Byla 2-773-672/2013
Dėl tėvystės nuginčijimo

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L. M., dalyvaujant ieškovui R. V., jo atstovui advokatui V. G., išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl tėvystės nuginčijimo,

Nustatė

2Ieškovas teismo prašo nustatyti, kad jis nėra nepilnamečių R. V. ir L. V. tėvas. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 16 d. jis išsituokė su atsakove A. V.. Prieš skyrybas jau ilgą laiką su atsakove kartu nebegyveno, nebevedė bendro ūkio, santuokinio gyvenimo negyveno, atsakovė paliko šeimą ir kažkur išvyko. 2010 m. balandžio 17 d. jis susituokė su J. V.. Kaip vėliau sužinojo, 2010 m. sausio 17 d. A. V. gimė vaikai R. ir L., jiems buvo suteikta jo pavardė. Paaiškino, kad nors vaikams ir buvo suteikta jo pavardė, jie negali būti ieškovo biologiniai vaikai, kadangi su atsakove jokių santykių nepalaikė. Jau 2009 m. rugsėjo mėnesį atsakovė pripažino, kad apie 2 metus gyveno su A. P.. Su vaikais jokių santykių nepalaiko, nebendrauja. Jam yra žinoma, kad A. V. gyvena su kitu vyriškiu.

3Teisme gautas atsakovės A. V. prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Prašyme atsakovė nurodo, jog ji su sugyventiniu A. P., gim. ( - ), gyvena jau septynerius metus. Per tą laiką A. V. nuo A. P. (taip nurodė pati A. V.) pagimdė R. V., L. V., G. V., V. V.. Visi šie vaikai nėra R. V. vaikai, jie yra A. P. (41 b. l.).

4Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, jog sutinka su R. V. ieškinio reikalavimais dėl tėvystės nuginčijimo. Nurodė, kad A. V. ir A. P. nuo 2007 m. gyvena ( - ). Per tą laiką A. V. nuo A. P. (taip nurodė pati A. V.) pagimdė R. V., L. V., G. V., V. V.. Visi šie vaikai nėra R. V. vaikai, jie yra A. P.. R. V. ir L. V. nėra R. V. vaikai, kitiems vaikams tėvystė nenustatyta. 2009 m. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad R. V. nėra M. V. tėvas. Vaikams paskirtas globėjas (40 b. l.).

5Ieškinys tenkintinas.

6Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje išduotuose gimimo liudijimuose R. V. ir L. V., gimusių ( - ), tėvu įrašytas R. V., motina – A. V. (11, 12 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.138 straipsnį vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir šio įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Kadangi vaikai atsakovei gimė praėjus dviems mėnesiams nuo ieškovo ir A. V. ištuokos, ką patvirtina byloje esantis jų ištuokos liudijimas AA Nr. 298086 (8 b. l.), vaikų gimimo liudijimuose R. V. buvo įrašytas tėvu. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus po santuokos nutraukimo trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnis).

7Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad jie kartu nebegyveno jau ilgą laiką (kaip nurodė atsakovė – nuo 2007 m., t. y. apie dvejus metus iki ištuokos su ieškovu), R. V. negali būti vaikų tėvu. Tai patvirtino ir išvadą teikianti institucija, nurodydama, kad atsakovė nuo 2007 m. gyvena ( - ) mieste su kitu vyriškiu, t. y. A. P.. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, iš esmės atsakovė neprieštaravo, kad tėvystė būtų nuginčyta. Atlikti DNR ekspertizės šalys neprašo.

8Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

9Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovui seniau buvo žinoma, kad A. V. vaikai – R. ir L. yra ne jo, nes šalys nebegyveno santuokinio gyvenimo. Todėl atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių spręstina, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.

10Tačiau vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas, ar teisė žinoti savo kilmę, ar socialinės tėvystės nustatymas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius ir sprendžiama vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais.

11Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, atsižvelgtina į tėvo ketinimus bei į vaiko požiūrį dėl šių santykių, į jų reikšmę, perspektyvas, vaiko ryšį, išklausytina vaiko nuomonė (CK 3.164, 3.177 straipsniai). Konkrečiu atveju ieškovas nurodė, kad vaikai R. ir L. yra ne jo, jis jų nematęs, jai nesirūpino, pats turėjo kitą šeimą. Atsakovė tai patvirtino. Dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių vaiko interesais teikti prioritetą asmeniui, su kuriuo nėra ne tik glaudaus, bet ir jokio ryšio, tik teisinis įregistravimas, netikslinga. Nors biologinis vaiko ir tėvo ryšys nėra vienintelis tėvystės pagrindas, siekiant apsaugoti vaiko interesus, tačiau nėra pagrindo išlaikyti formalių tėvo teisių ir pareigų asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja, nebuvo ir nėra jokio bendravimo, tarpusavio ryšio. Valstybinės institucijos Akmenės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas paaiškino, kad ieškinį patenkinus, vaikams nekiltų grėsmė likti be vieno iš įstatyminių atstovų. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

12Nesant ginčo tarp šalių, šalims pripažinus ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu įrodžius, kad ieškovas R. V. negali būti atsakovės vaikų R. V. ir L. V., gimusių ( - ), biologiniu tėvu, nustatytina, kad ieškovas nėra vaikų tėvas (CK 3.150 str., 3.151 str.). Teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgė į institucijų pateiktas išvadas ir sprendžia, kad nuginčijus tėvystę, nepilnamečių vaikų interesai nenukentės, nes ieškovas su vaikais nepalaiko jokių ryšių, nebendrauja. Bylos duomenimis yra pagrindo spręsti, kad vaikų tėvas yra kitas asmuo (CK 3.147 str., 3.148 str.). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo siektina užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, siektina nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys duomenys apie galimą vaiko tėvą leidžia manyti, kad nuginčijus tėvystę vaikas neliktų be tėvo. Vaiko interesais reikalinga išsaugoti turėtą ryšį su jo biologiniu tėvu, išsaugoti turėtų santykių tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Tėvo pareiga prisiimti su tėvyste susijusias pareigas, todėl siektinas tikrojo biologinio tėvo nustatymas. Atsakovė, veikdama vaikų interesais, turi galimybę nustatyti tikrąją (biologinę) vaikų tėvystę, nes vaiko teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia nepilnamečio vaiko interesams, garantuoja CK 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatos.

13Ieškovui 2013 m. gegužės 8 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-1521-(7.1407) skirta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5 b. l.), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei - 759 Lt už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 144 Lt žyminio mokesčio bei 27,25 Lt pašto išlaidų, priteistini iš atsakovės (CPK 85 str. 1 d. 5 p., 88 str., 96 str., 99 str.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str., 265 str., 270 str., 399 str., teismas

Nutarė

15Ieškinį tenkinti.

16Nustatyti, kad R. V., asmens kodas ( - ), nėra nepilnamečių R. V., gim. ( - ), ir L. V., gim. ( - ), tėvas, o R. V., gim. ( - ), ir L. V., gim. ( - ), nėra R. V., asmens kodas ( - ), vaikai.

17Priteisti iš A. V., asmens kodas ( - ), valstybei 759 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt devynis litus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 27,25 Lt (dvidešimt septynis litus 25 ct) pašto išlaidų.

18Per tris darbo dienas po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų tėvystę.

19Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai