Byla 2S-161-198/2015
Dėl ieškinio priėmimo klausimo civilinėje byloje Nr. 2-2158-842/2014

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Aukštaitijos traktas“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties dėl ieškinio priėmimo klausimo civilinėje byloje Nr. 2-2158-842/2014

Nustatė

2Ieškovė UAB ,,Aukštaitijos traktas“ prašo leisti VĮ Registrų centras įregistruoti ieškovei UAB ,,Aukštaitijos traktas“ nuosavybės teise priklausančius ir žemės sklype unikalus Nr. ( - ) esančius statinius be žemės sklypo savininko, veikiančio per patikėtinį, sutikimo: dujų tinklus, unikalus Nr. ( - ), operatorinę, unikalus Nr. ( - ) rezervuarus, unikalus Nr. ( - ), pagaminto asfaltbetonio rezervuarą, unikalus Nr. ( - ), asfaltbetonio maišyklę valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, inertinių medžiagų bunkerį, unikalus Nr. ( - ) bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB ,,Aukštaitijos traktas“ 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus šioje nutartyje. Nurodė, kad pasirengimo nagrinėti bylą metu paaiškėjo, kad teismui pateiktas ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui. Teismas įpareigojo pateikti įrodymus, kad VĮ Registrų centrui buvo pateikta 2012-11-19 deklaracija apie statybų užbaigimą ir 2012-08-01 nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla. Nurodė, kad ieškovė teigdama, jog buvo Utenos apskrities viršininko administracijos Utenos rajono Žemėtvarkos skyriaus sutikimas dėl Statinių statybos žemės sklype, konkrečiai nepaaiškina, kodėl negali minėto dokumento pateikti. Ieškovei pasiūlyta į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, nes atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą grindžia neteisėta statyba. Taip pat ieškovei pasiūlyta į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti ir VĮ Registrų centras, nes teismo sprendimo pagrindu VĮ Registrų centras gali turėti atlikti tam tikrus veiksmus.

4Atskiruoju skundu ieškovė UAB ,,Aukštaitijos traktas“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė mano, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyti trūkumai nėra trūkumai, dėl kurių ieškinys negali būti priimtas. Nurodo, kad esant ginčui, ieškovė svarstytų galimybę pateikti papildomus įrodymus, kad VĮ Registrų centrui buvo pateikta 2012-11-19 deklaracija apie statybų užbaigimą ir 2012-08-01 nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla. Tačiau ieškovė pateikia teismui papildomą pažymą apie tai, kad VĮ Registrų centrui buvo pateikti nurodyti dokumentai, buvo sumokėtas mokestis už statinių registravimą, tačiau ieškovės prašymą atmetus, nurodytas mokestis ir pateikti dokumentai ieškovui buvo grąžinti. Dėl konkretaus paaiškinimo, kodėl ieškovė negali pateikti Utenos apskrities viršininko administracijos Utenos rajono Žemėtvarkos skyriaus sutikimo dėl Statinių statybos žemės sklype nurodė, kad ieškovė nieko kito, nei nurodė ir paaiškino ieškinyje, negali paaiškinti ir nurodyti. Pažymėjo, kad dėl dokumento galimai pasisakys trečiasis asmuo VĮ „Utenos regiono keliai“, nes ši valstybinė įmonė turėjo pareigą tokį sutikimą gauti. Nurodo, jog byloje nesprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija vykdo jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę pati savavališkai reikšti ieškinį dėl savavališkai pastatytų statinių padarinių panaikinimo, tačiau nedalyvauja ginčuose tarp kitų statybos dalyvių, civilinių santykių subjektų, todėl ši institucija į bylą trečiuoju asmeniu nėra trauktina. VĮ Registrų centras nėra trauktinas į bylą trečiuoju asmeniu, nes ieškovė nereikalauja įpareigoti VĮ Registrų centras įregistruoti nuosavybės teisių į statinius, o prašo teismo leisti statinius įregistruoti be tam tikro dokumento – be žemės sklypo savininko sutikimo, kuris kartu su kitais dokumentais privalo būti pateiktas VĮ Registrų centras. Be to, klausimas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą gali būti sprendžiamas po ieškinio priėmimo, t.y. pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tiek šalių, tiek paties teismo iniciatyva.

5Atskirasis skundas tenkintinas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

7Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei UAB ,,Aukštaitijos traktas“ nustatytas terminas trūkumams šalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

8Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Bendrieji procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliami reikalavimai išvardyti CPK 111 ir 114 straipsniuose. Be nurodytų straipsnių, kituose CPK ar kitų įstatymų straipsniuose gali būti numatyti tam tikri papildomi, specialūs konkrečių procesinių dokumentų turiniui ar formai keliami reikalavimai. Nesilaikant šių specialių reikalavimų, teismas turi teisę naudotis trūkumų šalinimo institutu. Pažymėtina, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma įgyvendinti asmens teises kreiptis į teismą, tačiau siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Teismas procesinio dokumento priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą.

9Atkreiptinas dėmesys, kad ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.

10Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės UAB ,,Aukštaitijos traktas“ pateiktas ieškinys yra su trūkumais, nustatė ieškovei dešimties dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui įrodymus, kad VĮ Registrų centrui buvo pateikta 2012-11-19 deklaracija apie statybų užbaigimą ir 2012-08-01 nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla. Nurodė, kad ieškovė teigdama, jog buvo Utenos apskrities viršininko administracijos Utenos rajono Žemėtvarkos skyriaus sutikimas dėl Statinių statybos žemės sklype, konkrečiai nepaaiškino, kodėl negali minėto dokumento pateikti. Pasiūlė ieškovei į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, nes atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą grindžia neteisėta statyba. Taip pat ieškovei pasiūlyta į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti ir VĮ Registrų centras, nes teismo sprendimo pagrindu VĮ Registrų centras gali turėti atlikti tam tikrus veiksmus.

11Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimus, jų tikslus ir paskirtį, vertindamas pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, ieškinio priėmimo stadijoje, įpareigojo pateikti ieškovę tokio pobūdžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien nurodytų įrodymų nepateikimas ar įrodymų (ne) pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kuriuos ieškovas galėtų pateikti pasirengimo nagrinėti bylą metu. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Reikalavimas civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 straipsnis). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika 36).

12Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje įvardijami trūkumai nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, o galutinį dalyvaujančių byloje asmenų ratą, įrodymus ir kitą informaciją, jei tai būtina bylos nagrinėjimui, galima surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 str. 1 d.). Be to, pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje teismas prireikus gali savo iniciatyva nuspręsti dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 str. 5 p., 230 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo besąlygiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo siūlymu ieškovei į bylą trečiuoju asmeniu jau ieškinio pateikimo teismui stadijoje įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir VĮ Registrų centras.

13Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290 straipsniu, teismas

Nutarė

15Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai