Byla A-450-520/2019
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Nustatė

3I.

41. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

52. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2016 m. kovo 17 d. kalėjo Alytaus PN 6-o lokalinio sektoriaus 15-ame būryje, nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. kalėjo to paties lokalinio sektoriaus 14-ame būryje, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Be to, pareiškėjui tekusį plotą mažino lovos ir spintelės. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, ventiliacija, nebuvo spintų rūbams susidėti, ant dviaukščių miegamųjų gultų nebuvo kopėtėlių. Gyvenamųjų patalpų sanitariniame mazge buvo tik vienas klozetas ir praustuvė. Pareiškėjas nurodė, kad dėl gyvenamojo ploto ir sanitarinių įrenginių trūkumo tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, depresiją, sutriko miegas, pablogėjo bendravimas su administracija ir aplinkiniais, atsirado dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, jaučia apatiją, nervinį stresą.

63. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą

7prašė skundą atmesti.

84. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui kalint ginčo patalpose tam tikrais laikotarpiais jam trūko nuo 0,1 kv. m iki 0,033 kv. m, tačiau toks nežymus gyvenamojo ploto trūkumas negalėjo sukelti neigiamos įtakos, dvasinių kančių, todėl pakankama satisfakcija būtų pripažinimas, kad pareiškėjo teisė pažeista, nepriteisiant neturtinės žalos. Galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, skaičiuojama atmetus baldų ir kitų įrenginių užimamą kameros plotą. Atsakovo nuomone, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo patalpų įstaiga. Atsakovas pabrėžė, kad Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinamos per langus, jose užtikrinama reglamentuota šviesa. 15-o būrio kiekviename miegamajame yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra tualetas ir kriauklė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu 3 kartus buvo baustas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, laikant jį netinkamomis sąlygomis, turėtų būti atmetami. Pareiškėjas nenurodo, kuo grindžiamas nurodytos žalos dydis ir kaip jis konkrečiai apskaičiuotas.

9II.

105. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 180 Eur neturtinei žalai atlyginti.

116. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojo ploto norma pareiškėjui buvo pažeista jam kalint 15-o būrio 2-ame, 5-ame ir 6-ame miegamuosiuose, todėl yra pagrindas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

127. Teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais Alytaus visuomenės centro patikrinimo aktais, nustatė, kad 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. buvo tikrintos visos Alytaus PN patalpos ir patikrinimų metu higienos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo aktuose nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, todėl atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010) 24 punkto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) 17 punkto reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovo duomenis paneigiančių įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė, taip pat byloje nėra jokių dokumentų, kad dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo ar ventiliacijos pareiškėjas būtų skundęsis Alytaus PN administracijai, Visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos ir apšvietimo atmetė.

138. Dėl pareiškėjo teiginių dėl per mažo kiekio sanitarinių įrenginių ginčo gyvenamosiose patalpose, teismas pažymėjo, kad Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.), buvo nurodyta, kad prausykloje ir tualete turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, po klozetą arba unitazą – dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Aprūpinimo normų redakcija nuteistiesiems tenkančio sanitarinių įrenginių skaičiaus nereglamentuoja. Teismo vertinimu, pareiškėjui kalint 15-o būrio gyvenamosiose patalpose, jose nesant įrengtų Aprūpinimo normose nurodytų pisuarų, nuteistųjų aprūpinimas sanitariniais įrenginiais neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų. Teismas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pareiškėjui kalint 14-ame būryje, Aprūpinimo normų pažeidimas šiame kontekste nekonstatuotinas.

149. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad ginčo gyvenamosiose patalpose nebuvo ant dviaukščių lovų kopėtėlių ir kad gyvenamosiose patalpose nebuvo spintų drabužiams susidėti, teismas nurodė, kad Aprūpinimo normose tokių reikalavimų nėra nustatyta, todėl pareiškėjo teiginius atmetė.

1510. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad pareiškėjui 746 dienas buvo nežymiai pažeista gyvenamojo ploto norma (trūko nuo 0,033 kv. m iki 0,1 kv. m), gyvenamojo ploto normą mažino baldai ir kitas inventorius, tačiau ploto trūkumą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė; pareiškėjui kalint 15 būrio miegamuosiuose buvo pažeistos Aprūpinimo normos (trūko sanitarinių įrenginių).

1611. Teismas, remdamasis tuo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar su prašymais kreipėsi į Alytaus PN arba kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 180 Eur.

17III.

1812. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 180 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1913. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jam buvo padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, pareiškėjas remiasi tik abstrakčiais teiginiais, be to, pareiškėjas nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

2014. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo miegamuosiuose, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 3 kv. m iki 3,054 kv. m, todėl trūko nuo 0,046 kv. m iki 0,1 kv. m. Atsakovo nuomone, nurodytas ploto trūkumas yra nežymus ir negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamos įtakos, dvasinių kančių. Byloje nebuvo nustatyta kitų pareiškėjo laikymo sąlygas pažeidžiančių aplinkybių.

2115. Atsakovas, vadovaudamasis formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo

22(toliau – ir EŽTT) praktika (pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje Bogdan Petrulevič prieš Lietuvą; kt.), teigia, kad pareiškėjui ploto trūkumą kompensavo Alytaus pataisos namų režimas, nes pareiškėjas galėjo laisvai judėti pataisos namų teritorijoje, lankyti biblioteką, koplyčią, mokyklą ir dirbti.

2316. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

2617. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN.

2718. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas 15-o būrio 2-ame, 5-ame ir 6-ame miegamuosiuose buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat 15-o būrio miegamuosiuose pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas sanitariniais įrenginiais, ir darė išvadą, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri jam (pareiškėjui) turi būti atlyginta priteisiant piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 180 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2819. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui be teisėto pagrindo buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes pareiškėjas neįrodė visų būtinųjų sąlygų, kurios reikalingos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą, ir priežastinio ryšio tarp nurodytos patirtos neturtinės žalos ir neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjui ploto trūkumą kompensavo Alytaus PN režimas, nes pareiškėjas galėjo laisvai judėti pataisos namų teritorijoje ir kt.

2920. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

3021. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

3122. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teisę į kalinimą teisės aktuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 746 dienas buvo pažeista gyvenamojo ploto norma, be to, pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas sanitariniais įrenginiais.

3223. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą).

3324. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146?1897/2008; kt.) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesas sąlygiškai dalijamas į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (būtinoji sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 - 3034/2011; kt.). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą.

3425. Teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.).

3526. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, ir tai jiems kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, yra konstatuojama, kad neturtinė žala yra patirta ir kad tarp patirtos neturtinės žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, nuteistiems asmenims priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-602/2017 ir kt.).

3627. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas buvo kalintas jam neužtikrinant minimalios ploto normos, kurią įtvirtina nacionalinės teisės aktai. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti tam tikrą diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

3728. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje

38Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

3929. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (180 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

4030. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

43Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Nutartis neskundžiama.

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. I.... 4. 1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. 2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2016 m. kovo 17 d.... 6. 3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į... 7. prašė skundą atmesti.... 8. 4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui kalint ginčo patalpose tam tikrais... 9. II.... 10. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu... 11. 6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad ginčo... 12. 7. Teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais Alytaus visuomenės centro... 13. 8. Dėl pareiškėjo teiginių dėl per mažo kiekio sanitarinių įrenginių... 14. 9. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad ginčo gyvenamosiose patalpose... 15. 10. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad pareiškėjui 746... 16. 11. Teismas, remdamasis tuo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas... 17. III.... 18. 12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų,... 19. 13. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų,... 20. 14. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo miegamuosiuose,... 21. 15. Atsakovas, vadovaudamasis formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo... 22. (toliau – ir EŽTT) praktika (pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje... 23. 16. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos... 27. 18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas... 28. 19. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė... 29. 20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pažymi,... 30. 21. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga... 31. 22. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo... 32. 23. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens... 33. 24. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 34. 25. Teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra... 35. 26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų... 36. 27. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas buvo kalintas jam... 37. 28. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva... 38. Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje... 39. 29. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo... 40. 30. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 42. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį... 43. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti... 44. Nutartis neskundžiama....