Byla Iv-846-422/2011
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, nedalyvaujant pareiškėjai E. V. ir atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovui, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. V. prašymą atsakovei Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Nustatė

2Pareiškėja E. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama iš atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos priteisti 1375,58 Lt darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31.

3Nurodė, jog dirba Kalvarijos savivaldybės administracijoje. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. už darbą buvo sumokėtas ne visas jai priklausantis darbo užmokestis. 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymas, kurio 3 straipsnis nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažino valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį nuo 2008 metais galiojusio 490 Lt iki 475 Lt, t. y. 15 Lt, o 2009 m. liepos 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį sumažino iki 450 Lt, t. y. 40 Lt lyginant su 2008 metais galiojusiu dydžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime išaiškino, jog tik kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įstatymų leidėjas gali laikinai mažinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimus. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“ oficialiai konstatavo, jog Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis, todėl laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 jai buvo neteisėtai sumažintas darbo užmokestis, dėl to susidariusi nepriemoka 1375,58 Lt turi būti priteista iš atsakovo. Kadangi anksčiau priimti 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymas ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytiems teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams, nes yra priimti prieš tai, kai buvo oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis, pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl aptariamų įstatymų atitikties Konstitucijai.

4Atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka. Pažymėjo, jog Kalvarijos savivaldybės administracija laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį vadovavosi galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo yra nepagrįstas. Tačiau, atsakovės nuomone, yra pakankamas pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl aptariamų įstatymų atitikties Konstitucijai.

5Prašymas netenkinamas.

6Pareiškėja yra Kalvarijos savivaldybės administracijos valstybės tarnautoja (b. l. 12-14). Administracinėje byloje ginčas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1-2 dalyse numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tačiau teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.

7Reikalavimas kildinamas dėl įstatymu sumažinto valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. 2008 m. gruodžio 19 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymą, nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis iki 475 Lt (3 straipsnis) bei 2009 m. liepos 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis sumažintas iki 450 Lt. Pareiškėjos teigimu, minėtų įstatymų 3 straipsnio nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos parengtoje pažymoje nurodyta, jog perskaičiavus pareiškėjos darbo užmokestį už 2009 metus susidarytų 1375,58 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalis (b. l. 15). Ginčo dėl darbo užmokesčio dalies paskaičiavimo tarp proceso šalių nėra.

8Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija Nr. XI-84) numatyta, kad pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.

9Pareiškėja, grįsdama savo reikalavimus dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo“, iš esmės teigdamas, jog minėtu sprendimu Konstitucinis Teismas konstatavo įstatymo leidėjo teisę laikinai mažinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimus tik tuo atveju, kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, oficialų šio fakto konstatavimą pareiškėja sieja su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“ priėmimu.

10Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo“ nurodė, jog tik kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įstatymų leidėjas įstatymu gali laikinai mažinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nors ir išaiškino, jog iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimai gali būti mažinami tik išskirtiniais atvejais, tačiau pripažino, jog toks mažinimas valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėtina, jog Konstitucinio teismo sprendime, kuriuo remiasi pareiškėja, nebuvo atliekamas tyrimas dėl to, kad itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susiklostymas valstybėje turi būti patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, tik buvo nurodyta, jog apie tokią padėtį turi būti oficialiai konstatuota.

11Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XI-52 patvirtino Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurios antroje dalyje „Krizės įveikimo planas“ konstatuojama, jog daugelis makroekonomikos rodiklių ir jų prognozės akivaizdžiai rodo, kad Lietuva atsidūrė ekonomikos krizėje. Šioje programoje jau buvo numatytos taupymo ir efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo priemonės. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą programą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“, kuriame dar kartą pažymėjo, jog valstybėje 2008 metų pabaigoje prasidėjo precedento neturintis ekonomikos sunkmetis. Taigi, nutarimas buvo priimtas siekiant įgyvendinti Krizės įveikimo plano nuostatas, kad išlaidų mažinimas kuo mažiau pakenktų socialinių išmokų sektoriui, tačiau teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog minėtu teisės aktu pirmą kartą oficialiai konstatuota apie prasidėjusią ekonominę krizę, nes akivaizdu, kad oficialiai įstatymų leidėjo konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, jau buvo Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu.

12Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog Kalvarijos savivaldybės administracija, apskaičiuodama ir mokėdama E. V. darbo užmokestį, pagrįstai vadovavosi galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokesčio valstybės tarnautojams apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu.

13Pareiškėjos prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymo 3 straipsnis ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją netenkintinas. Pažymėtina, jog teismas į Konstitucinį Teismą kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo. Konstatavus, kad Kalvarijos savivaldybės administracija 2009 metais apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netikslinga. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjos nurodytos įstatymų nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

14Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjos prašymas priteisti 1375,58 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nepagrįstas, todėl atmestinas.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėja

Nutarė

16Pareiškėjos E. V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

17Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai