Byla eI-3706-629/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Š. ir J. V. dėl sprendimo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovė, Profesinė sąjunga) 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 1P-1688 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto (toliau – ir Vilniaus TM MGP) pareigūnams R. Š. ir J. V. (b. l. 1–6).

5Nurodė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą 2017 m. balandžio 18 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1535 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus TM MGP viršininkas R. Š. privalėdamas planuoti, organizuoti ir kontroliuoti Mobiliųjų grupių posto pareigūnų darbą, skirti posto pareigūnams tarnybines užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą, nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. kovo 9 d. tinkamai nekontroliavo sau pavaldžių pareigūnų J. V. ir S. D. (S. D.) darbo bei tinkamai nekontroliavo jiems paskirtų užduočių vykdymo. Šia savo veika (neveikimu) Vilniaus TM MGP viršininkas R. Š. pažeidė savo pareigybės aprašymo 7.2 papunktį, Mobiliųjų grupių postų tipinių nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1B-256, (toliau – ir Tipiniai nuostatai) 6 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo.

6Išvadoje taip pat konstatuota, kad Vilniaus TM MGP vyresnioji inspektorė J. V. 2017 m. sausio 6 d., būdama paskirta ekipažo vyresniąja, žinodama tikslinio tikrinimo užduotis (toliau – ir TTU), privalėdama planuoti ir organizuoti mobiliosios grupės ekipažo darbą pagal gautą užduotį bei vykdyti paskirtas užduotis, dirbdama kartu su MGP pareigūnais V. Š. ir M. R. nuo 2017 m. sausio 6 d. 13.27 val. iki 15.28 val. (apie 2 val.) nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. sausio 6 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002157, nes tuo laikotarpiu buvo tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo miške nuo kelio 103 nutolusiame apie 350 m. Be to, vyresnioji inspektorė J. V. 2017 m. sausio 11, 13, 23, 28, vasario 2, 7, 10, 17, 22, 25, 27, kovo 4 ir 9 d., dirbdama kartu su MGP pareigūnu S. D., nebūdama paskirta ekipažo vyresniąja bei neprivalėdama planuoti ir organizuoti mobiliosios grupės VM01 ir VM07 (2017 m. kovo 9 d.) ekipažų darbo pagal gautas užduotis, tačiau privalėdama vykdyti ekipažui paskirtas užduotis, to tinkamai neatliko, nes nevykdė paskirtų užduočių, tuo laikotarpiu būdama tarnybiniame automobilyje, nutolusiame nuo užduoties vykdymo vietos. Šiais savo veiksmais J. V. pažeidė savo pareigybės aprašymo 7.1, 7.14, 7.18 papunkčius, Tipinių nuostatų 7 punktą ir 16 punktą (2017 m. sausio 6 d. atveju), Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Etikos kodekso 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

7Pareiškėjas paaiškino, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes buvo priimtas sprendimas skirti tarnybines nuobaudas: R. Š. – papeikimą, o J. V. – griežtą papeikimą. Kadangi minėti pareigūnai yra Profesinės sąjungos renkamo organo nariai, buvo kreiptasi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą skirti minėtas tarnybines nuobaudas R. Š. ir J. V., tačiau atsakovė sutikimo nedavė, motyvuodama tuo, jog sprendimas skirti nuobaudas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

8Muitinės departamentas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika bei teisiniu reguliavimu, pabrėžė, jog spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, Profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė, neduodama sutikimo skirti tarnybines nuobaudas R. Š. ir J. V., nenurodė nė vienos pareigūnus diskriminuojančios aplinkybės dėl jų narystės profesinėje sąjungoje, tačiau vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei Išvadoje, nei skundžiamame rašte nėra duomenų, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams ketinama skirti dėl jų narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymėjo, kad Profesinė sąjunga nurodė tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėtų pareigūnų buvimas profesinės sąjungos nariais negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybines nuobaudas ketinama skirti dėl jų narystės profesinėje sąjungoje. Pareiškėjo teigimu, atsakovė, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.

9Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 68–71).

10Atsakovė pripažįsta, kad ji nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Paaiškino, kad, pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovės teigimu, kadangi Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, todėl dėl tarnybines nuobaudos skyrimo įstaigos vadovas sprendžia, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, įskaitant ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 1P-1688 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą motyvais.

11Pasak atsakovės, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, ji vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Darbdavys net ir gavęs informaciją apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros net nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti. Atsakovės teigimu, pareiškėjas savo veiksmais toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, pažeidžiamumą, bei siekė parodyti pareigūnams, kad priklausydamas profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis kitų, nepriklausančių profesinei sąjungai muitinės pareigūnų, atžvilgiu.

12Atsakovės nuomone, vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl nusižengimo, parinkdamas drausminio poveikio priemones, darbdavys privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos išvadas, bei tinkamą teisės aktų taikymą. Atsižvelgus į R. Š. ir J. V. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, šiuo atveju priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Profesinės sąjungos teigimu, nuspręsdamas skirti tarnybines nuobaudas pareigūnams, darbdavys taikė dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus ir toleravo muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių persekiojimą, o sprendimas skirti tarnybines nuobaudas buvo pagrįstas naryste profesinėje sąjungoje. Darbdavys, o ne pavaldinys yra atsakingas už darbo sąlygų sukūrimą, tinkamą jų reglamentavimą. Pažymėjo, kad MGP ekipaže kartu su vyresniąja inspektore J. V. dirbo ir inspektorius M. R., kuris nėra profesinės sąjungos narys, tačiau jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas nepradėtas. Tarnybinis patikrinimas nepradėtas ir dėl Personalo administravimo skyriaus viršininko Ž. B. netinkamo ir neetiško elgesio. Atsakovės manymu, darbdavys ketina skirti pareigūnams R. Š. ir J. V., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariams, išrinktiems profesinės sąjungos Darbo saugos komiteto nariais, tarnybines nuobaudas dėl jų narystės profesinėje sąjungoje. Pareigūnai aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principingi, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, todėl sprendimas skirti jiems tarnybines nuobaudas vertintinas kaip poveikio priemonė ir persekiojimas už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

13Teismas

konstatuoja:

14Prašymas tenkintinas.

15Ginčas kilęs dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimo skirti Vilniaus TM MGP pareigūnams R. Š. ir J. V. tarnybines nuobaudas teisėtumo ir pagrįstumo.

16Nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1B-213 sudarė komisiją Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų, tarp kurių ir R. Š. bei J. V., galimiems tarnybiniams nusižengimams tirti (b. l. 7, 22).

17Minėta komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2017 m. balandžio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1535 konstatavo, kad Vilniaus TM MGP viršininkas R. Š. privalėdamas planuoti, organizuoti ir kontroliuoti Mobiliųjų grupių posto pareigūnų darbą, skirti posto pareigūnams tarnybines užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą, nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. kovo 9 d. tinkamai nekontroliavo sau pavaldžių pareigūnų J. V. ir S. D. darbo bei tinkamai nekontroliavo jiems paskirtų užduočių vykdymo. Šia savo veika (neveikimu) Vilniaus TM MGP viršininkas R. Š. pažeidė savo pareigybės aprašymo 7.2 papunktį, Mobiliųjų grupių postų Tipinių nuostatų 6 punktą, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Etikos kodekso 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Išvadoje taip pat konstatuota, kad Vilniaus TM MGP vyresnioji inspektorė J. V. 2017 m. sausio 6 d., būdama paskirta ekipažo vyresniąja, žinodama TTU, privalėdama planuoti ir organizuoti mobiliosios grupės ekipažo darbą pagal gautą užduotį bei vykdyti paskirtas užduotis, dirbdama kartu su MGP pareigūnais V. Š. ir M. R. nuo 2017 m. sausio 6 d. 13.27 val. iki 15.28 val. (apie 2 val.) nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. sausio 6 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002157, nes tuo laikotarpiu buvo tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo miške nuo kelio 103 nutolęs apie 350 m. Be to, vyresnioji inspektorė J. V. 2017 m. sausio 11, 13, 23, 28, vasario 2, 7, 10, 17, 22, 25, 27, kovo 4 ir 9 d., dirbdama kartu su MGP pareigūnu S. D., nebūdama paskirta ekipažo vyresniąja bei neprivalėdama planuoti ir organizuoti mobiliosios grupės VM01 ir VM07 (2017 m. kovo 9 d.) ekipažų darbo pagal gautas užduotis, tačiau privalėdama vykdyti ekipažui paskirtas užduotis, to tinkamai neatliko, nes nevykdė paskirtų užduočių, tuo laikotarpiu būdama tarnybiniame automobilyje, nutolusiame nuo užduoties vykdymo vietos. Šiais savo veiksmais J. V. pažeidė savo pareigybės aprašymo 7.1, 7.14, 7.18 papunkčius, Tipinių nuostatų 7 punktą ir 16 punktą (2017 m. sausio 6 d. atveju), Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Komisija Išvadoje pateikė siūlymą už nurodytus pažeidimus R. Š. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, o J. V. – griežtą papeikimą (b. l. 23–51).

18Kadangi R. Š. ir J. V. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariai, Muitinės departamentas kreipėsi į atsakovę, prašydamas duoti sutikimą už nurodytus tarnybinius nusižengimus skirti minėtiems pareigūnams tarnybines nuobaudas (b. l. 17–18).

19Atsakovė 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 1P-1688 sutikimo nedavė. Nurodė, kad Migracijos departamentas taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių persekiojimą. Darbdavys, o ne pavaldinys yra atsakingas už darbo sąlygų sukūrimą, tinkamą jų reglamentavimą. Atsižvelgiant į tirto tarnybinio nusižengimo medžiagą, aplinkybes, atskirų komisijos narių tendencingą nusistatymą, neetišką ir žeminantį orumą komisijos pirmininko Ž. B. elgesį tiek su pareigūnais, tiek su jų atstovu (vykdant apklausas), netinkamą faktų vertinimą, mano, kad sprendimas skirti drausmines nuobaudas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Kadangi pareigūno M. R., nesančio profesinės sąjungos nariu, atžvilgiu tarnybinis patikrinimas net nebuvo atliekamas, o pareigūnai, kurie dalyvauja profsąjunginėje veikloje, gina pareigūnų teises, drąsiai reiškia savo nuomonę dėl darbdavio veiksmų, yra baudžiami, sprendimą skirti tarnybines nuobaudas vertina kaip poveikio priemonę jiems ir kitiems profesinės sąjungos nariams (b. l. 19–20).

20Pažymėtina, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (toliau – ir Statutas) muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nėra tiesiogiai numatytos papildomos garantijos dėl jiems skiriamų drausminių nuobaudų. Nuorodų dėl profesinės sąjungos dalyvavimo muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese nėra ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme bei Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse. Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Pažymėtina, kad tokį aiškinimą atitinka Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostata, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Taigi nagrinėjamu atveju profesinės sąjungos dalyvavimą tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui procedūroje reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, būtinas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

21Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo (įstatymas nesuteikė kompetencijos) vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (pvz. 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012 ir kt.).

22Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje. Todėl darytina išvada, kad šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga. Kita vertus, ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (LVAT 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

23Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo sprendimo motyvus bei atsakovės atsiliepime pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog J. V. ir R. Š. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovės argumentai dėl nuobaudų neskyrimo kitiems pareigūnams, kurie nėra profesinės sąjungos nariai, šiuo atveju negali sudaryti pagrindo konstatuoti J. V. ir R. Š., kaip profesinės sąjungos narių, diskriminavimo, kadangi atsakovės nurodomų pareigūnų situacijos skiriasi.

24Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, jog nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą pareikštas todėl, kad sprendimas skirti drausmines nuobaudas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, t. y. atsakovė nagrinėjamu atveju vertino tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, nors tokia teisė jai nėra suteikta. Tai patvirtina ir Kolektyvinės sutarties 27.3 punktas, kuriame nustatyta, jog spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Šios pozicijos taip pat nepaneigia ir Taisyklių 33 punktas, pagal kurį pareigūnams – profesinių sąjungų atstovams – be kita ko, suteikta teisė teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taigi atsakovės argumentai niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad R. Š. ir J. V. tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Atkreiptinas dėmesys, jog Išvadoje aiškiai išdėstyti R. Š. ir J. V. galimai padaryti tarnybiniai nusižengimai, dėl kurių pareiškėja siekia juos nubausti, o tai, kad kitiems pareigūnams, kuriems, atsakovės nuomone, taip pat turėtų būti skiriamos nuobaudos, Muitinės departamentas nuobaudų neskiria, nesudaro pagrindo teigti, kad R. Š. ir J. V. baudžiami tik dėl to, jog dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje. Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga atsisakyme nepateikė jokių pagrįstų faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl jų veiklos Profesinėje sąjungoje

25Pažymėtina, kad nepagrįstas ir neteisėtas atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t. y. viešąjį interesą. Pabrėžtina, kad pareigūno dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali jam sukurti jokių privilegijų prieš įstatymus, negali pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principo ir negali būti priedanga išvengti tarnybinės atsakomybės už padarytą tarnybinį nusižengimą.

26Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 1P-1688 pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM MGP pareigūnams R. Š. ir J. V. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Nutarė

28Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti visiškai.

29Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 1P-1688 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobauda Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnams R. Š. ir J. V..

30Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau... 5. Nurodė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą 2017 m. balandžio 18 d. buvo... 6. Išvadoje taip pat konstatuota, kad Vilniaus TM MGP vyresnioji inspektorė 7. Pareiškėjas paaiškino, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą... 8. Muitinės departamentas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 9. Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime prašė... 10. Atsakovė pripažįsta, kad ji nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies... 11. Pasak atsakovės, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, ji... 12. Atsakovės nuomone, vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl nusižengimo,... 13. Teismas... 14. Prašymas tenkintinas.... 15. Ginčas kilęs dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimo... 16. Nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2017 m. kovo 16... 17. Minėta komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2017 m. balandžio 18 d.... 18. Kadangi R. Š. ir J. V. yra... 19. Atsakovė 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 1P-1688 sutikimo nedavė. Nurodė,... 20. Pažymėtina, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (toliau –... 21. Teismas atkreipia dėmesį, kad LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog... 22. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio... 23. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo sprendimo... 24. Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, jog nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą... 25. Pažymėtina, kad nepagrįstas ir neteisėtas atsakovės atsisakymas duoti... 26. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 28. Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų... 29. Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. gegužės 12 d.... 30. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...