Byla 1A-414-81-2009

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam M. M., jo gynėjui advokatui Antanui Pliaugai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 135 str. 1 d. padarymą laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

2Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. M. M. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą.

3Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš M. M. priteista 3983,90 Lt (trys tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt trys litai 90 centų).

4Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyriui iš M. M. priteista 5627,02 Lt (penki tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt septyni litai 02 centai).

5T. K. nusikaltimu padarytai turtinei (2611,18 Lt) ir neturtinei (30000 Lt) žalai atlyginti priteista iš M. M. 32611,18 Lt (trisdešimt du tūkstančiai šeši šimtai vienuolika litų 18 centų).

6Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7M. M. už nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1 d. padarymą nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 6 d., apie 18 val., ( - ), prie gyvenamojo namo, tyčia, metaliniu strypu sudavė mažiausiai vieną smūgį T. K. į kojas ir taip sužalojo T. K., nes dėl atvirų blauzdų lūžių padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

8Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nes nusikalstamos veikos nepadarė. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, vertinant įrodymus padarė neteisingas išvadas dėl jo kaltumo, netinkamai išdėstė jo parodymus.

9Grupė jaunuolių tyčia sukėlė konfliktą, todėl šios grupės jaunuolių elgesys buvo chuliganiškas ir atitinka LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad incidento metu vyko bendros muštynės. Faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad vyko gynyba nuo puolimo. Nukentėjęs T. K. buvo aktyvus viešosios tvarkos pažeidėjas, metaliniu strypu sužalojo jo tėvo K. M. koją, suplėšė drabužius, jis puolė ir kitus kiemo gyventojus. Atsižvelgiant į tai, neįvertinti T. K. veiksmai.

10Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog vyko bendros muštynės nepagrįsta todėl, kad jis iš savo kambario į kiemą išbėgo išgirdęs pagalbos šauksmus (pagalbos šaukėsi moteriškas balsas) ir matė, kad mušamas tėvas, kuris tuo metu gynėsi nuo T. K. veiksmų, / užpuolė su dideliu metaliniu strypu, kitus kaimynus tuo metu puolė kiti asmenys/, todėl jis stojo ginti tėvo.

11Nepagrįstas teismo motyvas, kad jis prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ( t. 2 b.l. 8 ), kad rankose turėtais metaliniais strypais galėjo suduoti T. K., vadinasi jis ir sužalojo T. K.. Faktiškai jis mosikavo sau priekyje su metaliniais strypais, tokiu būdu gindamas save ir tėvą, o taip pat sudarydamas kliūtį priartėti asmenų grupei prie tėvo, kuris jau grūmėsi su T. K.. Buvo padaręs prielaidą, kad gal kliudė T. K., tačiau jokiu būdu jo nesužalojo, nes tokių sužalojimų, kokie yra nustatyti T. K. jis niekaip negalėjo padaryti ir to nepadarė.

12T. K. sužalojo R. D.. Šią aplinkybę patvirtina tėvas, K. M., kuris buvo visiškai greta ir viską matė, sesuo R. M., kuri taip pat buvo arti ir viską matė , o taip pat ir R., R.. Nukentėjęs T. K. nenurodo konkrečiai kas iš įvykio metu buvusių ir incidente dalyvavusių asmenų jį sužalojo, t,y. metaliniu strypu smogė jam per kojas ir tuo būdu jį sužalojo. Nustatyta, kad metalinis strypas (vamzdžio galas) buvo paimtas iš to pačio automobilio bagažinės, kai automobilis buvo nuvarytas prie laisvalaikio centro už kelio apie 50-70 m.. Teisminio nagrinėjimo metu negauta įrodymų, kad T. K. sužalotas metalinėmis kojomis iš šašlykinės, todėl neatmesta tikimybė, kad T. K. buvo sužalotas tuo metaliniu vamzdžiu, R. D.. Nuosprendyje nėra detalizuotos dvi svarbios faktinės aplinkybės: kokiu daiktu buvo sužalotas T. K. t.y šašlykinės kojomis, ar tuo metaliniu strypu (metaliniu vamzdžiu), o taip pat kokioje padėtyje buvo T. K. jam suduodant smūgius į kojas.

13T. K. veiksmuose buvo nusikalstamas kėsinimasis dėl kurio reikėjo gintis.

14Teismas vadovavosi tais parodymais liudytojų, kurie aiškino, kad T. K. sužalojo jis /M. M./, tačiau šių liudytojų parodymai yra tik bendro pobūdžio, jie pasakė, kad jis sudavė T. K., o savo parodymų nedetalizavo, kas patvirtina, kad jie visi po įvykio susitarė ir teigia, kad jis sužalojo T. K., stengdamiesi padėti išvengti atsakomybės R. D.. Nurodo, kad liudytojai buvo girti. Liudytojai V. S., A. V., J. P., G. G., J. G. yra susiję giminystės ryšiais, bendro darbo, artimos draugystės ir pažinties ryšiais, jie susitarė dėl faktinių įvykio aplinkybių, todėl jų parodymai turi būti vertinami atidžiai.

15Teismas nuosprendyje be pagrindo nepripažino, kad iš puolančiųjų pusės buvo pavojingas ir nusikalstamas kėsinimasis.

16Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

17Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tikrina pirmosios instancijos priimto nuosprendžio, dėl kurio paduoti apeliaciniai skundai, teisėtumą ir pagrįstumą.

18Nuteistojo kaltė, padarius LR BK 135 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, jų visuma. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –LR BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl LR BK 135 str. 1d. padaryto nusikaltimo įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

19Pagal LR BK 135 str. 1 d. atsako asmuo, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, buvo sunkiai sutrikdyta T. K. sveikata. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. K. sveikata sutrikdyta tyčiniais M. M. veiksmais.

20Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi liudytojų J. A. G., B. G., I. G., V. S., A. V., N. L., K. V., G. G., J. G., policijos pareigūnų G. B., K. S., J. P., R. D., E. G. parodymais. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme jie davė analogiškus parodymus dėl pagrindinių įvykio aplinkybių.

21Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. paliudijo, kad M. M. išsitraukė iš šašlykinės dvi metalines kojas ir jomis sudavė per kojas jaunuoliui, su kuriuo tuo metu mušėsi jo tėvas K. M.. Liudytojas nurodė, jog nematė, kad R. D. būtų kam sudavęs /t.1 b.l.152-154/. Apklausiamas teisme J. A. G. paliudijo, kad matė patį sudavimo momentą t.y. kaip M. M. sudavė smūgius vyrui /t.3 b.l. 25-27/. Tai, kad M. M. su dviem lazdomis sudavė smūgius patvirtino ir liudytoja B. G.. Ji nurodė, kad nukentėjusysis buvo pargriuvęs, kai jam smūgius sudavė M. M. /t.3 b.l.35-36/. Kad M. M. mušė nukentėjusįjį teisiamojo posėdžio metu patvirtino I. G., ji nurodė, kad tuo metu, kai buvo mušamas nukentėjusysis, R. D. šalia nebuvo /t.3 b.l. 37/. Aplinkybę, jog matė momentą kaip M. smūgiavo T. su metaliniai strypais, patvirtina liudytojas V. S.. Aplinkybę, kad nukentėjusįjį sužalojo M. M. patvirtina ir kiti teisme apklausti liudytojai. Šių asmenų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, todėl netikėti jų parodymais vien tuo pagrindu, kad liudytojai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, susiję giminystės ryšiais, bendro darbo, artimos draugystės ir pažinties ryšiais nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad kai kurie iš jų iki įvykio nepažinojo kaltinamojo. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojai susitarė dėl faktinių įvykio aplinkybių, todėl jų parodymai turi būti vertinami atidžiai.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad M. M. kaltu pripažintas remiantis įrodymų visetu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai, remdamasi baudžiamojo proceso normomis, nurodė kodėl atmeta kai kurių liudytojų parodymus, kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas negrindžia nuosprendžio kaltinamojo šeimos narių ir giminaičių duotais parodymais, nes jų parodymai nėra nuoseklūs, matyto įvykio aplinkybės nurodomos skirtingai. Nesutikti su šia teismo išvada nėra pagrindo. Pažymėtina, kad LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą būtina įrodymų vertinimo sąlyga yra įstatymo nustatytas imperatyvas, jog teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita įrodymų vertinimo sąlyga yra reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis įstatymu. Teismas analizavo šių asmenų duotus parodymus tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą ir padarė išvadą, jog parodymai nėra nuoseklūs. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs prieštaravimus tarp minėtų proceso dalyvių parodymų, atsižvelgiant į tai, kad M. M. kaltė įrodyta kitų liudytojų parodymais, turėjo pakankamą pagrindą atmesti šių liudytojų parodymus, kaip nepagrįstus ir jais nesivadovauti priimant nuosprendį.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų parodymai, kuriais remiantis M. M. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d., nuoseklūs, išsamūs. Apklausti asmenys detaliai nurodo įvykio aplinkybes, todėl atmestinas nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad liudytojai tik paliudijo, kad jis sudavė T. K., o savo parodymų nedetalizavo, kas apelianto manymu, patvirtina, jog liudytojai po įvykio susitarė. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad liudytojų parodymai yra detalūs, kiekvienas liudytojas nurodo matytas aplinkybes, apklausiami nurodė, kas sužalojo T. K..

24Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nuosprendyje netinkamai išdėstė jo /M. M./ parodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nuosprendyje išsamiai ir glaustai išdėstė nuteistojo M. M. duotus parodymus. Pažymėtina, kad teismas pagrįstai išdėstė esmines įvykį liečiančias aplinkybes detaliai nepateikdamas kitų nurodytų faktų. Įstatymas neįpareigoja teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti visus proceso dalyvių duotus parodymus.

25Byloje nebūtina surinkti visų įmanomų įrodymų, pagrindžiančių įvykio aplinkybes, tačiau jų turi būti surinkta pakankamai, kad būtų neginčytinai nustatytos įvykio aplinkybės. Dėl įrodymų pakankamumo ikiteisminio tyrimo metu sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, tačiau galutinį sprendimą dėl įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltę pakankamumo sprendžia teismas, ištyręs bylos aplinkybes ir išsamiai, nešališkai įvertinęs surinktus bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad nėra pakankamai detalizuotos dvi svarbios faktinės aplinkybės: kokiu daiktu buvo sužalotas T. K. t.y šašlykinės kojomis, ar tuo metaliniu strypu (metaliniu vamzdžiu), o taip pat kokioje padėtyje buvo T. K. jam suduodant smūgius į kojas. Kolegijos nuomone, šių aplinkybių nustatymas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pasekmės nustatytos teismo medicinos specialisto išvada- sunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje esančius duomenis padarė pagrįstą išvadą, kad T. K. sužalojo M. M.. Išvada padaryta remiantis byloje esančių įrodymų visetu yra pagrįsta ir teisėta.

26Apeliaciniame skunde teigiama, kad grupė jaunuolių tyčia sukėlė konfliktą, todėl šios grupės jaunuolių elgesys buvo chuliganiškas ir atitinka LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad incidento metu vyko bendros muštynės, o faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad vyko gynyba nuo puolimo, ir teismas nuosprendyje be pagrindo nepripažino, kad iš puolančiųjų pusės buvo pavojingas ir nusikalstamas kėsinimasis.

27Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina abipusias muštynes. Teismas nurodė, kad T. K. draugų (A. V., V. S.) veiksmai teismo nuosprendžiu įvertinti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. ir 2 d. Byloje nustatyta ir tai, kad šios nusikalstamos veikos sukėlė gyventojų pasipiktinimą ir išprovokavo muštynes, kuriose dalyvavo didelė grupė žmonių ir kurių metu M. M. (tuomet dar nepilnametis) pamatė T. K. besigrumiantį su jo tėvu K. M. (pastarojo marškinėliai buvo suplėšyti) ir pačiupęs šašlykinės metalines kojas su jomis sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam per kojas. Pažymėtina, kad į šią aplinkybę teismas atsižvelgė skirdamas bausmę M. M..

28Tai, kad buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo konflikte dalyvavę asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad dėl to buvo pavojingas kėsinimasis. Baudžiamuoju įsakymu A. V. ir V. S. nuteisti už veikas, kurios negali būti laikomos pavojingu kėsinimusi, nustatyta, kad jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Veiksmai, dėl kurių jie buvo nuteisti, nesudaro pavojingo kėsinimosi į nuteistojo bei jo tėvo sveikatą ar gyvybę. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tos nusikalstamos veikos sukėlė gyventojų pasipiktinimą ir išprovokavo muštynes. Pažymėtina, kad pavojingas kėsinimasis yra tada, kai besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Šiuo atveju dėl grupės jaunuolių veiksmų kilo muštynės. Teismų praktikoje laikoma, kad muštynėms būdinga tai, kad jog abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais.

29Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp asmenų kilo konfliktas, prie kurio prisijungė ir K. M.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad K. M. teisme nurodė, kad pamatęs agresyviai nusiteikusius jaunuolius, suprato, kad turi ginti nuo jų E. G., todėl nubėgo link jaunuolių ir susikibo su T. K.. Tai patvirtina, kad K. K atžvilgiu nebuvo pavojingo kėsinimosi, nes jis įsitraukė į vykstančias muštynes t.y. tarp asmenų vyko konfliktas /muštynės/ į kurį pats įsitraukė K. M.. Be to, M. M. patvirtina, kad po nukentėjusiojo suduotų smūgių jis įsitraukė į konfliktą, šiuo atveju muštynes, pasiimdamas ir atitinkamą įrankį – šašlykinės dvi metalines kojas. Taigi galima teigti, kad šioje situacijoje nė viena iš konflikto pusių nebuvo besiginanti, todėl nėra pagrindo M. M. veiksmus pripažinti kaip gynimąsi.

30Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikantis LR BPK 20 str. reikalavimų, įrodymų leistinumo taisyklės nepažeistos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai ir tinkamai įvertino įrodymus. Teismo išvados nuosprendyje pagrįstos teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, teismo išvados dėl nuteistojo kaltės, pagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes, todėl nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, surašytas nepažeidžiant LR BPK reikalavimų. Teisinių pagrindų jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra.

31Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

32nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems)... 3. Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš M. M. priteista 3983,90 Lt (trys... 4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Druskininkų skyriui iš M. M.... 5. T. K. nusikaltimu padarytai turtinei (2611,18 Lt) ir neturtinei (30000 Lt)... 6. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. M. M. už nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1 d. padarymą nuteistas už... 8. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Lazdijų rajono... 9. Grupė jaunuolių tyčia sukėlė konfliktą, todėl šios grupės jaunuolių... 10. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog vyko bendros muštynės nepagrįsta... 11. Nepagrįstas teismo motyvas, kad jis prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ( t.... 12. T. K. sužalojo R. D.. Šią aplinkybę patvirtina tėvas, K. M., kuris buvo... 13. T. K. veiksmuose buvo nusikalstamas kėsinimasis dėl kurio reikėjo gintis.... 14. Teismas vadovavosi tais parodymais liudytojų, kurie aiškino, kad T. K.... 15. Teismas nuosprendyje be pagrindo nepripažino, kad iš puolančiųjų pusės... 16. Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: nuteistojo ir jo gynėjo,... 17. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo... 18. Nuteistojo kaltė, padarius LR BK 135 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką... 19. Pagal LR BK 135 str. 1 d. atsako asmuo, kuris sužalojo ar susargdino žmogų,... 20. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi liudytojų J. A. G.,... 21. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. paliudijo, kad M. M. išsitraukė iš... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. M. kaltu pripažintas remiantis įrodymų... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų parodymai, kuriais remiantis M. M.... 24. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nuosprendyje netinkamai... 25. Byloje nebūtina surinkti visų įmanomų įrodymų, pagrindžiančių įvykio... 26. Apeliaciniame skunde teigiama, kad grupė jaunuolių tyčia sukėlė... 27. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia,... 28. Tai, kad buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo konflikte dalyvavę... 29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp asmenų kilo konfliktas, prie... 30. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 31. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 32. nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti....