Byla 2A-115-278/2017
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LT Namukas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4784-223/2016 pagal ieškovo UAB „Jaukurai“ ieškinį atsakovui UAB „LT Namukas“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovas UAB „Jaukurai“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „LT Namukas“ 4 196,68 Eur skolą, 491,49 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad 2015-12-11 šalys pasirašė tiekimo sutartį Nr. P1/15-0078, pagal kurią UAB „Jaukurai“ įsipareigojo pateikti, o atsakovas UAB „LT Namukas“ – priimti ir apmokėti už prekes, kurių pavadinimai, kiekiai ir kainos pagal išankstinį susitarimą nurodomos sąskaitose. Teigė, jog atsakovas yra perėmęs 4 309,51 Eur vertės prekių, yra gavęs PVM sąskaitas – faktūras, tačiau kilusios prievolės tinkamai nevykdo. Nurodė, kad UAB „LT Namukas“ vėluojant atsiskaityti ir tokiu būdu nepagrįstai naudojantis UAB „Jaukurai“ priklausančiomis lėšomis, vadovaujantis sutarties 4.8 punktu, jog tiekėjas turi teisę už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuoti palūkanas, kurias sudaro 0,2 procentai, priteistini ir 491,49 Eur delspinigiai. 3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Jaukurai“ ieškinį patenkino pilnai. 2016-06-20 atsakovas UAB „LT Namukas“ pareiškė prieštaravimus ir nurodė, kad dalį skolos sumokėjo bei nesutiko su delspinigių dydžiu. Nurodė, jog nors ir pasirašė sutartį su ieškovu, kurioje buvo numatyti 0,2 procentų delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, tačiau sutarties tekstas buvo paruoštas ieškovo, todėl sutarties teksto, palūkanų dydžio, negalėjo įtakoti. Teigė, jog protingas palūkanų dydis gali būti 0,03 procentų dydžio.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

74. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pakeitė 2016 metų gegužės 24 d. preliminarų sprendimą, civilinę bylą dalyje dėl 2 819,34 Eur skolos priteisimo nutraukė, priteisė iš atsakovo 1 377,34 Eur skolą bei 491,49 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 5. Teismas nustatė, kad šalys 2015-12-11 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P1/15-0078, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui prekes (iš viso pardavė prekių už 4 309,51 Eur sumą) ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras. Atsakovas savo prievolės apmokėti pateiktas PVM sąskaitas – faktūras už jam parduotas prekes nevykdė, todėl sutarties 4.8 punktu ieškovas pagrįstai apskaičiavo 491,49 Eur dydžio delspinigius (CK 6.71 str.). 6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo pripažinti, jog netesybos yra akivaizdžiai per didelės. Nurodė, kad abi sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje, galintys numatyti savo galimybes laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir jų neįvykdymo pasekmes bei laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Darė išvadą, jog teismas neturi iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

97. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „LT Namukas“ prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, sumažinti priteistą delspinigių sumą iki 73,72 Eur bei priteistas bylinėjimosi išlaidas. 8. Nurodo, kad priteisdamas ieškovui 491,49 Eur delspinigių, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos netesybų klausimu. Teigia, jog teisminėje praktikoje laikoma, kad minimalūs kreditoriaus nuostoliai, priteisiant iš skolininko delspinigius, neturi viršyti 0,03 procentų už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną. Didesnius už minimalius nuostolius ieškovas turėtų įrodyti, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikęs. 9. Teigia, jog šalys, sudarydamos sutartį, formaliai susitarė dėl 0,2 procentų delspinigių dydžio, tačiau toks netesybų dydis yra akivaizdžiai per didelis. Nurodo, kad įmonė pasirašė tipinę ieškovo paruoštą sutartį, prieštaravo joje nurodytam delspinigių dydžiui, tačiau faktiškai ieškovas privertė UAB „LT Namukas“ pasirašyti jam nepalankią sutartį, o teismas į šią svarbią aplinkybę neatsižvelgė. 10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas UAB „Jaukurai“ prašo apeliacinį skundą atmesti. 11. Nurodo, kad apeliantas, sutikęs su 0,2 procentų dydžio netesybomis pasirašant sutartį ir dabar prašydamas jas mažinti, piktnaudžiauja tokia teise, nes, žinodamas apie apelianto negalėjimą įvykdyti sutarties ir vėlesnį reikalavimą sumažinti netesybas, UAB „Jaukurai“ sutarties su atsakovu nebūtų pasirašęs. Ieškovo vertinimu, apeliacinis skundas yra teikiamas tikslu vilkinti teismo sprendimo priverstinį įvykdymą.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1212. Apeliacinis skundas atmestinas. 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.). 14. Apeliantas UAB „LT Namukas“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą netesybų (delspinigių) dydį, nurodydamas, kad paskaičiuoti delspinigiai – 0,2 procentai yra aiškiai per dideli. 15. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (pvz.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.). 16. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 str.) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 str. 2 d.). Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Net ir tuo atveju kai netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad netesybų dydžio klausimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. 17. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Nagrinėjamoje byloje sutarties šalys yra profesionalūs verslininkai, sudarę komercinę sutartį, tai reiškia, kad šalys geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas ir galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus. 18. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „LT Namukas“ nevykdė įsipareigojimų UAB „Jaukurai“ savalaikiai atsiskaityti už gautas prekes pagal šalių sudarytą 2015-12-11 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P1/15-0078 ir ieškovo kreipimosi į teismą metu (2016-05-19) buvo skolingas 4 196,68 Eur (b. l. 8-10). Nustatyta, kad sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį, atsakovas įsipareigojo, vėluojant apmokėti sąskaitas pardavėjui, mokėti jam delspinigius po 0,2 procentus už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos (4.8 p.). Apeliantas neginčija fakto, jog savalaikiai UAB „Jaukurai“ už gautas prekes neapmokėjo, tačiau nesutinka su priskaičiuotu delspinigių dydžiu teigdamas, jog sutartį paruošė ieškovas ir bendrovė negalėjo jos pakeisti. Sutarties šalys yra laisvos sudaryti sutartis, nustatyti jose tarpusavio teises ir pareigas, įskaitant ir teisę susitarti dėl netesybų, jų skaičiavimo tvarkos ir dydžio (CK 6.156 str.), o sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas buvo verčiamas pasirašyti 2015-12-11 pirkimo – pardavimo sutartį ar kad prieštaravo kuriai nors sutarties sąlygai. Tai, jog UAB „LT Namukas“ sąlyga dėl netesybų dydžio tenkino, leidžia daryti ir ta aplinkybė, jog pasirašius sutartį ir vėliau nebuvo reikštos jokios pretenzijos. Priešingai, atsakovui UAB „LT Namukas“ 2016-06-20 teismui pareiškus prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, 2016-07-01 raštu ieškovui UAB „Jaukurai“ apeliantas nurodė, jog įsipareigoja sumokėti skolą, tame tarpe ir 491 Eur delspinigius iki 2016-07-30 (b. l. 50). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog ir priėmus preliminarų sprendimą, priteisus skolą bei delspinigius, bendrovė jų dydį pripažino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog susitarimas dėl delspinigių dydžio, sudarant sutartį, buvo formalus ar priverstinis. 19. Kaip minėta aukščiau bylos šalys yra juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, kurie dėl netesybų susitarė laisva valia, sutartimi apibrėžė tiek įsipareigojimus, tiek ir nustatė joms priimtinas pasekmes už jų nesilaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sumažinus netesybas, kaip to prašo apeliantas, iš esmės būtų paneigta šalių valia susitarti dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir minimalių nuostolių kompensavimo, taip pat būtų paneigti protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai. Įvertintina aplinkybė, jog netesybų dydis skatina sandorio šalis vykdyti įsipareigojimus dėl sutarto atsiskaitymo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ir priėmus ginčijamą sprendimą, skolą ieškovui yra sumokėjęs, kas leidžia daryti išvadą, jog UAB „Jaukurai“ ir toliau patiria nuostolius, nes jam priklausančios lėšos, kuriomis naudojasi apeliantas, yra reikalingos vykdyti ūkinę veiklą. Kadangi UAB „LT Namukas“ nepateikė jokių įrodymų, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta prieš jo valią, o 2016-07-01 raštu įsipareigojo sumokėti paskaičiuotas palūkanas, tuo patvirtindamas sutarties sąlygų dėl palūkanų dydžio pagrįstumą ir atitikimą jo interesams, ieškovo patirtų nuostolių dydį, konstatuoti, jog prisiimti įsipareigojimai yra nesąžiningi, akivaizdžiai pažeidžia jo teises bei neprotingai viršija ieškovo patirtus nuostolius, nėra pakankamo pagrindo. Ta aplinkybė, kad atsakovas dalį skolos sumokėjo, taip pat nesudaro pagrindo perskaičiuoti netesybas, nes dalinis skolos mokėjimas buvo atliktas jau po ieškinio pateikimo teismui dienos. 20. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

14Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai