Byla eA-600-520/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. (G. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. (G. V.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus teritorinio paramos administravimo skyriaus (toliau – ir NMA Skyrius) 2016 m. vasario 22 d. sprendimą „Dėl paramos neskyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ Nr. KV-241 (10.6.1E) (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 5 130,27 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    1. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį pradėjo veisti mišką 1,68 ha žemės plote, esančiame ( - ). Vadovaudamasis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ (toliau – ir Programos priemonė) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-538, (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 8 punktu, 2015 m. liepos 10 d. pateikė NMA Skyriui Paramos paraišką Nr. 21MV-KV-15-1-06266-PR001 pagal Programos priemonę (toliau – ir Paraiška, Paramos paraiška), tikėdamasis gauti kompensacinę išmoką už įveistą mišką (Įgyvendinimo taisyklių 8.1 p.), tačiau NMA Sprendimu atsisakė finansuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas išlaidas miškui įveisti patyrė iki Paraiškos pateikimo dienos.
    2. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas netinkamai pritaikius teisės aktų normas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo pažeistas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, (toliau – ir Administravimo taisyklės) 38 punkte nustatytas Paraiškos vertinimo 3 mėnesių nuo jos užregistravimo dienos terminas (užregistruota 2015 m. liepos 15 d.). Suėjus šiam terminui ir pareiškėjui negavus informacijos apie Paraiškos vertinimo rezultatus, jis, manydamas, kad Paraiška bus patenkinta, ir tikėdamasis gauti išmokas, 2015 m. spalio 29 d. pateikė atsakovui želdinamų medžių rūšių Pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus bei želdinamų medžių įsigijimo dokumentus, tačiau atsakovas tik 2016 m. sausio 20 d. išsiuntė pareiškėjui prašymą dėl reikiamų dokumentų pateikimo ir duomenų patikslinimo, o atsakymą dėl paramos nesuteikimo išsiuntė tik 2016 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo Paraiškos užregistravimo dienos. Be to, atsakovas iki šiol nėra priėmęs jokio sprendimo dėl miško įveisimo kompensacinės išmokos išmokėjimo, nors toks sprendimas turi būti priimamas per 120 dienų nuo visų dokumentų pateikimo.
    3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Sprendimu nepagrįstai atsisakyta finansuoti pareiškėjo patirtas išlaidas tuo pagrindu, kad pareiškėjas išlaidas miškui įveisti patyrė iki Paraiškos pateikimo dienos (pagal Įgyvendinimo taisyklių 21 p.). Paraiškos teikimo metu galiojo kita Įgyvendinimo taisyklių 21 punkto redakcija, nenumačiusi jokių apribojimų teikti paramą, susijusių su miško įveisimo data. Tokių ribojimų nenumatė ir Įgyvendinimo taisyklių VI skyriaus „Tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai“ nuostatos. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas priimtas ir netinkamai aiškinus (per plačiai) ir pritaikius Įgyvendinimo taisyklių 27 punktą, nepagrįstai nusprendus, kad pagal šią nuostatą miškas galėjo būti įveistas tik po Paraiškos pateikimo.
    4. Pareiškėjas pažymėjo, kad NMA Skyrius nepagrįstai susiaurino Administravimo taisyklių 3 punkto taikymo sritį spręsdamas, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas dalį išlaidų patyrė iki Paraiškos pateikimo momento, jis praranda teisę gauti paramą už po Paraiškos pateikimo patirtas išlaidas. Aplinkybė, kad pareiškėjas dalį išlaidų patyrė iki Paraiškos pateikimo momento, neužkerta jam kelio gauti paramą pagal Įgyvendinimo taisyklių 8.3 punktą už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą (mokama 12 metų) bei už išlaidas miškui veisti, kai jos patirtos po paraiškos pateikimo. Sprendimu atmetus pareiškėjo Paraišką, jam yra užkirstas kelias gauti paramą likusioms išlaidoms, patirtoms miškui veisti, padengti. Administravimo taisyklėse bei Įgyvendinimo taisyklėse (redakcijoje, galiojusioje Paraiškos teikimo metu) paramos teikimas siejamas ne su miško įveisimo faktu, o su projektui skirtų išlaidų patyrimo momentu.
    5. Pareiškėjo manymu, Sprendimas priimtas atsakovui neatlikus Administravimo taisyklių 73 punkte nurodytų veiksmų, t. y. nustatęs, kad projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydis (4 295,82 Eur) ir galimas didžiausias paramos dydis (5 130,72 Eur) skiriasi nuo paramos Paraiškoje pateiktų projekto tinkamų finansuoti išlaidų (5 130,72 Eur) ir prašomos paramos dydžių (5 130,72 Eur), iki sprendimo dėl Paramos paraiškos atrankos priėmimo turėjo informuoti pareiškėją apie vertinimo metu nustatytą didžiausią tinkamų finansuoti išlaidų dydį (4 295,82 Eur) ir suderinti su juo, ar jis sutinka įgyvendinti projektą visa apimtimi su atsakovo nustatyto dydžio tinkamomis išlaidomis ir parama, ir tik tuo atveju, jei pareiškėjas būtų nesutikęs su atsakovo nustatyto dydžio parama, pareiškėjo Paramos paraiška galėjo būti atmesta.
    6. Dėl padarytos turtinės žalos pareiškėjas paaiškino, kad dėl neteisėtų NMA Skyriaus veiksmų, pasireiškusių priimant Sprendimą, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, nes negaus išmokų už miško įveisimą, kurios būtų mokamos kaip vienkartinė išmoka, ir išmokų už jo priežiūrą, kurios būtų mokamos 12 metų po miško įveisimo. Patirtą turtinę žalą sudaro negautos pajamos, kurias pareiškėjas būtų gavęs, jeigu atsakovas nebūtų priėmęs neteisėto Sprendimo (pareiškėjas iš viso būtų gavęs 5 130,27 Eur). Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju yra visos trys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, pareiškėjo patirta žala turi būti atlyginta.
  2. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama NMA, ir NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
    1. Atsakovai nurodė, kad Sprendime nėra nurodyta, jog Sprendimas priimtas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 21 punkto nuostatomis ir jog būtent šio Įgyvendinimo taisyklių punkto reikalavimų pažeidimas lėmė paramos nemokėjimą pagal Programos priemonę. Priešingai, Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 27 punkto nuostatas, nes mišką įveisė anksčiau (2015 metų pavasario sezonu) nei pateikė Paraišką, o privalėjo įveisti mišką per rudens sezoną (iki einamųjų (2015) metų lapkričio 1 d.).
    2. Atsakovai pažymėjo, kad Įgyvendinimo taisyklių 27 punkte yra aiškiai nurodyta, jog miškas negali būti įveisiamas anksčiau negu pateikiama Paraiška, nes tai yra esminis reikalavimas, norint gauti paramą pagal Programos priemonę.
    3. Kadangi pareiškėjas Paraišką pateikė 2015 m. liepos 15 d., išlaidos pagal PVM sąskaitą faktūrą NEM Nr. 01-09512 patirtos iki Paraiškos pateikimo dienos, t. y. 2015 m. balandžio 9 d., todėl išlaidos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad Paraiškos pateikimo dieną miškas jau buvo įveistas ir rudens sezoną nebus veisiamas, išlaidos už miško įveisimą nėra tinkamos finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 27 punktu, be to, vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 punktu, ir tinkamų finansuoti išlaidų už įveistą mišką nenustatyta, nes nurodytos išlaidos buvo patirtos iki Paraiškos pateikimo.
    4. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju NMA, priimdama Sprendimą, visiškai teisėtai ir pagrįstai nesivadovavo Administravimo taisyklių 73 punkto nuostatomis, nes visos pareiškėjo iki Paraiškos pateikimo patirtos išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Be to, pareiškėjas, atlikdamas miško įveisimo darbus ir patirdamas išlaidas anksčiau nei pateikė Paraišką, turėjo prisiimti ir riziką, kad išlaidos, patirtos prieš Paraiškos pateikimą, nebus finansuojamos.
    5. Pareiškėjas nenurodė išsamaus jo prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo (5 130,27 Eur) apskaičiavimo. Šiuo atveju vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetinės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos gali būti tiksliai apskaičiuotos tik teismui nusprendus, jog pareiškėjo Paraiška yra tinkama paramai gauti pagal Programos priemonę bei apskaičiavus išmokas naudojant Paramos paraiškoje, Tiesioginių išmokų paraiškoje, projekte ir patikros vietoje metu nustatytus duomenis.
    6. Atsakovai pabrėžė, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra konstatuoti neteisėti NMA veiksmai, o pareiškėjas neįrodė patirtos turtinės žalos bei priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, reikalavimas priteisti 5 130,27 Eur turtinės žalos atlyginimą bei palūkanas yra nepagrįstas.
  3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovai atsiliepime į pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir tinkamai įvertino Paraišką.

6I.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo G. V. (G. V.) skundą tenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. KV-241 (10.6.1E) dalį, kuria Įgyvendinimo taisyklių (2015 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 3D-538 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2016 m. sausio 8 d.) 27 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta skirti paramą pagal pareiškėjo 2015 m. liepos 15 d. pateiktą Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“; kitą Sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  2. Teismas, sistemiškai išanalizavęs Įgyvendinimo taisyklių 3.9, 3.14, 7.1, 9 ir 27 punktų nuostatas, taip pat atsižvelgęs į Įgyvendinimo taisyklių priede pateikiamos Paramos paraiškos formos turinį, padarė išvadą, kad paramos paraiška gali būti teikiama tik prieš miško įveisimą, kadangi tokiu būdu siekiama užtikrinti, jog miškas, kuriam įveisti teikiama Programos priemonės parama, bus įveistas laikantis teisės aktų (aplinkosauginių, priešgaisrinių, saugomų teritorijų ir kt.) reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog miškas, už kurio įveisimą pareiškėjas, 2015 m. liepos 15 d. pateikdamas Paramos paraišką, siekė gauti paramą pagal Programos priemonę, įveistas 2015 m. balandžio mėnesį, t. y. prieš Paramos paraiškos pateikimą.
  3. Vadovaudamasis Administravimo taisyklių 3 punktu ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005, (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013) 60 straipsnio 2 dalimi, teismas padarė išvadą, jog pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas yra tinkamos finansuoti tik tos Programos priemonės išlaidos, kurios patirtos po Paramos paraiškos patvirtinimo. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pats miško įveisimo faktas savaime negarantuoja Įgyvendinimo taisyklių 8.1 punkte nustatytos išmokos mokėjimo; tam turi būti atliktas pareiškėjo tinkamumo gauti paramą pagal Paramos paraišką vertinimas Įgyvendinimo taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka, surinktas privalomas mažiausias Paramos paraiškos atrankos balų skaičius (Įgyvendinimo taisyklių 51 p.) ir atliktas Paramos paraiškos atrankos vertinimas Administravimo taisyklių nustatyta tvarka (Įgyvendinimo taisyklių 49 p.).
  4. Vadovaudamasis Administravimo taisyklių 15 ir 16 punktų nuostatomis bei nustatęs, jog paramos paraiškų pagal Programos priemonę pateikimo pradžia buvo nustatyta 2015 m. liepos 1 d., o pabaiga – 2015 m. rugpjūčio 15 d. (Paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones priėmimo 2014–2015 metais tvarkaraščio, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-816 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 3D-521 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. birželio 20 d.), 8.1 p.), kad būtent nuo 2015 m. birželio 30 d. įsigaliojo ir Įgyvendinimo taisyklės, taip pat pareiškėjas, siekdamas gauti miško įveisimo išmokas pagal Programos priemonę, Paramos paraišką pateikė 2015 m. liepos 15 d., o mišką, už kurio įveisimą pateikdamas minėtą Paraišką siekė gauti Įgyvendinimo taisyklių 8.1 punkte nustatytą vienkartinę miško įveisimo išmoką, įveisė 2015 m. balandžio mėnesį, t. y. iki Paramos paraiškos pateikimo, Įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo ir Paramos paraiškų pagal Programos priemonę teikimo dienos pradžios, taip pat, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, jog apie už miško įveisimą mokamą paramą sužinojo iš savo sūnaus ir prieš sodindamas mišką domėjosi teisiniu reglamentavimu, apsilankė seniūnijoje, skambino į NMA, tačiau jam nieko konkretaus nebuvo pasakyta ir buvo pasiūlyta palaukti, teismas vertino, kad tokiu būdu elgdamasis pareiškėjas prisiėmė savo veiksmų atlikimo riziką, nes mišką įveisė nelaukdamas, kol bus nustatytas teisinis reglamentavimas, susijęs su paramos pagal Programos priemonę teikimu. Aplinkybė, kad Paramos paraiškos pateikimo ir vertinimo metu (nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. sausio 7 d.) dar negaliojo Įgyvendinimo taisyklių 21 punkto nuostata, nustatanti, kad parama neteikiama, jei miškas jau buvo įveistas iki Paramos paraiškos pateikimo, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, nes atsakovas, priimdamas Sprendimą, minėta nuostata nesivadovavo.
  5. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad NMA, atlikdama Paramos paraiškos tinkamumo skirti paramą vertinimą, pagrįstai konstatavo, jog, vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 punktu, pareiškėjo iki Paramos paraiškos pateikimo patirtos miško įveisimo išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti pagal Paramos paraišką.
  6. Teismas taip pat pažymėjo, kad Įgyvendinimo taisyklių 27 punkto nuostatos, kuriomis atsakovas grindė savo Sprendimą, nėra ir negali būti taikomos ginčo teisiniams santykiams, t. y. atliekant Paramos paraiškos vertinimą, ir turi būti taikomos tik tuo atveju, kai Paramos paraiška patvirtinama paramai gauti. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog, priimdama Sprendimą, NMA netinkamai taikė Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, todėl Sprendimo dalis, kuria atsisakyta skirti pareiškėjui paramą pagal Paramos paraišką Įgyvendinimo taisyklių 27 punkte nustatytu pagrindu, neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl naikintina.
  7. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Sprendimu jam nepagrįstai atimta galimybė gauti paramą už miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą, teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas gauti miško įveisimo išmokas pagal Programos priemonę, pateikė NMA Įgyvendinimo taisyklių 3.11 punkte nustatytą Paramos paraišką, tačiau ne šių taisyklių 3.12 punkte nustatytą Tiesioginių išmokų paraišką. Vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 3.3, 3.12, 27, 29 ir 60 punktų nuostatomis, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas dėl pareiškėjo NMA pateiktos Paramos paraiškos, o ne dėl Tiesioginių išmokų paraiškos, atsakovas konstatavo nesant teisinio pagrindo skirti pareiškėjui Įgyvendinimo taisyklių 8.1 punkte nustatytą vienkartinę miško įveisimo išmoką, o dėl pareiškėjo teisės gauti Įgyvendinimo taisyklių 8.3 punkte nustatytą kasmetinę miško priežiūros išmoką Sprendime tiesiogiai nepasisakė.
  8. Dėl procedūrinių teisės normų taikymo teismas, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 38 ir 74 punktų nuostatomis, nustatęs, kad pareiškėjo NMA pateikta Paramos paraiška institucijoje užregistruota 2015 m. liepos 15 d., o NMA neginčija aplinkybės, kad Paramos paraiška buvo pradėta vertinti 2015 m. liepos 17 d., t. y. nelaukiant paraiškų priėmimo termino pabaigos, pažymėjo, kad sprendimas dėl Paramos paraiškos vertinimo turėjo būti priimtas per tris mėnesius nuo Paramos paraiškos užregistravimo dienos, t. y. iki 2015 m. spalio 15 d. Kadangi NMA 2016 m. sausio 20 d. paklausimas pareiškėjui buvo pateiktas jau pasibaigus sprendimo dėl Paraiškos vertinimo priėmimo terminui, Administravimo taisyklių 38 punkto nuostatos dėl sprendimo priėmimo termino pratęsimo šiuo atveju netaikytinos. Tačiau NMA Sprendimą priėmė 2016 m. vasario 22 d., t. y. daugiau, nei keturis mėnesius praleidusi Administravimo taisyklių 38 punkte nustatytą paramos paraiškos vertinimo terminą. Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo taisyklių 57 punkte nustatytas sprendimo dėl miško įveisimo išmokos išmokėjimo terminas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes Sprendimas priimtas ne dėl Įgyvendinimo taisyklių 8.1 punkte nustatytos išmokos pagal Paramos paraišką skyrimo, o dėl Paramos paraiškos vertinimo. Teismas pažymėjo, kad NMA nurodytos Sprendimo priėmimo termino praleidimą nulėmusios aplinkybės (didelis darbo krūvis bei naujo paramos paraiškų teikimo laikotarpio sudėtingumas) nelaikytinos objektyviomis, nuo atsakovo valios nepriklausančiomis priežastimis ir pažeidžia gero viešojo administravimo principą, tačiau nustatytas procedūrinių teisės normų reikalavimų pažeidimas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą. Praleistas Sprendimo priėmimo terminas nesuvaržė pareiškėjo galimybės teisės aktuose nustatyta tvarka ginčyti Sprendimą. Byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad termino priimti Sprendimą praleidimas kitu būdu neigiamai paveikė / galėjo paveikti pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.
  9. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad NMA Sprendimu pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui paramą pagal Paramos paraišką Administravimo taisyklių 3 punkte nustatytu pagrindu. Ši Sprendimo dalis yra aiškiai motyvuota ir pagrįsta, todėl teisinio pagrindo pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais ją naikinti nėra.
  10. Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą teismas pažymėjo, jog, kadangi konstatuota, kad ginčijamo atsakovo Sprendimo dalis, kuria atsisakyta skirti pareiškėjui paramą pagal Paramos paraišką Administravimo taisyklių 3 punkte nustatytu pagrindu, yra teisėta ir pagrįsta, o Sprendimo dalies, kuria atsisakyta skirti pareiškėjui paramą pagal Paramos paraišką Įgyvendinimo taisyklių 27 punkte nustatytu pagrindu, panaikinimas galutinio Paramos paraiškos vertinimo rezultato nekeičia, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad NMA Sprendimu nepagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui paramą pagal Paramos paraišką, taigi nagrinėjamu atveju nenustatyti neteisėti atsakovo NMA veiksmai (neveikimas), dėl ko nėra ir valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos bei pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę žalą ir priteisti palūkanas. Teismo vertinimu, šiuo atveju kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.
  11. Patenkinęs pareiškėjo skundą iš dalies, teismas sprendė, kad pareiškėjas pagal jo patenkintų skundo reikalavimų dalį (1/4 skundo reikalavimų) turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. šiuo atveju į jo sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio (kadangi kitų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė) 1/4 dalies atlyginimą. Todėl teismas pareiškėjui iš NMA priteisė 5,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8III.

9

  1. Pareiškėjas G. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo NMA sprendimas paliktas nepakeistas, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovas NMA Paraiškos vertinimo metu (priimdamas Sprendimą) neteisėtai naudojo pareiškėjo 2015 m. spalio 28 d. pateiktą informaciją (želdinamų medžių rūšių pagrindinius miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus ir želdinamų medžių įsigijimo dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą Nr. NEM 0109512 bei sodmenų gabenimo važtaraštį MDL Nr. 00762)) kitam po Paraiškos vertinimo (pasibaigus Administravimo taisyklių 38 punkte numatytam vertinimo terminui, t. y. 2015 m. spalio 15 d.) skirtam etapui, taip pažeisdamas Administravimo taisyklių 35 ir 45 punktus bei Įgyvendinimo taisyklių 16 punktą. Kadangi pareiškėjo Paramos paraiška jos pateikimo dieną atitiko visus reikalavimus ir NMA prieštaravimų po atlikto vertinimo taip pat nepareiškė, laikytina, kad pirmasis Paraiškos vertinimas buvo užbaigtas. Tai patvirtina ir tai, jog teismas panaikino Sprendimo dalį dėl Įgyvendinimo taisyklių 27 punkto taikymo. Todėl neaišku, kodėl buvo sprendžiami miško įveisimo išmokos išmokėjimo klausimai, nes pagal Įgyvendinimo taisyklių 57 punktą sprendimas dėl miško įveisimo išmokos išmokėjimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai yra atliktas paramos paraiškos tinkamumo vertinimas ir paraiška pripažįstama tinkama paramai gauti, t. y. pareiškėjui tapus paramos gavėju.
    2. Nepagrįstai ilgas Paraiškos vertinimas šiuo atveju taip pat patvirtina, kad NMA per šį laikotarpį nepateisinamai vengė atlikti savo pareigas, ieškojo bet kokių formalių Paraiškos atmetimo priežasčių. Ministerija taip pat nevykdė savo kontrolės pareigų ir pažeidė Administravimo taisyklių 5 punktą. Taip buvo pažeistos pagrindinės procedūros, dėl ko buvo pažeistos ir pareiškėjo teisės. Teismas šių aplinkybių iš esmės netyrė ir dėl jų nepasisakė, apsiribodamas tik faktinių aplinkybių išdėstymu, jų nevertindamas, bei bendro pobūdžio teisės normų paminėjimu.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir neįvertino esminių pareiškėjo skundo argumentų, t. y. to, kad NMA Sprendimas priimtas neatlikus Administravimo taisyklių 73 punkte nurodytų veiksmų. Tokiu būdu teismas nevisapusiškai ištyrė bei įvertino šiai administracinei bylai reikšmingas aplinkybes. Kyla klausimas dėl sprendimo atitikties asmenų lygybės principui, kadangi vienam pareiškėjui miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, o kitam – ne.
  2. Atsakovai NMA ir Lietuvos valstybė, atstovaujama NMA, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kadangi pareiškėjas Paraišką pateikė 2015 m. liepos 15 d., o išlaidos už miško įveisimą pagal PVM sąskaitą faktūrą NEM Nr. 01-09512 patirtos iki Paraiškos pateikimo dienos, t. y. 2015 m. balandžio 9 d., jos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 punktu. Šiuo atveju NMA, priimdama Sprendimą, visiškai teisėtai ir pagrįstai nesivadovavo Administravimo taisyklių 73 punkto nuostatomis, nes visos pareiškėjo iki Paraiškos pateikimo patirtos išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti.
    2. Teismui patvirtinus, kad NMA tinkamai vadovavosi Administravimo taisyklių 3 punkto nuostatomis ir pripažinus pareiškėjo patirtas miško įveisimo išlaidas netinkamomis finansuoti pagal Paramos paraišką, teismas neprivalėjo vertinti NMA veiksmų administruojant pareiškėjo Paramos paraišką Administravimo taisyklių 73 punkto pagrindu.
    3. Pareiškėjas, atlikdamas miško įveisimo darbus ir patirdamas išlaidas anksčiau nei pateikė Paraišką, turėjo prisiimti ir riziką, kad išlaidos, patirtos prieš Paraiškos pateikimą, nebus finansuojamos.
  3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Ministerijos nuomone, teismas teisingai įvertino visas aplinkybes ir padarė išvadą, kad NMA, atlikdama Paraiškos tinkamumo skirti paramą vertinimą, pagrįstai nusprendė pareiškėjo iki Paraiškos pateikimo patirtas miško įveisimo išlaidas pripažinti netinkamomis finansuoti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes administracinė byla iškelta 2016 m. kovo 29 d.
  2. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo G. V. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. KV-241 (10.6.1E) dalį, kuria vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 punktu atsisakyta skirti paramą pareiškėjui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“, teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas mišką, už kurio įveisimą siekė gauti vienkartinę kompensaciją pagal Įgyvendinimo taisyklių 8.1 punktą, įveisė 2015 m. balandžio mėnesį, t. y. iki Paramos paraiškos pateikimo, Įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo ir Paramos paraiškų pagal Programos priemonę teikimo pradžios. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 60 straipsnio 2 dalimi, pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas tinkamomis finansuoti gali būti pripažintos tik tos Programos priemonės išlaidos, kurios patirtos po Paramos paraiškos patvirtinimo, o pareiškėjo Paramos paraiškos pateikimo metu (2015 m. liepos 15 d.) Įgyvendinimo taisyklėse nebuvo reglamentuojamas atvejis, kai miškas įveisiamas prieš Paramos paraiškos pateikimą.
  4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija minėtų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, tačiau nurodo, kad atsakovas, atlikdamas jo Paraiškos vertinimo procedūrą, pažeidė Administravimo taisyklių 35 ir 45 punktus bei Įgyvendinimo taisyklių 16 punktą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas be jokio teisėto pagrindo sprendė miško įveisimo išmokos išmokėjimo klausimą, kai pagal Įgyvendinimo taisyklių 57 punktą sprendimas dėl miško įveisimo išmokos išmokėjimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai atliktas paraiškos tinkamumo vertinimas ir paraiška pripažįstama tinkama paramai gauti, t. y. pareiškėjui tapus paramos gavėju. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo esminių skundo argumentų, jog NMA sprendimas priimtas neatlikus Administravimo taisyklių 73 punkte nurodytų veiksmų, nes tinkamumo skirti paramą vertinimą atlieka NMA pagal Administravimo taisyklių 62–77 punktus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad 2015 m. spalio 15 d. turėjo būti baigta vertinti jo pateikta Paraiška, jis turėjo tapti paramos gavėju ir įgyti projekto vykdytojo teises ir pareigas, o atsakovas neturėjo teisėto pagrindo atsižvelgti į jo pateiktus papildomus dokumentus 2015 m. spalio 28 d.
  5. Aptarti apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes atsakovas pagrįstai ir teisėtai nepripažino pareiškėjo paramos pagal Programos priemonę gavėju ir informavo pareiškėją, kad jam nebus skiriama parama pagal Programos priemonę, pagal kurią parama galėtų būti skiriama už miško įveisimą per tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo paraiškos pateikimo dienos (tokia nuostata buvo įtvirtinta ir pareiškėjo Paraiškos VIII dalies „Pareiškėjo deklaracija“ 13 punkte).
  6. Įvertinus pareiškėjo pateiktoje Paraiškoje ir kartu su Paraiška pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis, pateiktus papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas pateikė Paraišką po to, kai jau buvo įveisęs mišką ir patyręs išlaidas, darytina išvada, jog pareiškėjas, teikdamas Paraišką, siekė, kad būtų apmokėtos išlaidos, patirtos įveisiant mišką iki Paraiškos pateikimo. Todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi Administravimo taisyklių 3 punktu, kuriame nustatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos – išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos, pagrįstos ir ne didesnės už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas, patirtos ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo NMA dienos, ir nustatė, kad pareiškėjo patirtos išlaidos už miško įveisimą iki Paramos paraiškos pateikimo negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti išlaidomis.
  7. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas, teikdamas Paraišką, jau yra patyręs išlaidas už miško įveisimą ir nesiekia įveisti miško per artimiausius miško želdinimo sezonus, pareiškėjo nurodomos patirtos išlaidos nėra tinkamos finansuoti, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui negali būti skiriama parama pagal Priemonės programą ir Įgyvendinimo taisykles, t. y. tokia parama, kurią siekė gauti pareiškėjas, negali būti jam teikiama.
  8. Administravimo taisyklių 10.7 punkte nustatyta, kad NMA atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus, išlaidų tinkamumą, atlieka paramos paraiškų atrankos vertinimą, tikrina pateiktos informacijos teisingumą <...>, ir, vadovaudamasi Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse numatyta tvarka, teikia jas vadovaujančiajai institucijai; priėmusi sprendimą dėl projektų atrankos <…>, apie šį sprendimą informuoja pareiškėjus <…> (10.8 p.); informuoja galimus pareiškėjus <…> apie paramos paraiškų priėmimo terminus, paramos paraiškų <…> vertinimą, jų administravimą, paramos paraiškų atitiktį paramos administravimą reglamentuojantiems Europos Sąjungos ir nacionaliniams teisės aktams, paramos gavėjų įsipareigojimus, jų vykdymą, patikrinimus ir kitus paramos administravimo klausimus (10.25 p.). NMA atlieka paramos paraiškų vertinimą (Administravimo taisyklių 46.1–46.6 p.). Pagal Administravimo taisyklių 39 punktą paramos paraiškų vertinimą sudaro trys dalys: administracinės atitikties tikrinimas; atrankos vertinimas (kai taikoma); tinkamumo skirti paramą vertinimas. Administravimo taisyklių 62 ir 63 punktuose nustatyta, kad tinkamumo skirti paramą vertinimą atlieka NMA ir šio proceso metu nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą Programos priemonę, atsižvelgiant į bendrąsias Programos ir Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus.
  9. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti atsakovo veiksmų pagal Administravimo taisyklių 73 punktą, nes pareiškėjas nebuvo pripažintas paramos gavėju, t. y. netapo paramos gavėju ir neįgijo projekto vykdytojo teisių ir pareigų. Tai, kad atsakovas, atlikdamas pareiškėjo pateiktos Paraiškos vertinimą, pažeidė Administravimo taisyklių 38 punkte nustatytą 3 mėnesių paraiškos vertinimo terminą (nustatyta, kad atsakovas sprendimą turėjo priimti 2015 m. spalio 15 d.), pažeidė gero administravimo principą, nekeičia reikalo esmės, t. y. pareiškėjas dėl to neįgijo teisės gauti paramą.
  10. Atsakovo padarytas minėtas pažeidimas taip pat šiuo atveju negali būti pripažintas kaip pagrindas viešajai valstybės atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos (5 130,27 Eur) atlyginimo priteisimo.
  11. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Viešajai atsakomybei nustatyti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).
  12. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008; kt.) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011; kt.). Akcentuotina, kad nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes.
  13. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
  14. Šioje byloje pareiškėjas nėra pateikęs teisiškai pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad tarp minėto atsakovo padaryto pažeidimo ir pareiškėjo nurodomos turtinės žalos, kurią jis apskaičiavo kaip negautą paramą už įveistą mišką, yra priežastinis ryšys, t. y. kad pareiškėjas būtų gavęs vienkartinę kompensacinę išmoką už miško įveisimą, jei atsakovas, laikydamasis Administravimo taisyklių 38 punkte nustatyto 3 mėnesių paraiškos vertinimo termino, būtų įvertinęs pareiškėjo Paraišką.
  15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su Įgyvendinimo taisyklių 26.3 punkte nustatytu paramos skyrimo ribojimu (savaime mišku apaugusioje (kai papildomai želdinti nereikia) žemėje miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų). Šie argumentai nesudaro pagrindo pripažinti visiškai neteisėtu atsakovo Sprendimą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, nes byloje nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas gauti miško įveisimo išmokas pagal Programos priemonę, pateikė NMA Įgyvendinimo taisyklių 3.11 punkte nustatytą Paramos paraišką, tačiau ne šių taisyklių 3.12 punkte nustatytą Tiesioginių išmokų paraišką. Atsakovo Sprendimas priimtas dėl pareiškėjo Paramos paraiškos, o ne dėl Tiesioginių išmokų paraiškos, atsakovas Sprendime nustatė, kad nėra teisinio pagrindo skirti pareiškėjui Įgyvendinimo taisyklių 8.1 punkte nustatytą vienkartinę miško įveisimo išmoką, nepasisakė dėl pareiškėjo teisės gauti Įgyvendinimo taisyklių 8.3 punkte nustatytą 12 metų mokamą kasmetinę kompensacinę išmoką už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą.
  16. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 57 straipsnio 6 dalies, 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies nustatytų reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjo G. V. (G. V.) apeliacinį skundą atmesti.

15Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai