Byla A-492-2575-12
Dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Tomui Petkevičiui,

4atsakovo atstovui Tomui Demikiui,

5trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Renatui Makeliui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9pareiškėjas R. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–16, 80–95) ir prašė panaikinti viešosios įstaigos „Ekoagros“ (toliau – ir VŠĮ „Ekoagros“, Viešoji įstaiga) 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. PNU-K-11-00408 (toliau – ir Nutarimas).

10Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2002 m. vykdo ekologinio ūkininkavimo veiklą pagal Lietuvos kaimo plėtros priemonę Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 3D-201 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 9.9 punktą jis privalo laikytis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (toliau – ir Ekologinio žemės ūkio taisyklės) bei Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (toliau – ir Reglamentas) ir 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos Reglamento Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – Įgyvendinimo reglamentas) reikalavimų. Nurodė, kad atsakovo 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. K-(248) buvo informuotas apie ūkio nesertifikavimą. Atsakovas Nutarime konstatavo, kad pareiškėjo pažeidimas atitinka Neatitikčių vertinimo procedūros, patvirtintos 2009 m. gegužės 27 d. atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. V-36 (toliau – ir Neatitikčių vertinimo procedūra), 2011 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-52 redakcija, A priedo 25 eilutę ir dėl to taikė griežčiausią poveikio priemonę – viso ūkio ir visos produkcijos nesertifikavimą.

11Pareiškėjas vertino, kad Nutarimas yra individualus administracinis aktas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 2 straipsnio 9 dalies prasme. Teigė, kad Nutarimas pareiškėjui sukelia tiesioginius neigiamus turtinius nuostolius, nes juo buvo panaikinta pareiškėjo teisė ženklinti prekes ekologiškais žemės ūkio ir maisto produktais, todėl pareiškėjas priverstas mažesne kaina parduoti produkciją. Aiškino, kad Nutarimas kenkia ir pareiškėjo dalykinei reputacijai. Nesutiko su Nutarimo prielaida, jog pareiškėjas savo laukuose naudojo sintetines medžiagas, kurios yra neleistinos naudoti pagal Įgyvendinimo reglamento 5 straipsnio 1 dalį bei II priedą. Paaiškino, kad papildomas patikrinimo protokolas surašytas nesilaikant protokolo surašymui nustatytų teisės aktų reikalavimų, todėl yra niekinis, o jo pagrindu priimtas Nutarimas turi būti panaikintas. Aiškino, kad atsakovas netinkamai atliko pareiškėjo ūkio tyrimą, nenustatyta, jog pareiškėjas naudojo neleistinas medžiagas ūkininkavime.

12Teigė, kad atsakovas privalo rinkti mėginius, laikydamasis nustatytų mėginių surinkimo standartų (Lietuvos standartizacijos departamento perimtas Tarptautinės standartizacijos organizacijos ISO 10381-4:20035 standartas kaip Lietuvos standartas LST ISO 10381-4:2006 (toliau – ir ISO standartas)). Pareiškėjas aiškino, kad Paaiškino, kad atsakovas vienoje vietoje paėmė mėginį: trijų piktžolių kuokštus arba tris grunto dalis, o tai neparodo pesticidų naudojimo visame žemės sklype, kuo pažeidė ISO standarto 5.2 punktą. Atsakovas ėminius rinko ne įprastinėse laukų vietose, tačiau jų pakraščiuose, pamiškėse, pakelėse, kuo pažeidė ISO standarto 5.6 punktą. Iš Atsakovo pateiktų protokolų neaišku iš kurių vietų buvo paimti ėminiai. Nėra pridėti scheminiai vietovės planai ar sklypų žemėlapiai su nurodytomis ėminių ėmimo vietomis. Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. bei 2011 m. rugsėjo 5 d. protokolai parengti pažeidžiant ISO Standarto 5.19 punktą. Atsakovas atsisakė paimti ėminius, kur ėminį pageidavo imti pareiškėjo įgaliotas asmuo. Atsakovas pažeidė ISO standarto 6.1 dalies 2 lentelę, nes neformavo atskirų junginių ėminių iš pavienių ėminių, tačiau kiekviename didelio ploto sklype paėmė vos po tris pavienius ėminius. Pareiškėjas abejojo, ar tokiame dideliame sklypo plote toks mažas pavienių ėminių skaičius, būtų pakankamas bent vieno jungtinio ėminio suformavimui. Teigė, kad nebuvo informuotas, ar ėminius rinko reikiamą kvalifikaciją turintis asmuo. Atsakovo interneto svetainėje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų reikiamų specialistų ėminių surinkimui. Kadangi ėminius surinko reikalingos kvalifikacijos neturintys asmenys, pažeistas ISO standarto 5.18 punktas.

