Byla 2-323/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno ir Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 22 d. nutarties, kuria sustabdytas atsakovo vykdomas viešasis pirkimas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1731-51/2007 pagal ieškovo UAB „Siemens“ ieškinį atsakovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl dalies patikslintų derybų sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir kt., ir

Nustatė

2Ieškovas UAB „Siemens“ ieškiniu atsakovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašė pripažinti neteisėtais atsakovo kvietimo pateikti paraiškas su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais Alytaus miesto 10kV skirstomojo punkto SP-41 įrangos pirkimui skelbiamų derybų būdu sąlygų 4.2.16 ir 4.3.15 punktus, įpareigoti atsakovą nustatyti naują terminą, per kurį tiekėjai galėtų pateikti paraiškas su kvalifikaciją patvirtinančiais dokumentais viešajam pirkimui skelbiamų derybų būdu. Taip pat prašė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti atsakovo vykdomą Alytaus miesto 10 kV skirstomojo punkto SP-41 įrangos pirkimą skelbiamų derybų būdu ir uždrausti atsakovui atlikti bet kokius su pirkimu susijusius veiksmus, tame tarpe derėtis dėl sutarties sąlygų ir sudaryti sutartį dėl Alytaus miesto 10 kV skirstomojo punkto SP-41 įrangos pirkimo. Nurodė, kad jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškovo reikalavimus po to, kai bus atliktos pirkimo procedūros ir sudaryta atitinkama Alytaus miesto 10 kV skirstomojo punkto SP-41 įrangos pirkimo sutartis, iškiltų restitucijos taikymo klausimas, kas apsunkintų ar netgi padarytų neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Teigė, jog atsakovui sudarius viešojo pirkimo sutartį, ginčas dėl derybų sąlygų 4.2.16 ir 4.3.15 punktų teisėtumo nebetektų teisinės reikšmės.

3Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 22 d. nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – sustabdė atsakovo vykdomą Alytaus miesto 10 kV skirstomojo punkto SP-41 įrangos pirkimą skelbiamų derybų būdu ir uždraudė atsakovui atlikti bet kokius su pirkimu susijusius veiksmus, tame tarpe derėtis dėl sutarties sąlygų ir sudaryti sutartį dėl Alytaus miesto 10 kV skirstomojo punkto SP-41 įrangos pirkimo. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog, nesustabdžius konkurso procedūrų, atsakovas turi galimybę derėtis su trečiaisiais asmenimis dėl sutarties sąlygų ir sudaryti sutartį dėl Alytaus miesto 10 kV skirstomojo punkto SP-41 įrangos pirkimo. Dėl to, teismo nuomone, konkurso rezultatų pakeitimas vėliau būtų pakankamai komplikuotas, nes tai paliestų ne tik šalių, bet ir trečiųjų asmenų interesus. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimo reikšmė, teismo nuomone, iš esmės būtų sumenkinta, nes po tolesnių pirkimo procedūrų vykdymo naujai susiklosčiusi situacija galimai sąlygotų naujus teisminius ginčus. Taigi, tokiu atveju priimtas šioje byloje teismo sprendimas realiai neužtikrintų pakankamos ieškovo interesų apsaugos, o tuo pačiu ir apsunkintų sprendimo, kurio tikslas yra apginti pažeistas teises, įvykdymą. Be to, kaip nurodo ieškovas, atsakovui sudarius viešojo pirkimo sutartį, ginčas dėl derybų sąlygų 4.2.16 ir 4.3.15 punktų teisėtumo neteks savo teisinės reikšmės, nes ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku.

4Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių motyvų:

  1. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė užkerta kelią kuo operatyviau pašalinti neigiamus padarinius vartotojams, kuo greičiau atstatyti elektros energijos tiekimą ir užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą, tuo pažeidžiamas viešasis interesas. Pažymi, kad atsakovas yra vienintelis elektros energijos tiekėjas tam tikrame Lietuvos regione, privalo užtikrinti Alytaus skyriaus transformatorių pastočių ir skirstomųjų punktų prijungimą prie SCADA sistemų, kas leistų išvengti ir operatyviau reguoti į Alytuje per savaitę fiksuojamus gedimus vidutinės ir žemės įtampos tinkluose. Be to, pagal Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalį teismas turi prioritetiškai ginti vartotojų interesus.
  2. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui (CPK 148 str. 1 d.). Teigia, jog prie ieškinio buvo pateiktas įrodymas (2007-03-09 raštas Nr. 1520-467), iš kurio matyti, jog grėsmės toks pranešimas priemonių taikymui nebūtų sukėlęs, nes teismo nutartis priimta likus 7 dienoms iki tiekėjų pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
  3. Teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principus, neįvertino galimybės taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 17 str., 145 str. 2 d., 147 str. 1 d.). Teigia, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumas reikalauja užtikrinti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, t. y. taikyti CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakovo interesų apsaugą. Teismas neįvertino, ar ieškovas būtų finansiškai pajėgus atlyginti atsakovui nuostolius dėl viešojo pirkimo procedūros sustabdymo. Teismas neatsižvelgė į atsakovo interesus, nesigilino, kokius padarinius priemonių pritaikymas jam sukels.

5Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrindė atskirajame skunde išdėstytų argumentų dėl viešo intereso pažeidimo, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad vėlesnis ginčo pirkimo vykdymas (po teismo sprendimo priėmimo) sutrukdytų atsakovui įgyvendinti planus įdiegti vieningą dispečerinį centrą iki 2010 metų. Pažymi, jog Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 122 straipsnio 3 dalies nuostata užtikrina operatyvų ginčų su viešaisiais pirkimais nagrinėjimą, todėl ginčo viešojo pirkimo sustabdymas negali turėti esminės neigiamos reikšmės atsakovui. Atkreipia dėmesį, jog ir pats atsakovas nesiėmė priemonių, kad ginčo konkursą vykdyti skubos tvarka ar pretenzijas nagrinėti pagal VPĮ nustatytus terminus, kas rodo, jog pirkimas neturi būti vykdomas ypatingai skubant, o pirkimo sustabdymas galėtų pažeisti vartotojų teises bei viešąjį interesą. Be to, pirkimai turi būti vykdomi atsižvelgiant į kitą interesą – racionalaus lėšų panaudojimo. Nurodo, kad nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą savaime neįrodo teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nes atsakovas buvo informuotas apie nutartį ir ją apskundė. Mano, jog teismas neprivalėjo taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kadangi šioje byloje atsakovo nuostolių atsiradimas nėra akivaizdus ir negali būti preziumuojamas, byloje nėra įrodymų apie tokių nuostolių tikimybę, pobūdį, dydį ir pan. Pažymi, jog ieškovas yra didelė ir patikima įmonė, turinti 500 000 Lt įstatinį kapitalą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tokio prašymo atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė, tai nėra pagrindo nagrinėti skundo argumentų, susijusių su nuostolių atlyginimo užtikrinimu.

6Atskirasis skundas netenkintinas.

7Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad teismas gali uždrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, imtis tam tikrų veiksmų (6 p.) arba imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (13 p.). Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 122 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas taiko viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.).

8Pagal VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis). Pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 122 straipsnio 3 dalyje, - pirkimo procedūrų sustabdymą. Dėl to teismas, priėmęs ieškinį, pagrįstai dar nepasibaigus viešojo pirkimo procedūroms sustabdė ginčo konkurso procedūras, konstatavęs, jog, nesustabdžius konkurso procedūrų, atsakovas turi galimybę derėtis su trečiaisiais asmenimis dėl sutarties sąlygų ir sudaryti sutartį dėl Alytaus miesto 10 kV skirstomojo punkto SP-41 įrangos pirkimo, t. y. užbaigti viešo pirkimo procedūrą. Užbaigus viešojo pirkimo procedūrą, kaip minėta, išnyktų pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, o būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikintas.

9Neturi pagrindo apelianto argumentai dėl viešo intereso pažeidimo. Pagal bylos duomenis elektros energijos teikimas Alytaus regionui dėl to, jog ginčo konkurso procedūros sustabdytos, nėra nutrauktas, o vartotojų interesai ir lūkesčiai dėl aprūpinimo elektros energija taip pat negali būti laikomi pažeisti, kadangi byloje nėra duomenų, jog dėl ginčo konkurso sustabdymo padaugėjo ar padaugės elektros energijos teikimo trikdžių, gedimų elektros įtampos tinkluose. Be to, gedimai yra normalus kiekvienos sistemos reiškinys ir apeliantas, būdamas atsakingas už elektros energijos tiekimą, iki ginčo konkurso ir jo vykdymo metu juos šalindavo įprastomis priemonėmis, ką turi teisę ir netgi pareigą daryti pagal Elektros energetikos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateikiami duomenys, jog ginčo konkursu siekiama, nupirkus tam tikrą įrangą, prijungti Alytaus regiono transformatorių pastotis ir skirstomuosius punktus prie SCADA sistemų, kas leistų išvengti ir operatyviau reaguoti į Alytuje pasitaikančius elektros tinklų gedimus, nepaneigia teismo nutarties išvadų ir motyvų bei nepatvirtina apelianto motyvo dėl viešo intereso pažeidimo. Prijungimas prie SCADA sistemos pagal paties atsakovo pateiktus duomenis turi įvykdyti iki 2010 metų. Pagal esamą teisinį viešųjų pirkimų reglamentavimą ginčai, kylantys iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, nagrinėjami operatyviau, todėl nėra pagrindo abejoti, jog, išnagrinėjus bylą iš esmės, atsakovas laiku spės užbaigti viešojo pirkimo procedūras ir planuotą sistemų sujungimą.

10Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo proceso šalių lygiateisiškumo, taikomų priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams principais. Pažymėtina, kad vadovaujantis nurodytais principais, apeliantas, ieškovui paprašius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (ar teismui jas pritaikius), turi teisę motyvuotai prašyti teismo pritaikyti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl šių priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.), o teismui atsisakius pritaikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir teismo sprendimu atmetus ieškovo ieškinį, apeliantas turės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ieškovui dėl nuostolių atlyginimo (CPK 147 str. 3 d.). Be to, apeliantas turi teisę motyvuotai prašyti teismo pakeisti ar panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 str. 1, 2 d.).

11Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas neturėjo pagrindo, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kartu pritaikyti ir atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, ir šia teise teismas galėtų pasinaudoti tik esant byloje duomenims apie galimus atsakovo nuostolius. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti apelianto prašymo dėl jo nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius aptartas laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, kurio neišnagrinėjo apygardos teismas pirmąja instancija (CPK 147 str. 1 d., 301 str. 2 d.). Apeliantas turi teisę nurodytą prašymą pateikti pirmosios instancijos teismui. Prie prašymo užtikrinti jo nuostolių atlyginimą privalo pateikti ir preliminarų galimų nuostolių paskaičiavimą, pagrįsdamas prašomą pritaikyti užtikrintinų nuostolių atlyginimo dydį (CPK 178 str. 1 d.).

12Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPk 338, 329 str.).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 22 d. nutartį.

Proceso dalyviai