Byla 2-360/2012
Dėl asociacijos Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria nuspręsta netaikyti laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui asociacijai Lietuvos advokatūrai dėl asociacijos Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl laikinosios apsaugos priemonės – asociacijos Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo sustabdymo – netaikymo pagrįstumo.

6Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimą, kuriuo jis buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2011 m. liepos 13 d. bei konstatuota, kad pagal 1984 m. galiojusią vienpakopę tapimo advokatu procedūrą, ieškovas A. K. nėra pripažintas advokatu. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkino ieškovo A. K. prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Teismas pažymėjo, kad prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nurodomos aplinkybės, sudarančios jų taikymo pagrindą, tai yra prašymas turi būti pagrįstas ir motyvuotas bei turi atitikti laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį ir tikslus. Tuo tarpu ieškovas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvavo bei nenurodė jokių teisinių aplinkybių, sudarančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovui, tačiau jas taikant būtina siekti suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, nes, sustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimą, ieškovas turėtų galimybę teikti advokato teisines paslaugas. Be to, Advokatūros įstatymo nuostatos nenumato galimybės stabdyti apskųsto Lietuvos advokatūros institucijos sprendimo vykdymo.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Ieškovas A. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkinti. Ieškovas atskirąjį skundžia grindžia šiais argumentais:

  1. šioje byloje vykstantis ginčas yra administracinio pobūdžio, tačiau pagal Advokatūros įstatymą spręstinas Vilniaus apygardos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008, 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006, 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002 yra konstatavęs, kad kai civilinėje byloje vienas iš nagrinėjamų reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jam turi būti taikomi administracinių bylų teisenos terminai. Vadovaujantis šia kasacinio teismo išvada, ieškovas mano, kad šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reikėtų spręsti pagal analogiją, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio nuostatą, kuri numato ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą. Be to, teismas gali taikyti ir įstatymuose nenumatytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 13 p.);
  2. skundžiamu sprendimu buvo apribota ieškovo konstitucinė teisė į darbą, todėl šio sprendimo galiojimo nesustabdžius, ieškovas praras savo kvalifikaciją, negalės apmokėti Rokiškyje įsteigtos advokatų kontoros išlaidų bei mokėti atlyginimų savo 5 darbuotojams, dėl ko ieškovas gali patirti didelę žalą, netekti kontoros patalpų, klientų ir darbuotojų. Be to, nei prokuroras, nei ieškovo baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, jog būtų buvę būtina ieškovui uždrausti verstis advokato veikla. Iš šių aplinkybių ieškovas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas įgauna represinį pobūdį.

11Atsakovas asociacija Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį. Nurodo, kad Vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS442- 741/2009 yra konstatavęs, kad Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui. Vadinasi, ieškovas nepagrįstai šioje byloje vykstantį ginčą laiko administraciniu ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatyme. Ieškovas nenurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1288/2010 yra konstatavęs, kad Lietuvos advokatūros ginčijamo sprendimo vykdymas negali būti stabdomas vien dėl to, kad bus apribota ieškovo galimybė verstis advokato profesine veikla, nes ieškovas gali eiti kitas mokamas pareigas ar vykdyti kitą veiklą. Teismui pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų tenkintas ieškinys iki bylos išnagrinėjimo, kas pažeistų proceso dalyvių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei būtų leista asmeniui, nuteistam už tyčinę nusikalstamą veiką, dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkinamas.

14Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą. Vadinasi, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis turi būti parenkama ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus byloje pareikšto ieškinio dalyko pobūdį ir aplinkybes, keliančias grėsmę galimai tenkintino ieškinio reikalavimo įvykdymui.

15Nagrinėjamu atveju iš byloje pareikšto ieškinio reikalavimo matyti, kad ieškovas prašo panaikinti asociacijos Lietuvos advokatūros 2011 m. liepos 13 d. advokatų tarybos sprendimą išbraukti ieškovą iš praktikuojančių advokatų sąrašo. Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir išsireikalavus papildomų įrodymų, iš asociacijos Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2008 m. birželio 19 d. protokolo Nr. 3 išrašo paaiškėjo, kad Advokatų tarybos 2008 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovas buvo laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudarančios aplinkybės – tai yra ieškovui bus panaikintas įtariamojo ar kaltinamojo statusas (Advokatūros įstatymo 23 str. 2 d.). Byloje esančiame asociacijos Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2008 m. birželio 19 d. protokole nurodyta, jog A. K. (kuris šioje byloje yra ieškovas) Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendis paliktas nepakeistas (b.l. 17). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas A. K. nebeturi įtariamojo ar kaltinamojo statuso, dėl ko darytina išvada, kad Advokatų tarybos 2008 m. birželio 19 d. sprendimas, kuriuo jis buvo laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, yra netekęs galios. Tuo tarpu ieškovo prašomas panaikinti Advokatų tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimas, kuriuo ieškovas buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2011 m. liepos 13 d., šiai dienai yra galiojantis. Tuo atveju, jei galutiniu teismo sprendimu ieškovo reikalavimas dėl šio Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo būtų patenkintas, atsakovui nereikėtų atlikti ar susilaikyti nuo kokių nors veiksmų atlikimo tam, kad patenkintas ieškinio reikalavimas būtų įvykdytas. Kitaip tariant, galimai patenkintas ieškinio reikalavimas būtų laikomas įvykdytu nuo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Nepaisant to, ieškovas prašo pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti ginčijamo asociacijos Lietuvos advokatūros 2011 m. liepos 13 d. advokatų tarybos sprendimo galiojimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovo prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė savo turiniu iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, nes uždraudimas vykdyti tam tikro juridinio asmens organo sprendimą iš esmės yra jo panaikinimo teisinis padarinys. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo bei ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas būtinumas vadovaujantis CPK bei Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis stabdyti ginčijamą Lietuvos advokatūros 2011 m. liepos 13 d. advokatų tarybos sprendimą, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodantys būtinumo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę (CPK 12 ir 178 str.).

16Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad pagal Lietuvos apeliaciniame teisme susiformavusią praktiką, aplinkybė, jog dėl ginčijamo Lietuvos advokatūros organo sprendimo ieškovas negali verstis advokato praktika, pati savaime nesuponuoja grėsmės, jog šio sprendimo galiojimo nesustabdymas, eliminuos ieškovo galimybę ateityje verstis advokato profesine veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1288/2010). Šią išvadą pagrindžia faktas, kad ieškovas, net ir nebūdamas advokatu, turi teisę ir toliau teikti atlygintinas teisines paslaugas, įsteigti įmonę, teikiančią minėto pobūdžio paslaugas, įdarbinti joje darbuotojus, nuomotis patalpas, reikalingas ūkinei – komercinei veiklai, susijusiai su teisinių paslaugų teikimu, vykdyti bei atlikti kitus veiksmus, būtinus minėtoms paslaugoms teikti. Be to, ieškovas, vardindamas padarinius, kuriuos jam sukelia ginčijamo Lietuvos advokatūros organo sprendimo nesustabdymas, įrodinėja žalos atsiradimo grėsmę, kai tuo tarpu žalos priteisimas nėra šio ieškinio dalykas.

17Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai