Byla 2A-181/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Stasiui Zabitai, atsakovui D. G. , atsakovų atstovams advokatei Živilei Urbonavičienei, advokatui Aurimui Navikui, trečiojo asmens atstovui A. B. , teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Siccum“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-318-260/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Siccum“ ieškinį atsakovams antstoliui L. G., M. M., D. G., V. V. , tretieji asmenys: Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno apskrities VMI) ir uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, dėl 2004 m. gegužės 11 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Siccum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 11 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą ir iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2004 m. gegužės 11 d. antstolio L. G. kontoroje vyko varžytynės, kurių metu atsakovams M. M. , D. G. ir V. V. buvo parduotos ieškovui nuosavybės teise priklausančios 23/100 pastato – sandėlio dalys. Turtas varžytynėse buvo parduotas už mažesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta pagal CPK. Turto arešto akte antstolis įvertino areštuotas ieškovui priklausančias 23/100 sandėlio dalis 160 000 Lt suma. Vėliau antstolis, gavęs ieškovo prašymą, padidino šio turto vertę iki 340 000 Lt. Ieškovas, remdamasis UAB korporacijos „Matininkai“ preliminaria išvada, pagal kurią 23/100 sandėlio dalių vertė yra 600 000 Lt, vėliau paprašė areštuotų 23/100 sandėlio dalių vertę padidinti iki 600 000 Lt. Tačiau 2004 m. gegužės 11 d. įvyko varžytynės, kurių metu turtas buvo parduotas už 280 160 Lt, t. y. už per mažą kainą. Todėl dėl esminės sutarties sąlygos – kainos – nustatymo pažeidimo minėtas varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu. Be to, parduodant iš varžytynių turtą, neatsižvelgta į tai, kad jam priklausančioje sandėlio dalyje ieškovas buvo suformavęs ir įrengęs 80 kv. m administracines patalpas, kurias ketino įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas prašė antstolio, kad į tai būtų atsižvelgta tiek nustatant areštuoto turto kainą, tiek parduodant turtą iš varžytynių.

4Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad ieškovo argumentas, jog antstolis neteisingai nustatė parduodamo iš varžytynių turto kainą, yra nepagrįstas. Nurodė, kad turto įkainojimo areštuojant turtą vykdymo procese metu siekiama nustatyti šio turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Pardavimo varžytynėse kaina gali sutapti, bet gali būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Pagal CPK 681 straipsnį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į išieškotojo ir skolininko interesus. Skolininkas ar išieškotojas gali reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad skolininkas ar išieškotojas reiškė prieštaravimus dėl antstolio nustatytos 340 000 Lt turto kainos. Turto arešto aktą, kuriame nurodyta ginčo sandėlio dalies kaina – 340 000 Lt, ieškovo direktorė pasirašė nepareikšdama jokių pretenzijų dėl kainos, todėl teismas vertino, jog ji sutiko su nurodyta kaina. Teismas pažymėjo, kad antstolio L. G. veiksmų teisėtumą parduodant ginčo turtą varžytynėse yra išnagrinėję Kauno miesto apylinkės teismas, Kauno apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1451/2004. Remiantis teismų priimtų procesinių sprendimų nurodytoje byloje duomenimis, prieštaravimų dėl turto įkainojimo nei skolininkas, nei išieškotojas nereiškė. Tai įrodo, kad ieškovas antstolio nustatytą sandėlio dalies pardavimo iš varžytynių kainą – 340 000 Lt tuo metu laikė normalia. Teismas ieškovo pateiktą UAB korporacijos „Matininkai“ 2003 m. spalio 6 d. preliminarią išvadą vertino kaip netinkamą įrodymą, kadangi savo forma ir turiniu ji neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje numatytų reikalavimų. Be to, pačioje išvadoje nurodyta, kad tai tik informacinio pobūdžio dokumentas, o turtui vertinti turi būti parengta turto vertinimo ataskaita.

5Teismas pripažino, kad antstolis L. G. areštuojamą turtą įkainojo, t. y. įvykdė jam CPK 681 straipsnyje numatytą pareigą. Būtinybės nustatyti areštuoto turto vertę skiriant ekspertizę nebuvo, nes antstolis tokią vertę nustatė pagal skolininko pareikštą nuomonę, skolininkas tam neprieštaravo. Remdamasis nagrinėjant bylą atliktos ekspertizės išvadoje nurodytais duomenimis, teismas pripažino, kad negalima vertinti, jog turtas, dėl kurio kilo ginčas, buvo parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Ekspertas nustatė, kad turto rinkos vertė 2004 m. gegužės 11 d. buvo 365 000 Lt. Turtas varžytynėse buvo parduodamas nuo pradinės 272 000 Lt kainos, o parduotas už 280 160 Lt. Teismas, įvertinęs tai, kad turto pardavimas iš varžytynių yra turto priverstinis pardavimas, priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus parduodant sandėlio dalį iš varžytynių nustačius 340 000 Lt kainą neteisėtais. Taip pat teismas nepagrįstu pripažino ir tą ieškovo argumentą, kad, parduodant iš varžytynių turtą, nebuvo atsižvelgta į kitus objektus, esančius tame turte. Turto ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertas vertinamą objektą traktavo taip, kaip jis užfiksuotas juridiniuose dokumentuose. Ekspertas nurodė, kad ieškovo nurodytos administracinės patalpos pagal juridinius dokumentus nesusietos su vertinamu objektu (įrengtos savavališkai be projekto, įrengtos ne ieškovo), todėl jos negali būti vertinamos kaip turinčios ypatingą reikšmę nustatant sandėlio rinkos vertę. Kai kurie lyginamieji sandoriai taip pat apima administracines patalpas, bet dėl to kainos padidėjimas nepastebimas. Taip pat teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas pažeidžia protingumo principą. Teismas nurodė, kad antstolis, organizuodamas varžytynes, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, varžytynėse dalyvavo keli pirkėjai, todėl sprendė, kad atsakovai yra sąžiningi iš varžytynių parduoto 23/100 sandėlio dalių įgijėjai, o iš sąžiningų įgijėjų nėra pagrindo išreikalauti turto.

6Ieškovas UAB „Siccum“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą, paskirti byloje pakartotinę ekspertizę ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismo paskirtą ekspertizę atlikęs ekspertas nevertino ginčo sandėlyje esančių naujai įrengtų administracinių patalpų. Puikiai įrengtos administracinės patalpos turėjo ženkliai pakelti ginčo turto vertę. Abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo ieškovui kelia ir tai, kad teismui pateiktoje UAB korporacijos „Matininkai“ preliminarioje išvadoje to paties turto vertė nurodyta 600 000 Lt, o priverstinio pardavimo vertė – 480 000 Lt. Tokia žymi dviejų išvadų dėl to paties turto neatitiktis turėjo sukelti teismui abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, nenustatė neginčijamos realios turto kainos turto arešto ir turto pardavimo iš varžytynių metu. Todėl byloje privalo būti paskirta pakartotinė ekspertizė. Atlikus pakartotinę ekspertizę ir nustačius realią ginčo turto vertę, kuri yra dvigubai didesnė už eksperto nustatytą kainą, turės būti pripažinta, kad atsakovai yra nesąžiningi įgijėjai, kadangi jie turtą įgijo daugiau nei dvigubai mažesne kaina nei buvo rinkos vertė ir šią aplinkybę įgijėjai turėjo ir/ar galėjo žinoti, būdami protingi, racionalūs ir apdairūs.

7Atsakovas antstolis L. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismo paskirto eksperto išvados kelia abejonių, neatitinka realios rinkos kainos, nepagrįstai remiasi UAB korporacijos „Matininkai“ preliminaria išvada. Teismas pagrįstai konstatavo, kad minėta preliminari išvada savo turiniu ir forma neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, todėl nėra tinkamas įrodymas. Tai yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, o ne turto vertinimo ataskaita. Be to, byloje yra pateikta ir UAB „Geomatas“ išvada, kad areštuoto turto vertė atitiko realią turto vertę. Atmestinas apelianto argumentas, kad, parduodant iš varžytynių turtą, nebuvo atsižvelgta į kitus objektus, esančius tame turte. Pagal juridinius dokumentus administracinės patalpos nesusietos su vertinamu objektu, įrengtos savavališkai. Be to, šių savavališkai įrengtų patalpų varžytynių metu nebuvo, jos įrengtos vėliau.

8Atsakovai D. G. , M. M. ir V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad jokių administracinių patalpų iki varžytynių ginčo sandėlyje įrengta nebuvo, ieškovas nurodytas administracines patalpas sandėlyje įsirengė savavališkai jau po varžytynių. Ekspertas ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo apie vertinamą objektą spręsti iš viešojo registro duomenų, iš kurių matyti, kad sandėlyje jo vertinimo dieną nebuvo įrengta jokių administracinių patalpų. Pats ekspertas savo išvadoje nurodė, kodėl nevertino po varžytynių sandėlyje įrengtų administracinių patalpų, o jo argumentus įvertino teismas. Taip pat teismas pagrįstai ieškovo pateiktą UAB korporacijos „Matininkai“ preliminarią išvadą vertino kaip netinkamą įrodymą. Atsakovų manymu, ieškovo prašymas skirti pakartotinę ekspertizę yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovų nesąžiningumo ieškovas pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodęs ir šios aplinkybės neįrodinėjo, todėl apeliaciniame skunde išdėstytas niekuo nepagrįstas teiginys yra nenagrinėtinas.

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Byloje nustatyta, kad antstolis L. G. 2004 m. gegužės 11 d. iš varžytynių pardavė pirkėjams M. M. , D. G. ir V. V. už 280 160 Lt 23/100 pastato – sandėlio, esančio ( - ), dalis, kurios nuosavybės teise priklausė UAB ,,Siccum“ (t. 1, b. l. 7-11). Parduodamo iš varžytynių nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo nustatyta remiantis VĮ Registrų centro 2003 m. spalio mėn. duomenimis.

12Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl varžytynėse parduoto turto įkainojimo. Apeliantas (ieškovas) prašė pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą laikė nepagrįstu.

13Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes ir ieškovo argumentus, ištyręs ir įvertinęs reikšmingus bylos įrodymus, pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, padaręs išvadą, kad ieškovo argumentai, jog antstolis neteisingai nustatė parduodamo iš varžytynių turto kainą, yra nepagrįsti.

14Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra vienas iš sandorių, todėl gali būti ginčijamas remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis faktine aplinkybe, kad ginčo turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta, nurodytą aktą ginčija specialiuoju pagrindu, įtvirtintu CPK 602 straipsnio 6 punkte. Ieškovas, įrodinėdamas turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimą nurodytu pagrindu, nurodo šias faktines aplinkybes: pirma, kad antstolis, nustatydamas turto kainą, neatsižvelgė į UAB korporacijos „Matininkai“ preliminarią išvadą, pagal kurią 23/100 sandėlio dalių vertė yra 600 000 Lt; antra, kad parduodamo turto – sandėlio – vertė buvo nustatyta neatsižvelgiant į tai, jog šiose patalpose buvo naujai įrengtos administracinės patalpos, kas padidino patalpų vertę.

15Į bylą pateiktoje UAB korporacijos ,,Matininkai“ 2003 m. spalio 6 d. preliminarioje pažymoje, kuri, ieškovo nuomone, įrodo, jog parduoto varžytynėse turto kaina buvo žymiai didesnė nei nustatė antstolis, nurodyta, kad šio turto vertinimo atvejis buvo turto rinkos vertės nustatymas pardavimui. Teikiamą išvadą vertintojai pagrindė atlikę preliminarius skaičiavimus, vadovaudamiesi turto apžiūra, užsakovo (UAB ,,Siccum“) pateiktais nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos duomenimis ir paaiškinimais bei turima rinkos informacija. Pažymoje taip pat nurodyta, kad vertinimo ypatybė yra tai, jog vertinimo objektas yra 1956 m. statytas plytinis sandėliavimui ir komercinei veiklai skirtas pastatas. Vertintojai priėmė ir teikė preliminarią išvadą, kad vertinimo objekto – 23/100 dalyse 13F1p pastato esančių sandėliavimo patalpų 1-28, nuo 1-31 iki 1-35, 1-39, iš viso 1 727,18 kv. m bendro ploto rinkos vertė vertinimo dieną (2003 m. spalio 6 d.) buvo 600 000 Lt. Šioje preliminarioje išvadoje nurodyta, kad ši išvada dėl turto vertės neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos, o yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo užsakovas gali naudotis savo nuožiūra. Turtui vertinti turi būti parengta turto vertinimo ataskaita, kuri pateikiama kartu su pažyma apie turto vertės nustatymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši išvada dėl turto vertės savo forma ir turiniu neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje numatytų reikalavimų, todėl nėra tinkamas įrodymas, kad iš varžytynių parduodamas turtas galėjo būti parduotas didesne kaina. Tuo labiau kad pačioje išvadoje yra nurodyta, jog tai tik informacinio pobūdžio dokumentas, o turtui vertinti turi būti parengta turto vertinimo ataskaita. Byloje nėra įrodymų, kad ši UAB korporacijos ,,Matininkai“ preliminari išvada antstoliui buvo pateikta iki varžytynių (CPK 178 str.). Nei prijungtoje vykdomojoje byloje Nr. 6/04/699/2004, nei prijungtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8584/2004, kurioje buvo nagrinėjamas UAB ,,Siccum“ skundas dėl antstolio L. G. veiksmų, nėra duomenų, kad ieškovas UAB ,,Siccum“ būtų ginčijęs antstolio veiksmus, remdamasis minėta preliminaria išvada. Atvirkščiai, ieškovas visuose civilinės bylos Nr. 2-8584/2004 procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje tvirtino, kad ginčo pastato – sandėlio vertė yra 340 000 Lt (b. l. 3-4, 66, 74-76). Preliminarioje pažymoje nurodyta, kad priverstinio pardavimo vertė vertinimo dieną (2003 m. spalio 6 d.), esant 6 mėnesių marketingo laikotarpiui, yra 480 000 Lt. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolis neturėjo 6 mėnesių marketingo laikotarpio, kadangi priverstinio turto pardavimo iš varžytynių atveju antstolis turi įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą – turtą parduoti kuo efektyviau ir per protingą terminą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolis, nustatydamas parduodamo iš varžytynių turto kainą, pagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro 2003 m. spalio mėn. duomenimis. Pažymėtina, kad ir ieškovas nurodo, jog jis pats prašė areštuojamą turtą įvertinti 340 000 Lt kaina. Aplinkybę, kad parduodamas iš varžytynių turtas buvo įkainotas rinkos verte, pagrindžia ir UAB ,,Kovertas“ 2008 m. kovo 12 d. atlikta ekspertizė (t. 3, b. l. 3-12), kurios išvadose teigiama, jog 23/100 pastato – sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalių rinkos vertė 2004 m. gegužės 11 d. buvo 365 000 Lt. UAB ,,Kovertas“ ekspertas (vertintojas) išvadose nurodė iš esmės panašią ginčo turto kainą kaip ir 2004 m. kovo 19 d. turto arešto akte nurodė antstolis. Į bylą pateiktame 2006 m. sausio 18 d. UAB ,,Geomatas“ ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad ginčo turto rinkos vertė 2004 m. kovo mėn. buvo nuo 360 000 Lt iki 365 000 Lt (t. 1, b. l. 186).

16Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pastate – sandėlyje įrengtos administracinės patalpos ženkliai padidino šių patalpų rinkos vertę. Bylos duomenimis, 23/100 pastato – sandėlio dalių bendras plotas yra 1 727,18 kv. m. Ieškovo teigimu, šiose patalpose jis įrengė 80 kv. m administracines patalpas. Kaip jau minėta, pastato paskirtis yra sandėliavimas, o administracinės patalpos, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.07:2004 ,,Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, gali būti įrengtos tik sandėlių pastato reikmėms tenkinti, jei tai neprieštarauja higienos, aplinkos apsaugos ir gaisrinės saugos reikalavimams. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad administracinėms patalpoms įrengti buvo pasirūpinęs reikiamais leidimais, šios administracinės patalpos nėra užfiksuotos jokiuose juridiniuose dokumentuose, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinių patalpų ginčo pastate – sandėlyje įrengimas buvo savavalis. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, jog savavališkai įrengtos administracinės patalpos padidino pastato – sandėlio rinkos vertę. Priešingai, savavalės statybos likvidavimas gali sumažinti rinkos vertę. UAB ,,Kovertas“ ekspertas, vertindamas ginčo turtą lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) būdu, nurodė, jog kai kurie analogiškų turto pirkimo-pardavimo sandorių metu parduoti sandėliai taip pat buvo su administracinėmis patalpomis, bet dėl to jų kaina nepadidėjo. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, sprendžia, kad dėl sandėlyje įrengtų administracinių patalpų sandėlio kaina negalėjo būti tiek ženkliai didesnė – net 600 000 Lt, kaip įrodinėja ieškovas. Pažymėtina, kad ir prijungtose vykdomojoje ir civilinėje bylose nėra jokių duomenų, kad ieškovas ginčo turto kainą būtų siejęs su administracinių patalpų sandėlyje įrengimu. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad prieš varžytynes sandėlyje buvo įrengtos administracinės patalpos. Į bylą ieškovo pateikti atsargų nurašymo aktai (t. 1, b. l. 132-135, 140-148), kuriais ieškovas įrodinėja administracinių patalpų sandėlyje įrengimą 2003 m. gruodžio mėn. – 2004 m. kovo mėn., yra išrašyti byloje nedalyvaujančio asmens AB ,,Šiaulių grūdai“, juose nėra įvardintas konkretus įrengiamas objektas, jo adresas, ieškovas nepateikė jokių sutarčių su minėta bendrove, iš kurių būtų galima spręsti, jog buvo įrenginėjamos administracinės patalpos sandėlyje. Atmestinas ieškovo atstovo argumentas, kad nelogiškas teiginys, jog ieškovas administracines patalpas įrengė po varžytynių, kurių metu buvo parduotas pastatas – sandėlis. Bylos duomenimis, ieškovas iki pat šios dienos, t. y. praėjus beveik penkeriems metams nuo varžytynių (2004 m. gegužės 11 d.), naudojasi ginčo pastatu – sandėliu, todėl visai logiška būtų teigti, kad visą šį laikotarpį naudodamas ginčo turtą pagal paskirtį ieškovas galėjo jame įrengti ir administracines patalpas. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija manė, kad nėra tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę. Be to, ieškovas, apeliaciniame skunde paprašęs skirti pakartotinę ekspertizę, nenurodė nei prašomo skirti eksperto, nei klausimų, užduotinų ekspertui, to nepadarė ir teismo posėdžio metu, todėl prašymo dėl pakartotinės ekspertizės patenkinimas reikštų bylos vilkinimą (CPK 251 str. 2 d., 302 str.).

17Be to, pažymėtina, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu ne visada sukelia pasekmes – restituciją, kadangi restitucija galima tik tada ir tik tiek, kiek tai leidžia įstatymas, ginantis sąžiningo įgijėjo interesus (CK 4.26 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 4.96 straipsnio 4 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad, nustačius, jog turtas yra perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, ir nepaneigus įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, turto iš jo išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-520/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis c. b. Nr. 3-3-360/2005). Ieškovas pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo ginčo turto įgijėjų atsakovų M. M. , D. G. ir V. V. nesąžiningumo, todėl ši aplinkybė negali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

18Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

19Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas antstolis L. G. teismui pateikė įrodymus, kad advokatui už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2 360 Lt (t. 3, b. l. 115), todėl ši suma priteistina iš ieškovo UAB ,,Siccum“ (CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d.). Atsakovų D. G. , M. M. ir V. V. atstovas advokatas A. Navikas teismui pateikė 2 000 Lt sąskaitą už teisinę pagalbą (t. 3, b. l. 116) ir prašė priteisti šią sumą iš ieškovo. Tačiau pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, įstatymas suteikia teisę reikalauti atstovavimo išlaidų, t. y. sumų, kurios jau yra sumokėtos advokatui už jo teisinę pagalbą konkrečioje byloje. Tuo tarpu atsakovų advokatas A. Navikas pateikė teismui dokumentą, neįrodantį šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų atstovo advokato A. Naviko prašymo priteisti atsakovams iš ieškovo atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas. Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos 16,75 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Siccum“ (į. k. 134114442) atsakovui antstoliui L. G. 2 360 Lt (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 16,75 Lt (šešiolika litų 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB „Siccum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pašė... 4. Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 5. Teismas pripažino, kad antstolis L. G. areštuojamą turtą įkainojo, t. y.... 6. Ieškovas UAB „Siccum“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 7. Atsakovas antstolis L. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti... 8. Atsakovai D. G. , M. M. ir V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 9. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Byloje nustatyta, kad antstolis L. G. 2004 m. gegužės 11 d. iš varžytynių... 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl varžytynėse parduoto turto įkainojimo.... 13. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir... 14. Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra vienas iš sandorių, todėl gali... 15. Į bylą pateiktoje UAB korporacijos ,,Matininkai“ 2003 m. spalio 6 d.... 16. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pastate – sandėlyje įrengtos... 17. Be to, pažymėtina, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu ne visada... 18. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 19. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 22. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Siccum“ (į. k....