Byla 2-2424/2013
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BMT Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BMT Baltic“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Detarna“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

6Ieškovas UAB „BMT Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Detarna“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad pagal 2012 m. gruodžio 6 d. sudarytą su UAB „Molesta“ reikalavimo teisių perleidimo sutartį įgijo reikalavimo teisę į 1 432 907,62 Lt atsakovo skolą, kylančią iš UAB „Molesta“ ir UAB „Detarna“ 2011 m. spalio 1 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 07/11. Kadangi atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu, atsakovui keltina bankroto byla dėl nemokumo.

7Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises bei sustabdyti išieškojimus ir turto realizavimą pagal vykdomuosius dokumentus.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „BMT Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nustatė, kad ieškovas nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo – įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, atžvilgiu gali būti taikomos tik tuomet, kai teismui pateikiami prima facie įrodymai apie atsakovo nemokumą. Ieškovo pateikto atsakovo 2012 m. balanso duomenimis, atsakovo turtas buvo įvertintas 2 568 781 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 138 101 Lt. Duomenų, kad visi atsakovo įsipareigojimai būtų pradelsti byloje nėra. Pagal 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, 2012 metais atsakovas veikė pelningai ir gavo 21 060 Lt pelno. Iš atsakovo rašytinių atsakymų į ieškovo pranešimus dėl reikalavimo teisės perleidimo ir skolos sumokėjimo teismas sprendė, kad atsakovas atsisako padengti skolą ne dėl to, kad yra nemokus, bet dėl to, kad jos nepripažįsta. Teismas proceso iki nutarties iškelti bankroto bylą stadijoje nematė pagrindo pripažinti, kad ieškovo pareiškimas galėtų būti tenkinamas, ir kartu spręsti, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat pažymėjo, kad savo teiginių, jog dėl sunkios finansinės padėties atsakovas imsis veiksmų, pažeidžiančių kreditorių interesus, ieškovas nepagrindė.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Ieškovas UAB „BMT Baltic“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas nurodo šiuos argumentus:

  1. teismas nevertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, jog atsakovas yra nemokus, netinkamai taikė Įmonių bankroto įstatymo normas ir nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo 1 432 907,62 Lt skola ieškovui yra pradelsta, o atsakovo balanse nurodytas turtas sudaro 2 568 781 Lt, kas reiškia, kad atsakovo skola ieškovui sudaro daugiau kaip 55 procentus atsakovo turto;
  2. teismas bankroto bylose yra aktyvus bei turi plačius įgaliojimus, todėl teismas turėjo susipažinti su LITEKO sistemos duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovas yra skolingas ne tik ieškovui, bet ir kitiems kreditoriams. Be to, atsakovo įsiskolinimas kreditoriams kasmet didėja;
  3. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali turtą perleisti, sumažinti jo vertę ar atlikti kitus kreditorių interesus pažeidžiančius veiksmus.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkinamas.

14Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Tuo tarpu vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad teismas spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, visų pirma, turi preliminariai (prima facie) įvertinti ieškovo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas atsakovo nemokumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1680/2013). Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tik preliminariai įvertina, ar byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie akivaizdų pareiškimo nepagrįstumą bei atitinkamai apie akivaizdų atsakovo mokumą/nemokumą, tačiau netiria ir nevertina byloje dalyvaujančių asmenų argumentų bei kitų įrodymų apie atsakovo mokumą/nemokumą. Minėtų įrodymų tyrimas ir vertinimas yra atliekamas nagrinėjant iš esmės klausimą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo (CPK 144 str. 1 d., 183 str., 185 str., ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 2 d. 5 p. ir 7 d. 1 p., 10 str. 1 d.).

15Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė taikyti ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo viso turto ir lėšų areštą, nes įvertinęs kartu su pareiškimu pateiktus įrodymus (atsakovo prieštaravimus dėl skolos ieškovui ir atsakovo finansinius duomenis) nenustatė preliminaraus atsakovo nemokumo. Ieškovas atskirajame skunde nesutikdamas su šia teismo išvada analizuoja atsakovo finansinius duomenis (turto vertę, skolų dydį ir jų kitimą); įrodinėja teismo neveiklumą, naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO; bei teigia, kad atsakovo skola ieškovui turi būti laikoma pradelsta ir, įvertinus jos bei atsakovo turto vertės santykį, sudaro pagrindą laikyti atsakovą nemokiu. Įvertinus šių ieškovo atskirojo skundo argumentų turinį, darytina išvada, kad ieškovas jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje įrodinėja atsakovo nemokumą, kuris bus nustatinėjamas tik nagrinėjant iš esmės klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Tuo tarpu kaip aukščiau nutartyje minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas tik preliminariai įvertina, ar egzistuoja akivaizdus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo reikalavimo nepagrįstumas, nerinkdamas ir netirdamas visų įmanomų įrodymų apie atsakovo nemokumą bei nenagrinėdamas iš esmės ieškovo/atsakovo argumentų pagrįstumo. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad teismas jau pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje matydamas, jog atsakovas nesutinka su ieškovo skola, pagrįstai laikė, jog ieškovo skola preliminariai nelaikytina pradelsta bei pagrįstai į ją neatsižvelgė nustatinėdamas preliminarų atsakovo nemokumą. Dėl šios priežasties minėti ieškovo atskirojo skundo argumentai apie atsakovo nemokumą atmetami kaip nagrinėtini ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, o nagrinėjant iš esmės bankroto bylos iškėlimo klausimą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 2 d. 5 p. ir 7 d. 1 p., 10 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad ši civilinė byla pirmojoje instancijoje jau yra išnagrinėta ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovui buvo atsisakyta kelti bankroto bylą dėl jo nemokumo (civ. bylos Nr. B2-4905-603/2013).

16Nustačius preliminarų pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepagrįstumą, nelieka teisinio pagrindo spręsti dėl tokio preliminariai nepagrįsto pareiškimo reikalavimo įvykdymo užtikrinimo, taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d., ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.). Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti likę ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja grėsmių galimai ieškovui (ir kitiems potencialiems atsakovo kreditoriams) palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 12 ir 178 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

17Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad išieškojimas iš atsakovo turto bei turto realizavimas pagal vykdomuosius dokumentus sustabdomas, nepaisant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų netaikymo, kadangi toks sustabdymas vyksta ne teismo nutarties, bet įstatymo pagrindu, esant teisiškai reikšmingai aplinkybei – teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 3 d.).

18Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo UAB „BMT Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai