Byla eA-3486-629/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2016 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. 5-S-8065 „Dėl reikalavimo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir 2016 m. spalio 3 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-489 (toliau – ir Posėdžio protokolas) išdėstytą sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjų reikalavimą atšaukti (sustabdyti vykdymą) Lietuvos policijos generalinio komisaro (toliau – ir Generalinis komisaras) 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtintų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenų (toliau – ir Metmenys) įgyvendinimą bei Generalinio komisaro sprendimų, susijusių su steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimu, įgyvendinimą; 2) panaikinti šiuos Generalinio komisaro sprendimus, priimtus pažeidžiant esmines procedūras: 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 5-V-640 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įsteigiamos naujos pareigybės Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Šiaulių AVPK) (Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių rajonų policijos komisariatuose); 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 5-V-650 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“‚ kuriuo įsteigiamos naujos pareigybės Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Telšių AVPK) (Akmenės, Kelmės, Mažeikių rajonų policijos komisariatuose ir Telšių AVPK); 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 5-V-651 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigiamos naujos pareigybės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Trakų rajono policijos komisariate; 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 5-V-675 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigiamos naujos pareigybės Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate; 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 5-V-685 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigiamos naujos pareigybės Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) Vilkaviškio rajono policijos komisariate; 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 5-V-686 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigiamos naujos pareigybės Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Santakos policijos komisariate; 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 5-V-687 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įsteigiamos naujos pareigybės, be kita ko, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Skuodo rajono policijos komisariate; 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 5-V-697 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigiamos naujos pareigybės Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) Kupiškio rajono policijos komisariate; 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 5-V-698 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įsteigiamos naujos pareigybės Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) Zarasų rajono policijos komisariate; 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 5-V-732 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ tiek, kiek juo įsteigiamos naujos pareigybės Klaipėdos AVPK Palangos policijos komisariate; 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 5-V-766 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ tiek, kiek juo įsteigiamos naujos pareigybės Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos ir Kalvarijų policijos komisariatuose. Pareiškėjai savo reikalavimus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

71.1.

8Ginčijami sprendimai lemia nesaugias darbo sąlygas pareigūnams, kurie perkeliami į šias pareigas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 3 str. 2 d.). Pareigūnai yra perkeliami į naująsias pareigas be papildomo apmokymo, neatlikus sveikatos patikrinimo (ekspertizės) (akcentuota, kad kai kurie pareigūnai jau yra perkelti į pareigas, kurios reikalauja atitikti aukštesnę sveikatos skiltį nei iki tol) ir neįvertinus, ar jie gali eiti siūlomas pareigas;

91.2.

10Pertvarkant policijos veiklą ir steigiant naujas pareigybes, senosios nėra naikinamos iš karto, t. y. faktiškai vienu metu veikia dvi struktūros – senoji ir naujoji. Tai laikinai sumažina atleidžiamų pareigūnų skaičių – vėliau pareigūnai, kurie nesutinka būti perkeliami į kitas pareigas, yra atleidžiami šalių susitarimu, tokiu būdu išvengiant Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) numatytų specialių taisyklių grupės darbuotojų atleidimui ir pareigos apie numatomą darbuotojų atleidimą informuoti teritorinę darbo biržą;

111.3.

12Nuo Metmenų patvirtinimo iki naujų pareigybių steigimo (ir vėliau) atsakovas iš esmės nederino su darbuotojų atstovais jokių sprendimų, nevykdė informavimo ir konsultavimo procedūros, tuo pažeisdamas Darbo kodekso ir kolektyvinių sutarčių nuostatas;

131.4.

14Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, nepateikė faktinio ir teisinio jų pagrindo. Juose nėra nurodoma, kodėl tiek ir tokių pareigybių steigiama, kodėl vienus ar kitus pareigūnus siūloma perkelti būtent į vienas ar kitas pareigas, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos.

152.

16Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Savo poziciją grindė šiais pagrindiniais argumentais:

172.1.

18Pareiškėjų reikalavimas panaikinti 11 Generalinio komisaro sprendimų nebuvo nurodytas atsakovui profesinių sąjungų (t. y. pareiškėjų ir kitų pareigūnus atstovaujančių profesinių sąjungų) pateiktame 2016 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. NP17-107(16) „Dėl darbo įstatymų pažeidimų pašalinimo“ (toliau – ir Reikalavimas) ir nenagrinėtas nusprendžiant atmesti Reikalavimą. Taigi, šie sprendimai nebuvo ginčyti Policijos departamente, kaip privalomoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, todėl yra nenagrinėtini šioje administracinėje byloje. Byloje ginčas kilo tik dėl Policijos departamento 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. 5-S-8065 „Dėl reikalavimo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ išdėstyto ir 2016 m. spalio 3 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-489 užfiksuoto administracinio sprendimo atsisakyti tenkinti Reikalavimą pagrįstumo;

192.2.

20Skundą teismui padavė profesinės sąjungos, neturinčios narių Policijos departamente, todėl jos neturi teisės ginčyti Policijos departamento sprendimų Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir PSĮ) 18 straipsnyje numatyta tvarka. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamais Generalinio komisaro sprendimais (ar administraciniu sprendimu) buvo pažeistos pareiškėjų teisės ar įstatymų saugomi interesai;

212.3.

22Generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtintomis Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenimis ir 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 5-V-713 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 5-V-713) reguliuojamas policijos veiklos organizavimo pakeitimų įgyvendinimas apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose. Nei Metmenys, nei Įsakymas Nr. 5-V-713 negali būti laikomi darbdavio sprendimu PSĮ 18 straipsnio prasme, nes be įgyvendinamųjų teisės aktų jie nedaro jokio poveikio konkrečioje įstaigoje dirbantiems pareigūnams ar jų teisėms. Reikalavime ir skunde teismui nurodomos aplinkybės dėl saugių darbo sąlygų, nepasiruošimo, perkėlimo neatlikus sveikatos patikrinimo ir pan. yra pažeidimai, galintys atsirasti netinkamai priimant Įsakymą Nr. 5-V-713 įgyvendinančius lokalius teisės aktus policijos įstaigose, kurie yra atskirų individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo dalykas;

232.4.

24Generalinis komisaras, priimdamas Metmenis ir Įsakymą Nr. 5-V-713, vykdė vidaus administravimo funkciją. Šių sprendimų priėmimas yra Generalinio komisaro diskrecija. Ekonominės sąlygos, darbo sąlygų analizė ir kitos priežastys, nulėmusios konkrečių sprendimų priėmimą, nėra šio administracinio ginčo dalykas, nes nepriskirtas teismo kompetencijai. Atsakovo vertinimu, ginčijami administraciniai aktai buvo priimti neperžengiant kompetencijos ribų, jie neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta, todėl laikytini teisėtais ir pagrįstais;

252.5.

26Skunde nepasisakyta dėl atsakovo sprendimo atsisakyti tenkinti Reikalavimą pagrįstumo, nepateiktos aplinkybės, kuriomis pareiškėjai grindžia šį reikalavimą. Skunde pateikti padriki pasisakymai dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų, perkėlimo tvarkos, pažeidimų dėl sveikatos patikrinimų nėra pagrįsti šiuos teiginius patvirtinančiais įrodymais;

272.6.

28Pareiškėjų argumentai dėl nevykdytos konsultavimosi procedūros yra klaidinantys, nes atsakovas, prieš priimdamas ginčijamus sprendimus, vykdė konsultavimosi procedūrą.

293.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį tenkinti.

314.

32Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas tvirtino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nesikonsultavo su profesine sąjunga ir priėmė darbuotojams nepalankius sprendimus, pažeidžiančius DSSĮ normas bei darbdavio pareigą užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams.

335.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį tenkinti.

356.

36Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija teigė, kad atsakovas, prieš priimdamas sprendimus, kurie buvo esminiai darbo organizavimui įstaigoje ir darbuotojų teisinei padėčiai (keitėsi darbuotojų darbo laikas, faktinė darbo vieta, funkcijos ir t. t.), neteikė konstruktyvios informacijos darbuotojų atstovams ir nesikonsultavo su jais dėl tokių sprendimų priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams, neaptarė tikėtinų padarinių ir nenumatė priemonių padariniams išvengti arba sušvelninti. Atsakovas visiškai nevertino darbuotojų specialiųjų žinių ir naujų kompetencijų poreikio. Viešai skelbiamas teiginys, kad visi darbuotojai per savo darbo praktiką yra įgiję vienodus įgūdžius, darbinę praktiką, pasiekę vienodas kompetencijas, neatitinka tikrovės, nes iki darbo organizavimo pakeitimų darbuotojų policijoje darbas buvo profiliuojamas pagal savarankiškas veiklos sritis, todėl tiek darbuotojų įgūdžiai, patirtis, tiek kompetencijos labai skyrėsi. Tas pat pasakytina ir apie sveikatos bei fizinio pasirengimo reikalavimus. Akcentuota, kad pareiškėjai teisingai nurodė, jog darbuotojų sveikatos patikrinimai buvo atliekami jau po darbo organizavimo pakeitimų įgyvendinimo.

377.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

397.1.

40Pareiškėjų teiginiai, jog, įgyvendinus reformą, suprastės atliekamų ikiteisminių tyrimų kokybė bei, panaikinus pareigūnų specializacijas, suprastės jų atliekamų funkcijų kokybė, yra nekonkretūs, deklaratyvaus pobūdžio, nenurodyta, kokius būdu ir kokias konkrečias darbuotojų teises tokios teorinės aplinkybės pažeistų;

417.2.

42Pareigybių aprašymuose įtvirtintos funkcijos buvo suderintos su teisės aktuose keliamais specialiais reikalavimais. Nė vienas pareigūnas, neatitikęs pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, nebuvo įstaigos vadovo įsakymu perkeltas į šias pareigas tol, kol jo tinkamumas tarnybai pagal atitinkamą sveikatos skiltį nebuvo įvertintas Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertiniu sprendimu;

437.3.

44Pareiškėjų argumentas dėl informavimo ir konsultavimosi pareigos nevykdymo yra melagingas. Paaiškinta, kad ruošiantis reformos įgyvendinimui su profesinių sąjungų atstovais vyko pakankamai intensyvus dialogas aktualiais klausimais. 2016 m. birželio 16 d. įvyko pirmasis Vilniaus AVPK ir įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų (Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos) atstovų susitikimas, kurio metu aptartas klausimas dėl susitikimų poreikio bei jų reguliarumo reformos įgyvendinimo metu. Dar 7 susitikimai su minėtų profesinių sąjungų atstovais įvyko 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Jų tikslas buvo aptarti įvairius su reforma susijusius klausimus. Be to, profesinių sąjungų atstovai buvo kviečiami dalyvauti Vilniaus AVPK atstovų ir darbuotojų susitikimuose, kurių tikslas buvo pristatyti darbuotojams naująjį veiklos ir darbo organizavimo modelį, struktūrą, atsakyti į rūpimus klausimus (planuojamų susitikimų grafikas iš anksto suderintas su profesinių sąjungų atstovais);

457.4.

46Vienintelės oficialiai (išsamiai ir aiškiai) išdėstytos profesinių sąjungų pastabos buvo pateiktos Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2016 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. VA17-102(16) „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigybių aprašymų“. Į šias pastabas buvo atsakyta Vilniaus AVPK 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 10-S-183075, nurodant atsisakymo jas tenkinti priežastis;

477.5.

48Pareiškėjų reikalavimas teismui panaikinti Policijos departamento atsisakymą tenkinti jų Reikalavimą yra grindžiamas papildomomis aplinkybėmis (prašomi naikinti sprendimai lemia nesaugias darbo sąlygas, kadangi jų pagrindu patvirtintuose pareigybių aprašymuose nustatyti specialieji reikalavimai neatitinka nustatytų funkcijų ir t. t.; sprendimai yra įgyvendinami pažeidžiant informavimo ir konsultavimosi pareigą; darbdavys vengia įspėti darbuotojus apie numanomą atleidimą iš pareigų bei teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą), tokiu būdu apeinant įstatymų nustatytas procedūras, išplečiant nagrinėjamo ginčo ribos, kurias apibrėžia Reikalavimas ir Policijos departamento atsisakymas jį tenkinti – Sprendimas – bei šiuose dokumentuose išdėstyti argumentai. Skunde nurodyti skundžiami reformos įgyvendinimo būdai ir priemonės, kurių iki tol pareiškėjai paties darbdavio nereikalavo koreguoti ar panaikinti;

497.6.

50Visi profesinių sąjungų pasiūlymai ir pastabos buvo išanalizuoti ir įvertinti, į visus pasiūlymus ir pastabas, kuriuos įgyvendinti buvo įmanoma (vertinant objektyviai), buvo atsižvelgta;

517.7.

52Vilniaus AVPK neskubėjo masiškai teikti įspėjimus apie numanomą atleidimą iš vidaus tarnybos, nes visuose Vilniaus AVPK struktūriniuose padaliniuose naujų pareigybių buvo įsteigta tiek, kad visiems juose dirbantiems pareigūnams būtų garantuojamos sąlygos pasilikti dirbti tame pačiame struktūriniame padalinyje. Visiems pareigūnams, nepageidavusiems tęsti tarnybos pasikeitusiomis sąlygomis ir neišreiškusiems valios nutraukti vidaus tarnybą šalių susitarimu, buvo įteikti įspėjimai apie numanomą atleidimą iš vidaus tarnybos (įteikus įspėjimo lapelius, pareigūnams buvo siūlomos kitos laisvos pareigos apskrities mastu). Vilniaus AVPK nė vienam pareigūnui nesiūlė nutraukti vidaus tarnybos santykius įstaigos iniciatyva, žinia apie tokią galimybę (esant darbuotojo pageidavimui) buvo paskleista tik bendrų susitikimų metu. Tokia strategija buvo pasirinkta ne siekiant išvengti įspėjimo terminų ar pareigos pranešti teritorinei darbo biržai apie grupės darbuotojų atleidimą, bet siekiant suteikti pareigūnams kuo platesnę pasirinkimo laisvę ir užtikrinti kuo tolygesnį pereinamąjį laikotarpį. Toks pereinamojo laikotarpio mechanizmas aptartas su profesinių sąjungų atstovais dar pirmųjų susitikimų metu (pvz., 2016 m. rugpjūčio 1 d.);

537.8.

54Vilniaus AVPK negavo darbuotojų skundų dėl pertvarkymo. Įstaigos vadovo įsakymas dėl pareigūno perkėlimo yra individualaus taikymo administracinis aktas, todėl jo sukeliamos teisinės pasekmės yra pagrindas kilti individualiam ginčui, tačiau tokių ginčų nebuvo kilę. Taigi pastarasis klausimas negali būti nagrinėjamo ginčo, iškelto PSĮ 18 straipsnio pagrindu, dalyku.

558.

56Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

578.1.

58Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje patvirtintos 56 steigiamos pareigybės, t. y. tiek pareigybių, kiek realiai buvo užimta šiame komisariate iš įsteigtų 62 pareigybių (5 pareigybės buvo laisvos, vienas darbuotojas buvo pateikęs prašymą išeiti iš tarnybos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. jo paties prašymu). Todėl nepagrįstas pareiškėjų teiginys, jog pertvarkant policijos veiklą buvo siekiama sumažinti pareigūnų skaičių;

598.2.

60Pareigūnų perkėlimas vyko keliais etapais. Visi Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnai, perkelti į pareigas Veiklos skyriuje, atitiko jų pareigybėse nurodytus specialiuosius reikalavimus. Policijos reformos laikotarpiu iš šio komisariato buvo atleisti tik keturi pareigūnai: du pareigūnai – paties prašymu, du pareigūnai – kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. Taigi nebuvo poreikio taikyti grupės darbuotojų atleidimo procedūrą, įtvirtintą Darbo kodekso 1301 straipsnyje;

618.3.

62Kauno AVPK pareigą konsultuoti ir informuoti darbuotojų atstovus vykdė vadovaudamasis DK 47 straipsnio 4 dalimi (jis nėra sudaręs kolektyvinės sutarties). 2016 m. rugpjūčio 4 d. vyko pasitarimas dėl veiklos organizavimo bei darbo sąlygų pakeitimo ar tikėtino atleidimo iš tarnybos (darbo), kuriame dalyvavo Kauno AVPK vadovybė, darbo grupės nariai ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“, Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos bei Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovai. Pasitarimo metu visi profesinių sąjungų atstovai pritarė pristatytam naujam policijos veiklos modeliui. Bendradarbiavimas su profesinių sąjungų atstovais buvo tęsiamas ir toliau – 2016 m. lapkričio 15 d. vyko Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato ir Lietuvos profesinės sąjungos pirmininkės susitikimas su pastarojo komisariato pareigūnais (dalyvavo ir Kauno AVPK psichologė), kurio metu nebuvo išsakyta jokių nusiskundimų naujuoju veiklos modeliu. Be to, 2016 m. spalio 7 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. vykusių pareigūnų vertinimų metu buvo teiraujamasi pareigūnų nuomonės apie vykdomą policijos reformą ir apie asmeniškai kiekvieno iš jų adaptacijos laikotarpiu patiriamas problemas. Pareigūnai neišreiškė nusiskundimų, tik kai kurie iš jų nurodė, kad reikia laiko prisitaikyti prie pakitusių darbo funkcijų. Daugelis teigė esantys patenkinti vykdoma reforma;

638.4.

64Pareiškėjai nepagrįstai teigė, kad pareigūnai perkeliami į naujas pareigas be papildomo apmokymo. Pareigūnų mokymai vyksta nuolat ir nuosekliai, prioritetas teikiamas pareigūnams, kurių darbo funkcijos policijos veiklos reorganizavimo laikotarpiu pakito labiausiai.

659.

66Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti, remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVPK.

6710.

68Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6910.1.

70Šiaulių AVPK 2016 m. liepos 26 d. vyko konsultacija su darbuotojų atstovais, kurios metu jie informuoti apie darbo organizavimo pakeitimus;

7110.2.

72Šiaulių AVPK policijos komisariatų Veiklos ir Reagavimo skyrių pareigybių aprašymuose pareigūnams nebuvo iškelti aukštesni specialieji reikalavimai nei tie, kuriuos jie turėjo atitikti iki tol dirbtose pareigose. Visi pareigūnai jų prašymu buvo perkelti į lygiavertes ar, atlikus neeilinį veiklos vertinimą, aukštesnes pareigas, o neatitinkantys sveikatos būklės reikalavimų buvo pasiųsti tikrintis į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją;

7310.3.

74Kadangi Šiaulių AVPK nebuvo planuojama nutraukti grupės darbuotojų tarnybos santykius, naujų pareigybių įsteigta tiek, kiek jų planuota panaikinti, ir buvo atleistas tik vienas pareigūnas, nes jis nesutiko toliau tęsti tarnybą ir nepageidavo ją palikti šalių sutarimu, darbdaviui nekilo pareiga apie tai informuoti teritorinę darbo biržą (DK 1301 str.). Dėl Šiaulių AVPK atliktų struktūrinių pakeitimų negauta jokių pareigūnų skundų, nekilo ginčų dėl atleidimo iš pareigų.

7511.

76Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7711.1.

78Pareiškėjai nenurodė, kokios esminės procedūros buvo pažeistos ir kokių teisės aktų reikalavimų buvo nepaisyta priimant Generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 5-V-697 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Panevėžio AVPK vertinimu, jokios procedūros nebuvo pažeistos, o naujų pareigybių buvo įsteigta tiek, kiek pasiūlyta;

7911.2.

80Panevėžio AVPK vadovų ir profesinių sąjungų atstovų konsultacija vyko 2016 m. rugpjūčio 1 d. Konsultacijos metu neįžvelgta komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimų grėsmių. Komisariatas negavo darbuotojų skundų, nekilo individualių ginčų dėl vykdomų veiklos organizavimo pakeitimų;

8111.3.

82Pareiškėjų argumentai dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų neužtikrinimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, grindžiami prielaidomis. Jokių skundų iš pareigūnų ar profesinių sąjungų atstovų dėl saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimo nebuvo gauta;

8311.4.

84Pareiškėjai nenurodė, kurių pareigybių ir kokie specialieji reikalavimai neatitinka vykdomų funkcijų pobūdžio, nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Paaiškinta, kad pareigūnai, laimėję atranką ar kurių veikla vertinimo komisijos įvertinta „labai gerai“, siūlant perkelti į aukštesnes pareigas, ir neatitinkantys pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, nebuvo perkelti į įsteigtas pareigas (lygiavertes ar žemesnes) tol, kol jų tinkamumas tarnybai pagal atitinkamą sveikatos skiltį nebuvo įvertintas Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje;

8511.5.

86Nė vienas Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnas negavo įspėjimo lapelių apie atleidimą, todėl darbdaviui nekilo pareiga informuoti teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą.

8712.

88Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8912.1.

90Utenos AVPK konsultavimosi ir informavimo pareiga buvo vykdoma nuolat. 2016 m. liepos 29 d. surengta konsultacija su Utenos AVPK valstybės tarnautojų ir darbuotojų atstovais dėl darbo sąlygų pakeitimo ar tikėtino atleidimo iš tarnybos (darbo). Galutinę poziciją dėl numatomų pokyčių Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė turėjo pateikti iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., tačiau atsakymas įstaigoje nebuvo gautas;

9112.2.

92Nė vienas Utenos AVPK pareigūnas nebuvo perkeltas į naujai įsteigtas pareigybes anksčiau nei atliktas patikrinimas Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje. Įspėjimo lapeliai dėl pareigybių naikinimo ar kt. nebuvo įteikti. Informacija darbo biržai nepateikta, kadangi pareigybių siūlyta steigti tiek pat, kiek jų buvo prieš įgyvendinant reformą. Utenos AVPK negavo skundų iš pareigūnų dėl policijos pertvarkos, nekilo individualūs ginčai.

9313.

94Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9513.1.

96Marijampolės AVPK nė vienas pareigūnas nebuvo perkeltas dirbti į naujai patvirtintas pareigybes anksčiau nei buvo atlikta jo sveikatos patikra Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje, patikrintas fizinis pasirengimas ar užsienio kalbos žinojimas;

9713.2.

98Marijampolės AVPK ir jo struktūriniuose padaliniuose nuolat vyko informavimas ir konsultacijos žodžiu dėl kriminalinės ir viešosios policijos padalinių veiklos organizavimo pakeitimo, akcentuota, kad veiklos organizavimo pakeitimais nėra siekiama mažinti pareigybių skaičių. Policijos departamento atstovai ir Marijampolės AVPK vadovybė 2016 m. rugsėjo 2 d. ir 9 d. dalyvavo struktūrinių padalinių (komisariatų) darbuotojų susirinkimuose, pristatė veiklos organizavimo pakeitimus. Marijampolės AVPK 2016 m. liepos 20 d. ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. vyko konsultacijos su profesinėmis sąjungomis dėl viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimų. Susitikimų metu Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovas ir Vilkaviškio rajono vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atstovas pritarė, jog, esant galimybei, veikla galėtų būti pradėta organizuoti ir anksčiau nei 2017 m. sausio 1 d. (palaipsniui po vieną komisariatą), jei tai nepažeistų darbuotojų teisių. Be to, informacija apie veiklos organizavimo pakeitimus buvo siunčiama per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ ir padalinių vadovams, kurie su ja supažindindavo pavaldžius darbuotojus;

9913.3.

100Marijampolės AVPK struktūrinių padalinių (komisariatų) pareigybių skaičius beveik nesikeitė (naujų pareigybių įsteigta tiek, kiek planuota panaikinti). Marijampolės AVPK nekilo pareiga informuoti darbo biržą apie veiklos organizavimo pakeitimus, kadangi apie atleidimą buvo įspėti tik 4 darbuotojai. Marijampolės AVPK negavo pareigūnų skundų dėl veiklos organizavimo pakeitimo ir / ar steigiamų pareigybių, neužfiksuoti ginčai dėl pareigybių panaikinimo.

101II.

10214.

103Vilniaus apygardos administracinio teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos skundą.

10415.

105Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos generalinis komisaras 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-1040 patvirtino policijos veiklos 2015-2020 metais gaires, kurių 21 punkte numatyta sujungti apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešąją ir kriminalinę policiją.

10616.

107Generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1202 buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti veiklos organizavimo pakeitimų, susijusių su apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų teritorinių policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos padalinių sujungimo į vieną veiklos padalinį, įgyvendinimo priemonių planą, periodiškai rengti pasitarimus (teletiltus) su įstaigos vadovais, pavaduotojais veiklai dėl priemonių įgyvendinimo eigos, problemų, pasiūlymų. Ši darbo grupė rengė posėdžius 2016 m. vasario 2 d., 24 d., kovo 17 d., balandžio 26 d., gegužės 23 d. ir birželio 2 d. Iš posėdžių protokolų matyti, kad pasitarimuose buvo pateikta apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų nuomonė dėl veiklos organizavimo įvykdžius policijos reformą. Darbo grupės veiklos išvados įformintos 2016 m. birželio 7 d. Generaliniam komisarui teiktoje ataskaitoje Nr. 5-IL-1713, kurioje akcentuota, kad ruošiantis policijos pertvarkai 2016 m. pareigūnų kvalifikacija nebus tinkamai pakelta, būtina tęsti kvalifikacijos kėlimo renginius 2017 m. Minėtoje ataskaitoje darbo grupė siūlė alternatyvas steigiant apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose veiklos skyrius.

10817.

109Generalinis komisaras 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtino Kriminalinės ir viešosios policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenis, kuriuose nustatyti policijos struktūros pertvarkos tikslai. Generalinio komisaro 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-580 patvirtinti pavyzdiniai apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigybių aprašymai, o 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-579 – apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų veiklos ir reagavimo skyrių pavyzdiniai nuostatai. Policijos departamentas 2016 m. rugpjūčio mėn. raštu Nr. 5-S- apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams pateikė pranešimą, kuriuo informavo apie patvirtintus pareigybių aprašymus, pavyzdinius nuostatus ir kitą su organizuojama pertvarka susijusią informaciją bei pateikė instrukcijas dėl Generalinio komisaro 2016 m. liepos d. 15 įsakymų Nr. 5-V-580 ir Nr. 5-V-579 įgyvendinimo.

11018.

111Generalinis komisaras priėmė ginčijamus įsakymus, kuriais nustatė pareigybių sąrašus teritoriniuose apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose: 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-687 ir 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-732 – Klaipėdos AVPK, 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-685 ir 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 5-V-766 – Marijampolės AVPK, 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 5-V-697 – Panevėžio AVPK, 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-651 ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-675 – Vilniaus AVPK, 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-686 – Kauno AVPK, 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 5-V-698 – Utenos AVPK, 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-650 – Telšių AVPK, 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 5-V-640 – Šiaulių AVPK.

11219.

113Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga bendru 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. NP17-107(16) „Dėl darbo įstatymų pažeidimų pašalinimo“ kreipėsi į Generalinį komisarą, reikalaudami atšaukti (sustabdyti vykdymą) Generalinio komisaro sprendimų – 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-534, kuriuo patvirtinti Metmenys, 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 5-V-713, kuriuo patvirtintas Vilniaus AVPK steigiamų pareigybių sąrašas, ir analogiškų sprendimų dėl kitų apskričių – įgyvendinimą, bei prašydami iki šio reikalavimo nagrinėjimo pateikti aktualią informaciją (galutinius sprendimus) apie sprendimus, kuriais: 1) buvo patvirtinti (pakoreguoti) Metmenys (galutinę Metmenų redakciją); 2) sprendimus, kuriais yra steigiamos pareigybės apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų teritoriniuose policijos komisariatuose; 3) kitus sprendimus, kurie yra priimti įgyvendinant Metmenis. Minėtos profesinės sąjungos 2016 m. rugsėjo 28 d. Policijos departamentui pateikė papildomą raštą Nr. NP17-114(16) „Dėl reikalavimo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“, kuriame išdėstė reikalavimą pateikti informaciją: 1) kaip, kokiais veiksmais įgyvendinant reformą ketinama gerinti ikiteisminio tyrimo kokybę; 2) kaip, kokiais konkrečiais veiksmais įgyvendinant reformą ketinama didinti nusikaltimų išaiškinamumą; kokius rezultatus yra planuojama pasiekti; 3) kaip planuojama organizuoti ir vykdyti prevencines programas, individualią prevenciją, prevencinį darbą su nepilnamečiais, kokie planuojami rezultatai; 4) kada ir kokia forma planuojama pristatyti (paskelbti) anksčiau įvykdytos kriminalinės policijos reformos rezultatus, kai kriminalinė žvalgyba buvo sukoncentruota apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose (specializuotuose padaliniuose); 5) kada ir kokia forma planuojama pristatyti ir paskelbti 5 policijos komisariatų, pertvarkytų pagal vykdomą reformą, veiklos rezultatus.

11420.

115Policijos departamente 2016 m. spalio 3 d. buvo surengtas posėdis, kuriame, dalyvaujant Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovams, buvo nagrinėjami raštuose Nr. NP17-107(16) ir Nr. NP17-114(16) pateikti reikalavimai. Iš šio posėdžio 2016 m. spalio 10 d. protokolo Nr. 5-P1-489 matyti, kad posėdžio metu, atsižvelgiant į PSĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat į tai, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. Reikalavime nėra nurodyta konkrečių atvejų, kaip ir kokie teisės aktai, kokių profesinių sąjungų narių atžvilgiu yra pažeisti, kad reikalavimas yra abstraktus ir nepagrįstas, įgalioti atstovai vienbalsiai nutarė siūlyti Generaliniam komisarui netenkinti profesinių sąjungų reikalavimų dėl Generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-534, 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 5-V-713 bei analogiškų sprendimų dėl kitų apskričių atšaukimo. Policijos departamentas 2016 m. spalio 13 d. raštu Nr. 5-S-8065 minėtoms profesinėms sąjungoms pranešė, kad buvo priimtas sprendimas netenkinti Reikalavimo.

11621.

117Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi šį teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, aiškindamas teisę, neatsižvelgė į policijos įstaigų sistemą bei statutinį jų pobūdį. Pažymėta, kad nors paprastai policijos pareigūnų darbdaviu yra vyriausieji apskričių policijos komisariatai, bet tais atvejais, kai Policijos departamentas sprendžia dėl policijos pareigūnų teisių ar interesų darbo, ekonominių bei socialinių teisių srityse, jo atžvilgiu gali būti taikomas Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis, t. y. profesinė sąjunga turi teisę reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus ir ginčai dėl to sprendžiami tame straipsnyje nurodyta tvarka.

11822.

119Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino ginčijamus sprendimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi šį teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino: 1) ar ginčijamų atsakovo sprendimų nuostatos nesusiaurino, nepaneigė ar kitaip nepažeidė pareigūnams įstatymais suteiktų teisių ir, jei tai konstatuojama, kartu pripažįstamas ir PSĮ 18 straipsnio pažeidimas; 2) ar atsakovas teikė tiesiogiai arba per teritorinius policijos komisariatus pakankamą, teisingą informaciją apie planuojamus priimti sprendimus, ar ši informacija laiku pasiekė darbuotojus, ar jiems buvo nustatytas protingas terminas pateikti savo siūlymus, ar darbuotojų atstovų pateikti siūlymai buvo vertinami, ar jie buvo žodžiu, o atitinkamais atvejais ir raštu, informuojami apie jų pasiūlymų svarstymą (DK 47 str. 4 d.); 3) ar nagrinėjamu atveju taikoma Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalis, kuri nustato reikalavimą darbdaviui informuoti prieš priimant sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo. Be to, iš bylos medžiagos negalima spręsti, kiek konkrečiai darbuotojų dėl atliktų pertvarkymų policijos komisariatuose buvo atleista.

12023.

121Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir atkreipė dėmesį į tai, jog Generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu sudarytoje darbo grupėje nario teisėms buvo įtrauktas profesinių sąjungų deleguotas atstovas V. L., kuris tuo metu ėjo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pareigas. Iš darbo grupės posėdžių protokolų matyti, kad V. L. posėdžiuose dalyvavo aktyviai, teikė siūlymus bei paaiškinimus, buvo atsižvelgta į jo pastabas, pavyzdžiui, kad pertvarkos tikslas turi būti ne pareigybių skaičiaus mažinimas, o detali analizė. Darbo grupės nariai vienbalsiai pritarė informacijos apie darbo grupės veiklą viešinimui, t. y. darbo grupės protokolų talpinimui policijos intranete. Be to, darbo grupės 2016 m. sausio 26 d. posėdyje dalyvavo ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovė R. K., kuri teikė siūlymą. Taigi, profesinių sąjungų atstovams buvo suteikti lygiaverčiai įgaliojimai teikti pastabas, pasiūlymus, sprendimų projektus.

12224.

123Teismas iš byloje esančių dokumentų (posėdžių protokolų, raštų, kuriais atsakyta į profesinių sąjungų paklausimus, pastabas) nustatė, kad informacijos suteikimui, konsultavimuisi ir nuomonių pateikimui profesinių sąjungų atstovai buvo įtraukti į darbo grupes tiek Policijos departamente, tiek teritorinėse policijos įstaigose. Tiek Policijos departamente, tiek teritorinėse policijos įstaigose vykusiuose posėdžiuose, konsultacijose dalyvavo profesinių sąjungų atstovai, kurie minėtuose posėdžiuose dalyvavo ne kaip stebėtojai, o kaip nariai, jie reiškė savo nuomonę, teikė pasiūlymus, uždavinėjo klausimus, pritarė arba nepritarė būsimoms permainoms, t. y. šiuose posėdžiuose dalyvavo aktyviai. Be to, Policijos departamentas aktualią informaciją apie svarstomus pertvarkos sprendimus (darbo grupės protokolus) skelbė intranete, kur visi darbuotojai turėjo teisę susipažinti su paskelbta informacija ir pateikti klausimus specialioje skiltyje, skirtoje pertvarkai. Teismo vertinimu, atsakovas teikė pakankamą ir teisingą informaciją apie planuojamus priimti sprendimus, ši informacija buvo pasiekiama visiems darbuotojams, be to, suteikta galimybė teikti siūlymus dėl planuojamų pakeitimų, o darbuotojų atstovų pateikti siūlymai dėl pakeitimų buvo vertinami. Taigi, prieš priimant ginčijamus sprendimus buvo vykdomos konsultavimo ir informavimo procedūros, todėl laikytasi Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalies nuostatų.

12425.

125Teismas atkreipė dėmesį į Vilniaus AVPK, Utenos AVPK, Panevėžio AVPK, Klaipėdos AVPK, Šiaulių AVPK, Marijampolės AVPK ir Kauno AVPK atsiliepimuose į skundą nurodytą aplinkybę, kad nebuvo gauta skundų iš policijos pareigūnų dėl policijos pertvarkos, nekilo individualūs ginčai. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad dėl atliktų pakeitimų, vykdomos pertvarkos ar jos pasekmių buvo gauta pareigūnų skundų arba kad pareigūnai kėlė ginčus dėl atleidimo iš pareigų dėl pareigybės naikinimo. Pareiškėjai taip pat teismui nenurodė bei nepateikė įrodymų, kad pareigūnai dėl pasikeitimų kreipėsi į profesines sąjungas dėl jų atstovavimo teismuose, dėl nurodytų priežasčių teikė skundus teismams. Be to, Policijos departamento 2018 m. kovo 14 d. rašte Nr. 5-S-2486 „Dėl informacijos pagal kreipimąsi dėl policijos reformos ir jos pasekmių pateikimo“ pažymėta, kad iš esmės kelti tikslai yra pasiekti, policijos pareigūnų skaičius gatvėje padidėjo, gerėja pareigūnų darbo sąlygos, o sutaupytos lėšos skiriamos pareigūnams aprūpinti.