13Teigė, kad Nutarimas priimtas nenustačius visų reikšmingų juridinių faktų teisės normų taikymui – pareiškėjo kaltės, tyčinio draudžiamų medžiagų panaudojimo, buvo pažeisti Įgyvendinimo reglamento 5 straipsnio 1 dalyje ir Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 eilutėje išdėstyti reikalavimai. Aiškino, kad Nutarimas galėjo būti priimtas tik iki jo priėmimo sudarius pareiškėjui sąlygas pateikti pastabas. Taip pat teigė, kad Nutarimu buvo pažeista Įgyvendinimo reglamento 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė būti išklausytam. Aiškino, kad atsakovas nepagrįstai tirti perduodamas mėginius, paimtus nedalyvaujant pareiškėjo paskirtiems asmenims, pažeidė Įgyvendinimo reglamento 65 straipsnio 3 dalį. Taip pat nurodė, kad jam nebuvo pateiktos 2011 m. rugsėjo 2 d. ir 2011 m. rugsėjo 5 d. ataskaitos, kurių jis neturėjo galimybės pasirašyti. Teigė, kad Nutarimu pritaikytos priemonės yra neproporcingos. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgus į Įgyvendinimo taisyklių 35.8, 36.2.2, 36.2.6 punktus, patikrinti laukai galėjo būti nesertifikuojami ir sumažinta parama.

14Atsakovas VŠĮ „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 14–20) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti.

15Paaiškino, kad 2010 m. gegužės 17 d. pareiškėjas ir VŠĮ „Ekoagros“ sudarė Sutartį Nr. SUT-K-10-02628 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėjas užsakė, kad VŠĮ „Ekoagros“ atliktų užsakovo vykdomos ekologinio žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimą ir išduotų patvirtinamąjį dokumentą, jei užsakovo vykdoma veikla atitinka Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad vadovaudamasis Įgyvendinimo reglamento 65 straipsnio 4 punktu, 2011 m. rugsėjo 2 d. atliko papildomą tikrinimą pareiškėjo ekologinės gamybos ūkyje ir surašė papildomo tikrinimo protokolą Nr. PAGP-K-11-00409. Akcentavo, kad pareiškėjas, pažeisdamas Įgyvendinimo reglamento 67 straipsnio bei Sutarties 2.1.2. punkto nuostatas, pats nedalyvavo ūkio patikroje – aprodyti sertifikuojamus laukus pareiškėjas žodžiu paskyrė atstovą A. J. (A. J.). Paaiškino, kad laukų apžiūros metu VŠĮ „Ekoagros“ tikrintojas Ž. B. kai kuriuose sertifikuojamuose laukuose pastebėjo sintetinių cheminių medžiagų panaudojimo požymius, kuriuos užfiksavo papildomo tikrinimo protokole Nr. PAGP-K-11-00409. 2011 m. rugsėjo 2 d. papildomos patikros metu VŠĮ Ekoagros tikrintojas paėmė mėginius iš trijų laukų tyrimams atlikti. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas pats asmeniškai atsisakė dalyvauti sertifikuojamų laukų tikrinime, o mėginių ėmimo metu dalyvavo pareiškėjo atstovas, kuris neturėjo rašytinio notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo atstovauti R. P., kaip reikalaujama Tikrintojo vadovo procedūros PR-09 patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 (toliau – ir Tikrintojo vadovo procedūra) (VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-51 redakcijos) 10 skyriuje, kad pareiškėjas žodžiu atsisakė pasirašyti parengtą, kaip tai nustatyta Įgyvendinimo reglamento 65 straipsnio 3 punkte, patikros protokolą bei raštu neišdėstė atsisakymo priežasčių, VŠĮ „Ekoagros“ neperdavė tirti paimtų mėginių, kad nebūtų ginčijamas jų paėmimo teisėtumas. Protokole tikrintojas Ž. B. pažymėjo, kad ūkininkas atsisakė pasirašyti ant protokolo, nes tikrinimo metu nebuvo paimti mėginiai iš visų laukų. Atsižvelgus į Įgyvendinimo reglamento 65 straipsnio 2 punktą, VŠĮ „Ekoagros“ neprivalo imti mėginių iš laukų, kuriuose nėra įtarimą keliančių požymių. Patikros protokolas buvo surašytas dviem egzemplioriais ir vienas iš jų buvo paliktas pareiškėjui. VŠĮ „Ekoagros“ tikrintojai mėginius ima vadovaujantis Mėginių atrinkimo procedūra, patvirtinta VŠĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 (2010 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-55 redakcija). Ši procedūra yra viešai prieinama ir yra patalpinta VšĮ Ekoagros internetiniame puslapyje. VŠĮ „Ekoagros“, siekdama tinkamo procedūrų įgyvendinimo, nesiuntė tirti pirmo patikrinimo metu paimtų mėginių ir iniciavo dar vieną papildomą pareiškėjo ūkio patikrą. Patikrą atliko 2011 m. rugsėjo 5 d., ją užfiksavo protokole Nr. PAGJP-K-11-00414. Patikroje dalyvavo VŠĮ „Ekoagros“ tikrintojas Ž. B., VŠĮ „Ekoagros“ II sertifikavimo skyriaus vadovas T. T.. Trečiaisiais asmenimis, kaip numatyta Mėginių atrinkimo procedūros 3.4 punkte, buvo pakviesti dalyvauti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, augalų apsaugos produktų kontrolės skyriaus specialistas A. J. ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyriaus vyriausiasis specialistas R. K.. Antrosios patikros metu pareiškėjas nedalyvavo. Tikrinti atvykusius asmenis lydėti patikros metu pareiškėjas žodžiu paskyrė A. J. ir E. P.. Apžiūrėjus keturis ūkio laukus, pareiškėjo paskirti asmenys pasišalino ir toliau patikroje nedalyvavo. Tikrinti atvykę asmenys apžiūrėjo likusius laukus ir iš laukų, kuriuose buvo sintetinių medžiagų panaudojimo požymių, paėmė mėginius pagal mėginių atrinkimo procedūrą. Pareiškėjui pateikus patikros protokolą, jis atsisakė jį pasirašyti ir raštu nurodė, kad su protokolu ir mėginiu iš sklypo Nr. 011554-4002 nesutinka. Patikros metu paimti mėginiai pagal Mėginių atrinkimo procedūroje numatytą tvarką buvo pateikti akredituotai laboratorijai ir 2011 m. rugsėjo 19–20 d. buvo gauti tyrimų protokolai, kuriuose nurodyta, kad visuose mėginiuose yra rasta ekologinėje gamyboje draudžiamų naudoti medžiagų likučių. VŠĮ „Ekoagros“ 2011 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutarimą Nr. PNU-K-11-00408, kuriuo nutarė nesertifikuoti pareiškėjo ūkio. Apie priimtą nutarimą pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. K-(248).

16Pažymėjo, kad pareiškėjas, atsisakydamas dalyvauti patikroje, bei skirdamas neįgaliotus asmenis, taip pat atsisakydamas pasirašyti patikrinimo protokolus pažeidė Įgyvendinimo reglamento 67 straipsnio 1 punkto nuostatas. Remiantis Sutarties 3.2.1 punktu bei VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 (2011 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-52 redakcija) patvirtintoje Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 2 puslapyje prie penkto lygio poveikio priemonės aprašymu, tai buvo viena iš priežasčių Sutarties nutraukimui. VŠĮ „Ekoagros“ mėginius ėmė siekdama nustatyti taršos faktą ekologinėje gamyboje draudžiamomis medžiagomis, kaip numato Įgyvendinimo reglamento 65 straipsnio 2 punktas, t. y. kitu tikslu nei ISO standarto 4 punkte nustatyti ėminių ėmimo tikslai. Be to, buvo paimti ne tik dirvožemio, bet ir laukuose augusių piktžolių mėginiai, kurie ISO standarte neaptariami. Kad iš pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio paimtuose mėginiuose rasta sintetinių medžiagų, patvirtina akredituotos laboratorijos „Eurofins Dr. Specht Laboratorien GmbH“ atlikti tyrimai. Paimtų mėginių tyrimų rezultatai įrodo, kad pareiškėjo valdomame ekologinės gamybos ūkyje buvo naudojamos neleistinos medžiagos. Sintetinių medžiagų panaudojimo faktas tyrimų pagalba nustatytas penkiuose sertifikuojamuose laukuose, o poveikio priemonė pritaikyta pagal VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 (2011 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-52 redakcija) patvirtintą Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 neatitiktį. Patvirtinamasis dokumentas produkcijai buvo panaikintas ne dėl Įgyvendinimo reglamento 91 straipsnio 2 punkto nuostatų pažeidimo. Nurodė, kad pareiškėjo įvardytas dokumentas vadinamas „ataskaita“ yra papildomo tikrinimo protokolas, kurį 2011 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas pasirašyti atsisakė, tačiau protokolas buvo surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas paliktas pareiškėjui, kaip numatyta Tikrintojo vadovo procedūros PR-09, patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 (VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2011 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-51 redakcijos) 10 skyriuje. Ant 2011 m. rugsėjo 5 d. papildomo tikrinimo protokolo yra paties pareiškėjo parašas. Pareiškėjas šiuos protokolus teismui pateikė kartu su skundu, nors teigė, kad pareiškėjui šie dokumentai nebuvo įteikti. Nurodė, kad tikrinimo protokolai pildomi nustatytoje privalomoje papildomo tikrinimo protokolo formoje F-025. Papildomo tikrinimo protokolai užpildyti nepažeidžiant jiems nustatytų reikalavimų, todėl yra galiojantys. Už pareiškėjo ūkyje nustatytą pažeidimą, neleistinų medžiagų panaudojimą ūkyje, numatyta vienintelė priemonė – nesertifikuoti pareiškėjo ūkio, alternatyvos pagal Neatitikčių vertinimo procedūrą (PR-05) 6 leidimo A priedą, patvirtintą 2009 m. gegužės 27 d. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymu Nr. V-36 (2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V-25 redakcija), nėra nustatyta.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra pareiškėjo skundą paliko spręsti teismo nuožiūra (II t., b. l. 1–2).

18Nurodė, kad Agentūra priima paraiškas, atlieka jų vertinimą ir priima sprendimus dėl paramos skyrimo / neskyrimo, pagal patvirtintą tvarką atlieka techninę, administracinę ir finansinę paraiškų ir investicinių projektų kontrolę. Esant poreikiui, administruodama paraiškas Agentūra vadovaujasi oficialiais duomenimis, gautais iš kompetentingų institucijų. Pabrėžė, kad Agentūra neturi teisės pati vertinti kitų institucijų, šiuo atveju, VšĮ „Ekoagros“ priimamų sprendimų.

19II.

20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu (II t., b. l. 142–150) pareiškėjo skundą tenkino ir Nutarimą panaikino.

21Teismas nurodė, kad kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) – sprendimu pripažinta kontrolės institucija VšĮ „Ekoagros“ įgijo pareigą vykdyti Reglamento numatytus uždavinius laikydamasi šiame Reglamente išdėstytų nuostatų. Pažymėjo, kad įgyvendinant šią funkciją tarp pareiškėjo ir atsakovo 2010 m. gegužės 17 d. buvo pasirašyta Sutartis. Teismas, įvertinęs VšĮ „Ekoargos“ suteiktų įgaliojimų pobūdį, padarė išvadą, kad ši viešoji įstaiga laikytina Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 punktą atitinkančiu viešojo administravimo subjektu – viešąja įstaiga, kuri Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliota atlikti viešąjį administravimą – vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas.

22Teismas vadovavosi Ekologinio žemės ūkio taisyklių 4 punktu, Reglamento 30 straipsniu ir įvertinęs pažeidimo pobūdį bei pareiškėjui pritaikytas sankcijas – kai uždraudžiama produkciją parduoti kaip ekologinę, padarė išvadą, kad pažeidimas gali būti vertinamas kaip rimtas pažeidimas, todėl tokiu atveju turi būti taikomos Reglamento 30 straipsnio 1 dalies nuostatos ir sprendimas priimamas bendrai, dalyvaujant dviem institucijoms – kontrolės institucijai (VšĮ Ekoagros“) ir kompetentingai institucijai (Žemės ūkio ministerijai). Teismas sprendė, kad vien tik VšĮ „Ekoagros“ priimtas sprendimas vertinamas kaip nekompetentingo subjekto priimtas sprendimas.

23Teismas sprendimą nevertinti kitų pareiškėjo skundo argumentų argumentavo tuo, kad pasisakydamas dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių užkirstų kelią kompetentingam administravimo subjektui priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo. Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas yra įvertintas kaip priimtas nekompetentingo subjekto dėl to, kad šiuo metu nėra jokio galiojančio teisės akto, kuris iš anksto išreikštų Žemės ūkio ministerijos poziciją ir nustatytų prekybos produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas, laikotarpį.

24Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įsigaliojimo tvarkos įstatymas) 11 straipsniu ir nurodė, kad Neatitikčių vertinimo procedūra paskelbta tik VšĮ „Ekoagros“ internetiniame puslapyje, todėl negali būti taikoma priimant administracinius sprendimus. Teismas vertino, kad VŠĮ „Ekoagros“ priimtas norminis teisės aktas nebuvo paskelbtas tokiems teisės aktams skelbti nustatyta tvarka, todėl negalioja.

25Vertindamas atsakovo argumentą, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesivadovaujant Įgyvendinimo reglamento 91 straipsnio 2 dalimi, bet dėl to, kad buvo nutraukta Sutartis, teismas pažymėjo, kad nei Reglamentas, nei Įgyvendinimo reglamentas nenumato kontrolės institucijos teisės atsisakyti teikti sertifikavimo paslaugas. Priešingai, Reglamento 28 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės narės užtikrina, kad bet kuris ūkio subjektas, kuris laikosi Reglamento taisyklių ir kuris moka pagrįstą mokestį, prisidėdamas prie kontrolės išlaidų, turėtų teisę, kad jam būtų taikoma kontrolės sistema. Teismas akcentavo, kad Reglamento ir Įgyvendinimo reglamento pažeidimai gali būti konstatuojami ir už juos baudžiama Reglamente ir Įgyvendinimo reglamente numatytomis priemonėmis, o ne VšĮ „Ekoagros“ pasirinktu bet kuriuo kitu būdu. Todėl byloje nagrinėjamą pažeidimą teismas vertino atsižvelgęs į Reglamento 30 straipsnį ir Įgyvendinimo reglamento 91 straipsnį. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo panaikintas Nutarimo išrašas Nr. NUS-K-11-00872, kuriuo buvo sertifikuoti pareiškėjo ūkyje auginami augalai. Teismas vertino, kad šio dokumento anuliavimas reiškia draudimą parduoti produkciją kaip ekologinę, t. y. atitinka Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo reglamento 91 straipsnio 2 dalis netiksliai įgyvendina Reglamento 91 straipsnį, numatydama, kad sankcija gali būti skiriama kontrolės institucijos sprendimu.

26III.

27Atsakovas VŠĮ „Ekoagros“ padavė apeliacinį skundą (II t. b. l. 68–70), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

28Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

291. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kai uždraudžiama produkciją parduoti kaip ekologinę, pažeidimas gali būti vertinamas kaip labai rimtas pažeidimas, todėl tokiu atveju turi būti taikomos Reglamento 30 straipsnio 1 dalies nuostatos – sprendimas priimamas bendrai, dalyvaujant dviem institucijoms – VšĮ „Ekoagros“ ir Žemės ūkio ministerijai. Paaiškina, kad pagal susiformavusią praktiką, kai priimamas sprendimas nesertifikuoti pareiškėjo ūkio dėl nustatytų pažeidimų, tai nelaikytina tokio lygio rimtu pažeidimu, dėl kurio taikoma Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija. Akcentuoja, kad tokia poveikio priemonė ir nebuvo pritaikyta. Nurodo, kad šiuo atveju, už padarytą pažeidimą buvo priimtas sprendimas nesertifikuoti pareiškėjo ūkio, todėl kontrolės institucija, t. y. VšĮ „Ekoagros“, turėjo Reglamento 30 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą – nedelsiant pranešti kompetentingai institucijai, t. y. Žemės ūkio ministerijai, kurią ir įvykdė (2011 m. rugsėjo 27 d. pranešimu).

302. Pažymi, jog pareiškėjo ūkio nesertifikavimas neatima iš pareiškėjo teisės kreiptis į kontrolės instituciją sudaryti naują sutartį sertifikavimo darbams atlikti.

313. Nesutinka su Vilniaus apygardos administracinis teismo išvada, jog Reglamento ir Įgyvendinimo reglamento pažeidimai gali būti konstatuojami ir už juos baudžiama Reglamente ir Įgyvendinimo reglamente numatytomis priemonėmis, o ne VšĮ „Ekoagros“ pasirinktu bet kuriuo kitu būdu. Paaiškina, kad VšĮ „Ekoagros“ pareiga nustatyti neatitiktis (neatitikčių vertinimo procedūrą) ir taikyti poveikio priemones kyla iš teisės aktų nuostatų (Ekologinio žemės ūkio taisyklių 20 p., Neatitikčių ir poveikio priemonių procedūros 25 p., Leidimo sertifikuoti ekologinę gamybą, produkcijos perdirbimą ir teikimą rinkai suteikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 3D-78, 8.1 p.).

324. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad negalioja VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymas Nr. V-36, kuriuo patvirtintos Neatitikčių ir poveikio priemonių procedūros, nes nėra paskelbtas „Valstybės žiniose“. Paaiškina, kad VšĮ „Ekoagros“, pagal viešosioms įstaigoms taikomus reikalavimus dėl jų steigimo, valdymo, kapitalo formavimo ir kt., nepriskiriama minėto Įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnyje įvardintiems subjektams.

335. Teigia, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyti tam tikri procedūriniai pažeidimai atsakovo veiksmuose, tai neturėtų būti pagrindas naikinti Nutarimą, nes tai prieštarautų pamatiniams teisės principams.

34Pareiškėjas R. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 48–62) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

35Paaiškina, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymi, kad kompetentinga institucija – Žemės ūkio ministerija – nedalyvavo Nutarimo priėmime, todėl šis aktas yra priimtas tokios teisės neturinčio subjekto. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad jis savo iniciatyva turi teisę nustatyti ūkio subjektams taikytinas priemones. Paaiškina, kad Reglamentas ir Įgyvendinimo reglamentas yra taikomi tiesiogiai ir turi viršenybę Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Teigia, kad atsakovas turi griežtai laikytis Reglamento ir Įgyvendinimo reglamento nuostatų ir neturi teisės modifikuoti Reglamente nustatyto reguliavimo. Teigia, kad Nutarimu buvo pažeistas Reglamentas. Nurodo, kad Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 eilutė prieštarauja Įgyvendinimo reglamento 35.8, 36.2.2 bei 36.2.6 punktams. Pažymi, kad Nutarimas pagrįstai panaikintas, nes buvo priimtas nepaskelbtų teisės aktų pagrindu. Teigia, kad Nutarimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nurodo, kad Nutarimo pagrindą sudarančios Mėginių atrinkimo procedūros ir Neatitikčių vertinimo procedūra nėra teisės aktai Viešojo administravimo įstatymo prasme. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Nutarimas yra neteisėtas ir dėl prieštaravimo proporcingumo principui bei galėtų būti naikinamas ir kitais pagrindais.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime (III t., b. l. 36–37) prašo atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

37Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 41–44) nurodo, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

38Atsiliepime pateikia argumentus, nurodytus atsakovo apeliaciniame skunde, papildomai akcentuodamas, kad Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje numatoma, jog sprendimą uždrausti atitinkamam ūkio subjektui prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje priima kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga laikotarpiui, sutartam su valstybės narės kompetentinga institucija. Teigia, kad ši nuostata neturėtų būti interpretuojama taip, jog tais atvejais, kai yra nustatytas rimtas pažeidimas arba pažeidimas, sukeliantis ilgalaikes pasekmes, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga su valstybės narės kompetentinga institucija turi priimti bendrą sprendimą.

39Teisėjų kolegija konstatuoja:

40IV.

41Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

42Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro apelianto – kontrolės įstaigos, vykdančios tikrinimą ir sertifikavimą ekologinės gamybos srityje pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 (2007 m. birželio 28 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis reglamentą (EEB) Nr. 2092/91) išdėstytas nuostatas, kompetencijos priimti sprendimus, kuriais uždraudžiama atitinkamam ūkio subjektui prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje, vertinimas.

43Pareiškėjas byloje ginčija (prašo panaikinti) atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. PNU-K-11-00408 (I t. b. l. 76–78), kuriuo pareiškėjo ekologinės gamybos ūkiui anuliuotas 2011 m. rugpjūčio 9 d. išduotas patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-11-00853 bei nutarimo išrašas Nr. NUS-K-11-00872, pareiškėjas informuotas, kad 2010 m. gegužės 17 d. sudaryta sutartis Nr. SUT-K-11-00872 nutraukiama nuo 2011 m. spalio 20 d., nes nesilaikyta sutarties 2.1.1 punkte numatytų įsipareigojimų.

44Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad atsakovas VšĮ „Ekoagros“, Žemės ūkio ministerijos sprendimu pripažinta kontrolės institucija, neturėjo kompetencijos priimti sprendimą Reglamento 30 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytu pagrindu, nurodė, kad sprendimas galėjo būti priimtas tik kontrolės institucijai su kompetentinga institucija (t. y. Žemės ūkio ministerija) sutarus dėl laikotarpio, kuriam uždraudžiama atitinkamam ūkio subjektui prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje. Nurodė, kad nėra teisės akto, kuriuo remiantis būtų galimybė spręsti apie kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį, kuriam galiotų kontrolės institucijos sprendimu nustatytas draudimas.

45Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

46Reglamento 2 straipsnyje, apibrėžiančiame sąvokas, n) punkte nurodoma, kad kompetentinga institucija – centrinė valstybės narės institucija, turinti organizuoti oficialią kontrolę ekologinės gamybos srityje pagal šiame reglamente išdėstytas nuostatas, o) punkte nurodoma, kad kontrolės institucija – valstybės narės viešoji administracinė organizacija, kuriai kompetentinga institucija savo visus įgaliojimus vykdyti tikrinimą ir sertifikavimą ekologinės gamybos srityje, arba dalį tokių įgaliojimų, ir p) punkte nurodyta, kad kontrolės institucija – nepriklausoma privati trečioji šalis, vykdanti tikrinimą ir sertifikavimą ekologinės gamybos srityje pagal šiame reglamente išdėstytas nuostatas. Reglamento 27 straipsnio 4 dalis numato, kad kompetentinga institucija gali savo kontrolės kompetenciją patikėti vienai ar daugiau kitų kontrolės institucijų arba gali pavesti kontrolės užduotis vienai ar daugiau kontrolės įstaigų; tokiu atveju paskiriamos institucijos, atsakingos už tokių įstaigų patvirtinimą ir priežiūrą.

47Žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 2 punktu (Žemės ūkio ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) viešajai įstaigai „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles, o Išteklių ir kokybės politikos departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriui pavesta kontroliuoti sertifikavimo įstaigų, susijusių su Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatytų funkcijų vykdymu, veiklą. Atsižvelgiant į šias normas, VšĮ „Ekoagros“ yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, o Žemės ūkio ministerija yra viešojo administravimo subjektas, per savo struktūrinius padalinius vykdantis sertifikavimo įstaigų kontrolę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1560/2012).

48Tačiau byloje nėra daugiau duomenų, patvirtinančių atsakovo – VšĮ „Ekoagros“ steigimo ir veiklos nuostatas, todėl nėra galimybės spręsti apie šios įstaigos įgalinimų vykdyti tikrinimą ir sertifikavimą apimtį, apie jos statuso atitikimą Reglamento 2 straipsnio p) punkte apibrėžtai kontrolės įstaigai, todėl teismo sprendimo išvados buvo padarytos tik vertinant teisinį reglamentavimą, tačiau neištyrus reikšmingų faktinių aplinkybių byloje.

49Kitas aspektas, dėl kurio pirmosios instancijos teismo minėta išvada laikytina nepagrįsta, yra konstatavimas, kad nėra teisės akto, kuriuo remiantis būtų galimybė nustatyti kontrolės institucijos (ar kontrolės įstaigos) nustatyto draudimo galiojimo trukmę.

50Ginčijamu atsakovo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. PNU-K-11-00408 buvo: 1) pareiškėjo ekologinės gamybos ūkiui anuliuotas 2011 m. rugpjūčio 9 d. išduotas patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-11-00853 bei nutarimo išrašas Nr. NUS-K-11-00872, 2) pareiškėjas informuotas, kad 2010 m. gegužės 17 d. sudaryta sutartis Nr. SUT-K-11-00872 nutraukiama nuo 2011 m. spalio 20 d. Atsakovo VšĮ „Ekoagros“ 2011 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. K-248 (I t. b. l. 17) pareiškėjui papildomai nurodyta, kad ūkiui išduoti patvirtinamieji dokumentai nustoja galioti nuo nutarimo dėl ekologinės gamybos priėmimo dienos (2011 m. rugsėjo 20 d.); panaudojus patvirtinamuosius dokumentus klaidinančiu būdu, kyla atsakomybė Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

51Taigi pareiškėjui kilusios pasekmės savo esme atitinka Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje numatytas – jis neteko teisės prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje, bei nutrukta sutartis dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo. Tai reiškia, kad pareiškėjas iš ekologinės gamybos perėjo į įprastinę, ir norint vėl užsiimti ekologine gamyba, jam iš naujo bus taikomas pareinamasis laikotarpis. Šios situacijos teisinis reglamentavimas yra apibrėžtas Žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ (red., galiojusi ginčijamo nutarimo priėmimo metu 2011 m. rugsėjo 2 d. – 2012 m. balandžio 22 d.) 23 punkte, 24 punkte, Reglamento 17 straipsnyje „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, Įgyvendinimo reglamento II antraštinės dalies, 5 skyriuje „Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės“. Pareiškėjui anuliuojant patvirtinamąjį dokumentą, teisės aktais nebuvo nustatytas specialus terminas dėl draudimo užsiimti ekologine žemės ūkio gamyba, todėl jis, siekdamas ja užsiimti, turėjo įvykdyti pereinamojo laikotarpio reikalavimus, kurie nustatyti tiek Taisyklėse, tiek reglamentuose. Pereinamasis laikotarpis vertintinas Reglamento 30 straipsnio 1 dalies prasme sutartu su kompetentinga institucija laikotarpiu, dėl to pirmosios instancijos teismo argumentas, kad kontrolės institucijos (ar kontrolės įstaigos) kompetencija tokiais atvejais nepakankama draudimui taikyti yra nepagrįstas.

52Nepagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta ir teismo sprendimo argumentą, kad VšĮ „Ekoagros“ 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra negali būti taikoma, priimant administracinius sprendimus, nes nebuvo paskelbta „Valstybės žiniose“. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad atsakovas nėra subjektas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (ministrai, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovai ir kolegialios institucijos), kurių norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

53Reglamento 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kompetentinga institucija, tvirtindama kontrolės įstaigą, atsižvelgia, tame tarpe: a) – į standartinę kontrolės procedūrą, kurios turi būti laikomasi ir kurioje išsamiai aprašomos kontrolės ir atsargumo priemonės, kurias įstaiga įsipareigoja taikyti jos kontroliuojamiems subjektams; b) – į priemones, kurias kontrolės įstaiga ketina taikyti, nustačius neatitikimų ir (arba) pažeidimų. Taigi atsakovas, būdamas kontrolės institucija, ką jis tvirtina, yra kompetentingas nustatyti Neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovo patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga. Pareiškėjas neneigia, kad Neatitikčių vertinimo procedūros jam buvo žinomos, jos skelbiamos viešai atsakovo interneto tinklalapyje, tai prilygintina įstaigos raštu pateiktam dokumentui, kurių reikalavimų pareiškėjas įsipareigojo laikytis 2010 m. gegužės 17 d. sudarytos sutarties SUT-K-10-02628 2.1.1 punktu.

54Dėl sutarties nutraukimo savarankiškų reikalavimų bei su tuo susijusių argumentų pareiškėjas byloje nėra pateikęs, todėl teisėjų kolegija, iš esmės nepritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti sutarties, nes teismas iš esmės nevertino, ar pareiškėjas laikėsi Reglamento reikalavimų, plačiau dėl šios ginčijamo nutarimo dalies nepasisako.

55Pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstas išvadas dėl nepakankamos atsakovo kompetencijos pritaikyti byloje ginčijamas priemones, iš esmės nesprendė ginčo ir nenagrinėjo esminių pareiškėjo skundo argumentų dėl atliktų patikrinimų teisėtumo, nustatytų rezultatų pagrįstumo, taikomos priemonės proporcingumo atsižvelgiant Reglamento reikalavimus. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų vienos ar kitos šalies galimybes kvestionuoti teisėjų kolegijos padarytas išvadas, pažeistų jų teisę į tinkamą procesą, todėl sprendimas naikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, atsižvelgiant į nutartyje nurodytus įrodinėjimo trūkumus bei teisės normų taikymo išaiškinimus (ABTĮ 142 str. 1 d., 143 str.).

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

57viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

58Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

59Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Tomui Petkevičiui,... 4. atsakovo atstovui Tomui Demikiui,... 5. trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Renatui Makeliui,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. pareiškėjas R. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 10. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2002 m. vykdo ekologinio ūkininkavimo veiklą... 11. Pareiškėjas vertino, kad Nutarimas yra individualus administracinis aktas... 12. Teigė, kad atsakovas privalo rinkti mėginius, laikydamasis nustatytų... 13. Teigė, kad Nutarimas priimtas nenustačius visų reikšmingų juridinių... 14. Atsakovas VŠĮ „Ekoagros“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b.... 15. Paaiškino, kad 2010 m. gegužės 17 d. pareiškėjas ir VŠĮ „Ekoagros“... 16. Pažymėjo, kad pareiškėjas, atsisakydamas dalyvauti patikroje, bei skirdamas... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra pareiškėjo skundą paliko spręsti... 18. Nurodė, kad Agentūra priima paraiškas, atlieka jų vertinimą ir priima... 19. II.... 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. sprendimu (II t.,... 21. Teismas nurodė, kad kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos... 22. Teismas vadovavosi Ekologinio žemės ūkio taisyklių 4 punktu, Reglamento 30... 23. Teismas sprendimą nevertinti kitų pareiškėjo skundo argumentų argumentavo... 24. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų... 25. Vertindamas atsakovo argumentą, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas... 26. III.... 27. Atsakovas VŠĮ „Ekoagros“ padavė apeliacinį skundą (II t. b. l.... 28. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:... 29. 1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kai uždraudžiama... 30. 2. Pažymi, jog pareiškėjo ūkio nesertifikavimas neatima iš pareiškėjo... 31. 3. Nesutinka su Vilniaus apygardos administracinis teismo išvada, jog... 32. 4. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad... 33. 5. Teigia, kad net ir tuo atveju, jei būtų nustatyti tam tikri procedūriniai... 34. Pareiškėjas R. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį... 35. Paaiškina, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime (III t., b. l. 36–37)... 37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į... 38. Atsiliepime pateikia argumentus, nurodytus atsakovo apeliaciniame skunde,... 39. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 40. IV.... 41. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 42. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro apelianto – kontrolės... 43. Pareiškėjas byloje ginčija (prašo panaikinti) atsakovo viešosios įstaigos... 44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad... 45. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo... 46. Reglamento 2 straipsnyje, apibrėžiančiame sąvokas, n) punkte nurodoma, kad... 47. Žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 2 punktu... 48. Tačiau byloje nėra daugiau duomenų, patvirtinančių atsakovo – VšĮ... 49. Kitas aspektas, dėl kurio pirmosios instancijos teismo minėta išvada... 50. Ginčijamu atsakovo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. PNU-K-11-00408 buvo: 1)... 51. Taigi pareiškėjui kilusios pasekmės savo esme atitinka Reglamento 30... 52. Nepagrįstu teisėjų kolegija pripažįsta ir teismo sprendimo argumentą, kad... 53. Reglamento 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kompetentinga institucija,... 54. Dėl sutarties nutraukimo savarankiškų reikalavimų bei su tuo susijusių... 55. Pirmosios instancijos teismas, padaręs nepagrįstas išvadas dėl nepakankamos... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 57. viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 58. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą... 59. Nutartis neskundžiama....