mano mirties šią žemę ir mišką perrašyti V. L.“.

92. Pareiškėjos vertinimu, fakto, kad M. J. savo valią dėl paveldėjimo susiejo ir su sūnėnu A. J., negalima pripažinti kaip testatoriaus valios trūkumo ir tuo pagrindu laikyti, kad testamentas nesukuria paveldėjimo teisinių santykių. Pasak pareiškėjos, testatorė tokiu būdu išreiškė savo valios išraišką, kuri yra siejama su testamentine išskirtine, o ji yra aiški ir suprantama „kad be A. J. sūnaus ( - ) raštiško sutikimo ji negalėtų tos žemės ir miško parduoti ar atiduoti kitam asmeniui“. Pažymima, kad paveldimas turtas - žemė ir miškas, atkuriant nuosavybės teises, turėjo būti atkurtos ir M. J. mirusios sesers įpėdiniui A. J., bet šalys buvo susitarę, kad tvarkomi dokumentai bus tik M. J. vardu, o po jos mirties šalių susitarimu atliekami kiti civiliniai sandoriai. Nepatvirtinus testamento, šioje situacijoje būtų sugriauta testatorės sąžiningos valios išraiška. Pažymima, kad iš testamento turinio akivaizdu, kad vieną iš nuosavybės teisės turinio elementų - disponavimo teisę testatorė nutarė perleisti sūnėnui ir tam pasirinko testamentinę išskirtinę, t.y. įpareigojimą ieškovei - disponuoti turtu tik turint rašytinį atsakovo sutikimą ir jo nurodytu būdu, kas atitinka prievolės sąvoką, nes tai ir yra įpareigojimas jai atlikti tam tikrus veiksmus. Pažymima, kad teismas, vertindamas testatorės valią, nepagrįstai neanalizavo, ar testatoriaus išreikšta valia gali būti prilyginama testamentinei išskirtinei, ar tam yra teisinių, bei faktinių pagrindų. Daroma išvada, kad teismas, turėdamas įstatymo nustatytą pareiga būti aktyvus ir jos neišnaudojęs (kartu nesuteikęs galimybės dalyvaujantiems procese asmenims jame dalyvauti lygiaverčiai su teismu, tam, kad jie galėtų visapusiškai ginti savo interesus), nenustatė testatorės valios išraiškos.

10Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad testatorės valia nėra aiškiai išreikšta, taip pat teismas neištyrė testamento turinio, neatsižvelgė į jo teiginių prasmę bei tarpusavio ryšį ir neatsižvelgdamas į bylos aplinkybes nepasinaudojo galimybe bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymima, kad testatorės valia yra aiškiai išreikšta, nes testamente nurodyta, jog testatorė duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jos mirties, įrašydama reikiamą frazę „Po mano mirties šią žemę ir mišką perrašyti V. L.", taip pat nurodo, kokį turtą palieka. Teigiama, kad fakto, jog testatorė savo valią dėl paveldėjimo susiejo ir sūnėnu A. J., negalima pripažinti kaip testatoriaus valios trūkumo ir tuo pagrindu laikyti, kad testamentas nesukuria paveldėjimo teisinių santykių, nes M. J. tokiu būdu išreiškė savo valios išraišką, kuri yra siejama su testamentine išskirtine, o ji yra aiški ir suprantama „kad be A. J. sūnaus ( - ) raštiško sutikimo ji negalėtų tos žemės ir miško parduoti ar atiduoti kitam asmeniui". Pažymima, kad paveldimas turtas - žemė ir miškas, atkuriant nuosavybės teises, turėjo būti atkurtos ir M. J. mirusios sesers įpėdiniui A. J. lygiomis dalimis, bet šalys buvo susitarę, kad tvarkomi dokumentai bus tik M. J. vardu, o po jos mirties šalių susitarimu atliekami kiti civiliniai sandoriai. Teigiama, kad testatorė testamento sudarymo metu buvo turto savininkė, todėl, pasinaudodama turima subjektine teise savo nuožiūra valdyti, naudoti turtą ir juo disponuoti, surašė asmeninį testamentą, t.y., testamento surašymo metu ji sprendė, kaip ir kiek perleisti jos turimos nuosavybės teisės turinį sudarančias daiktines teises. Pasak apelianto, iš testamento turinio akivaizdu, kad vieną iš nuosavybės teisės turinio elementų - disponavimo teisę ji nutarė perleisti apeliantui ir tam pasirinko testamentinę išskirtinę, t.y. įpareigojimą V. L.. Akcentuojama, kad testatorė ranka rašytą patvarkymą pavadino testamentu, todėl nekyla abejonių, kad ji pavartojusi žodį „dovanoju" turėjo galvoje paveldėjimo santykius, o ne dovanojimo santykius.

11Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą prašė jį tenkinti. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino testamento teksto, neatsižvelgė į jo teiginių prasmę, tarpusavio ryšį, todėl nepagrįstai sprendė, kad testatoriaus valia yra išreikšta neaiškiai. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad testamente yra nurodyta testamentinė išskirtinė.

12Pareiškėja V. L. atsiliepime į suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė tikrosios testatorės valios, kuri buvo aiškiai išreikšta testamente. Taip pat nurodo iš esmės analogiškus argumentus išdėstytus savo atskirajame skunde.

13Suinteresuotas asmuo B. L. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad teismas išanalizavo visą testamento turinį ir priėjo pagrįstą išvadą, kad jis nenuoseklus, dviprasmiškas, nes testatorė kelis kartus keičia savo valią, todėl nėra aišku, ar ji turtą dovanoja, ar palieka po savo mirties, neaišku, kam palieka turtą. Atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad pareiškėjos pareiškime dėl testamento patvirtinimo nieko neužsimenama nei apie testamentinę išskirtinę, nei apie A. J. nuosavybės teises į testamente nurodytas žemes, todėl atskirajame skunde yra naujai nurodomos aplinkybės ir į jas, remiantis CPK 314 straipsniu neturėtų būti atsižvelgiama. Kadangi nei pareiškėja, nei suinteresuotasis asmuo A. J. šių aplinkybių nenurodė savo procesiniuose sprendimuose, atskirųjų skundų grindimas jomis, pasak B. L., vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis ir kelia abejonių jų tikrumu. Pažymima, kad neaišku, kokią teisinę reikšmę turi išankstinis susitarimas, kad nuosavybės teisės bus atkuriamos tik M. J. vardu, o po jos mirties šalies susitarimu atliekami kiti sandoriai, kadangi toks susitarimas neužtikrina A. J. teisių, nes tik nuo įpėdinių valios priklausytų, ar jam būtų perleistos nuosavybės teisės į dalį šių žemės sklypų, ar ne, be to, nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos dar esant gyvai M. J.. Taip pat suinteresuotam asmeniui kyla abejonių dėl testamento surašymo aplinkybių, nes nesuprantama, kodėl ji iškart negalėjo išreikšti savo valios, kad žemės sklypai lygiomis dalimis lieka pareiškėjai ir suinteresuotajam asmeniui A. J., o nurodė, kad dovanoja žemės sklypą savo dukrai ir A. J., bet po mirties žemės sklypai lieka tik dukrai (pareiškėjai). Pasak B. L., šios aplinkybės tik pakartotinai patvirtina, kad tikroji testatorės valia neaiški ir net neaišku, ar šiuo raštu buvo ketinama sukurti paveldėjimo teisinius santykius, ar dovanojimo. Atsiliepime nesutinkama su atskiruosiuose skunduose nurodyta aplinkybe, kad M. J. surašytame testamente yra įtvirtinta testamentinė išskirtinė, kadangi prašomame patvirtinti testamente nėra jokio įpareigojimo pareiškėjai atlikti A. J. naudai jokių veiksmų ar nuo jų susilaikyti. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečios pareiškėjos atliktinos prievolės A. J. naudai negali nurodyti ir nenurodė ir pati pareiškėja bei suinteresuotasis asmuo A. J.. Kadangi nenustatyta pareiškėjos prievolė A. J. naudai, todėl negalima teigti, kad testamente nurodyta testamentinė išskirtinė.

14Notarė J. L. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymima, kad testamentinės išskirtinės M. J. testamente nėra, kadangi testamentinė išskirtinė (legatas) - tai įpėdinio pagal testamentą įpareigojimas atlikti kokią nors prievole, o šiuo atveju tokio įpareigojimo M. J. testamente nėra. Notarės teigimu, neaišku, ar suinteresuotas asmuo A. J. mano, kad yra testamentinės išskirtinės gavėjas, ar testamentinis įpėdinis, turintis teisę paveldėtu turtu disponuoti.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti asmeninį testamentą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo patvirtinti testatorės asmeninį testamentą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, susijusias su asmeninio testamento patvirtinimu bei reglamentuojančias bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka, neatskleidė bylos esmės, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta.

18Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

19CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).

20Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnyje numatytų reikalavimų, kadangi testamento tekste nėra aiškiai ir vienareikšmiškai suformuluota testatorės valia, nėra aišku ar ji turtą dovanoja ar palieka po savo mirties, neaišku, kam palieka turtą: vienam įpėdiniui - dukrai, ar dviem įpėdiniams – dukrai ir sūnėnui. Bylos dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėjamos ypatingąja teisena supaprastinto proceso tvarka numatyta CPK 579-582 straipsniuose. Nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). CPK 582 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikalingų įrodymų. Teismas taip pat turi teisę rinkti tokius įrodymus savo iniciatyva. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodę, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010)

21Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartomis teisės normomis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų priemonių visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas nustatęs, kad testatorės valia yra neaiški, atsižvelgęs į tai, kad vienas iš suinteresuotų asmenų (B. L.) atsiliepime prašė netvirtinti asmeninio testamento, nes abejojo jo tikrumu ir išreiškė nuomonę, kad byloje būtina skirti rašysenos ekspertizę, privalėjo būti aktyvus ir siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, turėjo pasinaudoti galimybe bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei rinkti ir tirti CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui – apklausti pareiškėją, suinteresuotus asmenis ar liudytojus, skirti byloje ekspertizę ir pan. Pažymėtina, kad pareiškėja prašyme prašė apklausti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti testamento sudarymo aplinkybes, tačiau teismas dėl šio prašymo nepasisakė.

22Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2,5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011). Sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos ir dėl to, kokią reikšmę (šnekamosios ar specialiosios – teisės kalbos) priskirti testamente pavartotiems žodžiams bei sąvokoms, asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į testamento turinio išdėstymo būdą, o visas testamento tekstas vertintinas kaip vientisas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne formaliai nurodyti, kad iš testamento turinio nėra aiški testatorės valia, o privalėjo vertinti visą testamento tekstą, atsižvelgti į jo teiginių prasmę, tarpusavio ryšį ir spręsti, ar iš bylos įrodymų visumos galima daryti išvadą apie tikrąją palikėjos valią. Teismas nepagrįstai nevertino suinteresuotų asmenų nurodytų aplinkybių dėl testamento tikrumo, jo sudarymo vietos.

23Tiek suinteresuotas asmuo, tiek notaras vienu iš testamento negaliojimo pagrindų laikė aplinkybę, kad testamente nenurodyta jo sudarymo vieta. Atkreiptinas dėmesys, kad asmeninis testamentas negalioja, jeigu nenurodyta jo sudarymo data ir vieta tik tuo atveju, kai testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų bylos aplinkybių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2005). Vadinasi, teismas iš kitų bylos aplinkybių galėtų spręsti apie asmeninio testamento sudarymo vietą.

24Teismas konstatavo, kad neaišku, ar testatorė turtą dovanoja ar palieka po savo mirties. Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad testatorė pavartojusi žodį „dovanoju" turėjo galvoje paveldėjimo santykius, o ne dovanojimo santykius. Kilus ginčui asmeninio testamento tekste pavartoto žodžio „dovanoju“, teismo pareiga yra ištirti teksto turinį ir bylos medžiagą, ar ginčo tekstą galima laikyti testamentu (Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-223-524/2005).

25Atsiliepime į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja pradiniame prašyme nieko nepasisakė apie galimą testamentinę išskirtinę prašomame patvirtinti asmeniniame testamente. Pažymėtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje visų įrodymų kontekste turėjo vertinti testamente nurodytą patvarkymą „Šią žemę ir mišką užrašau dukros V. L. vardu ir kad be A. J. sūnaus ( - ) raštiško sutikimo ji negalėtų tos žemės ir miško parduoti ar atiduoti kitam asmeniui“, nes asmeniniame testamente taip pat gali būti nustatyta testamentinė išskirtinė, kaip testatorės valios išraiška (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1897-431/2014).

26Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apklausti pareiškėją, suinteresuotus asmenis bei liudytojus, kurie galėtų patvirtinti testamento sudarymo aplinkybes, taip pat įvertinti tikrąją testatorės valią visų bylos aplinkybių kontekste, pašalinti keliamas abejones dėl testamento sudarymo tikrumo, pasiūlant šalims atlikti rašysenos ekspertizę, todėl, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tikslinga būtų perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

27Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu,

Nutarė

28Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti M. J., a. k ( - )... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi prašymo... 6. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 7. Pareiškėja V. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti... 8. 1. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir... 9. 2. Pareiškėjos vertinimu, fakto, kad M. J. savo valią dėl paveldėjimo... 10. Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo... 11. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjos V. L. atskirąjį... 12. Pareiškėja V. L. atsiliepime į suinteresuoto asmens A. J. atskirąjį... 13. Suinteresuotas asmuo B. L. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos... 14. Notarė J. L. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas,... 18. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas,... 19. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi... 20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateiktas tvirtinti asmeninis... 21. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartomis teisės normomis,... 22. Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip... 23. Tiek suinteresuotas asmuo, tiek notaras vienu iš testamento negaliojimo... 24. Teismas konstatavo, kad neaišku, ar testatorė turtą dovanoja ar palieka po... 25. Atsiliepime į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo nurodo, kad... 26. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 27. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 28. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti...