Byla I-4083-331/2013
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Sušinskienė ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Z. G., R. R., atsakovės atstovams Vidučiui Skirmantui ir Ramūnui Rakauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Fisanta“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI), tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., VDI Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus panaikinimo,

Nustatė

2Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2013-05-14 sprendimu Nr.(37)SD-6382 atsisakė atlikti papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2010-01-04 UAB „Fisanta“ (t. 1, b. l. 11-13).

3Pareiškėja UAB „Fisanta“ kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1-8) ir prašo: 1) panaikinti VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2013-05-14 raštą Nr.(37)SD-6382; 2) įpareigoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrių atlikti papildomą tyrimą dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo (2010-01-04 apie 11.45 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, darbuotojas V. J., darbdavys UAB „Fisanta“) paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

4Paaiškino, kad nuo 2007-03-09 V. J. pradėjo dirbti UAB „Fisanta“ elektromontuotoju. 2010-01-04 apie 11.45 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje V. J. atliekant jam pavestą darbą įvyko nelaimingas atsitikimas - nukrito nuo elektros oro linijos atramos. 2010-02-09 VDI Kauno skyrius, atlikęs tyrimą, 2010-02-17 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą N-l, kuriame nurodė, kad dėl atsitikimo kaltė yra darbuotojui privalomų laikytis darbuotojų saugos reikalavimų. 2012-08-16 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nustačius, jog pats V. J. yra kaltas dėl patirtos žalos. V. J. pateikus civilinį ieškinį, Šiaulių apylinkės teismui per liudytojų apklausą paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ištirtos VDI tyrime, jog V. J. traumą patyrė dėl to, jog dirbo savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios, t. y. dirbo savo interesais. Dėl to pareiškėja kreipėsi į VDI prašydama pradėti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, tačiau VDI 2013-05-14 raštu Nr.(37)SD-6382 nusprendė, kad skirti papildomą tyrimą nėra pagrindo.

5VDI negali ignoruoti ikiteisminio tyrimo medžiagos, nes tos pačios konkrečios aplinkybės yra nustatytos baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, išteisinančioms darbdavį, VDI turi pozityvią pareigą nutraukti tyrimą, kaip tai numatyta Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), 59 punkte. Teisinės valstybės principas turi apimti ir šią situaciją, kai viena valstybės institucija, turinti ne įstatymo, bet poįstatyminio teisės akto jai suteiktus įgaliojimus, t. y. VDI, išaiškina faktinę situaciją vienaip (nustato, kad darbdavys yra kaltas), tuo tarpu prokuratūra, turinti įstatymo jai suteiktus įgaliojimus ištiria ir įvertina faktinę situaciją priešingai (darbuotojas pats kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, pats atsisegė lyną, nors buvo patyręs). Tokį prieštaravimą vertintina kaip pažeidžiantį minėtą konstitucinį principą.

6Iš skundžiamo rašto visiškai nėra aišku, ką reiškia teiginys „priežastys sutampa didžiąja dalimi“. Taip pat nėra aišku, ar į taip įvardintą „didžiąją dalį“ patenka faktinė aplinkybė, kad darbuotojas pats atsisegė saugos lyną ir pats yra kaltas dėl nelaimingo atsitikimo. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012-08-10 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Nurodymai) 27 punkto nuostata dėl priežasčių tyrimo ir BK analogiška nuostata dėl darbuotojo sužalojimo savo esme negali prieštarauti, o jeigu ir yra prieštaravimas tai turi būti suteikiama pirmenybė įstatyminio lygio, o ne poįstatyminio lygio pagrindu priimtai išvadai. Jeigu baudžiamojoje byloje konstatuota, kad nelaimės priežastis yra paties nukentėjusiojo veiksmai, o VDI teigia, kad nelaimės priežastis yra darbdavio veiksmai, tai turi būti šis prieštaravimas pašalintas. Prokuratūros tyrime naujai konstatuota, kad „V. J. yra tinkamai apmokytas ir labai patyręs darbuotojas“. Ši aplinkybė neteisėtai nebuvo įtraukta į VDI vertinimą dėl naujai konstatuotų aplinkybių. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti VDI poziciją, jog aplinkybė, kad „V. J. - neinformavo savo vadovų dėl negalimumo atlikti tiesioginį darbą“, konstatuota prokuratūros tyrimo medžiagoje yra faktine prasme nereikšminga vertinant VDI tyrimą. Nepateisinama laiko tai, kad VDI, pripažindama, jog jos prerogatyva yra spręsti dėl nelaimingo įvykio priežasčių, visiškai ignoruoja baudžiamojoje byloje naujai konstatuotas aplinkybes dėl įvykio priežasčių: „V. J. yra apmokytas, patyręs dirbti darbus, kuriuos atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo tinkamai instruktuotas dėl darbų saugos. Pasiruošimo darbui metu darbo vietoje paaiškėjus, kad saugios darbo sąlygos nebus užtikrintos, ar netinkami pagal darbo sąlygas suteikti įrankiai, elektromontuotojas privalėjo pranešti savo pastabas darbo vadovui ir nepradėti darbo, kol nebus pašalinti visi trūkumai, todėl V. J., atvykęs į darbo vietą ir nustatęs, kad saugiai atlikti užduotį jam reikalingos papildomos saugios priemonės, privalėjo apie tai informuoti darbų vadovą ir atsisakyti vykdyti darbus, tačiau to nepadarė (...)“. Nurodė, kad atsakovui pateikė nuotrauką, kurioje aiškiai matyti, kaip darbas, kurio metu V. J. susižeidė, turėjo ir galėjo būti atliktas. Šitos aplinkybės, dėl ypatingos šio darbo specifikos, VDI skundžiamame rašte neįvertino.

7Aplinkybė, kad V. J. labai dažnai veikdavo savanaudiškais tikslais, nebuvo įvertinta VDI tyrimo metu. Anksčiau šių aplinkybių įmonės vadovybė nežinojo. Tik rengiantis civilinei bylai, kurioje V. J. reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą iš UAB „Fisanta“, paaiškėjo, kad apatinę traversą buvo galima nuimti neprisilietus prie laidų po įtampa; taip pat dvi nenaudojamos traversos yra ant atramos; kad tiesioginiam darbui atlikti (užkabinti ivadinį kabelį) V. J. užteko užlipus į atramą tik pakelti ranką, o patyrusiam darbuotojui kaip V. J. tai tėra trijų minučių darbas, t.y. jam nereikėjo persikabinti su apsauginiu lynu per paramsčio pritvirtinimo vietą (prisirišti virš paramsčio), taip pat jam nereikėjo keisti pozicijos atramoje.

8Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus.

9Atsakovė VDI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 141-144) paaiškino, kad Nuostatų 73 punktas imperatyviai reglamentuoja terminus per kuriuos asmenys gali teikti pareiškimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių - įmonės vadovas tokį pareiškimą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui galėjo pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo dienos. Nuostatų 75 punkte nurodyta, kad, VDI išnagrinėjus gautus pareiškimus, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu gali būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, tačiau šiuo atveju buvo praleisti Nuostatų 73 punkte nustatyti terminai. Jokių pateisinamų priežasčių terminui atnaujinti Nuostatai nenumato ir, formaliai taikant Nuostatų normas, tyrimo atnaujinimas negalimas.

10Pažymėjo, kad VDI pozicija dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo yra vienareikšmiška - neatsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes (jų atsiradimo ar inicijavimo momentą), o tik formaliai taikant terminus nustatančių teisės aktų normas, galimai būtų pažeista suinteresuoto asmens teisė į ginamą viešąjį interesą, taip pat galima situacija, kad tokia teisė iš viso nebūtų ginama - tai būtų priešinga teisei. Svarbu tai, kad VDI taiko nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe atnaujinimo institutą tik tais atvejais, kada pateikiamos teisiškai reikšmingos, konkretizuotos faktinės aplinkybės, dėl kurių VDI nepasisakė atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Mano, kad pareiškėjos skunde teismui tokių aplinkybių nenurodyta.

11VDI Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. G. 2010-02-09 surašyto N-l formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 punkte „Nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės“ nustatyta, kad „V. J., užlipęs į aukštį, atsisegė juosiamąjį saugos diržą <...>“, o 17 punkte „Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys“ nurodyta: „2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Nukentėjusysis, būdamas atestuotu aukštalipiu, atestuotu elektrotechnikos VK apsaugos nuo elektros kategorijos darbuotoju, nevykdė saugos ir sveikatos reikalavimų, atliekant oro linijų montavimo darbus ir darbus atliekamus aukštyje (neužsisegė juosiamojo saugos lyno)“.K. T., A. N., K. B., L. L. paaiškinimuose nenurodoma nei viena nauja ar buvusi nežinoma konkretaus įvykio, kurio metu sunkią traumą patyrė V. J., aplinkybė. Pareiškėja, kreipdamasi į VDI, 2013-04-22 rašte Nr. V-l3-029 nenurodė esminių ir akivaizdžių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios pareiškėjai ar VDI nebuvo žinomos surašant nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktą ar teisės aktuose numatytų pareiškimų/skundų padavimo terminų metu, todėl atnaujinti įvykio tyrimą inicijuojant papildomo ar pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo skyrimą, nebuvo pagrindo.

12Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime (b. l. 62-67) paaiškino, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, jokios naujos aplinkybės nėra nustatytos, papildomam nelaimingo atsitikimo tyrimui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Remdamasis Nuostatų 5, 56.1, 73, 75 punktais nurodo, kad nelaimingas atsitikimas darbe pareiškėjo įmonėje įvyko 2010 m. sausio 4 d., nelaimingo atsitiko darbe tyrimas pradėtas 2010 m. sausio 13 d. ir baigtas 2010 m. vasario 9 d., 2010 m. vasario 17 d. lydraščiu VDI Kauno skyrius nelaimingo atsitikimo darbe aktą išsiuntė pareiškėjai. UAB „Fisanta“ nelaimingo atsitikimo darbe akto neskundė, jokių prieštaravimų dėl jo nereiškė, todėl praėjus daugiau kaip trims metams nuo nelaimingo atsitikimo ir jo tyrimo pabaigos, pareiškėja neturi įstatyminio pagrindo teikti prieštaravimus ir reikalauti papildomo tyrimo. Be to, liudytojai teisme nenurodė jokių konkrečių pareiškėjo skunde įrodinėjamų faktų ar aplinkybių apie tariamai neteisėtus V. J. veiksmus, todėl, kad šie faktai yra išgalvoti. Nurodė, kad į darbo vietą savo automobiliu nevažiuodavo, nenaudojamos metalinės detalės, laidai, darbų vadovo D. J. nurodymu būdavo surenkami ir priduodami į VST sandėlį, priduodant būdavo registruojama, kas atvežė, iš kokios vietovės, pasveriama, suskaičiuojama ir užregistruojama žurnale. Pareiškėjos nurodomas nenaudojamas traversas, kurį neva nusikalstamai ketinęs nuimti V. J., kai įvyko nelaimingas atsitikimas, yra tarp aukštos įtampos laidų, įvykio dieną aukšta įtampa nebuvo atjungta, todėl jį pasiekti neprisiliečiant prie aukštos įtampos laidų buvo neįmanoma, o toks prisilietimas neišvengiamai būtų pasibaigęs mirtimi. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos fotografijos darytos praėjus trims metams po įvykio, kablio tvirtinimo vieta galėjo būti pakeista (nuleista žemiau), nežinomas fotonuotraukoje užfiksuoto darbuotojo ūgis, be to, jis su visiškai kitokiomis apsaugos priemonėmis, nei įvykio metu turėjo V. J., su lengva vasarine apranga, todėl šios fotonuotraukos negali būti laikomos įrodymu neigiant seniai nustatytas nelaimingo atsitikimo priežastis.

14V. J. ir VDI Kauno skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

15S k u n d a s a t m e s t i n a s

16Šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo 2013-05-14 sprendimo, kuriuo jis atsisakė atlikti papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris įvyko 2010-01-04 (b. l. 11-13). Pareiškėja siekia, kad VDI atliktų papildomą tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kai paaiškėja naujos aplinkybės.

17Nustatyta, kad VDI Kauno skyrius, atlikęs tyrimą, 2010-02-17 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą N-1, kuriame nurodė, kad bendrovės „Fisanta“ darbuotojas V. J. 2010-01-04 apie 11 val. 45 min. susižalojo darbe. Akte konstatuota, kad bendrovė „Fisanta“ netinkamai organizavo pavojingų darbų (darbai aukštyje) atlikimą, nekontroliavo jų vykdymą, neišsamiai ir nepakankamai atliko darbuotojų, vykdančių pavojingus darbus, instruktavimą darbo vietoje, tuo neužtikrindami darbuotojų saugą ir sveikatą. Šį aktą pasirašė VDI inspektorius A. G., bendrovės „Fisanta“ technikos direktorius F. R., darbuotojų atstovas, bendrovės elektromontuotojas V. S., bendrovės direktorė R. R. (b. l. 48-52). Nei vienas iš pasirašiusiųjų bendrovės darbuotojų jokių pastabų dėl akto nepareiškė, vadinasi, su akto turiniu, jo išvadomis sutiko. Bendrovė šio akto nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

18Dėl šio įvykio Raseinių apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame galutinį sprendimą priėmė Šiaulių apygardos teismas. Teismas 2012-10-23 nutartimi panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-10-02 nutartį ir paliko galioti 2012-08-31 e. p. Raseinių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro E. C. nutarimą, atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir prokurorės R. M. 2012-08-16 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 82-1-00097-10 (Baudžiamoji byla Nr. 82-1-00097-10).

19Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-0389-362/2013 pagal V. J. ieškinį patenkino iš dalies. Teismas 2013-06-12 sprendimu priteisė ieškovui V. J. iš atsakovo UAB „Fisanta“ 1 560 Lt turtinės žalos, 20 000 Lt neturtinės žalos, 1 110 Lt nuostolių dėl gaunamų mažesnių pajamų bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 22 670 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 12 28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LITEKO). Teismas sprendime konstatavo, kad bendrovės „Fisanta“ kaltė byloje yra preziumuojama, būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog buvo išduotos pakankamos nurodytam darbui atlikti saugos priemonės, bendrovė, būdama darbdaviu, nurodė V. J. atlikti darbus objekte, nurodant darbų atlikimą, darbuotojas nebuvo išsamiai instruktuotas. Teismas laikė, jog yra įrodyta, jog darbdavys pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.), šie jo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nuostolių atsiradimu (LR CK 6.247 str.), jis yra dėl to kaltas, kadangi nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis yra būtina (LR CK 6.248 str.), tad atsakovui atsiranda prievolė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Tačiau darbdavys iš dalies atleistinas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, dėl kurių jis pats yra kaltas ir dėl kurių atsirado nurodyti nuostoliai, kadangi paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, bei buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (LR CK 6.282 str.). Taigi, teismas vertino tiek V. J., tiek bendrovės „Fisanta“ veiksmus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris įvyko 2010-01-04.

20Pareiškėja 2013-06-14 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti ginčo sprendimą, kuriuo VDI atsisakė atlikti papildomą tyrimą, konstatuodama, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Pareiškėjos manymu, naujos aplinkybės, dėl kurių atsakovas privalo iš naujo atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą yra tai, kad 2012-08-16 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nustačius, jog pats V. J. yra kaltas dėl patirtos žalos. V. J. pateikus civilinį ieškinį, Šiaulių apylinkės teismui per liudytojų apklausą paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ištirtos VDI tyrime, jog V. J. traumą patyrė dėl to, jog dirbo savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios, t. y. dirbo savo interesais.

21Taigi, teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjos nurodytos naujos aplinkybės egzistavo atliekant tyrimą ir 2010-02-09 surašant nelaimingo atsitikimo darbe aktą, ar jos buvo ir galėjo būti žinomos pareiškėjai atliekant tyrimą, ar apie šias aplinkybes pareiškėja sužinojo Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. Nr. 2-0389-362/2013, ar šios naujos aplinkybės turi esminę reikšmę 2010-02-09 Nelaimingo atsitikimo darbe aktui, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti konstatuotos kitos aplinkybės ir priežastys dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Be to, vertinant, ar naujos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis, būtina išsiaiškinti, ar jos negalėjo būti pateiktos anksčiau ne dėl pareiškėjos kaltės.

22Šį ginčo klausimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau - DSSĮ), Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas (toliau - Įstatymas), Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 04 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai.

23Pagal DSSĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Šios straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodo priemones panašių atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiamas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiamas teismui.

24Pagal DSSĮ nuostatas nelaimingus atsitikimus darbe tiria ir teikia išvadas dėl juos lėmusių aplinkybių VDI. Sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas pažeidžiant Nuostatų reikalavimus, – Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius skiria papildomą ar pakartotinį tyrimą, nurodydamas jo trukmę, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, ir apie tai informuoja įmonės vadovą, draudimo įstaigą, apylinkės prokuratūrą, nukentėjusįjį arba jo atstovą ar jo šeimą. Vadinasi, tik VDI turi teisę skirti papildomą ar pakartotinį tyrimą. Įmonės vadovas, darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai pareiškimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo, nukentėjusysis arba jo atstovas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe – per 2 mėnesius, o dėl sunkaus – per 6 mėnesius. Mirusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe atstovas arba jo šeima dėl mirtino nelaimingo atsitikimo akte nurodytų aplinkybių ir priežasčių gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių per vienerius metus nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo dienos. Valstybinei darbo inspekcijai išnagrinėjus gautus šių Nuostatų 73 punkte nurodytų asmenų pareiškimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu gali būti skiriamas papildomas ar pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad nėra pagrindo skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, apie tai raštu informuojamas pareiškėjas (Nuostatų 56, 73, 75 punktai).

25VDI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2013-05-14 sprendime konstatavo, kad buvo praleisti nustatyti terminai, jokių pateisinamų priežasčių terminui atnaujinti Nuostatai nenumato ir, formaliai taikant Nuostatų normas, tyrimo atnaujinimas negalimas. VDI sprendime taip pat pažymėjo, kad pareiškėja apskritai nepateikė jokių teisiškai reikšmingų, konkretizuotų naujų aplinkybių, dėl kurių galimas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe atnaujinimas, t. y. skiriamas papildomas ar pakartotinis tyrimas.

26Pareiškėja teigia, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas turi būti atliktas pakartotinai ar papildomai, nes V. J. yra pats kaltas dėl patirtos žalos, traumą patyrė dėl to, jog dirbo savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios, t. y. dirbo savo interesais. Apie šias aplinkybes pareiškėja sužinojo Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-0389-362/2013. Teismas su šias teiginiais sutikti negali, nes Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, kad bendrovė „Fisanta“ netinkamai organizavo pavojingų darbų (darbai aukštyje) atlikimą, nekontroliavo jų vykdymą, neišsamiai ir nepakankamai atliko darbuotojų, vykdančių pavojingus darbus, instruktavimą darbo vietoje, tuo neužtikrindami darbuotojų saugą ir sveikatą. Be to, akte konstatuota, kad V. J., būdamas atestuotu aukštalipiu, atestuotu elektrotechnikos VK apsaugos nuo elektros kategorijos darbuotoju, nevykdė saugos ir sveikatos reikalavimų, atliekant oro linijų montavimo darbus ir darbus, atliekamus aukštyje (neužsisegė juosiamojo saugos lyno). Šį aktą pasirašė bendrovės „Fisanta“ technikos direktorius F. R., darbuotojų atstovas, bendrovės elektromontuotojas V. S., bendrovės direktorė R. R. (b. l. 48-52). Nei vienas iš pasirašiusiųjų bendrovės darbuotojų jokių pastabų dėl akto apskritai nepareiškė, vadinasi, su akto turiniu, jo išvadomis sutiko. Bendrovė šio akto nustatyta tvarka ir terminais neskundė nei VDI, nei teismui. Bendrovė „Fisanta“ prieštaravimus pradėjo reikšti tuomet, kad V. J. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (LITEKO). Vadinasi visos šios aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad VDI 2010-02-09 akte vertino tiek V. J., tiek bendrovės „Fisanta“ veiksmus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris įvyko 2010-01-04. Taip pat ir pareiškėjos nurodytas naujas paaiškėjusias aplinkybes, kad V. J. dirbo savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios bei aplinkybę, jog neužsisegė juosiamojo saugos lyno.

27Bylos medžiaga tvirtina, kad nelaimingas atsitikimas darbe pareiškėjo įmonėje, kurio metu buvo sužalotas V. J., įvyko 2010-01-04, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas pradėtas 2010-01-13 ir baigtas 2010-02-09. VDI Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. G. 2010-02-09 surašyto N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 punkte „Nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės“ nustatyta, kad „V. J., užlipęs į aukštį, atsisegė juosiamąjį saugos diržą <...>“, o 17 punkte „Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys“ nurodyta: „2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Nukentėjusysis, būdamas atestuotu aukštalipiu, atestuotu elektrotechnikos VK apsaugos nuo elektros kategorijos darbuotoju, nevykdė saugos ir sveikatos reikalavimų, atliekant oro linijų montavimo darbus ir darbus atliekamus aukštyje (neužsisegė juosiamojo saugos lyno)“. VDI Kauno skyrius 2010-02-17 raštu nelaimingo atsitikimo darbe aktą išsiuntė pareiškėjai. UAB „Fisanta“ nelaimingo atsitikimo darbe akto neskundė, jokių prieštaravimų dėl jo nereiškė. Teismui išanalizavus bylos medžiagą, matyti, kad darbuotojai K. T., A. N., K. B., L. L. paaiškinimuose (t. 1, b. l. 27-30) nenurodo nei vienos naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos atliekant tyrimą 2010 metais, V. J. 2010-01-04 patyrus sunkią traumą, todėl pareiškėjos skundo teiginiai vertintini kritiškai.

28Pareiškėjos pateiktos nuotraukos šiam sprendimui įtakos taip pat neturi, jos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes darytos praėjus trims metams po įvykio ir tyrimo pabaigos, todėl šiuo pagrindu pareiškėja neturi įstatyminio pagrindo teikti prieštaravimus ir reikalauti papildomo tyrimo.

29Pareiškėjos teiginys, kad VDI nevertino aplinkybės, jog V. J. labai dažnai veikdavo savanaudiškais tikslais, nėra teisingas. Teisės aktai nustato darbdaviui pareigą kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų padalinyje, o ne VDI.

30Pareiškėja skunde teismui nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinusi VDI atlikdama tyrimą ir 2010-02-09 surašydama Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, skunde nurodytos naujos aplinkybės tiek pareiškėjai, tiek atsakovei buvo žinomos atliekant tyrimą, jos neturi esminės reikšmės 2010-02-09 Nelaimingo atsitikimo darbe aktui. Būtent tai savo sprendime pažymėjo Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. Nr. 2-0389-362/2013. Pareiškėja, kreipdamasi į VDI, 2013-04-22 rašte Nr. V-l3-029 taip pat nenurodė esminių ir akivaizdžių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios pareiškėjai ar VDI nebuvo žinomos, surašant nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą, todėl atnaujinti įvykio tyrimą inicijuojant papildomo ar pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo skyrimą, nebuvo pagrindo. Teismas laiko, kad kiekvienas teisės institutas, taip pat ir proceso atnaujinimo, turi būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. Atnaujinti procesą galima ir reikia, jeigu yra nustatomas bent vienas reikšmingas atnaujinimo pagrindas. Be to, šis institutas privalo būti naudojamas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, viešąjį interesą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų (nutarčių) vykdymą. Todėl proceso atnaujinimas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, prieštarautų teisės principams ir faktiškai įteisintų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas sutinka su VDI pozicija, kad neatsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes (jų atsiradimo ar inicijavimo momentą), o tik formaliai taikant terminus nustatančių teisės aktų normas, galimai būtų pažeista suinteresuoto asmens, šiuo atveju V. J., teisė į ginamą viešąjį interesą, taip pat galima situacija, kad tokia teisė iš viso nebūtų ginama - tai būtų priešinga teisei. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo papildomam ar pakartotiniam tyrimui atlikti.

31Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą ir vertindama pareiškėjos 2013-04-22 prašyme pateiktas naujai paaiškėjusias aplinkybes, N-1 formos aktą, savo kompetencijos ribose elgėsi teisėtai ir teisingai įvertino turimus dokumentus, pagrįstai nusprendė, jog atnaujinti įvykio tyrimą inicijuojant papildomo ar pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo skyrimą, nebuvo pagrindo skunde išdėstytais argumentais.

32Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

Nutarė

33pareiškėjos UAB „Fisanta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir... 3. Pareiškėja UAB „Fisanta“ kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1-8)... 4. Paaiškino, kad nuo 2007-03-09 V. J. pradėjo dirbti UAB „Fisanta“... 5. VDI negali ignoruoti ikiteisminio tyrimo medžiagos, nes tos pačios... 6. Iš skundžiamo rašto visiškai nėra aišku, ką reiškia teiginys... 7. Aplinkybė, kad V. J. labai dažnai veikdavo savanaudiškais tikslais, nebuvo... 8. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus... 9. Atsakovė VDI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 10. Pažymėjo, kad VDI pozicija dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo yra... 11. VDI Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. G. 2010-02-09 surašyto... 12. Atsakovės atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. su pareiškėjos skundu nesutinka.... 14. V. J. ir VDI Kauno skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie... 15. S k u n d a s a t m e s t i n a s... 16. Šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo 2013-05-14 sprendimo, kuriuo jis... 17. Nustatyta, kad VDI Kauno skyrius, atlikęs tyrimą, 2010-02-17 surašė... 18. Dėl šio įvykio Raseinių apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas... 19. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-0389-362/2013 pagal V. J.... 20. Pareiškėja 2013-06-14 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 21. Taigi, teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjos nurodytos naujos aplinkybės... 22. Šį ginčo klausimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas... 23. Pagal DSSĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas visi nelaimingi atsitikimai darbe,... 24. Pagal DSSĮ nuostatas nelaimingus atsitikimus darbe tiria ir teikia išvadas... 25. VDI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2013-05-14 sprendime konstatavo,... 26. Pareiškėja teigia, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas turi būti... 27. Bylos medžiaga tvirtina, kad nelaimingas atsitikimas darbe pareiškėjo... 28. Pareiškėjos pateiktos nuotraukos šiam sprendimui įtakos taip pat neturi,... 29. Pareiškėjos teiginys, kad VDI nevertino aplinkybės, jog V. J. labai dažnai... 30. Pareiškėja skunde teismui nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurių... 31. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama... 32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 33. pareiškėjos UAB „Fisanta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 34. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...