Byla I-1433-624/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjų atstovei Leokadijai Daujotaitei, nedalyvaujant pareiškėjams, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų S. A. , A. B. , A. B. , I. B. , S. B. , P. C. , J. Č. , A. Č. , N. Č. , J. Č. , Z. D. , I. D. , A. D. , L. D. , J. D. , G. G. , B. G. , D. G. , D. G. , Z. G. , A. J. , A. J. , N. J. , V. J. , M. J. , Z. J. , R. J. , D. J. , A. K. , E. K. , J. K. , J. K. , D. K. , R. L. , S. L. , A. L. , J. M. , A. M. , M. M. , I. M. , N. M. , N. N. , A. P. , V. P. , V. P. , V. P. , A. P. , A. P. , G. P. , A. R. , R. R. , A. R. , Ž. R. , A. S. , S. S. , G. S. , R. S. , M. S. , R. Š. , Š. S. , A. T. , A. T. , L. U. , R. V. , Z. V. , A. V. , S. V. , V. V. , P. Z. , D. Ž. , A. Ž. , G. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus teritorinės muitinės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2pareiškėjai skundu prašo priteisti iš atsakovo: 1) S. A. – 11 581,89 Lt., A. B. – 11 162,69 Lt., A. B. – 12 110,82 Lt., I. B. – 11 202,08 Lt., S. B. – 15 554,85 Lt., P. C. – 15 131,97 Lt., J. Č. – 12 517,69 Lt., A. Č. – 11 196,82 Lt., N. Č. – 11 087,19 Lt., J. Č. – 11 792,24 Lt., Z. D. – 11 812,05 Lt., I. D. – 15 186,82 Lt., A. D. – 14 857,95 Lt., L. D. – 12 027,64 Lt., J. D. – 11 480,93 Lt., G. G. – 11 517,66 Lt., B. G. – 10 128,36 Lt., D. G. – 13 748,25 Lt., D. G. – 18 174,41 Lt., Z. G. – 11 804,52 Lt., A. J. – 18 151,26 Lt., A. J. – 11 215,61 Lt., N. J. – 10 661,06 Lt., V. J. – 11 915,83 Lt., M. J. – 12 542,88 Lt., Z. J. – 12 239,17 Lt., R. J. – 15 414,09 Lt., D. J. - 395,83 Lt., A. R. – 10 713,10 Lt., E. K. – 12 141,11 Lt., J. K. – 13 301,99 Lt., J. K. – 11 163,67 Lt., D. K. – 11 837,43 Lt., R. L. – 12 579,31 Lt., S. L. – 11 321,35 Lt., A. L. – 10 016,71 Lt., J. M. – 13 346,35 Lt., A. M. – 11 882,78 Lt., M. M. – 11 613,8 Lt., I. M. – 13 487,77 Lt., N. M. – 15 651,28 Lt., N. N. – 13 949,12 Lt., A. P. – 11 303,74 Lt., V. P. – 14 325,14 Lt., V. P. – 17 395,59 Lt., V. P. – 14 785,23 Lt., A. P. – 12 742,15 Lt., A. P. – 11 774,98 Lt., G. P. – 12 735,95 Lt., A. R. – 12 139,75 Lt., R. R. – 10 526,44 Lt., A. R. – 11 385,89 Lt., Ž. R. – 12 145,17 Lt., A. S. – 10 483,52 Lt., S. S. – 12 434,16 Lt., G. S. – 14 247,22 Lt., R. S. – 13 898,20 Lt., M. S. – 11 744,45 Lt., R. Š. – 11 753,72 Lt., Š. Š. – 10 767,25 Lt., A. T. – 11 392,92 Lt., A. T. – 14 240,20 Lt., L. U. – 11 899,93 Lt., R. V. – 11 710,37 Lt., Z. V. – 13 591,48 Lt., A. V. – 10 910,75 Lt., S. V. – 12 235,35 Lt., V. V. – 11 204,93 Lt., P. Z. – 12 849,82 Lt., D. Ž. – 14 400,58 Lt., A. Ž. – 11 765,20 Lt., G. Ž. – 11 978,16 Lt. atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp jiems faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir užmokesčio, kurį nuo 2003-09-01 iki 2006-08-07 buvo privalu mokėti; 2) neturtinę žalą po 5000 Lt. kiekvienam pareiškėjui; 3) bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-29). Nurodo, kad pareiškėjai yra muitinės pareigūnai. Muitinės pareigūnų statuso ypatumus reglamentuoja Tarnybos L. R. muitinėje statutas (toliau – Statutas), LR Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos bei kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei teisės aktai taikomi tiek, kiek muitinės pareigūnų statuso nereglamentuoja Statutas. L. R. darbo kodekso 187 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžius. L. R. Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, nustatė 450 Lt MMA, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams – 430 Lt MMA. Vėlesniuose L. R. Vyriausybės nutarimuose (L. R. Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 316 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, L. R. Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 361 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, L. R. Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 298 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“) MMA dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams MMA dydis nekito. Mano, kad DK 187 straipsnio 1 dalies norma sukuria dvigubus standartus, leidžia skirtingai vertinti atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms priklausančius asmenis ir taikyti jiems skirtingus minimalius apmokėjimo dydžius. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pažeidžia konstitucinį visų asmenų lygybės principą, reiškiantį žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais ir įtvirtinantį formalią visų asmenų lygybę, taip pat, kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Nustatant skirtingus MMA dydžius atskiroms darbuotojų grupėms buvo nesilaikoma įsigaliojusios nuo 1995 m. rugsėjo 26 d. TDO konvencijos Nr. 131 „ Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis" 3 straipsnio nuostatų. Be to, mano, kad Vyriausybės nutarimų nuostatos, kuriomis buvo didinamas minimalus valandinis atlygis ir MMA tik vienai grupei darbuotojų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, t.y. Konstitucijos viršenybės, vientisumo ir tiesioginio taikymo, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, lygiateisiškumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo ir apsaugos principams, taip pažeidžiama teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. L. R. ratifikavo Europos socialinę chartiją. Tuo valstybė įsipareigojo užtikrinti jos vykdymą ir pripažino darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris galėtų garantuoti jiems ir jų šeimoms deramą gyvenimo lygį (b. l. 3-29).

3Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad Vyriausybė valstybės tarnautojams nedidino tik minimalaus mėnesinio atlyginimo, tuo tarpu minimalus valandinis atlyginimas buvo didinamas. Šiuo atveju dalis valstybės tarnautojų buvo diskriminuojami, jiems padaryta ne tik materialinė, bet ir moralinė žala, Vyriausybės veiksmų neetiškumas konstatuotas ir Konstitucinio teismo nutarimu.

4Pateiktu atsiliepimu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus teritorinės muitinės, su pareiškėjų skundu nesutiko ir nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas. Be išlygų muitinės pareigūnams taikoma Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta darbo apmokėjimo tvarka. Vilniaus teritorinė muitinė, apskaičiuodama pareiškėjams darbo užmokestį, vadovavosi minėtais teisės aktais ir veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Kol teisės aktai (jų dalys) Konstitucinio teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir/ arba įstatymams) arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas teisinių santykių subjektams yra privalomas. L. R. Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime pažymėjo, kad valstybės nustatytu ir pareiškėjų skundžiamu teisiniu reguliavimu pareiškėjų teisėti lūkesčiai, jog jų mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už kitiems dirbantiems asmenims nustatytą MMA, nebuvo pažeisti, kad valstybės tarnybos santykių ypatumai leidžia skirtingai reguliuoti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, skirtingoms kategorijoms taikyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas, o diferencijuotas darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas savaime nereiškia diskriminacijos ar privilegijų suteikimo. Vilniaus teritorinė muitinė pareiškėjams darbo užmokestį mokėjo laikydamasi galiojančių teisės aktų reikalavimų - t.y., ji veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Kadangi Vilniaus teritorinės muitinės veiksmai buvo teisėti, pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįsti (b. l. 99-103, 197-198).

5Pateiktu atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie L. R. finansų ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjai prašymą priteisti negautą darbo užmokestį reiškia netinkamam atsakovui. Pareiškėjai pirminiais tarnybos teisiniais santykiais yra tiesiogiai susieti su Vilniaus teritorine muitine - subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjams darbo užmokestį, teikti įstatymuose numatytas socialines garantijas, sprendžiančiu pareiškėjų priėmimo, atleidimo iš tarnybos klausimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio turėtų pareikšti darbdaviui – Vilniaus teritorinei muitinei. Pareiškėjams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentavo Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjams darbo užmokestį, Vilniaus teritorinė muitinė vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti vykdomi tol, kol jie nėra pakeisti ar panaikinti arba nėra Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (poįstatyminiai aktai - prieštaraujančiais Konstitucijai ir/arba įstatymams). Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti neturtinę žalą po 5000 litų kiekvienam, tačiau savo reikalavime nenurodo, kuo pasireiškė neturtinė žala, kieno veiksmais ji buvo padaryta, nepagrindžia reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio. Vilniaus teritorinės muitinės veiksmuose neteisėtų veiksmų nebuvo, nes taikė galiojančius teisės aktus ir negalėjo veikti kitaip, todėl pareiškėjų reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas (b. l. 94-97).

6Atsakovo ir trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, neatvyko, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

7Skundas atmetamas.

8Pareiškėjai skundą grindžia tuo, kad, pažeidžiant konstitucinius, teisėtų lūkesčių, asmenų lygybės principus (Konstitucijos 29 str.), taip pat žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą (Konstitucijos 48 str.), buvo nepagrįstai nedidinama MMA, kurios pagrindu jiems buvo apskaičiuojama pareiginė alga, mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Tarnybos L. R. muitinėje statuto, patvirtinto 2000 m. spalio 10 d. L. R. tarnybos L. R. muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. VIII-1986, 45 str. numato, kad muitinės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką nustatyto Valstybės tarnybos įstatymas, priedų ir priemokų dydžius - Tarnybos L. R. muitinėje statuto 46-48 str. Valstybės tarnautojų, taip pat ir muitinės pareigūnų, darbo užmokesčio mokėjimo klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos MMA dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš MMA. 2006-07-19 L. R. valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-789, galiojančiu nuo 2006-08-08, pakeistos LR valstybės tarnybos įstatymo 24 str. 2 d. ir priedėlio nuostatos – numatyta, kad pareiginės algos apskaičiuojamos taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (priedėlis). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra pareiginės algos bazinis dydis (toliau- bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertinus valstybės tarnautojus atstovaujančių profesinių sąjungų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio. Šiuo įstatymu taip pat pakeistas LR valstybės tarnybos įstatymo priedėlis – priedėlyje vietoj žodžių „minimalios mėnesinės algos dydžiais“ įrašyti žodžiai „baziniais dydžiais“, taip pat nustatyta, kad 2006 metų bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų pareigines algas, yra lygus 430 Lt.

9Konstitucinis Teismas 2007 m. kovo 20 d. nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktai, Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktai, Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktai (2005 m. balandžio 4 d. redakcija), Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 2 punktai (2006 m. kovo 27 d. redakcija), Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1 punktas (2006 m. kovo 27 d. redakcija) ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis (toliau - ir MVA) ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštaravo (neprieštarauja) Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad minėtu teisiniu reguliavimu nebuvo paneigtas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą didžiausią MMA, kurią kitiems dirbantiems asmenims atitinkamu laikotarpiu buvo (arba bus) nustačiusi Vyriausybė. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė <...> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius“ neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta galimybė nustatyti nevienodus MVA ir MMA dydžius atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms, savaime nereiškia, kad kuri nors asmenų grupė yra diskriminuojama arba kad kuriai nors asmenų grupei yra suteikiama privilegijų, arba kad yra suvaržoma arba paneigiama asmens teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Valstybė gali pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas; nėra negalima ir tokia sistema, kai darbo užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems dirbantiems asmenims. Diferencijuotas darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas savaime nesuponuoja diskriminacinių arba su privilegijų suteikimu susijusių nuostatų.

10L. R. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad minėti teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjams ginčijamu laikotarpiu – nuo 2003 09 01 iki 2006 08 07 (b.l. 9) - buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja L. R. Konstitucijai, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjams buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis nei priklausė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl jų reikalavimas dėl darbo užmokesčio (jo nepriemokos) priteisimo negali būti tenkinamas.

11Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuriai atsirasti būtinos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos, kaltė - išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (LR CK 6.245-6.249 str.). Nenustačius, kad pareiškėjams buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis nei priklausė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus – t.y., nesant veikos, su kurios buvimu pareiškėjai sieja neturtinės žalos atsiradimą, neteisėtumo, nėra sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atitinkamai – tenkinti ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.250 str., 6.263 str., 6.271 str.).

12Teismas, vadovaudamasis L. R. administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

13skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai