Byla Ik-3252-562/2010

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Evaldui Dudoniui, atsakovo atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimo panaikinimo, dalyvaujant pareiškėjui A. R. įmonei „Arnelita“ ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (11.1-78)-SA-48 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 63 084 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 23 276 Lt PVM delspinigių, 25 404 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo įmonės pajamų (toliau – ir FAPM), 10 940 Lt FAPM delspinigių ir skyrė jam 18 925 Lt PVM baudą bei 7 621 Lt FAPM baudą.

5Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 69-94 patvirtino Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (11.1-78)-SA-48.

6Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2010 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. S-180(7-119/2010) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 69-94.

7Atsakovas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. S-180(7-119/2010) bei palikti galioti atsakovo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 69-94.

8Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2009 m. kovo 12 d. specialisto išvadą Nr. 5-2/31, atliko pareiškėjo 2001 m. lapkričio 1 d. – 2001 m. gruodžio 31 d., 2002 m. vasario 1 d. – 2002 m. gegužės 31 d., 2002 m. liepos 1 d. – 2002 m. gruodžio 31 d. laikotarpių PVM mokėjimo ir 2001 m. sausio 1 d. – 2001 m. gruodžio 31 d. FAPM mokėjimo pakartotinį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pareiškėjas tikrintu laikotarpiu nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą pirkimo PVM ir nepagrįstai 2001 metų įmonės sąnaudoms, apskaičiuodamas FAPM, priskyrė išlaidas pagal UAB „Robenta“ vardu išrašytas 20 juridinės galios neturinčių PVM sąskaitų–faktūrų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir buvo priimti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. (11.1-78)-SA-48 bei atsakovo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. 69-94, kuriais pareiškėjui nurodyta sumokėti papildomas PVM, FAPM bei su šiais mokesčiais susijusias delspinigių ir baudų sumas. Mokestinių ginčų komisija, panaikindama minėtus nurodymus pareiškėjui dėl papildomų sumų į biudžetą sumokėjimo, konstatavo, jog atliekant pareiškėjo pakartotinį mokestinį patikrinimą buvo nesilaikyta Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų pakartotinio patikrinimo atlikimo sąlygų, nes nebuvo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui. Atsakovas nurodė, kad su Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) pozicija nesutinka, nes Komisija neteisingai aiškino ir taikė Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio nuostatas. Šis straipsnis mokesčių administratoriaus žinojimą apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su pirminio patikrinimo atlikimu. Naujos aplinkybės, kurių mokesčių administratorius nežinojo ar negalėjo žinoti pirminio patikrinimo metu, Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme ir yra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju pirminis pareiškėjo patikrinimas buvo baigtas 2003 metais, surašius 2003 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktą Nr. 07-03-10-743. Komisijos sprendimo motyvas, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes mokesčių administratoriui buvo žinoma dar 2004 m. liepos mėnesį, negali būti pagrindas panaikinti atsakovo sprendimą. Teisės aktai nenumato termino, per kurį turi būti pradėtas pakartotinis patikrinimas. Svarbu tik tai, kad būtų paaiškėję aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pirminio patikrinimo metu. Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos, nes aplinkybės, dėl kurių buvo atliktas pakartotinis patikrinimas, paaiškėjo po pirminio patikrinimo atlikimo.

9Pareiškėjas su atsakovo skundu nesutiko.

10Pareiškėjas nurodė, kad FNTT išvadoje, kurios pagrindu buvo atliktas pakartotinis jo mokestinis patikrinimas, nurodytos aplinkybės mokesčių administratoriui objektyviai buvo žinomos atliekant pirminį patikrinimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovas šiuo atveju iš esmės kelia fakto klausimus, o to, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, jis daryti negali.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo su atsakovo skundu sutiko.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.

14Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo. Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Pagal tos pačios dalies 4 punktą, minėta nuostata netaikoma paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio pareiškėjo patikrinimo rezultatams, įformintiems 2003 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktu Nr. 07-03-10-743. Teismas nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. birželio 25 d. leidimas Nr. (21.5-32-3)-R-6121 atlikti pareiškėjo pakartotinį patikrinimą buvo išduotas remiantis FNTT specialisto 2009 m. kovo 12 d. išvada Nr. 5-2/31, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas 2001 m. lapkričio –gruodžio mėnesiais, 2002 m. vasario – gegužės mėnesiais ir 2002 m. liepos – gruodžio mėnesiais įformino reklamos paslaugų, statybos remonto darbų bei santechnikos prekių įsigijimą iš UAB “Robenta”, tačiau UAB “Robenta” realios ūkinės veiklos nevykdė ir veiklai vykdyti materialinių ir darbo resursų neturėjo. Iš Mokestinių ginčų komisijos byloje esančių dokumentų matyti, kad 2004 m. liepos 12 d. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija gavo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. liepos 9 d. raštą Nr. (18.5-18)-K-5179, kuriame nurodyta, kad UAB „Robenta” nevykdė steigimo dokumentuose numatytos veiklos, o jos įsigytais specialiais apskaitos dokumentų blankais buvo įteisinami kitų asmenų prekių bei paslaugų įsigijimai. Kartu su minėtu raštu Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktas 2004 m. vasario 10 d. UAB „Robenta” mokestinio patikrinimo aktas Nr. 81-02-10-741. Iš minėtų aplinkybių akivaizdu, kad Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai aplinkybės, išdėstytos FNTT specialisto 2009 m. kovo 12 d. išvadoje Nr. 5-2/31, buvo žinomos dar 2004 m. liepos 12 d., todėl jos negali būti pripažintos naujomis Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Teismas nurodė, kad mokestinis patikrinimas turi būti atliekamas vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais bei gero administravimo principu, nepažeidžiant mokesčių mokėtojo teisių, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(17)-1086/2007). Įvertinus tai, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dar 2004 m. liepos 12 d. sužinojo apie aplinkybes, nurodytas FNTT specialisto 2009 m. kovo 12 d. išvadoje, tačiau tik 2009 m. rugsėjo 4 d., t. y. daugiau nei po penkerių metų, ėmėsi pakartotinio pareiškėjo patikrinimo, turi būti pripažinta, kad aptariamu atveju buvo pažeisti protingumo, teisingumo bei gero administravimo principai. Teismas nurodė, kad ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo skundas atmestinas.

15III.

16Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. S-180(7-119/2010) bei palikti galioti atsakovo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 69-94.

17Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad pakartotinis patikrinimas atliekamas paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Ši nuostata mokesčių administratoriaus nežinojimą ir negalėjimą žinoti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su pirminio patikrinimo atlikimu, t. y. pakartotinis mokestinis patikrinimas leidžiamas tuo atveju, jei mokesčių administratorius nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti apie atitinkamas aplinkybes būtent pirminio patikrinimo metu. Jeigu po atlikto pirminio patikrinimo paaiškėja kokios nors naujos aplinkybės, kurių mokesčių administratorius nežinojo ir negalėjo žinoti šio patikrinimo metu, jos Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju pirminis pareiškėjo patikrinimas buvo atliktas 2003 metais ir baigtas 2003 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktu, o aplinkybės, kurios buvo pagrindas atlikti pakartotinį patikrinimą, tuo metu nebuvo žinomos, todėl laikytinos naujai paaiškėjusiomis. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai nenustato termino, per kurį turi būti pradėtas pakartotinis mokestinis patikrinimas. Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 2 dalyje nustatyta tik tai, jog pakartotinio patikrinimo atlikimo išimtys netaikomos, jei nuo pirminio patikrinimo pabaigos praėjo daugiau kaip 10 metų. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nepažeidė protingumo, teisingumo bei gero administravimo principų, nes laikėsi Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 2 dalyje numatyto 10 metų termino.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo su apeliaciniu skundu sutinka.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnis mokesčių administratoriaus nežinojimą apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su pirminio patikrinimo atlikimu. Nagrinėjamu atveju pirminio patikrinimo metu aplinkybės dėl UAB „Robenta“ veiklos nebuvo žinomos. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti protingumo, teisingumo bei gero administravimo principai, nes atliekant pakartotinį patikrinimą laikytasi Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 2 dalyje nustatyto 10 metų termino.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

21Pareiškėjas nurodo, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dar 2004 m. liepos 12 d. buvo informuota apie aplinkybes, išdėstytas FNTT specialisto 2009 m. kovo 12 d. išvadoje, todėl šios aplinkybės negali būti pripažintos naujomis Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog pirminio pareiškėjo patikrinimo metu mokesčių administratorius nežinojo arba negalėjo nežinoti apie tariamas naujai paaiškėjusias aplinkybes. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2009 m. gruodžio 31 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo savininko, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nebūtų įsigijęs prekių ar paslaugų, kurių pirkimas buvo įformintas UAB „Robenta“ vardu išrašytais dokumentais, ir kad jo savininkui būtų žinoma, jog prekės ar paslaugos gautos ne iš UAB „Robenta“, o iš trečiųjų asmenų. Žinodamas šį faktą, mokesčių administratorius negalėjo remtis 2009 m. kovo 12 d. specialisto išvada, kuri vėliau buvo paneigta atlikus tolesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Byloje yra kilęs ginčas dėl Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio aiškinimo. Šiame straipsnyje yra nustatyti apribojimai atlikti pakartotinį patikrinimą bei išimtys, kurioms esant yra galimas pakartotinis mokestinis patikrinimas.

26Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalis (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustato, kad mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. Ši nuostata netaikoma: 1) operatyvaus patikrinimo atveju; 2) atliekant mokesčių mokėtojo patikrinimą pagal užsienio valstybės mokesčių administracijos (kompetentingos institucijos) kreipimąsi arba su minėta institucija atliekant bendrą patikrinimą; atliekant mokestinį patikrinimą dėl abipusio susitarimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną, taikymo; 3) kitais šio Įstatymo nustatytais atvejais; 4) paaiškėjus naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams; šiuo atveju prieš pradedant pakartotinį patikrinimą būtinas centrinio mokesčių administratoriaus leidimas minėtą patikrinimą atlikti; reikalavimas turėti leidimą atlikti pakartotinį patikrinimą netaikomas tais atvejais, kai atliekamo pakartotinio patikrinimo metu paaiškėja, kad vieno arba kelių mokesčių apskaičiavimas (perskaičiavimas) turi įtakos atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui).

27Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 2 dalis (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytos išimtys netaikomos, jei nuo pirminio patikrinimo pabaigos (jei sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, buvo apskųstas - nuo paskutinio sprendimo šiame mokestiniame ginče priėmimo dienos) praėjo daugiau kaip 10 metų.

28Valstybinės mokesčių inspekcijos leidime atlikti pareiškėjo pakartotinį mokestinį patikrinimą nurodyta, kad pakartotinis patikrinimas yra atliekamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios galėjo turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams (Mokestinių ginčų komisijos bylos l. 161). Nors leidime atlikti pareiškėjo pakartotinį patikrinimą nėra nurodytas teisinis pagrindas, tačiau Mokestinių ginčų komisija, atsižvelgdama į minėto leidimo turinį, pagrįstai nurodė, kad leidimas išduotas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Todėl šio ginčo išsprendimui yra aktualus būtent šios teisės normos aiškinimas.

29Naujomis aplinkybėmis, kurios būtų pakartotinio patikrinimo pagrindas, gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo pirminio mokestinio patikrinimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui tiek atliekant mokestinį patikrinimą, tiek priimant sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo arba patvirtinant patikrinimo rezultatus patikrinimo pažyma, tiek mokestinio ginčo nagrinėjimo metu iki galutinio sprendimo mokestiniame ginče priėmimo, jeigu sprendimas dėl patikrinimo akto patikrinimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka; 3) gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams.

30Kiekvienu atveju nustačius šių kriterijų visumą, mokesčių administratorius įgyja teisę atlikti pakartotinį patikrinimą.

31Kaip buvo minėta, Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 2 dalis (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustato terminą, kuriam pasibaigus mokesčių administratorius netenka teisės pasinaudoti šio įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje numatytomis išimtimis. Mokesčių administravimo įstatymas nenustato termino per kurį mokesčių administratorius privalo inicijuoti pakartotinį patikrinimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nepasibaigus Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 2 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustatytam terminui, mokesčių administratoriaus teisė atlikti pakartotinį patikrinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių negali būti ribojama.

32Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2004 m. liepos 12 d. gavo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. liepos 9 d. raštą Nr. (18.5-18)-K-5179, kuriame nurodyta, kad UAB „Robenta” nevykdė steigimo dokumentuose numatytos veiklos, o jos įsigytais specialiais apskaitos dokumentų blankais buvo įteisinami kitų asmenų prekių bei paslaugų įsigijimai. Kartu su minėtu raštu Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktas 2004 m. vasario 10 d. UAB „Robenta” mokestinio patikrinimo aktas Nr. 81-02-10-741 (Mokestinių ginčų komisijos bylos l. 93-126, 193).

33Kadangi ši informacija buvo gauta po to, kai Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2003 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr.07-03-10-743 patvirtino pirminį pareiškėjo patikrinimo aktą, ir ji turėjo įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, nes remiantis šia informacija buvo apskaičiuoti mokesčiai, kuriuos pareiškėjas privalo sumokėti, todėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. liepos 9 d. rašte Nr. (18.5-18)-K-5179 nurodyta informacija buvo pagrindas, nustatytas Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte, atlikti pakartotinį pareiškėjo mokestinį patikrinimą.

34Nors pareiškėjo pakartotinis patikrinimas buvo pradėtas tik 2009 m. rugsėjo 4 d. (Mokestinių ginčų komisijos bylos l. 162), tačiau terminas, nustatytas Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje, dar nebuvo pasibaigęs. Todėl, nepriklausomai nuo to, kad pakartotinis pareiškėjo patikrinimas buvo pradėtas tik praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punktu, neturėjo teisės atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą.

35Nagrinėjamu atveju naujos aplinkybės, kuriuos buvo pagrindas pradėti pakartotinį patikrinimą, nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui, šios aplinkybės turėjo įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, pakartotinis mokestinis patikrinimas buvo pradėtas nepažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, todėl naikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 69-94, kuriuo buvo patvirtintas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. (11.1-78)-SA-48, remiantis vien ta aplinkybe, kad mokesčių administratorius delsė pradėti pakartotinį mokestinį patikrinimą, nėra pagrindo.

36Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ir Mokestinių ginčų komisija neteisingai aiškino ir taikė Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, todėl skundžiami Mokestinių ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai naikintini. Panaikinus šiuos sprendimus, mokestinė byla perduotina Mokestinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo, nes Mokestinių ginčų komisija nesprendė šio mokestinio ginčo iš esmės, t. y. nevertino aplinkybių dėl apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų teisėtumo ir pagrįstumo.

37Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

382 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

40Vilniaus apygardos administracinio 2010 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

41Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą patenkinti iš dalies.

42Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. S-180(7-119/2010) ir perduoti mokestinę bylą Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės nagrinėti iš naujo.

43Sprendimas neskundžiamas.