Byla 2-146-356/2010
Dėl iškeldinimo iš užimamų tarnybinių patalpų

1Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovo Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui, atsakovui D. G. ir jo atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, atsakovams A. Š. ir D. Š., trečiojo asmens Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ieškinį atsakovams D. G., A. Š. ir D. Š., trečiajam asmeniui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl iškeldinimo iš užimamų tarnybinių patalpų

Nustatė

2

3Ieškovas Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašė, patikslinus ieškinio reikalavimus, iškeldinti su visu jų turtu atsakovus iš neteisėtai užimamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), ieškovo valdomų patikėjimo teise.

4Ieškovas nurodė procesiniuose dokumentuose, o atstovai, prašydami ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad gyvenamoji patalpa, kurią atsakovai užima, yra tarnybinė gyvenamoji patalpa, darbo (tarnybos) santykiai šalių niekada nesiejo, ieškovas įsitikinęs, kad atsakovai gyvena neteisėtai, todėl prašo iškeldinti.

5Atsakovas D. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio nepripažįsta, nes jis pats savavališkai neapsigyveno ginčo patalpose, jam jos buvo suteiktos ryšium su jo tarnyba pas tretįjį asmenį, vėliau buvo leista užimti ir patuštintą gretimą kambarį, kuriais šiuo metu naudojasi kartu su atsakove ir jos sūnumi.

6Atsakovė A. Š. ir atsakovas D. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė ir paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas, prašo atmesti, nes atsakovo D. G. darbo santykiai tęsiasi, jis gyvena teisėtai, todėl ir jie turi teisę kartu su atsakovu gyventi, nes jau nuo 1996 m. ji su atsakovu veda bendrą ūkį ir nuolat gyvena, o sūnus kartu gyvena nuo 2008 metų.

7Tretysis asmuo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, atstovė, prašydama ieškinį atmesti, paaiškino, kad buvo apgyvendinami policijos darbuotojai ieškovo valdomose gyvenamosiose patalpose, tačiau to meto apgyvendinimo dokumentai nebesaugomi, todėl privalu į tai atsižvelgti, vertinti atsakovų naudai.

8Ieškinys atmestinas.

9Rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2010-01-13 (78-81 b.l.) neginčijamai patvirtina, kad administracinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), kuriame yra ir 380,37 kv. m. ploto gyvenamosios patalpos, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jas patikėjimo teise valdo ieškovas.

10Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-11 nutarimo Nr. 878 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktu, 2008-07-17 įsakymu Nr.1-38 priskyrė jo patikėjimo teise valdomas gyvenamąsias patalpas, kurios Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais: 22-1, 22-2, 23-1, 24-1, 25-1, 26-1, 27-1, 28-1, 29-1, 30-1, 31-1, 32-1, 21-1, 34-1, 34-2, 35-1, 36-1, 37-1, 38-1, 39-1, 33-1, prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų (13 b.l.), nors patalpos, pažymėtos indeksais 36-1, 37-1, kurias, ieškovo teigimu, užima atsakovai, tuo metu nebuvo patuštintos.

11Ieškovas 2008-11-27 raštu Nr.3-649 ragino atsakovą iki 2009-03-01 atlaisvinti patalpas (14 b.l.), nes jas, nebūdamas susijęs su ieškovu darbo santykiais, užima neteisėtai.

12Kaip pirminio ieškinio priedą ieškovas pateikė 2003 (data ištaisyta, ištaisymas nustatyta tvarka neaptartas) birželio 21 dienos Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinę sutartį, kurioje nurodyti atsakovo asmens duomenys (vardas, pavardė), kuria jam suteikiamos 2 kambarių 41,7 kv. m. bendrojo ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios ( - ) (15-16 b.l.), jo darbo laikotarpiui, tačiau tiek atsakovas, tiek atsakovė paneigė kada nors sudarę tokią sutartį, nurodė, kad atsakovo parašas yra galimai suklastotas.

13LR CK 1.76 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad ra­šy­ti­nės for­mos san­do­rius tu­ri pa­si­ra­šy­ti juos su­da­rę as­me­nys, iš­sky­rus at­ve­jus, kai fi­zi­nis as­muo dėl fi­zi­nių trū­ku­mų, li­gos ar ki­to­kių prie­žas­čių ne­ga­li pats pa­si­ra­šy­ti. Šis rei­ka­la­vi­mas yra im­pe­ra­ty­vus, to­dėl ra­šy­ti­nės for­mos san­do­ris, ne­pa­si­ra­šy­tas ku­rios nors ša­lies, ne­ga­li bū­ti leis­ti­nas ra­šy­ti­nis įro­dy­mas. Taigi 2003 m. birželio 21 dienos Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinė sutartis negali būti rašytiniu įrodymu ir negali patvirtinti, kad nuo tada atsakovui yra suteikta darbo laikotarpiui už mokestį naudotis minėta tarnybinė gyvenamoji patalpa.

14Atsakovams pareiškus apie rašytinio įrodymo suklastojimą, ieškovas nurodė, kad šiuo rašytiniu įrodymu nesirems (LR CPK 184 str. 1d.), dėl to jis iš dalies pakeitė ieškinio dalyką, t.y. nebereikalauja nutraukti minėtą nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti, o reiškia ieškinio reikalavimą atsakovus iškeldinti iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, nes jie patalpą užima be jokio teisinio pagrindo, t.y. savavališkai.

15Proceso dispozityviškumo principas (LR CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas.

16Ieškovas ginčo patalpas valdydamas patikėjimo teise nuo 1998 metų, atsakovams, prašydamas juos iškeldinti iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), reiškia daiktinius teisinius reikalavimus, nes, ieškovo įsitikinimu, atsakovai nėra su ieškovu sutartiniuose ar kituose prievoliniuose teisiniuose santykiuose, o todėl privalo būti iškeldinti kaip savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą.

17Taigi ieškovas, ieškinį patikslinęs ir reikšdamas ieškinio reikalavimą atsakovus iškeldinti iš neteisėtai užimamų tarnybinių patalpų, esančių ( - ), nustatė ieškinio ribas, jam tenka įrodinėjimo pareiga (LR CPK 178 str.).

18LR CK 6.612 str. nustatyta, kad asmenys iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų teismine tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, jei į gyvenamąją patalpą asmenys įsikėlė savavališkai, t. y. be nuomos sutarties.

19Kaip patvirtina ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2010-01-13 (78-81 b.l.), ieškovo patikėjimo teise valdomas administracinis pastatas, kuriame yra ir minėtos gyvenamosios patalpos, baigtas statyti 1983 metais.

20Utenos rajono LDT VK 1985-03-18 sprendimu Nr. 70 buvo nuspręsta Utenos priešgaisriniam depo, esančiam ( - ), bendrabučio lovų tipo patalpomis užregistruoti 14 kambarių, kurių numeriai - 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 (10, 20 b.l.). Ši institucija 1985-03-20 išdavė bendrabučio orderį Nr. 19 (12 b.l.), kuriame nurodė, kad bendrabutyje, kurį leidžiama įsteigti šiame name, yra 14 lovų tipo patalpų.

21LTSR Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinė apsaugos valdyba 1985-04-03 raštu dėl „Lovų tipo bendrabučio Utenos VRS darbuotojams“, nurodė, kad vadovaudamasis LTSR VR ministro 1984-08-09 įsakymu Nr.166 ir Utenos rajono LDT VK 1985-03-18 sprendimu Nr. 70, Utenos rajono LDT VK vidaus reikalų skyriaus darbuotojams (viengungiams vyrams) apgyvendinti laikinai (iki LTSR Sveikatos apsaugos ministerija aprūpins gyvenamuoju plotu) suteikiamas lovų tipo bendrabutis, esantis ( - ), 4 aukšte, kambariai Nr.:17,18,19,20 (II lovų), kartu suteikiant teisę naudotis toje pat pusėje esančia virtuve (19, 11 b.l.).

22Trečiojo asmens 2010-02-12 pažyma Nr.89S-1868 patvirtina, kad atsakovas vidaus tarnybos darbą pradėjo 1991-09-05, kad 1992 m. Utenos rajono policijos komisariatas tarnybinių butų neturėjo ir eilė butų skyrimui sudaroma nebuvo (113 b.l.).

23Atsakovo teigimu, jam ryšium su tarnyba pas tretįjį asmenį buvo suteikta vieta lovų tipo patalpoje, t.y. kartu su kitu trečiojo asmens darbuotoju, kuriam išsikėlus, jis vienas ėmė naudotis visu kambariu, o dar vėliau, t.y. atsilaisvinus gretimam kambariui ir ieškovo viršininkui leidus, jis ėmė naudotis ir gretimu kambariu.

24Šalys neginčijo fakto, kad atsakovas nuo 1991-09-05 dirba Utenos rajono policijos komisariate, tačiau ne Utenos ekspertinio skyriaus apsaugoje.

25Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, G. G. ir R. R. bendrabutyje buvo apgyvendinti kaip Utenos VRS darbuotojai 1986-1987 metais. Namų knygoje (pridėta prie bylos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) esantis įrašas Nr.28 patvirtina tai, kad G. G. buvo įregistruotas šiose patalpose nuo 1986 metų, o įrašas Nr.35 patvirtina, kad R. R. buvo įregistruotas 1987 metais.

26Utenos r. sav. Utenos miesto sen. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą 2010-01-22 Nr.(2010-480-PD)-91 patvirtina, kad atsakovas yra registruotas ( - ) (104 b.l.), t.y. patvirtina, kad gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyvena, nebuvo ir nėra įregistruotas.

27Šie įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo, darbo santykius pradėjusio 1991 m., atžvilgiu negalėjo būti taikomos sprendime minėtos nuostatos dėl laikino apgyvendinimo lovų tipo kambaryje iki Sveikatos apsaugos ministerija aprūpins gyvenamuoju plotu, t.y. remiantis LTSR Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos valdybos 1985-04-03 raštu dėl „Lovų tipo bendrabučio Utenos VRS darbuotojams“.

28Tretysis asmuo 2010-02-05 raštu Nr.89-S-1557 (100 b.l.) informavo, kad savo archyve ši institucija 1994-1995 metų viršininko įsakymų, susijusių su atsakovo apgyvendinimu ginčo patalpose, neturi, o siunčiamieji raštai saugomi tik 3 metus.

29Liudytojas B. K., nuo 1984 metų ėjęs Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pareigas, patvirtino (118 b.l.), kad viengungių vyrų bendrabutyje buvo leista laikinai apgyvendinti vidaus reikalų skyriaus darbuotojus, kurie dirbo Utenos psichiatrinės ligoninės apsaugoje. Jokio dokumento, rašto atsakovo apgyvendinimui ginčo patalpose nebuvo, apsigyveno žodiniu leidimu, suderinus su atsakovo darbovietės viršininku, kad taip pat jis žodžiu leido laikinai naudotis dar vienu kambariu, tačiau asmeniškai jo atsakovas leidimo ginčo patalpose apgyvendinti atsakovę neprašė.

30Liudytojas V. K., nuo 1988 metų dirbantis pas ieškovą komendantu, paaiškino (159 b.l.), kad dėl apgyvendinimo jam jokių raštiškų nurodymų neduodavo, pasakydavo, kas atvyks apsigyventi. Jis vedė namų knygą, registravo gyventojus. Bendrabutyje buvo apgyvendinami psichiatrinės ligoninės apsaugos darbuotojai – milicininkai. Atsakovo apgyvendinimo dokumentai forminami nebuvo.

31Liudytojas V. B., 1989-1995 metais dirbęs ieškovo viršininko pavaduotoju, paaiškino (159 b.l.), kad patalpos bendrabutyje buvo skirtos ministro įsakymu psichiatrinės ligoninės ekspertinio skyriaus apsaugos darbuotojams apgyvendinti, kad jose apgyvendindavo ieškovo ir trečiojo asmens vadovams susitarus.

32Liudytojas V. Š., dirbęs Utenos rajono policijos komisariato viršininku, paaiškino (185 b.l.), kad visus darbuotojus, tiek dirbusius Utenos ekspertinio skyriaus apsaugoje, tiek ir kitus VRS darbuotojus apgyvendindavo jiems skirtose ieškovo valdomose patalpose tuo metu nustatyta tvarka, todėl atsakovas gyvena teisėtai. Jau 20 metų kaip ieškovas ir tretysis asmuo priklauso skirtingiems departamentams, tačiau abu yra įstaigos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Jo nuomone, tuo metu ministrui nepriėmus reikiamo norminio teisės akto dėl gyvenamųjų patalpų, 1985 m. skirtų Utenos VRS darbuotojams apgyvendinti, susiklostė šiandieninė situacija, kada atsakovą prašoma iškeldinti.

33Ieškovas 2010-01-18 raštu Nr.3-28 (92, 176 b.l.) patvirtino, kad atsakovas moka nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, nuo 2008 m. spalio moka už 3 asmenis (ieškovas remiasi išlikusių archyvinių dokumentų duomenimis).

34Bendras civilinių įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu principas yra tas, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. 2001 m. liepos 1d. įsigaliojusio 2000 m. Civilinio Kodekso įsigaliojimo bei įgyvendinimo tvarką numatė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (2000-07-18 Nr.VIII-1864), kurio 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Pagal formuojamą teismų praktiką šios CK įsigaliojimo nuostatos taikomos kartu su CK įtvirtintais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 1.2 str.) ir visų pirma su teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, atėjusiu iš Europos sąjungos teisės, ir iš esmės reiškiančiu pagarbą įgytoms civilinėms teisėms, pagrįstam tikėjimui ar teisėtiems lūkesčiams civilinių teisių ir pareigų, nustatytų įstatymuose, atžvilgiu, draudimo taikyti civilinius įstatymus atgaline tvarka, tinkamą senaties termino taikymą.

35Kaip patvirtina jau minėti įrodymai, ginčo patalpos prie tarnybinių patalpų priskirtos tik 2008 metais, o atsakovai ginčo patalpose apsigyveno ženkliai anksčiau, t.y. dar iki 2000 metų Civilinio kodekso įsigaliojimo.

36Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme (1964 m. CK 58 str. 1 d.). Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatymo įsakmiai nurodytais atvejais daro sandorį negaliojantį (1964 m. CK 58 str. 2 d.). Šios nuostatos taikytinos ir gyvenamosios patalpos nuomos sandoriams. Įstatymas (1964 m. CK ir Butų kodeksas, galioję atsakovų apsigyvenimo patalpose metu) įsakmiai nenurodė, kad reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas daro nuomos sandorį negaliojančiu. Taigi, teisinės pasekmės gali atsirasti ir iš nebūtinai rašytine forma sudarytos nuomos sutarties.

37Pa­gal 2000 metų CK 1.93 straips­nio 2 da­lį įsta­ty­mų rei­ka­lau­ja­mos pa­pras­tos ra­šy­ti­nės san­do­rio for­mos ne­si­lai­ky­mas at­ima iš ša­lių tei­sę, kai ky­la gin­čas dėl san­do­rio su­da­ry­mo ar jo įvyk­dy­mo fak­to, rem­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais šį fak­tą įro­dy­ti. Ki­ta ver­tus, šis ri­bo­ji­mas nė­ra ab­so­liu­tus. To pa­ties straips­nio 6 da­ly­je nu­ma­ty­ta, kad teis­mas ga­li ne­tai­ky­ti drau­di­mo rem­tis liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais, jei­gu tai prieš­ta­rau­tų są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pams, bū­tent kai: 1) by­lo­je yra ki­to­kių ra­šy­ti­nių, nors ir ne­tie­sio­gi­nių, san­do­rio su­da­ry­mo įro­dy­mų; 2) san­do­rio su­da­ry­mo fak­tą pa­tvir­ti­nan­tys ra­šy­ti­niai įro­dy­mai yra pra­ras­ti ne dėl ša­lies kal­tės; 3) at­si­žvel­giant į san­do­rio su­da­ry­mo ap­lin­ky­bes, ob­jek­ty­viai ne­bu­vo įma­no­ma san­do­rio su­da­ry­ti raš­tu; 4) at­si­žvel­giant į ša­lių tar­pu­sa­vio san­ty­kius, san­do­rio pri­gim­tį bei ki­tas svar­bias by­lai ap­lin­ky­bes, drau­di­mas pa­nau­do­ti liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mus prieš­ta­rau­tų są­ži­nin­gu­mo, tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo prin­ci­pams.

38Bylos aplinkybėmis gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė 1992 m. ryšium su atsakovo tarnyba Utenos rajono policijos komisariate, abiejų institucijų vadovams susitarus atsakovą jo darbo laikotarpiui apgyvendinti ieškovo patikėjimo teise valdomoje patalpoje, šie santykiai tęsiasi iki šiol. Todėl sprendžiant civilinių įstatymų taikymo šioje byloje klausimą, atsižvelgtina, kokias civilines teises šalys įgijo pagal įstatymus, galiojusius ginčo teisinių santykių atsiradimo metu iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir po jo įsigaliojimo.

39Šioje byloje ieškovo ir trečiojo asmens duomenimis, nebuvo saugomi bei jau yra sunaikinti kai kurie dokumentai, kuriuose galėtų būti duomenų apie atsakovo apgyvendinimą ar mokesčių mokėjimą. Ieškovas rado dalį dar saugomų išlikusių rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovas moka nuomos ir kitus mokesčius (176 b.l.).

40Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, su G. G. ir R. R., kurie bendrabutyje buvo apgyvendinti kaip Utenos VRS darbuotojai 1986-1987 metais, 1994-01-10 buvo sudarytos Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartys (179-180 b.l.), o sutarčių priedai – pasai patvirtina, kad šiems nuomininkams 1994 metais atitinkamai buvo išnuomoti kambariai – 14,50 kv. m. ir 14,52 kv. m., o ne suteikta vieta lovų tipo patalpose (180-181 b.l.).

41Ieškovas 2010-05-06 rašte Nr.3-332 (176 b.l.) nurodė, kad ieškovo vadovo įsakymų dėl patalpų, esančių ( - ), paskirties pakeitimo iki 2003 m. birželio nebuvo, taip pat nurodė, kad 2003 metais ieškovas sudarė gyvenamųjų patalpų sutartis su visais nuomininkais.

42Kaip jau minėta, ieškovas taip pat pateikė 2003 metais surašytą, nurodant atsakovo asmens duomenis, ir nuomotojo parašu bei antspaudu patvirtintą sutartį ne dėl vietos atsakovui suteikimo lovų tipo patalpoje, o dėl 2 kambarių 41,7 kv.m. ploto gyvenamosios patalpos nuomos.

43Šie aptarti rašytiniai įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad, nors 1985 m. Utenos priešgaisriniam depo, esančiam ( - ), bendrabučio lovų tipo patalpomis buvo užregistruoti 14 kambarių, tačiau vėliau buvo nuomojami kambariai, t.y. pats ieškovas nebesilaikė nuostatos, kad jo žinioje yra lovų tipo kambariai, be to, nėra jokių duomenų, kad viešame registre administraciniame pastate esančios gyvenamosios patalpos būtų buvę įregistruotos kaip bendrabutis.

44Įvertinus įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, visetą, šioje byloje laikytina nustatyta, kad atsakovas ieškovo patikėjimo teise valdomoje patalpoje 1992 m. apsigyveno ne savavališkai, o ieškovo ir trečiojo asmens vadovų susitarimu ryšium su jo darbo santykiais Utenos rajono policijos komisariate, kad su atsakovais nebuvo sudaryta patalpų nuomos rašytinė sutartis, tačiau atsakovai faktiškai gyvena minėtose patalpose, moka mokesčius, o ieškovas priima mokesčius ir iki šio ieškinio padavimo jų nekeldino. Priešingai, 2003 metais nuomos santykius su atsakovu dėl 2 kambarių 41,7 kv. m. bendrojo ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos jo darbo laikotarpiui, siekė įteisinti, sudarant Tarnybinės gyvenamosios patalpos sutartį (15-17 b.l.). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad jeigu tarnybinę gyvenamąją patalpą juridinis asmuo suteikia ne savo darbuotojui (t.y. suteikia tokiam asmeniui, kuriam tarnybinės gyvenamosios patalpos negali būti suteiktos) ir jie sudaro tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, tai atsiradę teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami tik kaip gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, o ne kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai.

45Laikytina nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo nuo 1992 metų yra susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, kurie gintini.

46Tais atvejais, kai asmenys gyvenamosiose patalpose apsigyvena teisėtai, jiems negali būti taikomos LR CK 6.612 str. nuostatos, o vėlesni nuomos santykių pasikeitimai gali būti vertinami kaip galimybė atsirasti pagrindams nutraukti ar kitaip pasibaigti nuomos santykiams, bet ne kaip savavališkas apsigyvenimas gyvenamojoje patalpoje.

47Minėta, kad atsakovė A. Š. su atsakovu D. G., kaip jo sugyventinė, apsigyveno patalpose 1996 metais, o jos sūnus su jais iki šiol kartu gyvena nuo 2008 metų.

48Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar buto priklausančio ieškovui, kaip jau nustatyta, nuomininko atsakovo D. G. sugyventinė gali būti iškeldinta iš užimamų gyvenamųjų patalpų. Atsakovė gyvenamosiose patalpose apsigyveno nuo 1996 m. kaip nuomininko sugyventinė, nors atsakovas viešai tokių duomenų ir nedeklaravo (123-155 b.l.), tačiau jie vedė ir šiuo metu veda bendrą ūkį. Tokį faktą buvus patikimai patvirtina ilgas atsakovų gyvenimas kartu – 13 metų. Nėra jokių įrodymų, kad būtų galima padaryti priešingą išvadą. Pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. CK 329 str. nuostatas, giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, o ne prioritetiškai išskirdamas tam tikrą įrodymą iš visumos. Atsakovė, kaip nuomininko sugyventinė, apsigyvenusi ginčo bute 1996 m. ir tvarkiusi bendrai namų ūkį kartu su nuomininku daugiau nei metus, galėjo būti pripažinta nuomininko šeimos nare pagal 1964 m. CK 329 straipsnį. Atsakovė bute apsigyveno iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl jos šeimos nario statusas nustatytinas pagal jo atsiradimo metu galiojusias taisykles. Darytina išvada, kad atsakovė įgijo teisę būti pripažintai nuomininko šeimos nare pagal 1964 m. CK 329 str., ir ši teisė, įsigaliojus 2000 m. CK neišnyko, atsakovė jos neprarado. Atsakovės sūnus D. Š. kartu su atsakovais apsigyveno 2008 metais, t.y. būdamas dar nepilnametis.

49Nors LR CK 6.212 str. numatyta galimybė iškeldinti gyvenantį be sudarytos nuomos sutarties asmenį, tačiau šioje konkrečioje situacijoje privalu atsižvelgti į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, kieno interesai yra svarbesni. Atsakovė yra nuomininko sugyventinė, todėl, turint gyvenamąją vietą, jai nebuvo būtino reikalo ieškoti kitos gyvenamosios patalpos, nes ieškovas priėmė jų mokamus mokesčius, toleravo jų gyvenimą kartu ieškovo valdomose patalpose itin ilgą laikotarpį. Nors rašytinės nuomos sutarties atsakovai nėra sudarę, tačiau moka reikiamus mokesčius ir išlaiko gyvenamąją patalpą, kitos gyvenamosios paskirties patalpos nuosavybės teise nėra įgiję, gyvenamąją patalpą atsakovas jau 18 metų, o atsakovė 13 metų laiko savo namais ir juose realiai gyvena. Darytina išvada, jog atsakovės ir jos sūnaus iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu atsižvelgiant į jų socialinį statusą bei neturėjimą kitos gyvenamosios vietos, iš esmės pažeistų jų interesus.

50Taip pat, sprendžiant teisės į gyvenamąjį būstą klausimą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujasi CK 1.5 straipsnio bei CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad teismai, aiškindami įstatymus ir juos taikydami, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, pagal CK 1.3 straipsnio 1 dalį, CPK 3 straipsnio 1 dalį teismai, spręsdami bylą dėl atsakovų iškeldinimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė į būsto neliečiamybę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiama jo (...) būsto neliečiamybė (...). To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), tiek ją aiškinanti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės sistemos dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavęs būtent tokį Konvencijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-128/2000, 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-298/2004: 2006 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-524/2006). Dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamų asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė pareiškėjo gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą.

51Ieškinys atsakovų atžvilgiu atmestinas, nes neįrodyta, kad jie ieškovo patikėjimo teise valdomą gyvenamąją patalpą užima neteisėtai (LR CPK 178 str.).

52Byloje susidarė 32,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 b.l., t.1, 1 b.l., t.2).

53Atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų - už advokato pagalbą (atstovavimą ir dokumentų surašymą) sumokėjo 2.000,00 Lt (177 b.l.).

54Atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už atsiliepimą į ieškinį maksimalus dydis – 2.400,00 Lt); 8.16 p. (už kitų dokumentų parengimą maksimalus dydis – 96,00 Lt ); 8.17 p. (už 1 užklausimą maksimalus dydis – 9,60 Lt ); 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus dydis - 120,00 Lt) pripažintina, kad atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (2.000,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

55Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovui D. G. priteistina 2.000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, o į valstybės biudžetą – 32,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

56Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

57Ieškinį atmesti.

58Priteisti iš ieškovo Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, įmonės kodas 190218836, atsakovui D. G., asmens kodas ( - ) 2.000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti.

59Priteisti iš ieškovo Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, įmonės kodas 190218836, į valstybės biudžetą 32,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

60Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikti teismui.

61Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant... 2. ... 3. Ieškovas Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba prašė,... 4. Ieškovas nurodė procesiniuose dokumentuose, o atstovai, prašydami ieškinį... 5. Atsakovas D. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio... 6. Atsakovė A. Š. ir atsakovas D. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė ir... 7. Tretysis asmuo Utenos apskrities vyriausiasis policijos... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 10. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-11 nutarimo... 11. Ieškovas 2008-11-27 raštu Nr.3-649 ragino atsakovą iki 2009-03-01... 12. Kaip pirminio ieškinio priedą ieškovas pateikė 2003 (data ištaisyta,... 13. LR CK 1.76 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad ra­šy­ti­nės... 14. Atsakovams pareiškus apie rašytinio įrodymo suklastojimą, ieškovas... 15. Proceso dispozityviškumo principas (LR CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių... 16. Ieškovas ginčo patalpas valdydamas patikėjimo teise nuo 1998 metų,... 17. Taigi ieškovas, ieškinį patikslinęs ir reikšdamas ieškinio reikalavimą... 18. LR CK 6.612 str. nustatyta, kad asmenys iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų... 19. Kaip patvirtina ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas - Nekilnojamojo turto... 20. Utenos rajono LDT VK 1985-03-18 sprendimu Nr. 70 buvo nuspręsta Utenos... 21. LTSR Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinė apsaugos valdyba 1985-04-03... 22. Trečiojo asmens 2010-02-12 pažyma Nr.89S-1868 patvirtina, kad atsakovas... 23. Atsakovo teigimu, jam ryšium su tarnyba pas tretįjį asmenį buvo suteikta... 24. Šalys neginčijo fakto, kad atsakovas nuo 1991-09-05 dirba Utenos rajono... 25. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, G. G. ir R. R.... 26. Utenos r. sav. Utenos miesto sen. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją... 27. Šie įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo, darbo... 28. Tretysis asmuo 2010-02-05 raštu Nr.89-S-1557 (100 b.l.) informavo, kad savo... 29. Liudytojas B. K., nuo 1984 metų ėjęs Utenos priešgaisrinės gelbėjimo... 30. Liudytojas V. K., nuo 1988 metų dirbantis pas ieškovą komendantu, paaiškino... 31. Liudytojas V. B., 1989-1995 metais dirbęs ieškovo viršininko pavaduotoju,... 32. Liudytojas V. Š., dirbęs Utenos rajono policijos komisariato viršininku,... 33. Ieškovas 2010-01-18 raštu Nr.3-28 (92, 176 b.l.) patvirtino, kad atsakovas... 34. Bendras civilinių įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu principas yra tas, kad... 35. Kaip patvirtina jau minėti įrodymai, ginčo patalpos prie tarnybinių... 36. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo... 37. Pa­gal 2000 metų CK 1.93 straips­nio 2 da­lį įsta­ty­mų... 38. Bylos aplinkybėmis gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai tarp... 39. Šioje byloje ieškovo ir trečiojo asmens duomenimis, nebuvo saugomi bei jau... 40. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, su G. G. ir R. R.,... 41. Ieškovas 2010-05-06 rašte Nr.3-332 (176 b.l.) nurodė, kad ieškovo vadovo... 42. Kaip jau minėta, ieškovas taip pat pateikė 2003 metais surašytą, nurodant... 43. Šie aptarti rašytiniai įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad, nors 1985... 44. Įvertinus įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, visetą,... 45. Laikytina nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo nuo 1992 metų yra... 46. Tais atvejais, kai asmenys gyvenamosiose patalpose apsigyvena teisėtai, jiems... 47. Minėta, kad atsakovė A. Š. su atsakovu D. G., kaip jo sugyventinė,... 48. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar buto priklausančio ieškovui,... 49. Nors LR CK 6.212 str. numatyta galimybė iškeldinti gyvenantį be sudarytos... 50. Taip pat, sprendžiant teisės į gyvenamąjį būstą klausimą, teismas... 51. Ieškinys atsakovų atžvilgiu atmestinas, nes neįrodyta, kad jie ieškovo... 52. Byloje susidarė 32,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 53. Atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų - už advokato pagalbą (atstovavimą... 54. Atsakovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su... 55. Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovui D. G. priteistina 2.000,00 Lt advokato... 56. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265... 57. Ieškinį atmesti.... 58. Priteisti iš ieškovo Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos,... 59. Priteisti iš ieškovo Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos,... 60. Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių... 61. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti...