Byla 2A-692-510/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovui R. Ž., jo atstovei advokatei I.Andriuškevičienei, atsakovės atstovui advokatui A.Kalyčiui, valstybės institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, Lazdijų rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei D.Gorochovenkienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Ž., atsakovės N. Ž. bei trečiojo asmens M. Ž. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8-780/2008 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei N. Ž. ir atsakovės N. Ž. priešieškinį ieškovui R. Ž. su trečiuoju asmeniu M. Ž. ir institucija, duodančia išvadą, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, įpareigojimo gyventi skyrium, turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas R. Ž. ieškiniu (2t., b.l.123-128) prašė teismo: santuoką, sudarytą tarp R. Ž. ir N. Ž., ( - )Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 124, nutraukti dėl atsakovės kaltės; nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų: dukters S. Ž., ( - ), ir sūnaus Ž. Ž., ( - ), gyvenamąją vietą su motina N. Ž.; nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais sekančiai: du kartus per mėnesį R. Ž. leisti pasiimti vaikus penktadienį nuo 19 val. ir pristatyti jų motinai iki sekmadienio 19 val., leisti pasiimti vaikus pusę jų mokyklinių atostogų laiko bei metinių švenčių: Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, naujųjų metų, Tėvo dienomis, konkretų laiką iš anksto suderinus su atsakove; nustatyti, kad ieškovas suteikė išlaikymą iki pilnametystės dukrai S. Ž., ( - )., konkrečia pinigų suma, t.y. 15000 Lt, skirtų vaiko išlaikymui; nustatyti, kad sūnui Ž. Ž., ieškovas teiks išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, pervedant šias išmokas vaiko motinai; bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip: atsakovei priteisti 2000 Lt vertės automobilį ( - ) v/n ( - ) ieškovui priteisti 1000 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkantį automobilį; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti permokėtą žyminį mokestį, nes ieškovas atsiima reikalavimą dėl 15000 Lt priteisimo, jei atsakovė su tuo sutinka.

3Ieškinys grindžiamas sekančiai išvardintais motyvais. ( - ) Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovo ir atsakovės santuoka, ( - ). Abiems ši santuoka yra antra. Pirmoje santuokoje ieškovas turi nepilnametį sūnų G. Ž., ( - ), o atsakovė iš pirmos santuokos turi dukterį S., kurią po sudarytos santuokos ieškovas įsivaikino. Su atsakove ieškovas turi vieną bendrą biologinį vaiką sūnų Ž. Ž., ( - ). Atsakovė nederino savo poreikių su šeimos poreikiais. Atsakovė Kalvarijos muitinėje esančiame kavinėje-bare „Orija“ dirbo barmene kas trečią parą. Iš darbo grįždavo pagiringa. Atsakovė buvo neištikima ieškovui, apie tai ieškovas sužinodavo iš pažįstamų, iš jo buvusių bendradarbių bei pačios atsakovės pasakojimų. Būtent dėl atsakovės neatsakingo elgesio, jos lengvabūdiško požiūrio į šeimą pradėjo kilti nesutarimai. Atsakovė nuteikinėjo prieš ieškovą vaikus, neleido prisidėti prie jų auklėjimo. Paprašiusi teismą skirti susitaikymo terminą byloje, atsakovė siekė ne susitaikymo, bet laiko, per kurį galėtų pasisavinti ir iššvaistyti vaiko išlaikymui skirtus ieškovo sumokėtus 15 000 Lt. Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi šalys sutarė, kad 15000 Lt bus skirti S. išlaikymui iki jos pilnametystės, tačiau vėliau atsakovė nurodė, kad neturi lėšų vaikų išlaikymui, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis nurodydama, kad ieškovo išmokėta 15 000 Lt suma buvo skirta kitiems poreikiams. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė neigė gavusi vaiko išlaikymui 15000 Lt ir nurodė, kad ieškovas neteikia išlaikymo vaikams, nors faktiškai jis tai darė. Atsakovė beveik visą santuokos laikotarpį nedirbo, ieškovas šeimą išlaikė pagrinde vienas. Atsakovės mokymosi laikotarpiu ieškovas prižiūrėjo vaikus, tam tikslui buvo naudojamos šeimos lėšos. Teismui pateiktoje 2007 m. sausio 1 d. Lazdijų rajono policijos komisariato išduotoje charakteristikoje pažymima, kad ieškovas yra aukštesniojo išsilavinimo, vidaus tarnyboje ištarnavęs šešiolika metų. 2006 m. rugpjūčio 4 d. ieškovui buvo suteikta III kvalifikacinė kategorija. Tarnybinių nuobaudų niekuomet neturėjo ir neturi. Atsakovės tvirtinimas, kad ieškovas vartoja fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje yra nepagrįstas. Atsakovės pateiktos medicininių dokumentų kopijos negali būti įrodymais byloje, nes išrašai neidentifikuoti (nėra kortelės savininko).

4Ieškovas pažymėjo, kad atsakovės reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą konkrečiame gyvenamajame name prieštarauja CK 3.174 straipsnio nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, todėl toks atsakovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovas neprieštaravo, jog teismas nustatytų vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, jei taip vaikų interesai bus geriau apsaugoti. Ieškovas prašė teismą nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką, kad jis galėtų ne tik matytis su vaikais, bet ir dalyvauti jų auklėjime, šią ieškovo teisę atsakovė visiškai ignoruoja.

5Dėl vaikų išlaikymo ieškovas nurodė, kad atsakovė yra sveika ir darbinga, ji gali dirbti pilną darbo dieną ir gauti LR Vyriausybės nustatytą minimalią algą, kuri yra 700 Lt per mėnesį. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovė dirba kavinėje pilną darbo etatą, tačiau darbdavys, siekdamas sumažinti mokesčius valstybei, dokumentuose galimai nurodo nepilną darbo laiką. Ieškovė gauna darbo užmokestį vokelyje, taip pat turi pajamas, gaudama arbatpinigius, kurios prilygsta dar vienam darbo užmokesčiui. Vaikų poreikiai iki šiol buvo pilnai patenkinti, teikiant mažesnį išlaikymą. Atsakovės pateikti dokumentai apie naujų baldų įsigijimą įrodo aplinkybę, kad jos materialinė padėtis yra gera ir ji turi lėšų naujų nebūtinų daiktų įsigijimui, nes daug būtinų daiktų išsikeldama pasiėmė. Ieškovo pajamos yra apie 1500 Lt per mėnesį. Ieškovas turi tris išlaikytinius, tuo tarpu atsakovė turi tik du išlaikytinius. Išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis. Priteisus ieškovei didesnį išlaikymą nukentės ieškovo 17 metų sūnaus G. Ž. poreikiai, kurie yra žymiai didesni, nes kitų mažamečių dviejų vaikų. Ieškovas nekilnojamųjų daiktų neturi, brangaus turto taip pat neturi. Vaiko išlaikymui kas mėnesį ieškovas moka po 200 Lt. Remiantis sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas sumokėjo atsakovei 15000 Lt. Ieškovas sutinka, kad šios lėšos būtų priteistos S. Ž. išlaikymui iki jos pilnametystės, kaip tai nustato CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Nuo 2008 metų vasario 1 dienos iki 2011 metų spalio 10 dienos padalijus šią išmoką iš 44 mėnesių, likusių iki pilnametystės, vienam mėnesiui tenka 341 Lt suma. Įvertinus aplinkybę, kad iki nurodytos datos ieškovas vykdė teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir teikė išlaikymą, taip pat įvertinus tai, kad atsakovė vaiko išlaikymui papildomai iš valstybės gauna 52 Lt ir pati prisideda prie vaiko išlaikymo, siūloma vaiko išlaikymo forma ir dydis pilnai atitinka vaiko būtinus materialinius poreikius. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ieškovas prašė teismo 2000 Lt vertės automobilį ( - ) valstybinis numeris ( - ) įregistruotą atsakovės vardu palikti atsakovei, o ieškovui priteisti ½ automobilio vertės, t.y. 1000 Lt piniginę kompensaciją. Tuo tarpu atsakovės teigimu ieškovui priteistino traktoriaus „Belorus“ jie net neturi. Ieškovas nesutiko su atsakovės reikalavimu nustatyti uzufruktą į gyvenamąsias patalpas, esančias Kuklių kaime, nuosavybės teise priklausančias ieškovo motinai M. Ž., nes šis reikalavimas prieštarauja CK 3.84 straipsnio 4 daliai. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovės reikalavimu priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovas pažymėjo, kad neturtinė žala padaryta jam, nes šeima iširo ne dėl jo, bet dėl atsakovės kaltės.

6Atsakovė priešieškiniu (2t., b.l.76-82) prašė teismo: nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės ( - ) Lazdijų raj. CM skyriuje sudarytą santuoką, ( - ), dėl ieškovo kaltės; nutraukus santuoką palikti atsakovei santuokinę Ž. pavardę; nustatyti atsakovei bei nepilnamečiams vaikams S. Ž. bei Ž. Ž. uzufruktą į šeimos gyvenamąją patalpą, esančią Kuklių kaime, Lazdijų rajone, gyvenamajame name, ( - ), iki nepilnametis sūnus – Ž. Ž. sulauks pilnametystės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, gyvenamajame name, ( - ); įpareigoti ieškovą po santuokos nutraukimo gyventi skyrium nuo buvusios sutuoktinės bei nepilnamečių vaikų ir iškeldinti ieškovą iš šeimos gyvenamosios patalpos, ( - ); priteisti iš ieškovo S. Ž. ir Ž. Ž. išlaikymui iki kiekvieno jų pilnametystės, kiekvienam po 650 Lt dydžio kasmėnesines periodines išmokas, sumokant jas į atsakovės sąskaitą; padalinti santuokoje įgytą turtą- automobilį Audi 100 priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui - asmeninės nuosavybės teise traktorių „Belorus“; priteisti atsakovei iš ieškovo 10 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti ir visas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu.

7Atsakovė priešieškinį grindė toliau išdėstytais motyvais. Ieškovas nepateikė jokių atsakovės neištikimybę pagrindžiančių aplinkybių bei įrodymu. Dėl atsakovės pareigų vykdymo nėra jokių darbdavio nusiskundimų, ji sąžiningai ir atsakingai atlieka savo tiesiogines darbo pareigas. Tai patvirtina teismui kartu su priešieškiniu pateikiama darbdavio išduota N. Ž. charakteristika. Atsakovė visomis išgalėmis prisideda prie šeimos išlaikymo, yra atidi ir rūpestinga mama bei žmona. Atsakovė vienintelė dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą. Dėl ieškovo psichologinio spaudimo bei smurto tapo akivaizdu, jog bendras gyvenimas nėra galimas. Ieškovo atsainus požiūris į šeimyninį gyvenimą, neprisidėjimas prie vaikų auklėjimo, moralinės paramos ir pagarbos stoka, pasireiškianti nepagrįstu pavydu, bei jį lydinčiais smurto protrūkiais sutuoktinės ir net mažamečių vaikų atžvilgiu yra netoleruotini, emociškai gniuždantys atsakovę bei ypatingai kenkiantys mažamečių vaikų emociniam ir fiziniam vystymuisi. Apie ieškovo žiaurų elgesį su vaikais yra informuota Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai. Pateikiami medicinos įstaigos išrašai liudija, jog mažametei šalių dukrai S. Ž. dėl ieškovo smurtavimo buvo padaryti stiprūs sumušimai, dėl ko netgi teko kreiptis į medikus. Dėl ieškovo netoleruotino elgesio su mama bei seserimi, įtampos šeimoje, jaunesnysis sūnus taip pat bijo tėčio, nenori su juo bendrauti. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti santuoką iširus dėl ieškovo kaltės.

8Byloje ginčo tarp šalių, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, nėra. Vaikai pageidauja likti su atsakove. 2002 m. rugsėjo 26 d. tarp M. Ž. ir sutuoktinių buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria bylos šalims buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis gyvenamąja patalpa iki 2018 m. birželio 16 d. Sutartis nebuvo nutraukta ir yra galiojanti iki šiol. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6. 189 str. 1 d.), todėl ieškovo teiginys, jog atsakovė su nepilnamečiais vaikais neturi teisės gyventi trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų - M. Ž. priklausančiame name, yra nepagrįstas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog be turto, priklausančio nuosavybės teise vienam ar abiems sutuoktiniams, prie šeimos turto priskiriama ir turtinė teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (CK 3.84 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teisė, naudotis šeimos gyvenamąja patalpa, įtvirtinta CK 3.84 straipsnio 4 dalyje, yra laikoma šeimos turtu, o sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas), kuris nustatomas iki vaikai sulaukia pilnametystės (CK 3.86 str. 2 d.), todėl atsakovė prašė teismą nustatyti panaudos uzufruktą N. Ž. bei jos vaikams į gyvenamąja patalpą minėtame gyvenamajame name iki jaunesnysis nepilnametis sūnus Ž. Ž. sulauks pilnametystės. Dėl nepateisinamo ieškovo elgesio atsakovės ir nepilnamečiu vaiku atžvilgiu, ieškovė nurodė, kad yra pagrindas, nutraukus santuoka, įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo buvusios šeimos.

9Dėl vaikų išlaikymo ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į faktinę situaciją, vaikų išlaikymui reikalingų lėšų suma sudaro ne mažiau kaip po 800 Lt per mėnesį. Kadangi iš pateikiamų pažymų matyti, jog atsakovės vidutinės per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 478 Lt, atsakovės dalis vaikų išlaikyme gali sudaryti 1/5 dalį kiekvienam vaikui skiriamame išlaikyme, t.y. skiriant po 150 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Todėl iš ieškovo priteistinos kasmėnesinės, periodinės 650 Lt dydžio piniginės išmokos kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Aplinkybė, jog ieškovas turi išlaikyti sūnų iš pirmosios savo santuokos, negali būti pagrindu vengti visomis išgalėmis prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.) Šiuo metu, ieškovas vengia lygiaverčiai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, ignoruoja pareigą užtikrinti gyvenamąją patalpą vaikams, neteikia tinkamos finansinės paramos. Be to, aplinkybės, jog ieškovo kaltė, dėl santuokos iširimo pasireiškė santuokine neištikimybe bei fiziniu smurtu atsakovės ir mažamečių vaikų atžvilgiu, liudija, jog atsakovė patyrė itin didelius dvasinius sukrėtimus. Todėl, atsižvelgiant į ieškovo kaltę įrodančių veiksmų pobūdį, yra pagrindas neturtinės žalos priteisimui.

10Lazdijų rajono apylinkės teismas (2t., b.l.143-154) 2008 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1998 m. lapkričio 20 d. Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 124 tarp ieškovo ir atsakovės nutraukė dėl ieškovo kaltės; santuoką nutraukus ieškovui ir atsakovei paliko santuokines pavardes; nustatė nepilnamečių vaikų S. Ž. ir Ž. Ž. gyvenamąją vietą su motina N. Ž.; nustatė atsakovei bei nepilnamečiams vaikams terminuotą panaudos uzufruktą naudotis trečiajam asmeniui M. Ž. nuosavybės teise priklausančiu namu, esančiu Kuklių kaime, Lazdijų rajone, kurio unikalus Nr. 5996-1006-8018, iki nepilnametis sūnus Ž. Ž. sulauks pilnametystės; įpareigojo ieškovą po santuokos nutraukimo gyventi skyrium nuo buvusios sutuoktinės bei nepilnamečių vaikų ir iškeldinti ieškovą iš šeimos gyvenamosios patalpos – minėto namo; nustatė bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: du kartus per mėnesį tėvui leisti pasiimti vaikus penktadienį nuo 19 val. ir pristatyti jų motinai iki sekmadienio 19 val., leisti pasiimti vaikus pusę jų mokyklinių atostogų laiko bei metinių švenčių: Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, naujųjų metų, Tėvo dieną, konkretų laiką iš anksto suderinus su atsakove ir jeigu vaikai kiekvieną kartą nustatytu laiku sutinka būti paimti iš motinos; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui Ž. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 465 Lt iki jo pilnametystės, šias lėšas mokant į vaikų motinos asmeninę sąskaitą; pripažino, kad ieškovas suteikė dalį išlaikymo nepilnametei dukrai S. Ž., t.y. 15 000 Lt; priteisė iš ieškovo likusią išlaikymo dalį nepilnametei dukrai S. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 205 Lt iki jos pilnametystės, šias lėšas mokant į vaikų motinos asmeninę sąskaitą; kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė išlaikymą išieškoti vaikų motinai nuo ieškinio priėmimo dienos - 2006 m. gruodžio 28 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise; padalino santuokoje įgytą turtą ir atsakovei priteisė asmeninėn nuosavybėn automobilį „Audi 100“ valstybinis numeris ( - ) priteisė ieškovui iš atsakovės 750 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tenkantį automobilį, 82 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 19 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; iš ieškovo atsakovei - 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 260 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

11Teismas, įvertinęs byloje patiektus įrodymus, darė išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi atsakovė ieškovo kaltę įrodė, o ieškovas atsakovės kaltės neįrodė, kadangi kaltu sutuoktinio elgesiu gali būti laikomas ne bet koks sutuoktinio pareigų pažeidimas, o tik pažeidimas iš esmės, t.y. sutuoktinio pareigų visiškas nevykdymas, visiškas neprisidėjimas prie šeimos poreikių tenkinimo ir panašiai. Tokių aplinkybių teismas nenustatė, o ieškovo vertinimai dėl atsakovės sutuoktinės pareigų atlikimo tinkamumo tėra skirtingas jo požiūris į šias pareigas ir jų vykdymą, bet ne jų pažeidimas iš esmės. Todėl ieškinį, dalyje dėl santuokos nutraukimo esant atsakovės kaltei, teismas atmetė. Teismas pripažino, kad atsakovė taip pat neįrodė, jog ieškovas yra kaltas dėl to, kad iš esmės pažeidė savo sutuoktinio pareigas auklėdamas vaikus ir rūpindamasis šeimos poreikiais. Vaikai šeimoje auklėjami tėvų susitarimu ir tai, kad jų auklėjime vienas iš tėvų dalyvauja daugiau, ilgesnį laiką praleidžia su vaikais, dažniau veda juos pas gydytoją, dažniau dalyvauja kituose vaikų renginiuose, nereiškia, kad kitas iš tėvų savo pareigą iš esmės pažeidinėja. Pati atsakovė neneigė, kad ieškovas vaikus ir pats vesdavo pas gydytojus, sūnų vesdavo į darželį, iki sūnaus gimimo ir su dukra sutardavo. Todėl vėlesnis tėvo nesutarimas su dukra ir šio nesutarimo pasekmėje sumažėjęs bendravimas su vaikais nėra esminis tėvo pareigos pažeidimas, nulėmęs santuokos iširimą. Ieškovas lojalumo pareigos iš esmės nepažeidė ir rūpindamasis šeimos poreikiais, kadangi jis buvo pagrindinis šeimos maitintojas, iš jo gaunamo darbo užmokesčio didžiąją dalį santuokinio gyvenimo pragyveno šeima, jis nevengė išlaikyti visą šeimą, netenkindavo vien tik savo poreikių. Tačiau teismas pripažino, kad byloje esančių įrodymų pakako ieškovo neištikimybei ir jo smurtui prieš šeimos narius pagrįsti. Atsakovės ir jos dukros paaiškinimai dėl ieškovo neištikimybės papildė vienas kitą, jos, skirtingai nei ieškovas, nurodė konkrečius ieškovo neištikimybės atvejus, o pats ieškovas teisme jų neneigė, todėl teismas pripažino ieškovo neištikimybę įrodyta. Teismas pripažino įrodytu ir ieškovo naudotą smurtą prieš atsakovę ir jų dukrą. Atsakovės paaiškinimus dėl ieškovo naudoto smurto prieš ją ir dukrą patvirtino tiek kiti šeimos nariai, tiek apklausti liudytojai. Nustačius, kad ieškovas buvo neištikimas ir žiauriai elgėsi su šeimos nariais, teismas preziumavo, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl priešieškinį, dalyje dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei, teismas tenkino. Teismas, atsižvelgęs į tėvų elgesį su vaikais ir savo pareigų atlikimą auklėjant vaikus iki šiol, į pačių vaikų norą, į paties ieškovo pripažinimą, kad vaikams geriau gyventi su jų motina, ieškinio ir priešieškinio reikalavimus šioje dalyje tenkino ir vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, kadangi tai atitiko nepilnamečių vaikų interesus. Atsižvelgdamas į principą, kad negalima vaikų versti bendrauti su tėvais prieš jų valią ir norą, nes tai neatitiktų vaikų interesų, teismas sutiko su atsakovės prašymu į bendravimo tvarką įtraukti sąlygą, jog ši tvarka būtų taikoma tik jeigu vaikai kiekvieną kartą nustatytu laiku sutinka būti paimti iš atsakovės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė į gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, kad šią vaikų teisę šalys pačios tinkamai užtikrino iki šios bylos iškėlimo ir parduodant ieškovui priklausiusį butą sudarė su trečiuoju asmeniu M. Ž. panaudos sutartį. Tokiu būdu ne tik faktiškai, bet ir teisiškai užtikrino vaikų interesus ir teisę į gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais ir be uzufrukto turi teisę gyventi trečiajam asmeniui M. Ž. nuosavybės teise priklausančiame name, kadangi tokią teisę jai suteikia minėtoji panaudos sutartis, kuri nėra pripažinta negaliojančia ir sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Todėl atsižvelgiant į tai, kad tarp šios bylos šalių ir trečiojo asmens yra susiklostę panaudos sutartiniai teisiniai santykiai ir atsižvelgus į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus turėti gyvenamąjį būstą, kaip normaliam vystymuisi būtiną garantą, atsakovės reikalavimą teismas tenkino. Teismui nustačius panaudos uzufruktą ir siekiant sudaryti saugias, normaliam vystymuisi būtinas sąlygas gyventi vaikams, teismas ieškovą įpareigojo gyventi skyrium nuo atsakovės ir vaikų jį iškeldinant iš šeimos gyvenamosios patalpos. Be to, pats ieškovas sutiko, kad dėl jų santykių su atsakove, gyventi po vienu stogu nėra galimybės. Būtinybę gyventi skyrium nuo smurtaujančio ieškovo pabrėžė ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė. Nors šis įpareigojimas ir kitos gyvenamosios vietos neturinčio ieškovo iškeldinimas ir pažeis jo interesus, tačiau teismas manė, kad dar blogiau būtų palikti du nepilnamečius vaikus be teisinių garantijų turėti jų poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą. Atsakovė pateiktiems paskaičiavimams, susijusiems su nepilnamečių vaikų išlaikymu pagrįsti, nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių šių paskaičiavimų pagrįstumą. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad vienam vaikui per mėnesį išlaikyti reikia būtent 800 Lt. Teismas vaikų poreikius nustatė pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą orientacinį kriterijų, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2008 m. sausio 1 d. ši suma sudaro 668,48 Lt atskaičius mokesčius (800 Lt be mokesčių). Atsižvelgiant į nuolatinę infliaciją suapvalinus šią sumą, teismas pripažino, kad vieno vaiko poreikius atitinka 700 Lt suma per mėnesį. Ieškovo pajamos, atskaičius mokesčius, nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 1869,11 Lt, o atsakovės apie 880 Lt. Teismas laikė, kad ieškovas gaudamas dvigubai didesnes pajamas nei atsakovė, atitinkamai didesne dalimi turi prisidėti ir prie vaikų išlaikymo, todėl vienam vaikui išlaikyti jis turi skirti po 465 Lt per mėnesį (2/3 dalys iš 700 Lt). Be to, teismas pripažino, kad šios bylos nagrinėjimo metu ieškovo 15 000 Lt, pervesti į atsakovės sąskaitą, yra šalių dukros išlaikymui skirta dalis, sumokėta konkrečia pinigų suma (CK 3.196 str. 1 d. 2 p.) ir jo prievolė teikti išlaikymą dukrai iš dalies yra įvykdyta. Teismas nurodė, kad išankstinis pinigų sumokėjimas iki sutarties patvirtinimo buvo pačios sutarties sąlyga, sulygta abiejų šalių ir įvykdyta. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, kadangi šalys neįrodinėjo netinkamo išlaikymo fakto iki civilinės bylos iškėlimo. Todėl iš ieškovo priteistina tik 205 Lt kasmėnesinė suma. Teismas pažymėjo, jog nėra jokių įrodymų, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso traktorius, todėl jis prie dalintino turto nepriskiriamas. Kito dalintino turto šalys neturi. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, automobilį ( - ) v/n ( - ) teismas priteisė atsakovei. Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė savo nurodytos 2000 Lt automobilio vertės, o atsakovė teismui pateikė 2006 metų šeimos deklaraciją, kurioje automobilio vertė nurodoma 1500 Lt. Nesant jokių kitų objektyvių automobilio vertės įrodymų teismas pripažįsta, kad atsakovei tenkančio automobilio vertė yra 1500 Lt. Teismas preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), todėl ieškovui priteisė 750 Lt kompensacija už atsakovei tenkantį automobilį (CK 3.117 str. 3 d.). Teismas nurodė, kadangi santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, iš jo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas ieškovei (CK 3.70 str. 2 d.). Šalys santuokoje išgyveno devynis metus. Ieškovės dvasiniai išgyvenimai dėl ieškovo elgesio nebuvo vienkartiniai, ji jautė pažeminimą dėl ieškovo neištikimybės, jo smurto, išgyveno dėl dukros, kuriai namuose dėl ieškovo elgesio nebuvo tinkamų sąlygų, kurias turi turėti vaikas šeimoje. Tenkindamas šį ieškinio reikalavimą, teismas atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovė pragyvena tik iš darbo užmokesčio, kuris, atsižvelgiant į šiuo sprendimu iš jo priteistiną išlaikymą vaikams ir turimą įsipareigojimą bankui, leidžia tenkinti tik būtinus poreikius. Be to, įpareigojus ieškovą gyventi skyrium ir iškeldinus iš namo, kuriame jis gyvena, jo turtinė padėtis dar pablogės. Jei teismas priteistų visą prašomą sumą, tai ieškovo turtinė padėtis pasidarytų dar sunkesnė, todėl priteistinos neturinės žalos sumą teismas mažino ir atsakovei priteisė 5000 Lt (CK 6.250 str.).

12Ieškovas apeliaciniu skundu (3t., b.l.6-13) prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei, neturtinės žalos iš ieškovo priteisimo, išlaikymo vaikams priteisimo, uzufrukto nustatymo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos panaikinti. Šioje dalyje tenkinti ieškinį, priešieškinį atmesti bei priteisti bylai turėtas išlaidas.

13Ieškovas apeliacinį skundą grindžia sekančiai išdėstytomis aplinkybėmis. Teismas nenustatė, kada ir kokie konkretūs veiksmai lėmė šeimos iširimą, o iš esmės vadovavosi subjektyviais atsakovės ir keturiolikmetės dukters S. paaiškinimais, todėl teismas buvo šališkas. Teismas visiškai nevertino trečiojo asmens M. Ž. ir liudytojo I. C. paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu ir nepasisakė, kodėl jų nelaiko įrodymais, taip pat nepašalino prieštaravimų tarp nurodytų asmenų ir atsakovės bei jos dukters paaiškinimų. Atsakovė yra aiškiai suinteresuota bylos baigtimi, siekia sau materialinės naudos, netgi teisminio proceso metu elgėsi nesąžiningai, ieškovą apgaudinėjo. Atsakovė ne kartą yra sakiusi, kad įvaikinimo faktas buvo nustatytas vienu tikslu - gauti iš atsakovo išlaikymą S., kuriai biologinis tėvas išlaikymo neteikė. Teismas nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kurie charakterizavo ieškovą kaip asmenį ir leido pagrįstai laikyti, kad atsakovės ir dukters nurodytos aplinkybės apie smurtą ir neištikimybę yra jų pačių išgalvotos. Įvertinus ieškovo darbo pobūdį ir išduotą tarnybinę charakteristiką nepagrįsta manyti, kad jis, pats būdamas atsakingas už viešąją tvarką ir eilę metų rodantis iniciatyvą užkertant kelią teisėtvarkos pažeidimams, galėjo smurtauti arba žiauriai elgtis. Todėl 2007 m. spalio 1 d. Lazdijų rajono policijos komisariato raštas turi būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Teismas nevertino aplinkybės, kad 2007 m. birželio mėnesį atsakovė paliko šeimą ir su vaikais apsigyveno pas savo tėvus. Ši aplinkybė suponuoja atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo (CK 3.60 str.). Teismas nustatė, kad ieškovas vienas išlaikė visą šeimą, tuo tarpu Sigrida teigė, kad ieškovas mamai neduodavo pinigų maistui pirkti. Šis bei kiti nepilnametės dukters melagingi parodymai duoti su tikslu palaikyti motinos pusę. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nenustatė smurto prieš vaiką fakto, vertindama tai kaip šalių konfliktinių santykių sprendimą. Pažymėtina, kad dukra sveikatos problemų turi nuo mažens, ką patvirtino gydytoja J. P. ir ką įrodo jos medicininė kortelė. Pripažintina, kad galutinai šeima iširo tuomet, kai atsakovė 2007 m. birželio mėnesį pasiėmė daiktus ir persikėlė gyventi su vaikais į savo tėvų namus, esančius Lazdijų m. Ši faktinė aplinkybė nėra paneigta ir ji įrodo, kad kalta dėl šeimos iširimo pripažintina atsakovė. Be to, ieškovas nurodė, kad neturtinė žala atlyginama tik tuomet, jei sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo (CK 3.70 str.). Kuomet atsakovė yra kalta dėl šeimos iširimo, sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, neadekvatus ieškovo turtinei padėčiai. Ieškovas turi tris išlaikomus vaikus, įsiskolinimą banke, neturi būsto, neturi turto. Ieškovas nurodo, kad tarpusavio ginčais padarė žalą vaikams, tačiau ją padarė ne tik ieškovas, bet ir atsakovė. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo ieškovas nurodė, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Dukrai Sigridai 15 000 Lt išlaikymas buvo išmokėtas 2007 m. balandžio 13 d., todėl teisė į Sigridos išlaikymą gali atsirasti tik pilnai išnaudojus vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Sūnui Žilvinui ieškovas teikė išlaikymą savanoriškai, o teismui nustačius laikinąsias apsaugos priemones, mokėjo teismo nustatytą išlaikymą. Įsiskolinimo dėl išlaikymo iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebuvo. Ieškovo teikto išlaikymo dydžio sūnui Žilvinui pilnai pakako jį išlaikyti iki teismo sprendimo dienos. Todėl ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kad išlaikymas vaikams turi būti priteistas nuo 2006 m. gruodžio 28 dienos, t.y. nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo dienos. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad 2006 m. gruodžio mėnesį MMA buvo ne 800 Lt, bet 600 Lt ir tik nuo 2008 m. sausio 1 dienos MMA sudarė 800 Lt. Ieškovas nurodo, kad jo materialinė padėtis yra sunkesnė, nei atsakovės, nes jis turi tris išlaikytinius, tuo tarpu atsakovė turi tik du išlaikytinius. Be to, jis turiu prievolinių įsipareigojimų bankui dėl skolos grąžinimo, o atsakovė įsiskolinimų neturi. Įvertinus šias aplinkybes ieškovo dalis vaikų išlaikyme turi būti mažesnė, nei atsakovės. Teismo sprendimo nepagrįstumą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo patvirtina ir aplinkybė, jog pagal teismo nustatytą išlaikymo sumą atsakovei ir vaikams mėnesiui tektų 626 Lt vienam asmeniui. Tokiu atveju ieškovo mėnesio balansas būtų neigiamas. Dėl uzufrukto nustatymo ieškovas nurodo, kad Kuklių kaime esantis gyvenamasis namas nėra įregistruotas viešajame registre šeimos turtu, jis yra trečiojo asmens M. Ž. nuosavybė, dėl ko jame negali būti nustatytas uzufruktas (CK 3.84 str. 3 d.). Vadovaujantis teismų praktika, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, jis turi atitikti dvi sąlygas: pirma, tai turi būti turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, antra, šis turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Pažymėtina, kad panaudos sutartis nėra įregistruota viešajame registre. Be to, atsakovės šiuo metu esanti gyvenamoji patalpa yra žymiai geresnė, nei gyvenamoji patalpa, esanti Kuklių kaime. Teismas, iškeldindamas ieškovą iš motinos gyvenamojo namo, neatsižvelgė į trečiojo asmens M. Ž. paaiškinimus, kad ji ketina grįžti ir gyventi į Kuklių kaime esantį gyvenamąjį namą, kuriame jai yra geresnės sąlygos gyventi, nes yra santechniniai įrenginiai. Teismas privalėjo įvertinti, kad motina sunkiai vaikšto, yra pasiligojusi. Be to pastaroji turi teisę pasirinkti gyvenamąją patalpą savo nuožiūra, jai yra reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra. Iškeldinus ieškovą bus pažeisti jos interesai būti globojamai ir ieškovo teisė nuolatos prižiūrėti motiną, ja rūpintis.

14Tretysis asmuo M. Ž. apeliaciniu skundu (3t., b.l.15-16) prašo teismo Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl uzufrukto nustatymo ir ieškovo iškeldinimo panaikinti; priešieškinį šioje dalyje atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. M. Ž. apeliacinį skundą grindžia toliau išvardintais motyvais. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis Kuklių kaime. Panaudos sutartį pastaroji sudarė su sūnaus šeima, turėdama pagrįstų lūkesčių, kad sūnus ją senatvėje prižiūrės ir slaugys negalėdama numatyti, kad sūnaus šeima iširs. Gyvenant sūnaus šeimai, M. Ž. negalėjo naudotis šia patalpa, nes nesutarė su atsakove, kuri ją koliodavo, grasindavo. Atsakovei su vaikais apsigyvenus pas jos tėvus M. Ž. grįžo gyventi į Kuklių kaimą. Jos sveikata yra bloga, todėl reikalinga nuolatinė priežiūra. Vykdant teismo sprendimą pastaroji privalėtų gyventi kartu su atsakove ir dviem anūkais, kurie jos neprižiūrės. Gyvenamoji patalpa yra nedidelė, susideda iš trijų kambarių ir bendros virtuvės, dėl ko visiems nebūtų sudarytos tinkamos gyvenimui sąlygos. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas prieštarauja LR Konstitucijos 22 straipsniui, nustatančiam, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Pagal nurodytą konstitucinę normą M. Ž. pati gali pasirinkti, su kokiais asmenimis nori gyventi. Teismo sprendimas prieštarauja taip pat LR Konstitucijos 23 straipsniui, nustatančiam, kad nuosavybė yra neliečiama, teisę į nuosavybę saugo įstatymai. Atsakovei apsigyvenus M. Ž. priklausančioje patalpoje dėl santykių priešiškumo pastaroji praras teisę naudotis šia patalpa, bus priversta išvykti gyventi kitur. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nors ir yra pasirašyta panaudos sutartis, tačiau ji nėra įregistruota viešajame registre ir atsakovė faktiškai minėta gyvenamąja patalpa nesinaudoja nuo 2007 metų birželio mėnesio. Ši patalpa nėra jos šeimos gyvenamoji patalpa, VĮ Registrų centre gyvenamasis namas neįregistruotas kaip šeimos gyvenamoji patalpa (CK 3.84 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas uzufruktą ir iškeldindamas iš gyvenamųjų patalpų ieškovą pažeidė M. Ž. teises, nustatytas CK 4.47, 4.93, 4.98 straipsniuose, dėl ko sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir naikintinas.

15Atsakovė N. Ž. apeliaciniu skundu (3t., b.l.18-23) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. priimtą sprendimą vaikų išlaikymo dydžio bei formos ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimų išsprendimo dalyse, įpareigojant ieškovą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 532 Lt iki kiekvieno iš jų pilnametystės, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas; priimant atsakovės 100 Lt dydžio žyminį mokestį už pateikiamą apeliacinį skundą ir atleidžiant atsakovę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

16Apeliacinis skundas grindžiamas toliau išvardintais motyvais. Nustatydamas mažesnį nei atsakovės nurodytą vaikų poreikių tenkinimui reikalingą lėšų dydį, remdamasis minimalios mėnesio algos kriterijumi, teismas vadovavosi tik sunkios ieškovo finansinės padėties aplinkybe, neatsižvelgė į teismų praktikos suformuluotus vaikų poreikių dydžio nustatymo kriterijus, jų neanalizavo, klaidingai interpretavo atsakovės paaiškinimus. Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismai, spręsdami vaikų išlaikymo klausimą negali apsiriboti minimaliu būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydžio nustatymu, bet turi įvertinti ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui yra būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Tai, jog atsakovė nepateikė išlaidų suvestinėje nurodytų lėšų dydį patvirtinančių mokėjimo kvitų/čekių jokiu būdu negali būti lemiamu faktoriumi pripažįstant vaikų poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydį lygiu minimaliai mėnesio algai. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir esant abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaiku interesu naudai. Visos atsakovės per mėnesį gaunamos, su darbo santykiais susijusios ir kitos pajamos sudaro apie 900 Lt. Atsakovės gaunamų pajamų suma yra mažesnė nei būtina tinkamai užtikrinti vaikų poreikius ir interesus, niekaip negali būti vertinama kaip kriterijus parodantis tikrąjį vaikų poreikiams tenkinti būtiną lėšų dydį. Tuo pačiu tai parodo ieškovo būtinybę prisidėti prie vaikų išlaikymo prievolės vykdymo. Atsakovė nesutinka su 15 000 Lt sumos įskaitymu skaičiuojant išlaikymo priteisimą. Ieškovas 2007 m. gruodžio 6 d. teismui pateiktame ieškinio papildyme prašė teismo priteisti iš atsakovės jo naudai, išmokėtą 15 000 Lt sumą. 2008 m vasario 7 d. patikslintame ieškinyje ieškovas pateikė naują prašymą - 15 000 Lt sumą įskaityti į bendrą išlaikymo prievolę. Kadangi, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina imperatyvų draudimą įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme, ieškovas išreiškė prašymą atsiimti ieškinio reikalavimą dėl 15 000 Lt priteisimo. CPK 139 straipsnis numato, kad atsiimti ieškinio reikalavimą, teismui jau išsiuntus jo nuorašą atsakovui, galima tik gavus jo sutikimą. Atsakovė sutikimo atsiimti ieškinio reikalavimą nedavė. Kadangi dėl šio reikalavimo yra kilęs šalių ginčas, tik nuo jo išsprendimo rezultato priklauso šių lėšų vėlesnio panaudojimo galimybė. Kadangi ieškovas reikalavo atsakovę išsikelti iš šalių gyvenamojo namo, kuris buvo pastatytas bei įrengtas naudojant ir atsakovės bei jos tėvų lėšas ir darbą, 15 000 Lt suma buvo skirta kompensuoti atsakovei už gyvenamajame name atliktus pagerinimus. Be atsakovės sutikimo atlikdamas šios sumos įskaitymą teismas ne tik pažeidė materialinės teisės normas, procesines atsakovės garantijas, bet ir nukrypo nuo teisingumo principo, kadangi lėšų, turinčių konkrečią tikslinę paskirtį įskaitymas į kitos prievolės įvykdymą pažeidžia atsakovės interesus. Be to, tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tampa galiojančia ir įgyja šalims įstatymo galią tik teismui ją patvirtinus. Kadangi šalių sudaryta sutartis nebuvo įstatymų numatyta tvarka patvirtinta, ji teisinių pasekmių šalims negali sukelti. Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus visas aplinkybes tapo akivaizdu, jog toks susitarimas pažeistų tiek nepilnamečių vaikų, tiek pačios sutuoktinės interesus, atsakovė prašė netvirtinti sudarytos sutarties. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas savo sprendimu. Nesant jokių kitų įrodymų teismas neturėjo pagrindo vienareikšmiškai pripažinti šių lėšų paskirtimi buvus būtent vaiko išlaikymo prievolės vykdymą, juo labiau atlikti įskaitymą esant įstatymu draudžiamoms aplinkybėms (CK 6.134 str. 1 d. 1 p). Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes pagrįstai pripažino R. Ž. kaltę dėl santuokos nutraukimo. Dėl to atsirado sąlygos kilti neturtinei žalai. Spręsdamas ši klausimą teismas turi analizuoti ne tik dėl žalos padarymo kalto asmens turtine padėtį, bet ir žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir jos pobūdį. Tai, jog ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė fizinio ir psichologinio smurto naudojimu tiek prieš atsakovę, tiek prieš mažamečius vaikus, lėmė itin didelį atsakovės emocinį sukrėtimą, nuolatinę baimę ir įtampą dėl savo ir mažamečių vaikų saugumo. Atsakovė itin skaudžiai išgyveno ir dėl nuolatinio ieškovo emocinio smurto ir patyčių prieš dukterį Sigridą. Byloje nustatyta, jog ieškovas buvo neištikimas, turėjo kitų moterų, dėl to atsakovė su mažamečiais vaikais buvo išvaryta iš namų ir patyrė didelį pažeminimą. Todėl atsakovės reikalauta neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta ir proporcinga santykyje su žalos pasekmėmis, o jos dydžio sumažinimas, remiantis vien sunkia Ieškovo turtine padėtimi yra prieštaraujantis teisingumo ir sąžiningumo principams. CPK 83 straipsnio 3 dalis numato teismo teisę atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nustačius jo sunkią finansinę padėtį. Atsakovė su vaikais šiuo metu vis dar yra išvaryta iš savo gyvenamosios vietos, gauna tik minimalų darbo užmokestį, kitos gaunamos pajamos yra reikalingos dviejų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, jos finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl atsakovė pagal savo finansines galimybes sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio. Todėl prašė priimti 100 Lt dydžio žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies (891,95 Lt) atleisti.

17Atsakovė N. Ž. atsiliepimu į apeliacinius skundus (3t., b.l.35-40) prašo ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų netenkinti. Atsakovė atsiliepimą grindžia toliau išdėstytais motyvais. Pagal CPK 177 straipsnį šalis, savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindimui gali naudotis bet kuriomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, viena iš kurių yra šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai. CPK 186 straipsnyje nurodyta, jog šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, teismo turi būti patikrinami ir įvertinami. Ieškovo fizinis ir psichologinis smurtavimas šeimoje, teismo posėdžio metu buvo patvirtintas liudytojų - S. Ž., J. P., L. R., vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės parodymais. Dėl ieškovo smurtavimo ne kartą buvo kreiptasi ir į vaikų teisių apsaugos tarnybą. Vien tai, jog dėl šios institucijos neveikimo ir įstatyme numatytų pareigų užtikrinant vaikų interesus nevykdymo nebuvo imtasi konkrečių veiksmu, savaime nepaneigia ieškovo fizinio ir psichologinio smurtavimo fakto, kadangi vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė D.Gorochovenkienė teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl šių nusiskundimų į tarnybą buvo kreiptasi du kartus. Tai, jog dėl sumušimo buvo kreiptasi į medikus teismo posėdžio metu patvirtino ir šeimos gydytoja J. P. Teismas pripažino, jog įrodymų visuma leido daryti išvadą, jog ieškovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą šeimoje. Teismas, vertindamas atsakovės paaiškinimus dėl ieškovo neištikimybės, pagrįstai atsižvelgė ir į šalių dukters parodymus. Teismų praktikoje remiamasi vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Byloje apklausto liudytojo I. C. nurodytos aplinkybės apie tariamą atsakovės neištikimybę, bei kitų sutuoktinės pareigų nevykdymą yra išgirstos iš paties ieškovo, todėl teismas pagristai pripažino jas esant išvestinėmis. Tai, jog ieškovas darbovietėje tinkamai vykdo savo darbo funkcijas, yra santūrus ir mandagus su kolegomis, savaime nereiškia ir neparodo jo tinkamo tėvo ir vyro pareigų atlikimo, neliudija jo tinkamo elgesio po darbo su namiškiais. Pažymėtina, jog pripažinti sutuoktinio kaltei dėl santuokos iširimo pakanka konstatuoti bent viena iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių. Šiuo atveju, teismas, nustatęs net dvi iš jų pagristai konstatavo ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo yra įrodyta, bei nustatyta, jog ji pasireiškė fizinio ir psichologinio smurto vartojimu ne tik prieš atsakovę, bet ir prieš šalių mažamečius vaikus, dėl ko atsakovė patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, bei nuolatinę baimę, sutuoktinio neištikimybę kas itin ją žemina, teismas, esant visoms CK 3.70 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygoms pagrįstai sprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Dėl vaikų išlaikymo ieškovė nurodo, jog ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis turi įsipareigojimų bankui, todėl tai turėtų lemti mažesnį iš jo priteistiną vaikų išlaikymo dydį vertintina kritiškai. Iš banko paskolos sutarties matyti, jog ieškovas paėmė paskolą ketindamas pirkti automobilį, todėl tuo pagrindu mažinant vaikų išlaikymo dydį būtų pažeidžiami vaikų interesai. Be to, tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, jog CPK reglamentuoja, kad šeimos turtu gali būti pripažįstamas ne tik pats fizinis daiktas, bet ir teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (CK 3. 3.84 str. 3 d.). Ši teisė gali atsirasti nuomos, panaudos ar uzufrukto pagrindu. Panaudos sutartis buvo sudaryta 2002 m. rugsėjo 26 d. Ši sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, jos pabaigos terminu yra numatyta 2018 m. birželio 16 d. Teismas pagrįstai pabrėžė, jog panaudos sutartis atsakovei su vaikais garantuoja pilną teisę gyventi gyvenamajame name Kuklių kaime, Lazdijų rajone iki 2018 m. birželio 16 d., tačiau atsižvelgiant į trečiojo asmens M. Ž. bei ieškovo elgesį teismas, imdamasis papildomos vaikų teisių apsaugos, vadovaujantis nuomos santykius reglamentuojančių įstatymo normų analogija nustatė uzufruktą į šią gyvenamąją patalpą iki jaunesniojo sūnaus – Ž. Ž. pilnametystės. Byloje nustatytos aplinkybės pavirtina, jog ieškovo elgesys neigiamai veikia mažamečių vaikų vystymąsi, kelia pavojų jų saugumui. Būtinybę gyventi skyrium nuo smurtaujančio tėvo pabrėžė vaikų teisių apsaugos tarnyba, baimę gyventi su tėvu išreiškė vaikai, ieškovas nurodo, jog gyventi kartu su buvusia sutuoktine bendroje patalpoje nepageidauja. CK 3.71 straipsnis numato teismo teisę įpareigoti sutuoktinį gyventi skyrium ir iškeldinti jį iš gyvenamosios patalpos. Pažymėtina, jog M. Ž. ginčo patalpose negyvena, ji turi kitą gyvenamąją vietą, todėl ieškovo motinos interesų toks teismo sprendimas nepažeidžia.

18Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (3t., b.l.45-48) prašo teismą atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad atsakovė, prašydama padidinti išlaikymo vaikams dydį, vadovavosi vien savo sudarytais paskaičiavimais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, taip pat faktinės aplinkybės, dėl ko galima manyti, kad šios išlaidos nėra realiai patiriamos. Šios bylos duomenimis nustatyti vaikų poreikiai viršija ieškovo, suaugusio ir dirbančio asmens, poreikius. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kad išlaikymo dydis taip pat turi būti proporcingas jų tėvų turtinei padėčiai. Taigi, išlaikymo dydį lemia ne tik vaikų poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis, išlaikytinių skaičius. Vaikams galima priteisti ir didesnę sumą išlaikymui, jeigu leidžia tėvų turtinė padėtis ir atvirkščiai, jeigu tėvų turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Ieškovas nurodo, kad į sunkią materialinę padėtį pateko dėl atsakovės kaltės, nes jos iniciatyva įsivaikino jos dukrą Sigridą, su kuria dėl atsakovės kaltės nepavyko užmegzti artimų santykių, kokie turi būti tarp vaiko ir tėvo, taip pat dėl atsakovės kaltės ieškovas sudarė sutartį su banku dėl vartojamosios paskolos gavimo, kurią naudoja atsakovė, tačiau kuri dėl palūkanų mokėjimo žymiai blogina ieškovo materialinę padėtį. Be to, atsakovės materialinė padėtis lyginant su ieškovo materialine padėtimi yra žymiai geresnė. Teismui nustačius uzufruktą į minėtą namą, ieškovo materialinė padėtis dar pablogės, nes jis neturės gyvenamosios vietos ir teks šį klausimą spręsti, o atsakovės materialinė padėtis pagerės. CPK 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Tačiau ir vėliau ieškovas gali atlikti šiuos veiksmus, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Kuomet dėl 15 000 Lt sumokėjimo atsakovei visi rašytiniai įrodymai buvo pateikti laiku, kartu su procesiniais dokumentais, teismas pagrįstai leido ieškovui keisti reikalavimą. CPK 376 straipsnis įpareigoja teismą, atsižvelgti į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į įstatymu teismui suteiktas teises, teismas, spręsdamas šeimos bylas ir vadovaudamasis nurodyta įstatymo norma, turėjo teisę priimti sprendimą, kuriuo įskaityti 15000 Lt sumokėtą išlaikymą dukrai. Byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad ši išmoka buvo perduota atsakovei kaip išlaikymas įvaikintam vaikui - dukrai S.. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad šias lėšas naudoja vaikų išlaikymui, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, ieškovas nurodo, jog apeliantė nepagrįstai apkaltino jį santuokinių pareigų pažeidinėjimu, o teismas be objektyvių įrodymų nustatė ieškovo kaltę. Ši aplinkybė lemia, kad neturtinė žala atsakovei iš viso neturėjo būti priteista. Atsakovė netgi nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, nes šeimyninis gyvenimas ją tenkino, dėl ko pasekmių, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, atsakovei neatsirado.

19Apeliaciniai skundai atmestini.

20Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės

21Apeliantas R. Ž. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Apelianto teigimu, dėl santuokos iširimo kalta atsakovė.

22Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

23Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės klausimą, padarė įrodymais pagrįstą išvadą, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. sausio 19 d. išvadoje Nr.2-670-780/06 (1t., b.l.16) yra duomenys, kad šalių duktė S. Ž. 2006 m. gruodžio mėnesį pranešė tarnybai, jog prieš ją smurtauja tėvas. Sumušimo faktą patvirtina byloje esanti medicininė dokumentacija (1t., b.l.92-94). Apylinkės teisme apklausta liudytoja J. P. paliudijo, kad mergaitė buvo atėjusi su mama į polikliniką dėl sumušimo, ir abi pasakiusios, kad ją sumušė patėvis (1t., b.l.53). S. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas mušdavo ne tik ją, bet ir mamą (2t., b.l.106-107). Kaip matyti iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. sausio 19 d. išvados Nr.2-670-780/06 (1t., b.l.16-17), apie šeimos gyvenimą buvo apklaustas ir šalių sūnus Ž. Ž. Jis papasakojo Tarnybos darbuotojai, jog matė kaip girtas tėvas muša motina, kad tėvas dažnai geria, kad negražiai vadina seserį. Apeliantas R. Ž. apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovės N. Ž. ir S. Ž. teiginiais apie smurto naudojimą tikėti negalima, nes ieškovas nėra S. Ž. biologinis tėvas, jų ir ieškovo santykiai yra konfliktiški. Šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes faktus apie ieškovo smurtavimą patvirtino ir šalių sūnus Žilvinas. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl teismas turėtų netikėti ir sūnaus paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teisme Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė D.Gorochovenkienė, kuri atliko vaikų apklausą ir pasirašė išvadą (1t., b.l.16-17), patvirtino, kad abu vaikai apie ieškovo smurtavimą kalbėjo įtikinamai, ir jų paaiškinimai nesukėlė abejonių. Apelianto argumentai, jog jis darbovietėje atlieka savo pareigas tinkamai ir yra gerai charakterizuojamas, nepaneigia apylinkės teismo išvados, jog jis šeimoje naudojo fizinį smurtą. Kolegijos vertinimu, byloje nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog ieškovas atsakovei buvo neištikimas, tačiau žiauraus elgesio su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais fakto pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl santuokos iširimo. Ieškovo teiginiai, jog atsakovė netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas nepagrįsti jokiais įrodymais. Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, yra pagrįsta.

24Dėl neturtinės žalos atlyginimo

25Lazdijų rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šią sprendimo dalį apeliaciniais skundais skundžia abi šalys. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis nėra kaltas dėl santuokos iširimo, be to, ieškovo manymu, neturtinei žalai atlyginti priteista per didelė suma. Atsakovė N. Ž. teigia, kad turėjo būti priteista iš ieškovo 10000 Lt, nes ji dėl atsakovo smurto patyrė didelį emocinį sukrėtimą, baimę ir įtampą.

26CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

27Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, paliekama galioti, atsakovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės teiginiais, jog ji patyrė didelį emocinį sukrėtimą, baimę ir įtampą. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis neišskaičius mokesčių yra apie 2444,70 Lt (2t., b.l.121). Be to, jis turės mokėti išlaikymą vaikams. Įvertinus ieškovo gaunamas pajamas ir atsižvelgiant į ieškovo kaltų veiksmų pobūdį, pakeisti apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 5000Lt neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo.

28Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

29Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu priteisė iš ieškovo išlaikymą sūnui Ž. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 465 Lt iki jo pilnametystės, pripažino, kad ieškovas suteikė dalį išlaikymo nepilnametei dukrai S. Ž., t.y. 15 000 Lt, ir priteisė iš ieškovo likusią išlaikymo dalį nepilnametei S. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 205 Lt iki jos pilnametystės.

30Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo apeliaciniais skundais apskundė abi šalys. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vaikų išlaikymui priteisė per didelę sumą. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad ieškovas suteikė 15000 Lt išlaikymo S. Ž., teigdama, kad ši suma negali būti įskaitoma į išlaikymą, nes ieškovas paėmė iš banko 15000 Lt paskolą automobiliui pirkti. Be to, atsakovė nesutinka su apylinkės teismo sprendimo priteistomis išlaikymo sumomis ir prašo jas padidinti iki 532 Lt kiekvienam vaikui.

31Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties (1t., b.l.140), AB bankas “Hansabankas“ 2007 m. balandžio 13 d. suteikė ieškovui 15000 Lt paskolą automobilio pirkimui. 2007 m. balandžio 2 d. šalys pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1t., b.l.56). Joje buvo numatyta, kad ieškovas sumokės atsakovei 15000 Lt dukters S. Ž. išlaikymui. 2007 m. balandžio 13 d. mokėjimo pavedimu (1t., b.l.73) ieškovas pervedė atsakovei 15000 Lt. Nors sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo teismo patvirtinta, ji patvirtina atsakovės valią priimti iš ieškovo 15000 Lt kaip išlaikymą dukteriai. Ta aplinkybė, jog ieškovas gavo iš banko paskolą automobilio pirkimui, nėra reikšminga. Pinigų panaudojimas ne pagal paskolos paskirtį nepaneigia to fakto, jog ieškovas pervedė juos dukters išlaikymui, nes pačiame mokėjimo nurodymo skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ ieškovas įrašė, jog perveda alimentus S. Ž.. Atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, leidžiančių manyti, kad pinigai buvo pervesti kokiu nors kitu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino, kad ieškovas suteikė 15000 Lt išlaikymą S. Ž., yra teisėta ir pagrįsta.

32Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Minimali mėnesinė alga nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 Lt. Šalys nekilnojamojo turto neturi. Ieškovo atlyginimas neišskaičius mokesčių yra 2444,70 Lt (2t., b.l.121). Atsakovei darbdavys nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatė 800 Lt atlyginimą (1t., b.l.122). Atsakovė nuo 2008 m. sausio 1 d. gauna 0,4 MGL dydžio išmoką vaikui (po 52 Lt) (2t., b.l.35-36). Ji pripažįsta, jog vidutiniškai per mėnesį dar gauna apie 100 Lt arbatpinigių. Kadangi ieškovo pajamos yra maždaug du kartus didesnės, jis privalo vaikams teikti didesnę paramą. Apylinkės teismas laikė, kad abu tėvai kiekvienam vaikui turėtų skirti po 700 Lt, ir nustatė, kad atsakovas pagal gaunamas pajamas privalo skirti kiekvienam vaikui dvigubai didesnę sumą (po 465 Lt). Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino vaikų poreikius ir ieškovo turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad atsakovės pajamos yra žymiai mažesnės, bei tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio nustatymą. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikai. Jei iš ieškovo vaikų išlaikymui būtų priteista mažesnė suma, nebūtų užtikrinti būtini vaikų poreikiai. Jei iš ieškovo vaikų išlaikymui būtų priteista didesnė suma, ji nebūtų proporcinga ieškovo turtinei padėčiai. Todėl abiejų šalių apeliacinių skundų argumentai dėl išlaikymo vaikams priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

33Dėl uzufrukto nustatymo ir ieškovo iškeldinimo

34Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu nustatė atsakovei bei nepilnamečiams vaikams terminuotą panaudos uzufruktą naudotis trečiajam asmeniui M. Ž. nuosavybės teise priklausančiu namu, esančiu Kuklių kaime, Lazdijų rajone, kurio unikalus Nr. 5996-1006-8018, iki nepilnametis sūnus Ž. Ž. sulauks pilnametystės. Teismas įpareigojo ieškovą po santuokos nutraukimo gyventi skyrium nuo buvusios sutuoktinės bei nepilnamečių vaikų ir iškeldinti ieškovą iš šeimos gyvenamosios patalpos – minėto namo. Dėl šių teismo sprendimo dalių apeliacinius skundus padavė ieškovas ir tretysis asmuo M. Ž..

35Abu apeliantai teigia, kad teismas negalėjo pagal CK 3.84 straipsnį nustatyti uzufrukto, nes nei ieškovas, nei atsakovė nėra minėto namo savininkai, todėl namas nėra šeimos patalpa. Be to, apeliantė M. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad ji sugrįžo gyventi į šį namą, tačiau gyvenimas su atsakove viename name nebus įmanomas. Šie apeliantų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. 2002 m. rugsėjo 26 d. tretysis asmuo M. Ž. sudarė su ieškovu R. Ž. ir atsakove N. Ž. panaudos sutartį (1t., b.l.88-89), pagal kurią M. Ž. perdavė minėtą namą R. Ž. ir N. Ž. laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis. Panaudos sutarties šalys susitarė, kad panaudos sutartis galios iki 2018 m. birželio 16 d., t.y. iki šalių sūnaus Ž. Ž. pilnametystės. Panaudos sutartis nėra teisės aktų nustatyta tvarka panaikinta ar nutraukta, todėl atsakovė ir jos nepilnamečiai vaikai turi teisę gyventi M. Ž. priklausančiame name šios panaudos sutarties pagrindu. Kolegija sutinka su apeliantės M. Ž. teiginiais, jog dėl blogų jos ir N. Ž. santykių M. Ž. gali būti sudėtinga gyventi viename name, tačiau sprendžiant šį klausimą, pirmenybė turi būti teikiama vaikų interesams. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas numato, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Esant galiojančiai panaudos sutarčiai, vaikų interesas gyventi M. Ž. priklausančiame name yra teisėtas. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. lapkričio 16 d. išvadoje Nr.VT3-111 (2t., b.l.33-34) yra konstatuota, jog šiuo metu N. Ž. su vaikais gyvena pas jos tėvus, kad vaikų senelis serga vėžiu, kasdienis kontaktas su juo neigiamai veikia vaikų psichiką. Tarnyba pažymėjo, kad gyvenamajame name, esančiame Kukliuose, yra žymiai geresnės gyvenimo sąlygos, ir nurodė, kad būtina kuo skubiau išspręsti vaikų galimybę augti namuose, kuriuose jie daugiausiai laiko gyveno iki šiol. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. lapkričio 16 d. išvada Nr.VT3-111 (2 t., b.l.33-34) yra surašyta patikrinus gyvenimo sąlygas abiejose vietose, ji yra išsamiai motyvuota, todėl nesutikti su ja nėra pagrindo. Tretysis asmuo M. Ž., sudarydama panaudos sutartį, savo noru įsipareigojo suteikti vaikų motinai gyvenamąsias patalpas iki sūnaus Ž. Ž. pilnametystės. Šio įsipareigojimo nevykdymas pažeistų vaikų interesus. Viešame registre neįregistruota panaudos sutarties trečiajam asmeniui M. Ž. galioja (CK 1.75 str. 1 d.), todėl turi būti vykdoma.

36Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo ieškovą po santuokos nutraukimo gyventi skyrium nuo buvusios sutuoktinės bei nepilnamečių vaikų, ir iškeldinti ieškovą iš minėto namo, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.

37Civilinio kodekso 3.71 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium. Kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimo motyvu, jog nuomos ir panaudos teisiniai santykiai yra panašūs, todėl šioje byloje Civilinio kodekso 3.71 straipsnio 3 dalį galima taikyti pagal analogiją. Apeliantas R. Ž. pagrįstai teigia, kad iškeldinimas pažeis jo interesus, tačiau kolegijos vertinimu šioje situacijoje pirmenybė turi būti teikiama prioritetiniam vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui (CK 3.3 str.). Šiuo atveju svarbesnis yra vaikų interesas turėti tinkamą psichologinį klimatą jų poreikius atitinkančioje gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas smurtavo šeimoje. Be to, pats ieškovas pripažįsta, kad jo santykiai su atsakove ir su dukterimi S. Ž. yra itin konfliktiški. Tik įpareigojus ieškovą gyventi skyriumi ir jį iškeldinus iš namo, kuriame gyvens atsakovė su vaikais, bus įmanoma vaikams užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas.

38Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo dalys dėl santuokinių pavardžių palikimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo apeliacine tvarka nebuvo apskųstos, todėl jos nėra apeliacijos dalykas (CPK 320 str.).

39Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir padarė įrodymais pagristas išvadas dėl visų apeliaciniais skundais ginčijamų reikalavimų. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovo R. Ž., atsakovės N. Ž. bei trečiojo asmens M. Ž. apeliaciniai skundai atmetami, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

40Kadangi apeliacinius skundus padavė visi dalyvaujantys byloje asmenys, ir visi apeliaciniai skundai yra atmetami, jų apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

41Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-326 straipsniais,

Nutarė

42Apeliacinius skundus atmesti.

43Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas R. Ž. ieškiniu (2t., b.l.123-128) prašė teismo: santuoką,... 3. Ieškinys grindžiamas sekančiai išvardintais motyvais. ( - ) Lazdijų rajono... 4. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovės reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją... 5. Dėl vaikų išlaikymo ieškovas nurodė, kad atsakovė yra sveika ir darbinga,... 6. Atsakovė priešieškiniu (2t., b.l.76-82) prašė teismo: nutraukti tarp... 7. Atsakovė priešieškinį grindė toliau išdėstytais motyvais. Ieškovas... 8. Byloje ginčo tarp šalių, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta... 9. Dėl vaikų išlaikymo ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į faktinę... 10. Lazdijų rajono apylinkės teismas (2t., b.l.143-154) 2008 m. vasario 21 d.... 11. Teismas, įvertinęs byloje patiektus įrodymus, darė išvadą, kad santuoka... 12. Ieškovas apeliaciniu skundu (3t., b.l.6-13) prašo Lazdijų rajono apylinkės... 13. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia sekančiai išdėstytomis... 14. Tretysis asmuo M. Ž. apeliaciniu skundu (3t., b.l.15-16) prašo teismo... 15. Atsakovė N. Ž. apeliaciniu skundu (3t., b.l.18-23) prašo panaikinti Lazdijų... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau išvardintais motyvais. Nustatydamas... 17. Atsakovė N. Ž. atsiliepimu į apeliacinius skundus (3t., b.l.35-40) prašo... 18. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (3t., b.l.45-48) prašo... 19. Apeliaciniai skundai atmestini.... 20. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino,... 21. Apeliantas R. Ž. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos... 22. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali... 23. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių... 24. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 25. Lazdijų rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovo... 26. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti... 27. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino,... 28. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo... 29. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu priteisė... 30. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams... 31. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties (1t., b.l.140), AB bankas... 32. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi... 33. Dėl uzufrukto nustatymo ir ieškovo iškeldinimo... 34. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu nustatė... 35. Abu apeliantai teigia, kad teismas negalėjo pagal CK 3.84 straipsnį nustatyti... 36. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo dalis, kuria... 37. Civilinio kodekso 3.71 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu šeimos gyvenamoji... 38. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo dalys dėl... 39. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės... 40. Kadangi apeliacinius skundus padavė visi dalyvaujantys byloje asmenys, ir visi... 41. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-326 straipsniais,... 42. Apeliacinius skundus atmesti.... 43. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą palikti...