Byla eAS-494-556/2016
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. kovo 24 d. teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kuriame prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. V4-8 „Dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ ir 2016 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. V4-9 „Dėl išbraukimo iš Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo“.

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą.

7Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo skundas priimtas, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkintas.

82016 m. kovo 31 d. teisme gautas pakartotinis pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamų įsakymų galiojimą, iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas šioje byloje.

9Pareiškėjas nurodė, kad pareiškus skundą paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3867-866/2016, iškelta bankroto byla VšĮ Klubui „Autoakademija“, o įmonės bankroto administratoriumi paskirtas pareiškėjas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad administratorius negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo jo išbraukimo iš šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo dienos, todėl pareiškėjas ne tik neturi galimybės tęsti iki šiol vykdytas bankroto procedūras ( - ), bet ir neturi galimybės įvykdyti minėtos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pakartotinio prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

12Teismas konstatavo, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi paskirtas bankroto administratoriumi ir įpareigotas vykdyti VšĮ Klubo „Autoakademija“ bankroto procedūras, nepaneigia šioje administracinėje byloje 2016 m. kovo 25 d. priimtoje nutartyje padarytos išvados dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo reikalingumo. Be kita ko, pareiškėjo nurodyta aplinkybė jau egzistavo teikiant skundą teismui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad pareiškėjas jokių naujų argumentų dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė ir nepagrindė, todėl jo prašymas netenkintas.

13III.

14Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį; pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. V4-8 „Dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ bei 2016 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. V4-9 ,,Dėl išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo“ galiojimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas šioje byloje.

15Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad kartu su pakartotiniu prašymu pareiškėjas jokių naujų argumentų dėl būtinybes taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė ir nepagrindė. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ĮBĮ 11 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad administratorius negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo jo išbraukimo iš šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodyto sąrašo dienos. Šiuo atveju skundžiamais aktais būtent pareiškėjas ir buvo išbrauktas iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo. Todėl pareiškėjas ne tik neturi galimybės toliau tęsti iki šiol vykdytas bankroto procedūras ( - ), bet ir neturi galimybes įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3867-866/2016. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto administratoriui yra suteiktas platus ne tik įgaliojimų, bet ir prievolių ratas (ĮBĮ 11 str. 5 d.). Iš ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies, 14 straipsnio nuostatų akivaizdu, jog bankroto procesas yra sudėtinga, nuosekli didelį įvairaus pobūdžio veiksmų ratą apimanti procedūra. Todėl akivaizdu, jog dėl procedūros sudėtingumo būtinas papildomas laikas pasiruošimui ir bankrutuojančios įmonės reikalų, turto, bylų ir kt. perdavimui naujajam administratoriui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui priėmus skundžiamus 2016 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. V4-8 bei 2016 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. V4- 9 pareiškėjas buvo atjungtas Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas neturi galimybės ne tik tęsti ir užbaigti pareiškėjo administruojamų įmonių bankroto proceso, bet ir neturi galimybės tinkamai darbų perduoti naujam administratoriui. Tik teismui taikius reikalavimo užtikrinimo priemones, nebus pakeista padėtis buvusi iki ginčijamų įsakymų priėmimo dienos. Priešingu atveju, t. y. teismui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius ginčijamų įsakymų galiojimo, esama faktine situacija pasikeis iš esmės, kadangi nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo, pareiškėjas visą ginčo laikotarpį neturės galimybės vykdyti bankroto administratoriaus procedūrų, pareiškėjo administruojamos įmonės bus perduotos tretiesiems asmenims, t. y. teismui išnagrinėjus bylą ir nusprendus, jog skundas yra pagrįstas nebus atkurta situacija buvusi iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, be to, tai gali sąlygoti naujus teisminius ginčus, tarp jų ir ginčus dėl galimos žalos atlyginimo. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius ginčijamų įsakymų galiojimo, įmonės liktų be bankroto administratoriaus, nebūtų užtikrintas bankroto procedūrų operatyvumas ir tęstinumas, tai akivaizdžiai pažeistų įmonių interesų, jų darbuotojų, kreditorių interesus, butų vilkinamos teismuose nagrinėjamos bylos. Be to, būtų nutraukti jau administratoriaus įpusėję ir baigiami vykdyti administruojamose įmonėse procesai, visa bankroto procedūra būtų nepagrįstai vilkinama, kadangi naujam bankroto administratoriui prireiktų nemažai laiko susipažinti su visų įmonių padėtimi, iš naujo tikrinti įmonių sandorius ir kt. Be to, dalies įmonių procedūros yra pradėtos pakankamai seniai ir šiai dienai šios procedūros jau eina į pabaigą. Tokiu atveju administratoriaus keitimas šioje stadijoje neatitiktų bankroto proceso operatyvumo principo. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės laikytinos pakankamai svaria priežastimi, leidžiančia taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje byloje, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra siejama net tik su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, bet su neigiamomis pasekmėmis kitų asmenų atžvilgiu. Patikslina, kad skundžiami įsakymai yra priimti remiantis 2013 m. gruodžio 12 d. duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir archyvo, apie tai, kad pareiškėjas dar 2009 m. liepos 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, kuris įsiteisėjo 2010 m. spalio 29 d. Lietuvos apeliaciniams teismui priėmus nuosprendį, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas.

16Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

17Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3 punktu, 11 straipsnio 11 dalimi, pareiškėjas privalo perduoti jo vykdytus bankroto administravimo procesus naujam administratoriui. Pareiškėjo argumentai, kad nepritaikius taikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pažeisti įmonių interesų grupių interesai bei būtų vilkinama bankroto procedūra, yra nepagrįsti. Pažymi, kad skundžiamais įsakymais buvo panaikinta pareiškėjo teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, ši teisė pareiškėjui būtų sugrąžinta. Pareiškėjo motyvai nukreipti ne į galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, o į esamų bankroto procedūrų užbaigimą.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo pateikto prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

21Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotas prašymas pakeisti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nesprendžiamas.

22Tikrinamoje byloje pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. V4-8 „Dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ ir 2016 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. V4-9 „Dėl išbraukimo iš Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23Nustatyta, kad 2016 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V4-8 nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. 119c galiojimą, iš esmės nustačius, jog pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalyje. 2016 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V4-9, vadovaujantis ĮBĮ 116 straipsnio 6 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V4-8 buvo panaikintas pareiškėjui išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. 119c galiojimas, pareiškėjas išbrauktas iš Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamų aktų galiojimo laikiną sustabdymą (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.).

24ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y., kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Iš paminėtos įstatymo normos formuluotės akivaizdu, jog įstatymų leidėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą susiejo su tikslu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, t. y. garantuoti teisingumo vykdymą, o ne prevenciškai apsaugoti proceso dalyvius nuo galimų jiems nepalankių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-246/2013 ir kt.).

25Be to, kaip ne kartą savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Pažymėtina ir tai, kad teismas kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).

26Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemones pritaikyti prašo motyvuodamas tuo, kad priėmus skundžiamus įsakymus jis negali toliau tęsti iki šiol vykdytas bankroto procedūras. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas neturės galimybės ne tik tęsti ir užbaigti pareiškėjo administruojamų įmonių bankroto proceso, bet ir tinkamai darbų perduoti naujam administratoriui. Nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo, pareiškėjo administruojamos įmonės būtų perduotos tretiesiems asmenims, įmonės liktų be bankroto administratoriaus, nebūtų užtikrintas bankroto procedūrų operatyvumas ir tęstinumas, tai akivaizdžiai pažeistų įmonių, jų darbuotojų, kreditorių interesus, butų vilkinamos teismuose nagrinėjamos bylos. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra siejama net tik su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, bet su neigiamomis pasekmėmis kitų asmenų atžvilgiu.

27Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (dėl veiklos nutraukimo kilsiančios neigiamos pasekmės), negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (įsiteisėjęs teismo nuosprendis) patvirtina apie pareiškėjo nuteisimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, jo padaryta neteisėta veika susijusi su teisės teikti bankroto administravimo paslaugas pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administravimas yra veikla, kurios vykdymui taikomi aukštesni kriterijai bei kurios netinkamas vykdymas gali lemti reikšmingas ekonomines ir teisines pasekmes, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas labiau nei jų taikymas užtikrina viešąjį interesą.

28Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad esminė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga yra aplinkybių, jog šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nustatymas. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, skundžiamais įsakymais buvo panaikinta pareiškėjo teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, ši teisė pareiškėjui būtų sugrąžinta. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tokių veiksmų nebūtų galima atlikti, t. y. įvykdyti galbūt pareiškėjui palankų teismo sprendimą.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankrutuojančių įmonių bankroto procedūra nėra stabdoma.

30Be to, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su spėjamomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui ir jo administruojamoms bendrovėms, todėl tai nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Kaip paminėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

31Taigi nagrinėjamu atveju taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl šios priemonės taikymo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, paliktina nepakeista.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą atmesti.

34Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. kovo 24 d. teismui... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę –... 7. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi... 8. 2016 m. kovo 31 d. teisme gautas pakartotinis pareiškėjo prašymas taikyti... 9. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškus skundą paaiškėjo naujos aplinkybės,... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi... 12. Teismas konstatavo, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba... 13. III.... 14. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos... 16. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie... 17. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 3 punktu, 11... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos... 21. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d.... 22. Tikrinamoje byloje pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Audito, apskaitos,... 23. Nustatyta, kad 2016 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V4-8 nuspręsta panaikinti... 24. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti... 25. Be to, kaip ne kartą savo praktikoje yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis... 26. Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemones pritaikyti prašo motyvuodamas... 27. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti... 28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad esminė... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių... 30. Be to, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl reikalavimo... 31. Taigi nagrinėjamu atveju taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. Pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą atmesti.... 34. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį... 35. Nutartis neskundžiama....