12626.

127Teismas akcentavo, kad pareiškėjai savo argumentų apie neigiamas ginčijamų sprendimų pasekmes darbuotojams nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Jie neįrodė, kad ginčijamais sprendimais buvo susiaurintos, paneigtos ar kitaip pažeistos pareigūnams įstatymais suteiktos darbo, ekonominės bei socialinės teisės, todėl nėra pagrindo konstatuoti PSĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

12827.

129Teismas, analizuodamas pareiškėjų argumentus apie grupės darbuotojų atleidimo iš darbo procedūros pažeidimus, atkreipė dėmesį į atsakovo pateiktą pažymą „Dėl pertvarkos metu atleistų pareigūnų“, iš kurios matyti, kad apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų miestų ir rajonų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos padalinių veiklos organizavimo pakeitimų metu dėl pareigybių panaikinimo ir kitų priežasčių, galbūt susijusių su vykdytais pakeitimais, per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. birželio 1 d. buvo atleista tiek šių padalinių pareigūnų: Vilniaus AVPK – 16 (bendras darbuotojų skaičius – 2 916), Kauno AVPK – 7 (bendras darbuotojų skaičius – 1 621), Klaipėdos AVPK – 14 (bendras darbuotojų skaičius – 1 045), Šiaulių AVPK – 18 (bendras darbuotojų skaičius – 911), Panevėžio AVPK – 2 (bendras darbuotojų skaičius – 781), Marijampolės AVPK – 3 (bendras darbuotojų skaičius – 544), Utenos AVPK – 4 (bendras darbuotojų skaičius – 499) ir Telšių AVPK – 12 (bendras darbuotojų skaičius – 427); šioje pažymoje nurodyti ir pareigūnų atleidimo pagrindai. Teismas, įvertinęs pažymoje pateiktus duomenis, kuriais nebuvo pagrindo abejoti, pripažino, kad nebuvo pažeistos Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies nuostatos, bei pažymėjo, kad visos pertvarkos metu darbuotojų atstovai buvo informuojami apie vykdomą pertvarką (PSĮ 18 str. 1 d., DK 47 str. 3 ir 4 d.).

13028.

131Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir šalių argumentus, priėjo išvadą, kad pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus, ginčijami sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti bei atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundas atmestas, atitinkamai netenkintas ir jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

132III.

13329.

134Pareiškėjai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, taip pat prašo pridėti prie bylos papildomus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13529.1.

136Pareigūnų darbdaviu laikytinas Policijos departamentas, todėl būtent jam kilo pareiga vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras. Teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad Policijos departamentas tinkamai vykdė informavimą ir konsultavimą, nes, pirma, teismas netinkamai vertino 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu sudarytos darbo grupės funkcijas ir tikslą (atsakovas darbo grupės neįpareigojo vesti informavimo bei konsultavimo procedūras, todėl ji šių funkcijų negalėjo vykdyti ir nevykdė), neatsižvelgė į tai, kad darbo grupės posėdžių metu nebuvo svarstomi klausimai dėl konkrečių policijos komisariatų struktūrų, pareigybių sąrašų ir kt., be to, vien tai, kad darbo grupės susirinkimuose dalyvavo profesinių sąjungų deleguotas asmuo, niekaip negali būti laikoma tinkamu informavimu ir konsultavimu, atsakovas tokio pobūdžio pakeitimus kaip pareigūnų darbo laikas, darbo vieta, funkcijos ir kt. turėjo derinti su pareigūnų atstovais konkrečiose apskrityse; antra, priešingai nei nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendime, pareiškėjai niekada neginčijo nei Metmenų, nei jų priėmimo procedūros (ginčo objektas – DK 47 str. nuostatų nevykdymas priimant konkrečius steigiamų pareigybių aprašus), todėl faktas, kad darbuotojų atstovai dalyvavo darbo grupėje, kuri rengė Metmenis, neleidžia daryti išvados, kad buvo tinkamai įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros dėl konkrečių policijos komisariatų steigiamų pareigybių sąrašų; trečia, atsakovas tinkamai neinformavo pareiškėjų apie vykdomą reformą, ką patvirtina tai, kad Reikalavimas Generaliniam komisarui buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 23 d., t. y. jau po ginčijamų įsakymų priėmimo, šiame Reikalavime prašyta pateikti sprendimus (galutinius jų variantus);

13729.2.

138Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad įstatymų nuostatos bei teismų sprendimai nedraudžia atsakovui dalį jam priskirtų funkcijų perleisti apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams. Akcentuota, kad atsakovas nepateikė nė vieno dokumento ir nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jis būtų perleidęs nurodytas funkcijas. Pareiškėjas tokią poziciją grindžia 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (toliau – ir Direktyva 2002/14/EB) bei Darbo kodekso nuostatomis ir atkreipia dėmesį į tai, jog diskrecijos teisė tvirtinti Policijos departamentui pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktūrą ir policijos įstaigų pareigybių sąrašus yra priskirta būtent Generaliniam komisarui;

13929.3.

140Dauguma atsakovo pateiktų posėdžių protokolų yra nepasirašyti pareigūnų atstovų, nes jie nebuvo pateikti suderinimui, todėl teismas negali jais vadovautis kaip tinkamais įrodymais. Protokolų turinys neatspindi realios pareiškėjų pozicijos, nes jie niekada nepritarė siūlomiems pareigybių aprašymams, juose nenurodyta, kuriems darbuotojų atstovų pasiūlymams buvo pritarta, kuriems – ne. Be to, apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose vykusių susitikimų metu buvo pateikta tik tam tikra bendra informacija apie reformą ir atsakyti susitikimo metu kilę klausimai, pareiškėjų atstovams net nebuvo pateikti konkrečių apskričių pareigybių aprašymų projektai, todėl nuomonių apsikeitimas vyko tik formaliai, tai nelaikytina tinkama konsultavimo procedūra Darbo kodekso nuostatų prasme;

14129.4.

142Teismo išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog ginčijamais sprendimai buvo susiaurintos, paneigtos ar kitaip pažeistos pareigūnams įstatymais suteiktos darbo, ekonominės bei socialinės teisės, neatitinka realios susiklosčiusios situacijos. Atsakovas savo veiksmais pažeidė tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu įtvirtintas darbuotojų teises, pirmiausiai, teisę į dalyvavimą konsultacijose ir informavimą priimant jiems svarbius sprendimus. Teismas pastarąją išvadą priėjo neišanalizavęs visos pareiškėjų pateiktos informacijos, tarp jų – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. vasario 22 d. pažymos „Dėl apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo“. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad buvo pažeista pareiškėjų (profesinių sąjungų) narių teisė į normalų darbo krūvį, teisė į darbo užmokestį už padidintą darbo krūvį bei teisė būti tinkamai apmokytam vykdyti naujai priskirtas funkcijas, siekiant kokybiško ir saugaus darbo;

14329.5.

144Priešingai nei nurodo atsakovai, reformų metu vyko žymus pareigūnų atleidimas iš darbo, tai lėmė padidėjusį darbo krūvį. Atsakovo pateikta statistika yra selektyvi, nes akivaizdu, jog atleidus vos kelis pareigūnus visai struktūrai nekiltų 2018 m. vasario 22 d. ataskaitoje nurodytos rizikos (dėl pareigūnų skaičiaus sumažinimo ir, nepadidinus darbo našumo ar neperdavus tam tikrų funkcijų kitoms institucijoms, atitinkamai išaugusio darbo krūvio kyla suprastėjusios darbo kokybės ir (arba) dirbtinai sumažintos darbo apimties rizika);

14529.6.

146Pareiškėjai pakartoja, kad dėl to, jog pertvarkos metu steigiant naujas pareigybes buvusios pareigybės nebuvo naikinamos iš karto, buvo formaliai išvengta įspėjimo apie atleidimo procedūros bei pareigos apie numatomą darbuotojų atleidimą informuoti teritorinę darbo biržą;

14729.7.

148Prašymas pridėti prie bylos papildomus įrodymus grindžiamas tuo, kad atsakovas įrodymus, susijusius su pareigūnų teisių pažeidimu, pateikė likus porai valandų iki posėdžio pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjai neturėjo galimybės surinkti papildomus dokumentus, paneigiančius atsakovo papildomai pateiktus įrodymus.

14930.

150Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo bylą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15130.1.

152Apeliacinio skundo argumentai yra išdėstyti neaiškiai ir nesistemiškai, daugiausiai paremti jau anksčiau proceso metu pareiškėjų pateiktais teiginiais, neatsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes;

15330.2.

154Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje jau suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, t. y. kad įstatymų nuostatos bei teismų sprendimai nedraudžia atsakovui perleisti dalį jam priskirtų funkcijų apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams, negali būti peržiūrima;

15530.3.

156Direktyva 2002/14/EB netaikytina viešajame sektoriuje (viešojo sektoriaus įmonėms ir įstaigoms, kurios nevykdo ekonominės veiklos), o Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika patvirtina, kad informavimo ir konsultavimo procedūros, kai priimami sprendimai, susiję su viešojo administravimo įstaigų veiklos organizavimu, išvis yra neprivalomos;

15730.4.

158Atsakovas pakartoja savo abejones dėl pareiškėjų teisės atstovauti darbuotojams nagrinėjamoje byloje;

15930.5.

160Pareiškėjų atstovų aktyvus dalyvavimas 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu sudarytoje darbo grupėje įrodo, kad jie nuo pat pradžių disponavo visa būtina informacija, dalyvavo pertvarkos įgyvendinimo procese. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad į šią darbo grupę buvo deleguotas profesinės sąjungos pirmininkas, kuris galėjo labai operatyviai ir vienašališkai spręsti, kiek būti aktyviam darbo grupėje. Visi rengiami dokumentai, tiek ataskaitos, tiek jos priedų projektai (tarp jų – pavyzdinių pareigybių aprašymų projektai) buvo rengiami ir svarstomi darbo grupėje, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjai nieko nežinojo apie pareigybių aprašymus, atmestini. Teismas pagrįstai pareiškėjų atstovų įtraukimą į darbo grupę, sudarymą techninės galimybės visiems atsakovo pareigūnams ir darbuotojams susipažinti su aktualia informacija dėl pertvarkos ir pateikti klausimus bei apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vykdytus konsultavimosi susitikimus vertino kaip vieningą informavimo ir konsultavimo procesą;

16130.6.

162Reikalavimai konsultavimo procedūrai nėra nustatyti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas byloje įrodė, jog buvo sudarytos maksimaliai palankios sąlygos darbuotojų atstovams dalyvauti pertvarkos procese, būti informuotiems ir išsakyti savo nuomonę. Priešingai nei teigia pareiškėjai, posėdžių protokolai yra pasirašomi posėdžio pirmininko ir sekretoriaus, todėl profesinių sąjungų atstovai ir neturėjo juose pasirašyti, be to, pareiškėjai nepateikia jokių savo teiginius, kad protokoluose neteisingai užfiksuota jų pozicija, pagrindžiančių įrodymų. Profesinės sąjungos nėra pareiškusios pastabų dėl protokolų neteisingumo;

16330.7.

164Policijos departamentas nėra įpareigotas sprendimus (tarp jų – ginčijamus įsakymus) derinti su pareiškėjais, o informavimo ir konsultavimo procedūra buvo vykdoma gera valia;

16530.8.

166Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. vasario 22 d. pažymoje nurodyta, kad pertvarkos strateginis tikslas atitinka šalies socialinio ir ekonominio išsivystymo sąlygas ir turi būti remiamas, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo 2016–2017 metais rezultatai vertinami teigiamai, pertvarka leido sutaupyti lėšas, kurios tikslingai gali būti skiriamos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti ir darbo sąlygoms gerinti;

16730.9.

168Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad pareigūnų mokymas buvo organizuojamas netinkamai, atsakovas pažymėjo, kad 2017 m. liepos 1 d. buvo įsteigta Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdyba, kuri nuolat rengia pratybas;

16930.10.

170Pareigūnai skundų dėl atliktų pakeitimų, atleidimo iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo neteikė, o pareiškėjai neįrodė, jog ginčijamais sprendimais buvo susiaurintos, paneigtos ar kitaip pažeistos pareigūnams suteiktos darbo, ekonominės bei socialinės teisės;

17130.11.

172Pareiškėjų prašymas pridėti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus papildomus įrodymus yra netenkintinas, nes, atsakovo nuomone, šie įrodymai nepaneigia atsakovo pateiktų įrodymų ir yra nekonkretūs (statistika apima visai kitą laikotarpį, visus atleidimo iš tarnybos pagrindus ir visą policijos sistemą; pažymoje apie Lietuvos policijos mokyklos organizuojamus mokymus pateikiama informacija tik apie pareigūnų nuomonę dėl mokymų; nuotraukoje nesimato nei kam, nei kada užfiksuotas raštas rašytas). Tuo atveju, jei būtų nuspręsta pridėti prie bylos pareiškėjų pateiktus įrodymus (konkrečiau, statistiką), atsakovas prašo priimti ir jo parengtą pažymą, detalizuojančią pareigūnų atleidimo pagrindus ir pertvarkomus padalinius;

17330.12.

174Atsakovas prašymą bylą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai grindžia tuo, kad byloje keliami aktualūs teisės aiškinimo klausimai dėl profesinių sąjungų teisės reikalauti naikinti valstybės institucijos sprendimus bei būtinybės atlikti informavimo ir konsultavimo procedūras vykdant valstybės institucijos, neužsiimančios ekonomine veikla, struktūrinius pertvarkymus, kurie turės reikšmės ir tolesniam administracinių teismų praktikos vystymui. Be to, ginčijamus įsakymus pripažinus neteisėtais, būtų sutrikdyta itin svarbios valstybės institucijos – policijos – veikla, todėl egzistuoja ir viešasis interesas.

17531.

176Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, mano, kad teismas nustatė visas esmingas bylai aplinkybes ir pateikė teisėtą, teisingą bei pagrįstą jų teisinį vertinimą.

177Teisėjų kolegija

konstatuoja:

178IV.

17932.

180Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Policijos departamento 2016 m. spalio 13 d. Sprendimo ir 2016 m. spalio 3 d. Posėdžio protokole išdėstyto sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjų reikalavimą atšaukti (sustabdyti vykdymą) Generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtintų Metmenų įgyvendinimą bei Generalinio komisaro sprendimų, susijusių su steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir analogiškų sprendimų dėl kitų apskričių įgyvendinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

18133.

182Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

18334.

184Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo netirti pareiškėjų pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir jų nepridėti prie administracinės bylos medžiagos, nes šie įrodymai nepaneigia atsakovo pateiktų įrodymų ir yra nekonkretūs (statistika apima visai kitą laikotarpį, visus atleidimo iš tarnybos pagrindus ir visą policijos sistemą; pažymoje apie Lietuvos policijos mokyklos organizuojamus mokymus pateikiama informacija tik apie pareigūnų nuomonę dėl mokymų; nuotraukoje nesimato nei kam, nei kada užfiksuotas raštas rašytas), be to, nėra nurodomos jų nepateikimo pirmosios instancijos teismui priežastys. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta pridėti prie bylos pareiškėjų pateiktus įrodymus (konkrečiau, statistiką), atsakovas prašo priimti ir jo parengtą pažymą, detalizuojančią pareigūnų atleidimo pagrindus ir pertvarkomus padalinius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, įtvirtinančia, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, vertina, kad pareiškėjai nepagrindė įstatyme nustatytų pagrindų naujų įrodymų tyrimui, todėl jų kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepridedami prie šios bylos, taip pat netenkinamas prašymas ir dėl atsakovo pateikto papildomo rašytinio dokumento priėmimo.

18535.

186Atsakovas pateikė prašymą bylą nagrinėti sudarius išplėstinę teisėjų kolegiją ir šį prašymą pagrindžiančius argumentus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nors byla ir yra sudėtinga, šiuo metu nėra poreikio ją nagrinėti išplėstinėje teisėjų kolegijoje.

18736.

188Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėjai, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

18937.

190Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas. Taip pat pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartyje bei 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendime pateiktos teisės taikymo bei aiškinimo taisyklės vertintinos tik sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis bei atsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo pateiktus nurodymus.

19138.

192Remdamasi nutarties 37 punkte išdėstytu teisiniu reguliavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina pareiškėjų argumentų, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl subjekto, nagrinėjamu atveju kompetentingo vesti informavimo ir konsultavimo procedūras, ir kritikuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rusėjo 17 d. sprendime nurodyta išvada, kad įstatyminės nuostatos bei teismų sprendimai nedraudžia atsakovui perleisti dalį jam priskirtinų funkcijų apskričių vyriausiems policijos komisariatams.

19339.

194Pastebėtina, jog, kaip teisingai nurodė atsakovas, 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB „Dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje“, vadovaujantis jos 2 straipsnyje a punkte pateikta „įmonės“ sąvoka, 2001 m. kovo 12 d. Tarybos Direktyva 2001/23/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo“ pagal 1 straipsnio 1 dalyje a punkte apibrėžtą jos taikymo sritį, taip pat 1998 m. liepos 20 d. Tarybos Direktyva 98/59/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo“ pagal 1 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią šios Direktyvos netaikymo išimtis, šiose direktyvose įtvirtintos informavimo ir konsultavimo procedūros yra netaikomos viešajame sektoriuje, t. y. viešojo sektoriaus įmonėms ir įstaigoms, jeigu šios nevykdo ekonominės veiklos. Pastaroji taisyklė dėl direktyvų taikymo išimties (netaikymo viešajame sektoriuje, kai nėra vykdoma ekonominė veikla) yra išplėtota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 1991 m. balandžio 23 d. sprendimą Klaus Höfner and Fritz Elser prieš Macrotron GmbH, C‑41/90, EU:C:1991:161; 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Ivana Scattolon prieš Ministero dell’Istruzione, dell’Universit? e della Ricerca, C‑108/10, EU:C:2011:542; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Jungtinės Amerikos Valstijos prieš Christine Nolan, C‑583/10, EU:C:2012:638), todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad Europos Sąjungos teisė neįpareigoja vesti informavimo ir konsultavimo procedūras viešajame sektoriuje, o pareiškėjų argumentai dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo yra nepagrįsti.

19540.

196Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą.

19741.

198Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1014/2003 yra išaiškinęs, kad profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Tai nebūtų nei individualus, nei kolektyvinis ginčas. Profesinė sąjunga, kaip atstovaujanti ir ginanti darbuotojų teises bei interesus organizacija, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, turi teisę šios normos nustatyta tvarka reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Darbdavio sprendimai turi būti tokio pobūdžio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi būti numatytos įstatymų.

19942.

200Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Pagal DK 47 straipsnio 1 dalį informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti su reikalo esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas. Jeigu darbdavys pažeidė savo pareigą informuoti darbuotojų atstovus ar darbuotojus pagal DK 47 straipsnį, darbuotojų atstovai ar darbuotojai gali kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-976-662/2017).

20143.

202Teisės aktuose nenustačius ir neaptarus konsultavimo procedūrai keliamų reikalavimų (jos stadijų, etapų, formos, terminų, dokumentacijos ir t. t.), teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinamieji kriterijai dėl konsultavimosi procedūros tinkamumo yra savalaikis darbuotojų atstovų informavimas apie ketinimus priimti sprendimus, turinčius esminės įtakos darbuotojų statusui, ir galimybės suteikimas jiems išsakyti savo nuomonę dėl atitinkamų sprendimų bei dėl priemonių neigiamiems padariniams išvengti. Tokią išvadą pagrindžia, be kita ko, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas Organisation des salariés aupr?s des institutions européennes et internationales en République fédérale d'Allemagne (IPSO) prieš European Central Bank, T-713/14, EU:T:2016:727, kuriame konstatuota: „<…> profesinės sąjungos, ieškovės, kaip socialinės partnerės, teise, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama, nesiekiama susitarti klausimu, kuriam taikomos jos procesinės garantijos, o tik norima suteikti profesinei sąjungai progą daryti įtaką priimant sprendimą.“

20344.

204Nustatytų faktinių aplinkybių dėl Generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1202 sudarytos darbo grupės sudėties (pareiškėjų atstovų įtraukimo į šios darbo grupės sudėtį), jos pusę metų vykdytos aktyvios veiklos, kai buvo atlikti pagrindiniai parengiamieji darbai, kurių rezultatas įformintas darbo grupės veiklos ataskaitoje (2016 m. birželio 7 d. Nr. 5-IL-1713) ir ją lydinčiuose teisės aktų projektuose: veiklos organizavimo pakeitimo metmenų projektas, veiklos organizavimo pakeitimo priemonių plano projektas, pavyzdinių teritorinių policijos įstaigų ir jų padalinių nuostatų projektai, pavyzdinių pareigybių aprašymų projektai ir kt., pagrindu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjai jau nuo pat pradžių disponavo visa būtina informacija (įskaitant ir pirminę informaciją, kuri buvo pagrindas policijos reformai konstruoti), dalyvavo pertvarkos įgyvendinimo procese. Pareiškėjų atstovų įtraukimas į minėtą darbo grupę, sudarymas techninės galimybės visiems atsakovo pareigūnams ir darbuotojams susipažinti su aktualia informacija dėl pertvarkos ir pateikti klausimus (byloje yra pateikti ekrano vaizdai, patvirtinantys, kad atsakovas visą aktualią informaciją apie svarstomus pertvarkos sprendimus (darbo grupės protokolus) operatyviai skelbė intranete) bei apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vykdyti konsultavimosi susitikimai pagrįstai buvo laikomi vieninga informavimo ir konsultavimo proceso sudedamąja dalimi. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, prieina prie išvados, kad atsakovas byloje įrodė, jog buvo sudarytos maksimaliai palankios sąlygos darbuotojų atstovams dalyvauti pertvarkos procese, būti informuotiems ir išsakyti savo nuomonę, o apeliacinio skundo argumentai, kuriais suabsoliutinama pareiga konsultacijų metu siekti abi šalis tenkinančio sprendimo priėmimo, yra nepagrįsti (žr. nutarties 42-43 punktus).

20545.

206Vadovaudamasi nutarties 36 punktu, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintomis Dokumentų rengimo taisyklėmis bei atsižvelgdama į tai, kad konsultacijų protokolai yra pasirašyti posėdžio primininko ir sekretoriaus, o pareiškėjai niekuo nepagrindžia nurodomų aplinkybių apie konsultacijų protokoluose neteisingai užfiksuotą jų poziciją, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų argumentus dėl konsultacijų protokolų, kaip įrodymų, netinkamumo ir pripažįsta, kad nėra pagrindo abejoti juose užfiksuotos informacijos patikimumu.

20746.

208Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi, bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 52 straipsnio 8 dalis nustato, kad pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Taigi profesinių sąjungų teisė dalyvauti informavimo ir konsultavimo procedūrose ginčo atveju, be kita ko, turi būti vertinama ir Vidaus tarnybos statute įtvirtintų ypatumų kontekste bei negali būti nepagrįstai išplėsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą darbo, ekonominius, socialinius klausimus darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais tik įstatymų numatytais atvejais, tačiau pastebėtina, kad jokia įstatymo nuostata neįpareigojo Policijos departamento derinti sprendimų (įskaitant ginčo įsakymus) su pareiškėjais.

20947.

210Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo, be to, akcentuotina, kad ne teismo paskirtis yra perimti viešojo administravimo funkciją iš vykdomosios valdžios bei spręsti, kokia policijos reforma būtų efektyvesnė, geresnė ar pan., o Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis nesuteikia profesinėms sąjungoms teisės ginti viešąjį interesą, todėl šiuo konkrečiu atveju taip pat vertintina, ar jas sudarančių profesinės sąjungos narių konkrečios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti taip, kaip numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.

21148.

212Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi nutarties 25-27 punktuose išdėstytomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, prieina išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, jog ginčijamais sprendimais buvo susiaurintos, paneigtos ar kitaip pažeistos pareigūnams įstatymais suteiktos darbo, ekonominės bei socialinės teisės, todėl nėra pagrindo konstatuoti PSĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

21349.

214Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

21550.

216Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi (2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija), dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo (t. y. 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833) 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo; arba 2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymas Teisės aktų registre buvo paskelbtas 2018 m. gruodžio 28 d., laikytina, kad jis įsigaliojo 2018 m. gruodžio 29 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.).

21751.

218Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

21952.

220Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

22153.

222Pareiškėjai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė jiems priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga teismui 2019 m. kovo 19 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmestinas, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra tenkinamas.

22354.

224Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2019 m. kovo 19 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pastebėtina, kad šis trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė pareiškėjų poziciją ir jų reikalavimus (žr., pvz., atsiliepimą į skundą, I t., b. l. 4–7; atsiliepimą į apeliacinį skundą, V t., b. l. 5–6). Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo sprendimas yra priimtinas ne pareiškėjų naudai, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra tenkinamas.

22555.

226Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jam priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o 2019 m. kovo 19 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti 2 261,5 Eur bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su derybomis dėl taikos sutarties, įrodymų rinkimu ir prašymo dėl įrodymų teikimu, pasirengimu teismo posėdžiui ir atstovavimu teismo posėdyje, vykusiame pirmosios instancijos teisme, atlyginti bei 2 019,19 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo, atlyginti. Iš kartu su minėtu prašymu pateiktų dokumentų (darbų ataskaita, 2019 m. vasario 13 d. PVM sąskaita faktūra, 2019 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymas) matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 2 019,19 Eur (su PVM). Įvertinus pateiktus dokumentus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovas realiai patyrė jo nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2018 m. III ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikytina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 1 216,41 Eur (1,3 x 935,7 Eur). Atsakovo prašoma priteisti suma – 2 019,19 Eur – viršija šį maksimalų dydį, todėl yra atitinkamai mažintina. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, nenustatė pagrindo jam priteisti mažesnį nei maksimalus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taigi, atsakovui priteistina 1 216,41 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti. Atsakovas nepateikė duomenų apie išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant ankstesniuose apeliaciniuose procesuose, t. y. dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo ir 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

227Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

228Pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

229Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

230Pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

231Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

232Atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies, t. y. priteisti atsakovui iš pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos 1 216,41 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešioliką eurų keturiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti, o šio prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

233Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė... 7. 1.1.... 8. Ginčijami sprendimai lemia nesaugias darbo sąlygas pareigūnams, kurie... 9. 1.2.... 10. Pertvarkant policijos veiklą ir steigiant naujas pareigybes, senosios nėra... 11. 1.3.... 12. Nuo Metmenų patvirtinimo iki naujų pareigybių steigimo (ir vėliau)... 13. 1.4.... 14. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, nepateikė faktinio ir teisinio... 15. 2.... 16. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 17. 2.1.... 18. Pareiškėjų reikalavimas panaikinti 11 Generalinio komisaro sprendimų nebuvo... 19. 2.2.... 20. Skundą teismui padavė profesinės sąjungos, neturinčios narių Policijos... 21. 2.3.... 22. Generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534... 23. 2.4.... 24. Generalinis komisaras, priimdamas Metmenis ir Įsakymą Nr. 5-V-713, vykdė... 25. 2.5.... 26. Skunde nepasisakyta dėl atsakovo sprendimo atsisakyti tenkinti Reikalavimą... 27. 2.6.... 28. Pareiškėjų argumentai dėl nevykdytos konsultavimosi procedūros yra... 29. 3.... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų... 31. 4.... 32. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas tvirtino, kad... 33. 5.... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija... 35. 6.... 36. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija teigė, kad atsakovas, prieš... 37. 7.... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos... 39. 7.1.... 40. Pareiškėjų teiginiai, jog, įgyvendinus reformą, suprastės atliekamų... 41. 7.2.... 42. Pareigybių aprašymuose įtvirtintos funkcijos buvo suderintos su teisės... 43. 7.3.... 44. Pareiškėjų argumentas dėl informavimo ir konsultavimosi pareigos nevykdymo... 45. 7.4.... 46. Vienintelės oficialiai (išsamiai ir aiškiai) išdėstytos profesinių... 47. 7.5.... 48. Pareiškėjų reikalavimas teismui panaikinti Policijos departamento... 49. 7.6.... 50. Visi profesinių sąjungų pasiūlymai ir pastabos buvo išanalizuoti ir... 51. 7.7.... 52. Vilniaus AVPK neskubėjo masiškai teikti įspėjimus apie numanomą atleidimą... 53. 7.8.... 54. Vilniaus AVPK negavo darbuotojų skundų dėl pertvarkymo. Įstaigos vadovo... 55. 8.... 56. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos... 57. 8.1.... 58. Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje... 59. 8.2.... 60. Pareigūnų perkėlimas vyko keliais etapais. Visi Kauno AVPK Kauno miesto... 61. 8.3.... 62. Kauno AVPK pareigą konsultuoti ir informuoti darbuotojų atstovus vykdė... 63. 8.4.... 64. Pareiškėjai nepagrįstai teigė, kad pareigūnai perkeliami į naujas... 65. 9.... 66. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos... 67. 10.... 68. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos... 69. 10.1.... 70. Šiaulių AVPK 2016 m. liepos 26 d. vyko konsultacija su darbuotojų atstovais,... 71. 10.2.... 72. Šiaulių AVPK policijos komisariatų Veiklos ir Reagavimo skyrių pareigybių... 73. 10.3.... 74. Kadangi Šiaulių AVPK nebuvo planuojama nutraukti grupės darbuotojų tarnybos... 75. 11.... 76. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos... 77. 11.1.... 78. Pareiškėjai nenurodė, kokios esminės procedūros buvo pažeistos ir kokių... 79. 11.2.... 80. Panevėžio AVPK vadovų ir profesinių sąjungų atstovų konsultacija vyko... 81. 11.3.... 82. Pareiškėjų argumentai dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų neužtikrinimo... 83. 11.4.... 84. Pareiškėjai nenurodė, kurių pareigybių ir kokie specialieji reikalavimai... 85. 11.5.... 86. Nė vienas Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnas... 87. 12.... 88. Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities vyriausiasis policijos... 89. 12.1.... 90. Utenos AVPK konsultavimosi ir informavimo pareiga buvo vykdoma nuolat. 2016 m.... 91. 12.2.... 92. Nė vienas Utenos AVPK pareigūnas nebuvo perkeltas į naujai įsteigtas... 93. 13.... 94. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos... 95. 13.1.... 96. Marijampolės AVPK nė vienas pareigūnas nebuvo perkeltas dirbti į naujai... 97. 13.2.... 98. Marijampolės AVPK ir jo struktūriniuose padaliniuose nuolat vyko informavimas... 99. 13.3.... 100. Marijampolės AVPK struktūrinių padalinių (komisariatų) pareigybių... 101. II.... 102. 14.... 103. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu... 104. 15.... 105. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos generalinis komisaras 2015 m.... 106. 16.... 107. Generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1202 buvo... 108. 17.... 109. Generalinis komisaras 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtino... 110. 18.... 111. Generalinis komisaras priėmė ginčijamus įsakymus, kuriais nustatė... 112. 19.... 113. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos... 114. 20.... 115. Policijos departamente 2016 m. spalio 3 d. buvo surengtas posėdis, kuriame,... 116. 21.... 117. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2017 m.... 118. 22.... 119. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2018 m.... 120. 23.... 121. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir atkreipė... 122. 24.... 123. Teismas iš byloje esančių dokumentų (posėdžių protokolų, raštų,... 124. 25.... 125. Teismas atkreipė dėmesį į Vilniaus AVPK, Utenos AVPK, Panevėžio AVPK,... 126. 26.... 127. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai savo argumentų apie neigiamas ginčijamų... 128. 27.... 129. Teismas, analizuodamas pareiškėjų argumentus apie grupės darbuotojų... 130. 28.... 131. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir šalių argumentus,... 132. III.... 133. 29.... 134. Pareiškėjai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė... 135. 29.1.... 136. Pareigūnų darbdaviu laikytinas Policijos departamentas, todėl būtent jam... 137. 29.2.... 138. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje... 139. 29.3.... 140. Dauguma atsakovo pateiktų posėdžių protokolų yra nepasirašyti pareigūnų... 141. 29.4.... 142. Teismo išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog ginčijamais sprendimai buvo... 143. 29.5.... 144. Priešingai nei nurodo atsakovai, reformų metu vyko žymus pareigūnų... 145. 29.6.... 146. Pareiškėjai pakartoja, kad dėl to, jog pertvarkos metu steigiant naujas... 147. 29.7.... 148. Prašymas pridėti prie bylos papildomus įrodymus grindžiamas tuo, kad... 149. 30.... 150. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 151. 30.1.... 152. Apeliacinio skundo argumentai yra išdėstyti neaiškiai ir nesistemiškai,... 153. 30.2.... 154. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje jau suformuota... 155. 30.3.... 156. Direktyva 2002/14/EB netaikytina viešajame sektoriuje (viešojo sektoriaus... 157. 30.4.... 158. Atsakovas pakartoja savo abejones dėl pareiškėjų teisės atstovauti... 159. 30.5.... 160. Pareiškėjų atstovų aktyvus dalyvavimas 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu... 161. 30.6.... 162. Reikalavimai konsultavimo procedūrai nėra nustatyti. Teismas pagrįstai... 163. 30.7.... 164. Policijos departamentas nėra įpareigotas sprendimus (tarp jų – ginčijamus... 165. 30.8.... 166. Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. vasario 22 d. pažymoje nurodyta, kad... 167. 30.9.... 168. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad pareigūnų mokymas buvo... 169. 30.10.... 170. Pareigūnai skundų dėl atliktų pakeitimų, atleidimo iš pareigų dėl... 171. 30.11.... 172. Pareiškėjų prašymas pridėti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu... 173. 30.12.... 174. Atsakovas prašymą bylą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai... 175. 31.... 176. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos... 177. Teisėjų kolegija... 178. IV.... 179. 32.... 180. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Policijos departamento 2016 m.... 181. 33.... 182. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą... 183. 34.... 184. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 185. 35.... 186. Atsakovas pateikė prašymą bylą nagrinėti sudarius išplėstinę teisėjų... 187. 36.... 188. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie... 189. 37.... 190. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas... 191. 38.... 192. Remdamasi nutarties 37 punkte išdėstytu teisiniu reguliavimu, apeliacinės... 193. 39.... 194. Pastebėtina, jog, kaip teisingai nurodė atsakovas, 2002 m. kovo 11 d. Europos... 195. 40.... 196. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, profesinės... 197. 41.... 198. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje... 199. 42.... 200. Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas... 201. 43.... 202. Teisės aktuose nenustačius ir neaptarus konsultavimo procedūrai keliamų... 203. 44.... 204. Nustatytų faktinių aplinkybių dėl Generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 30... 205. 45.... 206. Vadovaudamasi nutarties 36 punktu, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m.... 207. 46.... 208. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Profesinių sąjungų įstatymo 1... 209. 47.... 210. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas... 211. 48.... 212. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,... 213. 49.... 214. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 215. 50.... 216. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40... 217. 51.... 218. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 219. 52.... 220. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato... 221. 53.... 222. Pareiškėjai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė... 223. 54.... 224. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų... 225. 55.... 226. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 227. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 228. Pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės... 229. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą... 230. Pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės... 231. Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų... 232. Atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 233. Nutartis neskundžiama....