Byla 2-2555/2011
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gutra“, tretysis asmuo: AB „Swedbank“ (bylos Nr. B2-1243-164/2011)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Gutra“ direktoriaus G. Š. ir kreditoriaus R. D. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gutra“, tretysis asmuo: AB „Swedbank“ (bylos Nr. B2-1243-164/2011).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Ieškinyje nurodyta, kad įmonė įkurta 2000 m. liepos 24 d., pagrindinė ūkinė komercinė veikla – nekilnojamojo turto vystymas. Šiuo metu įmonei priklausančiame žemės sklype statomas daugiabutis gyvenamasis namas. Įmonė turi komercinės paskirties pastatą, kurį restruktūrizavimo proceso metu būtų siekiama parduoti, o iš gautų lėšų dalinai tenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus. Pagrindinė priežastis, dėl kurios įmonė patiria finansinius sunkumus, vėluoja atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, mokėti palūkanas ir grąžinti skolą bankui, yra ta, kad gyvenamojo namo statybos projektą finansavęs AB „Swedbank“ be teisinio pagrindo nutraukė finansavimą. Įmonė turėjo ir turi pakankamai pirkėjų, vykdė veiklą ir pardavimus, 1 557 000 Lt sumai yra sudariusi preliminarias butų pirkimo-pardavimo sutartis dėl butų pirkimo statomame gyvenamajame name. Restruktūrizavimo atveju būtų sudarytos galimybės išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, baigti gyvenamojo namo statybos projektą, iš lėšų, gautų pardavus butus, grąžinti skolas kreditoriams iki 2012 m. pabaigos, išvengti įmonės bankroto.

5Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad jis yra atsakovo hipotekos kreditorius, kuriam atsakovas skolingas 3 119 674 Lt. Iš esmės visas atsakovo turtimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens nuomone, atsakovui restruktūrizavimo byla negali būti keliama dėl šių priežasčių: 1) atsakovas nevykdo jokios veiklos; 2) atsakovo pradelstos skolos viršija visą į balansą įrašytą turto vertę, todėl yra pagrindas atsakovui kelti bankroto bylą; 3) iš restruktūrizavimo metmenų matyti, kad atsakovas turi įsiskolinimų darbuotojams, o tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas atsakovui kelti bankroto bylą; 4) atsakovo restruktūrizavimas pagal pateiktus plano metmenis yra nepagrįstas ir neįgyvendinamas, numatomos nekilnojamojo turto pardavimo kainos yra per aukštos, kelia abejones potencialių investuotojų realumas, atsakovo finansinė padėtis nuo 2009 m. pabaigos pablogėjo, ieškovai nepateikė įrodymų apie faktiškai atliktas investicijas ir/ar kredito dengimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo 2010 m. rugsėjo 30 d. balansą atsakovo turto vertė yra 5 268 179 Lt (ilgalaikio turto vertė – 1 020 009 Lt, trumpalaikio turto vertė – 4 248 170 Lt), atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 6 513 121 Lt (ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 6 513 121 Lt, iš kurių su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 628 201 Lt). Atsakovo skola trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ yra 3 119 674 Lt. Šis įsiskolinimas susidarė negrąžinus paskolų pagal kredito sutartis. Paskolų grąžinimas yra užtikrintas hipoteka. Pradelsti atsakovo įsipareigojimai sudaro 6 513 121 Lt. Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad atsakovas šiuo metu jokios veiklos nevykdo. Teismui nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra trumpalaikio, o ne ilgalaikio pobūdžio, kad atsakovas per 2010-2011 m. būtų vykdęs komercinę veiklą ir sudaręs preliminarias sutartis dėl turimo nekilnojamojo turto pardavimo. Teismas pažymėjo, kad gyvenamojo daugiabučio namo statybą nuo 2008 m. nevykdoma, apie jos tolesnį finansavimą duomenų nėra, pagal finansinius duomenis atsakovo 2010 m. per vienerius metus gautinos sumos sudaro tik 24 939 Lt, atsakovas 2010 m. turėjo 154 462 Lt nuostolių, pardavimo pajamos sudarė tik 14 752 Lt. Šie duomenys leido teismui padaryti išvadą, kad nėra būtinos sąlygos, numatytos ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte restruktūrizavimo bylai iškelti. Teismas sutiko su trečiojo asmens argumentu, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys yra akivaizdžiai nepagrįsti ir neįgyvendinami. Net ir pardavus visą turimą atsakovo turtą ir atsargas, niekaip nebus įmanoma padengti visų skolų, t. y. atkurti normalios įmonės veiklos. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai (6 513 121 Lt) viršija turto vertę (5 268 179 Lt), be to, atsakovas turi įsiskolinimą darbuotojams. Šios aplinkybės, teismo nuomone, sudaro pagrindą atsakovui kelti ne restruktūrizavimo, o bankroto bylą.

8III. Atskirųjų skundų argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Gutra“ direktorius G. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškovams nebuvo įteiktas trečiojo asmens atsiliepimas, todėl nebuvo sudaryta galimybė atsikirsti į trečiojo asmens argumentus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad ji priimta trečiojo asmens argumentų pagrindu, todėl atskirajame skunde būtina pasisakyti dėl šių argumentų. Trečiasis asmuo nutylėjo, kad jo kreditoriniai reikalavimai sudaro tik 48 proc. visų kreditorinių reikalavimų, todėl nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo atveju bus padengti šio kreditoriaus reikalavimai kitų kreditorių sąskaita. Trečiojo asmens argumentai, kad atsakovas nevykdo jokios veiklos, neatitinka tikrovės. Gyvenamojo namo statyba yra užkonservuota, o jo negalima tęsti dėl niekaip neišsprendžiamo klausimo dėl restruktūrizavimo, nes negalima pritraukti papildomas investicijas. Trečiasis asmuo pažeidė kredito sutartį ne nutraukdamas kreditavimą, o nutraukdamas refinansavimą po to, kai atsakovas į statybą investavo visas savo turimas lėšas. Neatitinka tikrovės teiginys, kad pradelstos skolos viršija visą balanse įrašytą turto vertę. Gyvenamojo namo vertė apskaitoma balanse be pridėtinės vertės mokesčio ir ši vertė užbaigus statyti namą ir pridėjus PVM padidės iki 60 proc. Avansinių mokėjimų 1 557 000 Lt nereikės grąžinti kreditoriams, o jis bus padengti turtu, t. y. butais. Trečiojo asmens abejonės dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainų yra pagrįstos tik samprotavimais. Nekilnojamojo turto rinkos tyrimai patvirtina, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos kainos atitinka rinkos kainas. Be to, turėtų būti įvertinta namo vieta miesto infrastruktūroje, namo projektas ir aplinkybė, kad visi pirkėjai pageidavo buto baigtumo „iki rakto“. Apeliantas mano, kad skundžiama nutartis priimta šališkai, išimtinai trečiojo asmens interesais. Net nepavykus visiškai įgyvendinti restruktūrizavimo plano metmenis, trečiojo asmens interesai nebus pažeisti, nes jam bus atlyginta iš įkeisto turto, t. y. iš viso atsakovo turimo turto. Teismas visiškai nepasisakė ir neanalizavo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis.

10Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Gutra“ kreditorius R. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį ir iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Nurodo, kad visas atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas trečiajam asmeniui. Iškėlus bankroto bylą ir priverstinai parduodant šį turtą, turto pardavimo kaina bus mažesnė nei rinkos kaina, todėl iš gautų lėšų bus padengtas išimtinai tik šio kreditoriaus reikalavimas. Tokiu būdu būtų nepadengti kitų kreditorių reikalavimai. Visa įvykių eiga rodo būtent tokį trečiojo asmens tikslą. Pažymėtina, kad 2/5 visų lėšų į gyvenamojo namo statybą investavo kiti kreditoriai – butų pirkėjai ir atsakovas. Dar 2009 m. pabaigoje kreditorius AB „Swedbank“ balsavo prieš restruktūrizavimo bylos iškėlimą atsakovui. Per restruktūrizavimo laikotarpį būtų užbaigtas statyti gyvenamasis namas, o trečiojo asmens interesai nebūtų pažeisti, nes pirmiausia būtų atsiskaitoma būtent su juo. Teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tik atsakovo finansiniais dokumentais, nevertindamas faktinių aplinkybių ir restruktūrizavimo metmenų. Teismas šališkai trečiojo asmens interesais atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą, tuo pažeidė viešąjį interesą, kadangi turtas yra įkeistas bankui, o su darbuotojais bus atsiskaitoma iš atsakovo gaunamų lėšų pirmąja eile.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Finansinių sunkumų turinti įmonė – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1-3 punktus teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro išvadą, kad įmonės neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte išdėstytos sąlygos, t. y. kad įmonė nėra nutraukusi veiklos, be to, padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą.

13Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 2 punktą restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė nėra nutraukusi veiklos. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiaga, sprendžia, kad ieškovai nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas nėra nutraukęs veiklos. Iš teismui pateiktų įmonės restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad atsakovas iki 2009 m. aktyviai vykdė savo veiklą, nes 2007 m. (pažymėtina, kad šie metai buvo paskutiniai, kai įmonės veikla buvo pelninga) įsigijo žemės sklypą, skirtą daugiabučio namo statybai, padarė šio namo projektą, užsitikrino statybų finansavimą. Įmonės veiklą 2008 m. paveikė prasidėjusi ekonominė krizė, o 2009 m., įmonei nesugebant atsiskaityti su daugiabučio namo statybas finansavusiu banku, finansavimas buvo nutrauktas, dėl ko gyvenamojo namo statybos buvo sustabdytos. Nuo 2007 m. iki 2009 m. ženkliai sumažėjo įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius. Duomenų, kokią veiklą įmonė vykdė 2010-2011 m. byloje nėra. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas nevykdo jokios veiklos, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šioje byloje nėra būtinos sąlygos, numatytos ĮRĮ 4 straipsnio 2 punkte.

14ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki, ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Iš atsakovo 2010 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad atsakovo turto vertė sudaro 5 218 970 Lt, o mokėtinos sumos – 6 513 263 Lt. Atsakovas 2009 m. patyrė 614 672 Lt nuostolių, o 2010 m. – 203 813 Lt (įmonės 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita). Įmonės restruktūrizavimo plano metmenų 3.1 punkte nurodyta, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudarė 6 058 276 Lt. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Apeliantai nurodo, kad balanse apskaitoma nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė iš tikrųjų yra didesnė, tačiau nepateikia įrodymų, kad įmonės reali turto vertė neatitinka nurodytos įmonės balanse. Įvertinus atsakovo finansinius duomenis apie įmonės turtą ir pačios įmonės nurodytus pradelstus įsipareigojimus, darytina išvada, kad atsakovas yra faktiškai nemoki įmonė. Be to, iš įmonės restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad atsakovas turi įsiskolinimą darbuotojams. Tokio pobūdžio įsipareigojimo buvimo aplinkybė patvirtina dar vieną ĮBĮ nurodytą bankroto bylos iškėlimo sąlygą (ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui, kaip faktinėje nemokumo būsenoje esančiai įmonei, kadangi tokiu atveju teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

15Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nėra pagrindo atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, nepaneigia ir restruktūrizavimo plano metmenys, iš kurių nematyti, kaip įmonė planuoja užsitikrinti nebaigto statyti gyvenamojo namo statybų finansavimą. Apeliantų nurodomi argumentai, kad įmonės bankroto atveju visas įmonės turtas atiteks hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“, dėl ko bus pažeisti kitų atsakovų kreditorių interesai, neturi esminės reikšmės minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai. Kiti atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

16Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai