Byla P-525-17-11
Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-283/2010 pagal pareiškėjo Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, uždarajai akcinei bendrovei „Ineturas“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, uždarajai akcinei bendrovei „Nerijos būstas“, uždarajai akcinei bendrovei „Hansa lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „Invalda nekilnojamojo turto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „Serenitė“, akcinei bendrovei „Hansabankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektas“, M. R., akcinei bendrovei SEB „Vilniaus bankas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Bema“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Klaipėdos apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašymu ir patikslintu prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė:

61. panaikinti Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2005 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“;

72. pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 31 d. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su UAB „Ineturas“;

83. pripažinti, kad terminas prašymui teismui paduoti dėl Tarybos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo, 2005 m. gegužės 31 d. sutarties „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytos tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Ineturas“, pripažinimo negaliojančia, praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

9Nurodė, kad Taryba 2005 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) patvirtino žemės sklypų ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), Nidos gyvenvietė, Neringa, detalųjį planą. Pažymėjo, kad, visų pirma, Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniais planuojamoje teritorijoje be esamo kadastrinio žemės sklypo (( - ), sklypas Nr. 1) formuojami dar 3 kitos paskirties žemės sklypai (( - ), sklypas Nr. 2; ( - ), sklypas Nr. 3; ( - ), sklypas Nr. 4). Antra, sklypui ( - ) keičiamas naudojimo būdas – iš infrastruktūros į gyvenamąją. Kitų trijų sklypų naudojimo būdas – gyvenama teritorija, pobūdis – mažaaukščiams statiniams. Trečia, esami garažų ir gamybiniai statiniai rekonstruojami, numatant gyvenamąją paskirtį. Rekonstruojant pastatus, kuriamas gyvenamasis kompleksas, gerinama architektūrinė išvaizda: įrengiami šlaitiniai stogai, apdailai naudojamos tradicinės apdailos medžiagos bei spalvinė gama. Pastatų aukštis – 10 m iki kraigo. Pastatuose įrengiami garažai. Ketvirta, prie gyvenamojo komplekso siūloma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Penkta, po rekonstrukcijos pastatus numatoma prijungti prie miesto centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų. Šešta, bendro naudojimo aikštelėje automobilių stovėjimo vietos skaičiuojamos pagal sklypų plotus (sklypui Nr. 1-5 vietos, Nr. 2-1 vietos, Nr. 3-9 vietos, Nr. 4-10 vietų). Pažymėjo, kad 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 pavirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), o 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalini parko (toliau – ir KNNP) nuostatai. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose teiginiuose 5 punkte imperatyviai nurodyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Pabrėžė, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniame brėžinyje nagrinėjama teritorija yra ūkinėje funkcinėje zonoje – komunalinių pastatų ir įrenginių teritorijoje. Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskiriama XXI zonai, schematiškai pažymėta kaip esama komunalinės – ūkinės ir gamybinės paskirties teritorija. Nurodė, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Architektūrinės – planinės dalies apibendrinančiojo tomo lentelėje „Naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės Nidoje laikotarpyje iki 2005 metų“ nenumatytas gyvenamojo fondo formavimas tiriamoje XXI zonos teritorijoje. Todėl nesant sprendimo leisti rekonstruojamus šios zonos statinius pritaikyti gyvenamajai paskirčiai, žemės sklypų, suformuotų šioje teritorijoje, adresais ( - ), ( - ), ( - ), naudojimo būdas – gyvenama teritorija, detaliuoju planu negalėjo būti nustatytas. Teigė, kad dėl tų pačių priežasčių žemės sklypo, adresu ( - ), naudojimo būdo pakeitimas iš infrastruktūros į gyvenamąją akivaizdžiai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Tvirtino, kad skundžiamu Sprendimu patvirtinus žemės sklypo, adresu ( - ), Nidos gyvenvietė, Neringa, detalųjį planą, buvo pažeisti 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, pažeistos 2002 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 439 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punkto nuostatos, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatos, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 49 punkto nuostatos. Taip pat pažymėjo, kad Neringos savivaldybė su detaliajame plane nurodytų pastatų ( - ), Nidos gyvenvietė, Neringa, savininku UAB „Ineturas“ 2005 m. gegužės 31 d. sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ sudaryta remiantis ginčijamu Sprendimu, todėl savo turiniu prieštarauja ieškinyje nurodytiems KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, neatitinka KNNP planavimo schemos numatytų XXI zonos teritorijos naudojimo reglamentų, Nidos ir apylinkių principinio plano sprendinio XXI zonai nustatytų reikalavimų, KNNP planavimo schemos Pagrindinių teiginių nuostatų bei prieštarauja ieškinyje nurodytoms imperatyvioms teisės aktų normoms.

10II.

11Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Tarybos 2005 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T1-88 „Dėl žemės sklypo, adresu ( - ), Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, liečiančią detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtų žemės sklypų – Nr. 1 (( - )), Nr. 2 (( - )), Nr. 3 (( - )), Nr. 4 (( - )) sprendinius, bei pripažino negaliojančia 2005 m. gegužės 31 d. sutartį „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą tarp Neringos savivaldybės ir UAB „Ineturas“.

12Nustatė, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, parengusi procesinį dokumentą, į teismą kreipėsi 2006 m. birželio 30 d., t. y. per vieną mėnesį nuo 2006 m. birželio 5 d., kai Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gauta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslinta pažyma Nr. V3-2.8-934. Todėl konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto kreipimosi į teismą termino. Pabrėžė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešasis interesas, taikant ABTĮ, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. ir 2005 m. gegužės 13 d. nutarimais ir pabrėžė, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju. Kadangi pareiškėjo ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomai teritorijai, teismas sprendė, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuris įsigaliojo 1994 m. gruodžio 24 d., o 1999 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 308 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“. KNNP planavimo schemos pagrindinių teiginių 13 punktas numato, kad nacionalinio parko gyvenamoji zona – Nidos, Preilos Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenvietės, kurių teritorijos, išskyrus Pervalkos gyvenvietę, nedidinamos. Teritorija, apimanti ginčijamu detaliuoju planu suplanuotus sklypus ( - ), Nidos gyvenvietė, Neringa, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinius brėžinius nagrinėjama teritorija yra ūkinėje funkcinėje zonoje – komunalinių pastatų ir įrenginių teritorijoje. Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija priskiriama XXI zonai, schematiškai pažymėta kaip esama komunalinės – ūkinės ir gamybinės paskirties teritorija. KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos ir jos apylinkių principinio plano skyriaus Architektūrinės-planinės dalies Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento XXI punkte. reglamentuotas šiaurinės komunalinės – ūkinės zonos tvarkymas, kuriame nurodytas šios zonos tvarkymo tikslas – pagerinti pastatų išvaizdą ir suteikti jiems tradicinį siluetą bei spalvinę gamą, o taip pat – sušvelninti šio naujadaro poveikį bendrai pamario panoramai, stebimai iš marių. Nurodė, kad teritorija, dėl kurios detaliojo plano patvirtinimo kilęs ginčas, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius patenka į XXI zonos teritoriją, kurioje nenumatytas gyvenamojo fondo formavimas. Todėl nesant sprendimo leisti rekonstruojamus šios zonos statinius pritaikyti gyvenamajai paskirčiai, žemės sklypų, suformuotų šioje teritorijoje adresais ( - ), naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija detaliuoju planu negalėjo būti nustatytas, o taip pat negalėjo būti pakeistas žemės sklypo, adresu ( - ) naudojimo būdas iš infrastruktūros į gyvenamąją. Teismas konstatavo, kad detaliojo plano sprendiniai, kuriais žemės naudojimo būdas pakeistas iš infrastruktūros į gyvenamąją, prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, Pagrindinių sprendinių 5 punkto, 4.1 punkto ir Nidos ir jos apylinkių principinio plano skyriaus Architektūrinės-planinės dalies Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento XXI punkto nuostatoms. Teismas taip pat pažymėjo, kad priimant ginčijamą Sprendimą nebuvo laikytasi ir Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalies nuostatų, numatančių, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius planus). Nustatė, jog taip pat buvo pažeisti ir 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktai, kurie numatė reikalavimą, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimu ir pabrėžė, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), todėl jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo ir negali būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą schemą bei negalėjo ir negali prieštarauti minėtos schemos sprendiniams. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-693/2004 ir nurodė, kad sandoris Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu konstatuojama, jog jis neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2005 m. gegužės 31 d. sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo 2 punktu savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypų ( - ), Nidos gyvenvietė, Neringa, detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o 3 sutarties punktu UAB „Ineturas“ savo lėšomis įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklypuose funkcionuoti ir eksploatuoti, įrengti kitą infrastruktūrą. Pabrėžė, kad būtent ginčijamu Sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniams realizuoti yra sudarytos infrastruktūros plėtojimo sutartys. Kadangi nustatyta, jog Sprendimu patvirtintojo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja imperatyviam teisiniam reguliavimui, teismas padarė išvadą, kad šio detaliojo plano sprendinius realizuojančios sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo laikytinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms ir sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

13III.

14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovo UAB „Ineturas“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą, o administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą nutraukė.

15Nurodė, kad, sprendžiant skundo ar prašymo priėmimo klausimą, administracinis teismas, be kita ko, privalo patikrinti, ar nėra praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas, ar prašoma terminą atnaujinti. Nustačius, jog toks terminas praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, atsiranda pagrindas atsisakyti priimti skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tokių nuostatų nesilaikė. Kadangi ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatytiems subjektams (įskaitant ir prokurorą), kai įstatymų nustatytais atvejais jie kreipiasi į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, suteikiamos šalies procesinės teisės ir pareigos, tokie subjektai, kreipdamiesi į teismą ABTĮ 56 straipsnio tvarka, negali turėti jokių procesinių privilegijų, taip pat jų procesinės teisės negali būti ribojamos. Paprastai ginčuose, nagrinėtinuose administracinių bylų teisenos tvarka, nustatomi sutrumpinti skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminai. Jei specialūs įstatymai nenumato kitaip, skundų (prašymų) padavimui taikomas ABTĮ 33 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys teritorijų planavimo procese, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog jų reikalavimams panaikinti sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento ar jo dalį pagal analogiją taikytini paminėti (ABTĮ) terminai, kurie skaičiuotini nuo to momento, kada yra surinkti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį ar kitą interesą, kurio teisminės gynybos inicijavimo teisė suteikta prokurorui. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS5-550/2007) ir nurodė, kad tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Pabrėžė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (byla Nr. AS5-8/2006). Pabrėžė, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A7-585/2005, AS10-67/2005, AS10-27/2005, A8-660/2007, A17-742/2007, A146-335/2008), tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi, ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą. Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t. y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nustatė, jog skundžiamas Sprendimas priimtas 2005 m. gegužės 31 d. prokuratūra iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. balandžio 27 d. gavo 2006 m. balandžio 19 d. raštą Nr. V3-2.8-620, kuriame nurodyta, kad Sprendimas prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams ir kitiems teisės aktams, dėl to būtina apginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo. Prie prokuratūrai adresuoto rašto buvo pridėti sprendimų dėl detaliojo planavimo organizavimo ir detaliojo plano tvirtinimo, KNNP planavimo schemos ištraukų nuorašai, kiti dokumentai. Padarė išvadą, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto Nr. V3-2.8-620 gavimo dieną (2006-04-27) pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, jam tapo prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Tuo tarpu tik 2006 m. birželio 30 d. prašymu prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas apginti pažeistą viešąjį interesą, t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą. Teismas nepagrįstu pripažino teiginį, kad apie pažeistą viešąjį interesą prokuroras sužinojo tik 2006 m. birželio 5 d., gavus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą pažymą Nr. V3-2.8-934, kurioje specialiai konkretizuoti pažeidimai bei pateikta pakankamai duomenų, suponuojančių ieškinio pagrįstumą. Nurodė, kad teismui 2008 m. spalio 2 d. buvo pateiktas prašymas pripažinti, kad terminas kreiptis į teismą praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Pažymėjo, jog į bylą nepateikta įrodymų, kad surinkta pakankamai duomenų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pažeidimo prokurorui objektyviai nepakako ABTĮ 33 straipsnio numatyto vieno mėnesio termino nuo pranešimo (sužinojimo) apie ginčijamą aktą, pažeidžiantį viešąjį interesą. Pabrėžė, jog nėra pagrindo pareiškėjo nurodytų papildomų dokumentų gavimo momentą laikyti viešojo intereso pažeidimo paaiškėjimo momentu ar ta diena, kai pareiškėjas surinko pakankamai duomenų patvirtinti, kad pažeistas viešasis interesas. Taip pat nebuvo pagrindo pavėluotai (2006-05-22) reikalauti iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos papildomų išvadų. Administracinio akto dėl detaliojo plano tvirtinimo teisėtumo įvertinimui nereikalingos specialios žinios, pakanka teisinių žinių, kurių turėtų turėti prokuroras. Konstatavo, kad į teismą ginti viešojo intereso kreiptasi, praleidus įstatymo nustatytą terminą, kas sudarė pagrindą atsisakyti priimti prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Nors pirmosios instancijos teismas nesprendė pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą ir konstatavo, kad terminas nepraleistas, padarė išvadą, kad svarbios priežastys, duodančios pagrindą praleistam procesiniam terminui atnaujinti, nenustatytos. Nurodė, kad, nustačius, jog prašymas teismui paduotas, praleidus įstatymo numatytą terminą, o prašymas šį terminą atstatyti netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikinamas, o byla nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

16IV.

172010 m. birželio 2 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymas, kuriuo jis prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A502-283/2010, o išnagrinėjus bylą iš naujo, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. sprendimą. Prašymas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

181. Nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, nes teismas nesivadovavo teismų praktika dėl termino prašymui paduoti, kai į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipiasi prokuroras, skaičiavimo, ją pakeitė, tinkamai neargumentuodamas. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A525-781/2009 atmetė argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, konstatuodamas, kad pareiškėjas nuo pirminio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašto gavimo savo tyrimo nevilkino ir elgėsi protingai, o termino eigos pradžia skaičiuotina nuo patikslintos minėtos institucijos pažymos gavimo. Iš esmės analogiška išvada padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A438-1361/2009. Taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimtas po nutarties priėmimo prašomoje atnaujinti byloje, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

192. Pažymi, jog 2006 m. balandžio 27 d. prokuratūroje gautame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešime Nr. V3-2.8-320 apie galimus teisės pažeidimus nebuvo pateikta pakankamai duomenų, kurie sudarytų pagrindą neginčijamam viešojo intereso pažeidimo konstatavimui ir prokuroro sprendimui kreiptis į teismą. Todėl buvo pavesta tokios institucijos atstovams patikslinti pirminę pažymą. Pažymi, jog per 2 mėnesių tyrimą buvo pateikta ne mažiau kaip 12 įvairių paklausimų į įvairias valstybės institucijas dėl duomenų, kuriais prokuroras nedisponavo, gavimo. Galutiniai duomenys (patikslinta pažyma) iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos gauti 2006 m. birželio 5 d., o prokuroro ieškinys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio tvarka teismui paduotas 2006 m. birželio 30 d., todėl vieno mėnesio terminas prašymui paduoti nebuvo praleistas.

203. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad terminas buvo praleistas, teismui buvo pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo, o nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir terminas turėjo būti atnaujintas.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22V.

23Prašymas tenkintinas iš dalies.

24Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).

25Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pateiktu prašymu siekia, jog procesas administracinėje byloje Nr. A502-283/2010 būtų atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

26Procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

27Pareiškėjas, nurodydamas minėtą proceso atnaujinimo pagrindą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais, priimtais administracinėse bylose Nr. A525-781/2009 bei A438-1361/2009, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas tokiose bylose terminą prokuroro prašymui teismui pateikti skaičiavo nuo patikslintos atitinkamos institucijos pažymos prokuratūrai pateikimo.

28Pareiškėjo nurodomoje administracinių teismų praktikoje konstatuota, kad termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau.

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi iš esmės analogiškoje byloje Nr. A438-1361/2009, atsižvelgdamas į tai, kad atitinkamas asmuo į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą byloje nagrinėjamu klausimu kreipėsi 2006 m. lapkričio 13 d., jo kreipimasis 2006 m. lapkričio 17 d. buvo persiųstas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, o pastaroji 2007 m. sausio 24 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gavo pažymą, į tai, kad pareiškėjas, pakartotinai dėl duomenų patikslinimo 2007 m. sausio 30 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2007 m. vasario 23 d. pareiškėjui pateikė patikslintą pažymą, konstatavo, jog pareiškėjas su byloje nagrinėjamu skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą kreipdamasis 2007 m. kovo 23 d. termino skundui (prašymui) paduoti nepraleido. Iš esmės analogiškai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-781/2009 konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. liepos 10 d. rašto Nr. 6-342 (pirminės pažymos) gavimo dienos savo tyrimo nevilkino ir per protingą terminą gavo reikalingus duomenis (įskaitant ir patikslintą minėtos inspekcijos pažymą) procesiniam dokumentui suformuluoti, pareiškėjas 2006 m. rugpjūčio 25 d. paduodamas prašymą teismui dėl viešojo intereso gynimo, termino kreiptis į teismą nepraleido.

30Nagrinėjamoje byloje teismas ne tik nepagrįstu pripažino teiginį, jog apie pažeistą viešąjį interesą prokuroras sužinojo tik 2006 m. birželio 5 d., gavus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą pažymą Nr. V3-2.8-934, kurioje specialiai konkretizuoti pažeidimai bei pateikta pakankamai duomenų, suponuojančių ieškinio pagrįstumą, bet ir nurodė, kad administracinio akto dėl detaliojo plano tvirtinimo teisėtumo įvertinimui nereikalingos specialios žinios, pakanka teisinių žinių, kurių turėtų turėti prokuroras, bei vertino, jog termino prašymui (skundui) paduoti teismo eigos pradžia skaičiuotina nuo pirminės minėtos tarnybos pažymos gavimo momento, kas iš esmės prieštarauja minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktam išaiškinimui.

31Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo išaiškinimas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos administracinių teismų praktikos kontekste sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo atveju, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, galimai buvo nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą, nes praleistas skundo padavimo teismui terminas ir netenkintas prašymas jį atnaujinti, galimai nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, pagal kurią tokiais atvejais prašymo padavimo teismui termino eigos pradžia siejama su pakankamu duomenų, įskaitant ir specializuotos institucijos parengtos galutinės pažymos, gavimo prokuratūroje momentu. Konstatuotina, jog šiuo atveju turėtų būti atnaujintas procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

32Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymas yra iš dalie pagrįstas, o procesas administracinėje byloje Nr. A502-283/2010 atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

33Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą patenkinti iš dalies, atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-283/2010.

35Bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Klaipėdos apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas... 6. 1. panaikinti Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2005 m.... 7. 2. pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 31 d. sutartį „Dėl... 8. 3. pripažinti, kad terminas prašymui teismui paduoti dėl Tarybos 2005 m.... 9. Nurodė, kad Taryba 2005 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T1-88 „Dėl žemės... 10. II.... 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 20 d. sprendimu... 12. Nustatė, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas... 13. III.... 14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi... 15. Nurodė, kad, sprendžiant skundo ar prašymo priėmimo klausimą,... 16. IV.... 17. 2010 m. birželio 2 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas... 18. 1. Nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2... 19. 2. Pažymi, jog 2006 m. balandžio 27 d. prokuratūroje gautame Valstybinės... 20. 3. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad terminas buvo praleistas, teismui... 21. Teisėjų kolegija... 22. V.... 23. Prašymas tenkintinas iš dalies.... 24. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,... 25. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pateiktu prašymu... 26. Procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153... 27. Pareiškėjas, nurodydamas minėtą proceso atnaujinimo pagrindą, remiasi... 28. Pareiškėjo nurodomoje administracinių teismų praktikoje konstatuota, kad... 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi... 30. Nagrinėjamoje byloje teismas ne tik nepagrįstu pripažino teiginį, jog apie... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo išaiškinimas prašyme dėl proceso... 32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos... 33. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2... 34. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą patenkinti iš... 35. Bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam... 36. Nutartis neskundžiama....