Byla ATP-300-478/2014
Dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimo Ž. B. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. B. ir Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimo Ž. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Nustatė

22013 m. rugsėjo 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. buvo surašytas dėl to, jog jis 2013 m. rugsėjo 11 d., 16.03 val., J. B. g., Prienų m., vairavo automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. ( - ) , būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,62 promilių girtumo laipsnis.

32013 m. lapkričio 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. B. Nr. 79P-3110284-13 pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 130² str. buvo surašytas dėl to, jog jis 2013 m. lapkričio 2 d., 18.38 val., Šilavoto km., Prienų raj., sustabdytas vairuojantis automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. ( - ), vengė blaivumo patikrinimo, be to, minėtą automobilį vairavo esant anksčiau atimtai teisei vairuoti transporto priemones, būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

4Prienų rajono apylinkės teismo 2013-12-04 nutartimi ATPK 33 str. pagrindais abi administracinio teisės pažeidimo bylos buvo sujungtos į vieną ir teisme nagrinėjamos kartu.

5Prienų rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nutarimu Ž. B. pripažintas padaręs administracinės teisės pažeidimus ir nubaustas: pagal ATPK 126 str. 1 d. ir nubaustas 1250,00 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams (vieneriems metams ir trims mėnesiams), pagal ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2500,00 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams (dvejiems metams ir šešiems mėnesiams).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., pagal ATPK 126 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. paskirtos nuobaudos subendrintos ir Ž. B. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2500,00 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams (dvejiems metams ir šešiems mėnesiams).

6Administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl Ž. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² str. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

7Institucija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir skirti nuobaudas, vadovaujantis ATPK 129 str. ir ATPK 1302 straipsniu. Nurodo, kad abi bylos buvo sujungtos po to, kai 2013-09-18 pažeidimo byla buvo pradėta nagrinėti, joje jau priimti du nutarimai. Apelianto nuomone, tokių bylų už pačius grubiausius pažeidimus sujungimas neatitinka administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, kai už du grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus apėmimo būdu skiriama tik sunkesniosios sankcijos vidutinio dydžio nuobauda.

8Taip pat skunde nurodo, kad nesutinka su Prienų rajono apylinkės teismo nuomone, paremta ATPK 269 str. 4 d., 297 str. ir 304 str. 2 d., kad administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, esant dėl tokio nutarimo paduotam apeliaciniam skundui, vykdomas tik po to, kai priimtu sprendimu skundas nepatenkinamas. Teismas neanalizavo ir nepagrindė savo nuomonės, kodėl nesilaikė LR ATPK 330 str. 1 d. nuostatų. Apelianto nuomone, 2013-11-02 dieną už vairo sulaikytas pakartotinai neblaivus Ž. B. turėjo būti laikomas neturintis teisės vairuoti nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, t. y. nuo 2013-09-18, kaip to imperatyviai reikalauja ATPK 330 str. 1 d.

9Skundu Ž. B. prašo panaikinti 2014 m. sausio 20 d. Prienų rajono apylinkės teismas nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 str. 1 d. ir ATPK 126 str. 4 d. ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas kategorišką išvadą dėl jo kaltės pagal ATPK 126 str. 1 d. (0,62 prom.) grindė išimtinai blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, motyvuodamas tuo, kad šie rezultatai geriausiai atspindi asmens būseną automobilio vairavimo metu, kai tuo tarpu medicininės apžiūros metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Tokiu būdu, teismas atmetė jo kaip įrodymą pateiktą 2013-09-17 specialisto išvadą Nr. T-A 8872/13(01), kurioje teigiama, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Skunde teigiama, kad, be to, jog jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą iš esmės yra grindžiama tik alkotesteriu „Lion Alcolmeter 500 Nr. 18700“, gautais duomenimis, tačiau, tikrinant jo blaivumą alkotesteriu, buvo pažeista minėto alkotesterio naudojimo instrukcijos 8 dalis, kurioje įtvirtinta, kad negalima atlikti blaivumo testo, jeigu manoma, kad tiriamas asmuo vartojo alkoholį per paskutines 15-20 minučių, tuo tarpu šioje byloje ta aplinkybė, kad nuo alkoholio vartojimo iki jo blaivumo patikrinimo praėjo ne daugiau kaip 15 minučių, buvo patvirtinta neprieštaringais liudytojų D. D. ir G. L. parodymais apie tai, kad prieš pat vairavimą jis išgėrė tik vieną 0,5 l talpos silpno 4,3 laipsnio stiprumo butelį alaus, kad policijos pareigūnų buvo sustabdytas nuvažiavęs nedidelį atstumą - apie tris kilometrus, t. y. po 5 minučių nuo alkoholio pavartojimo. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėjo nustatyti, kad jo blaivumo testas buvo atliktas po 19 minučių nuo automobilio sustabdymo. Apeliantas teigia, kad jis nežinojo, jog būtina palaukti po alkoholio vartojimo 15-20 minučių, o pareigūnai to nepasakė ir iš karto tikrino blaivumą. Nurodo, kad į priėmimo skyrių nuvyko nedelsiant po to, kai buvo paleistas policijos pareigūnų, tačiau dėl kitų pacientų kraujas jam buvo paimtas vėliau, be to, nėra įstatymo, nurodančio, per kiek laiko konkrečiai reikia nuvykti pasitikrinti girtumą ir koks laiko tarpas laikomas protingu. Teismas padarė išvadą, jog jo kraujyje 2013-09-11, 18.13 val. nebuvo rasta etilo alkoholio dėl natūralių fiziologinių organizmo proceso pokyčių, tačiau ši išvada neparemta specialiomis žiniomis, kurių byloje nėra. Apeliantas įsitikinęs, jog vairavimo metu jo kraujyje alkoholio apskritai nebuvo, ką patvirtina ir pateikta specialisto išvada. Nurodo, jog teismas, kilus akivaizdiems prieštaravimams tarp byloje esančių duomenų, nesiėmė jokių priemonių visoms abejonėms ir neaiškumams pašalinti.

10Apeliantas kategoriškai neigia savo kaltę ir dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinės teisės pažeidimo padarymo. Teigia, kad nevengė pasitikrinti blaivumo, tik pasirinko pasitikrinti blaivumą ne policijos pareigūno naudojamomis techninėmis priemonėmis, bet nuvykus į sveikatos priežiūros įstaigą, ir tokie jo veiksmai negali būti vertinami kaip jo valios išreiškimas nesitikrinti blaivumo, priešingai, jis sutiko pasitikrinti blaivumą, tik pareigūnams nurodė, kur nori tikrinti bei nurodė priežastį, kodėl nepasitiki policijos pareigūnų naudojamomis techninėmis priemonėmis. Nurodo, jog jis pasitikrino blaivumą medicinos įstaigoje iš karto, kai turėjo realią galimybę, ir jo iniciatyva atlikti kraujo tyrimai patvirtino, kad transporto priemonę vairavo esant leistinam alkoholio kiekiui kraujyje. Taip pat nurodo, kad teismas padarė specialiomis žiniomis nepagrįstą išvadą, jog alkoholio kiekis jo organizme natūraliai sumažėjo praėjus kelioms valandoms, todėl, kilus akivaizdiems prieštaravimams, teismas nesiėmė jokių priemonių visoms abejonėms ir neaiškumams pašalinti, nors buvo teisinis pagrindas byloje skirti ekspertizę. Nurodo, kad kraujas buvo paimtas tuomet, kai tik atsirado tam reali galimybė, t. y. iš įvykio vietos išvykti jam buvo leista tik tuomet, kai atvyko transporto priemonė jo vairuojamam automobiliui nuvilkti į automobilių saugojimo aikštelę, o tai užtruko pakankamai ilgai, todėl jo kaltės dėl kraujo paėmimo tik praėjus kelioms valandoms nuo automobilio sustabdymo, nėra. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnas R. D. patvirtino, kad vizualiai apeliantas neatrodė išgėręs, o tai, kad vartojo alkoholį iš vakaro, nesuteikia pagrindo teigti, kad vairavo būdamas išgėręs. Apklausta liudytoja apelianto buvusi sutuoktinė L. B. taip pat parodė, kad įvykio dieną ji bendravo su apeliantu ir jis jai neatrodė neblaivus.

11Apelianto nuomone, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir šališkai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino ne visus suriktus įrodymus ir netinkamai argumentavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, jo nurodyti teisiniai argumentai laikytini pakankamais, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo, be to, nesant galimybės pašalinti bet kokioms abejonėms ar prieštaravimams dėl jo kaltumo, administracinės teisės pažeidimo byla apelianto atžvilgiu nutrauktina.

12Atsiliepimu į Ž. B. apeliacinį skundą Alytaus AVPK Prienų rajono PK prašo pažeidėjo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jų apeliacinį skundą.

13Institucijos ir Ž. B. apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

14ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis.

15Dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Savo paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole ir teisme Ž. B. neneigė fakto, kad pažeidimo dieną išgėrė nedidelį kiekį alaus, tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme, kuris turėjo tiesioginės įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes, jo nuomone, jam negalėjo būti nustatytas tokio dydžio neblaivumas. Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Prienų rajono apylinkės teismo išvada, jog Ž. B. 2013-09-11 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,62 promilių girtumas), jo kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta teisme ištirtais įrodymais, veika kvalifikuota tinkamai.

16Iš bylos domenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėjas parašė pasiaiškinimą, pasirašė, taip pat pasirašė ir asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje, kas patvirtina, jog Ž. B. nekilo abejonių dėl pareigūno, surašiusio protokolą ir atlikusio asmens blaivumo testą, kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje. Iš policijos pareigūnų R. Ž. ir K. U. tarnybinių pranešimų bei jų parodymų teisme matyti, kad sustabdžius Ž. B. vairuojamą transporto priemonę, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, pasitikrinus girtumą, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Nepagrįstas Ž. B. skundo argumentas, jog alkotesterio parodymai negali būti laikomi jo kaltės įrodymu, nes patikrinimas atliktas pažeidžiant prietaiso naudojimo instrukciją. Alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijoje yra numatyta, kad prieš tikrinant blaivumą, reikia įsitikinti, jog asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15–20 minučių, ir nerūkė bent 2 min., tačiau ir pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turėtų informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra valgęs ar gėręs mažiau nei prieš 15–20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo ar rūkęs bent 2 min. iki tikrinimo.

17Liudytoju teisme apklaustas policijos patrulis K. U., kuris nustatinėjo Ž. B. girtumą, parodė, kad apie alkoholio vartojimą prieš vairuojant automobilį, pažeidėjas pasakė jau alkotesteriu patikrinus jo blaivumą, o ne prieš patikrą. Pats pažeidėjas taip pat neneigė, kad sutiko tikrintis blaivumą alkotesteriu, nes buvo tikras, kad nuo išgerto alaus kiekio nebus nustatytas toks didelis neblaivumo laipsnis. Be šių parodymų, alkotesterio panaudojimą, nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijoje nustatytų reikalavimų, patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuota, jog pažeidimas padarytas 2013-09-11 16.03 val. (b. l. 1-2), iš asmens blaivumo testo šaknelės matyti, kad patikra buvo atlikta 16.22.08 val. ( b. l. 3). Iš šių duomenų matyti, jog nuo pažeidėjo sustabdymo momento iki jo neblaivumo patikrinimo praėjo 19 minučių, kas rodo, jog net ir tikint pažeidėjo versija, jog jis sėdo vairuoti automobilį tik išgėręs alaus, nuo alkoholio vartojimo iki neblaivumo patikros praėjo daugiau nei 20 minučių. Taigi, šios akivaizdžios aplinkybės patvirtina blaivumo testo atlikimą laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijos ir todėl skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui abejoti užfiksuotų rodmenų tikslumu nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Byloje esantis Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad „Lion alcolmeter 500“ tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2013-11-21. Šie aptarti duomenys rodo, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

18Nesutikdamas su alkoholio matuoklio parodymais, pažeidėjas savo iniciatyva kreipėsi į medicinos įstaigą dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Iš specialisto išvados Nr. T-A 8872 (01) (b. l. 20) matyti, kad kraujas Ž. B. buvo paimtas tik 2013-09-11 18.13 val., t. y. praėjus beveik dviem valandom po alkoholio tikrinimo alkotesteriu (asmens blaivumo testo laikas 2013-09-11 16.22.08 val.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punktu, asmuo, nesutikdamas su neblaivumo (girtumo) patikrinimo rezultatu, medicininei apžiūrai turi nuvykti (būti pristatytas) ne vėliau kaip per 1 valandą. Atkreiptinas dėmesys, kad šis laikas negali būti skaičiuojamas nuo pažeidimo užfiksavimo momento, nes realiai asmuo turi galimybę nuvykti į medicinos įstaigą tik surašius protokolą, pranešimą dėl nušalinimo ir jį pareigūnams paleidus. Byloje yra VšĮ Prienų ligoninės, įstaigos, atlikusios Ž. B. kraujo tyrimą, rašto kopija, patvirtinanti, kad pažeidėjas į priėmimo skyrių kreipėsi 2013-09-11 17.20, tačiau dėl objektyvių aplinkybių kraujas buvo paimtas tik 18.13 val. Šie duomenys patvirtina, kad asmuo į medicinos įstaigą pasikrinti blaivumą kreipėsi nepraėjus valandai po jo paleidimo iš pažeidimo vietos, t. y. laikantis norminių aktų reikalavimų, todėl ekspertizės aktas laikomas teisėtu įrodymu, tačiau ta aplinkybė, kad kraujas Ž. B. buvo paimtas tik 18.13 val. ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nepaneigia joje fiksuotų duomenų apie kraujo paėmimo laiką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus. Taigi, įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, atliktą po 1.51 valandos, taip pat policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą Ž. B. neblaivumą - 0,62 promilės, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog prietaisu „Lion alcolmeter 500“, Nr. 18700 Ž. B. nustatytas alkoholio kiekis iškvėpiamame ore – 0,62 prom., objektyviai atspindi pažeidėjo neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas specialisto išvada. Įvertinus alkotesteriu matuojamo neblaivumo galimą paklaidą (±5 proc.) pažeidėjo naudai, nustatytas neblaivumas įvykio metu viršijo minimalų - 0,4 leistiną promilės alkoholio kiekį ir leidžia konstatuoti Ž. B. padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Ta aplinkybė, kad kraujo tyrimas paneigė alkoholio buvimą apelianto kraujyje kraujo paėmimo metu, nepaneigia kitais neginčijamais įrodymais konstatuoto jo girtumo.

19Tad, atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Ž. B. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir jam paskirtoji administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20Dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su apelianto dėstomais teiginiais nesutinka ir pripažįsta, kad jo kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentai, jog jo veiksmai nesitikrinti blaivumo alkotesteriu negali būti vertinami kaip blaivumo patikrinimo vengimas, yra nepagrįsti ir vertintini kaip gynybos, siekio išvengti atsakomybės versija.

21ATPK 126 straipsnis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta nuobauda už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, už neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių šioje teisės normoje numatytų veikų, kuri pasireiškia asmens sąmoninga veika, dėl kurios nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą, tame tarpe, ir asmens atsisakymas tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7d. nutartis Nr. N63-1992/2010).

22Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, Ž. B. blaivumo patikrinimo vengimą neginčijamai įrodo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų nuostatos, o būtent, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 d. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tokią pat pareigą vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 18 p., kuriame nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nesilaikant šių įstatymo reikalavimų, kyla atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d.

23Apelianto kaltė padarius šį pažeidimą įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Liudytojas R. D. nurodė sustabdęs automobilį, kurį vairavo Ž. B., nuo jo sklido alkoholio kvapas, vairuotojui pasiūlė tikrintis blaivumą, tačiau Ž. B. atsisakė, nurodydamas, kad jų naudojami prietaisai yra netinkami ir rodo blogus duomenis, sakė, jog vyks tikrintis alkoholio kiekį kraujyje. Analogiškus parodymus davė ir liudytoju apklaustas A. P., kuris papildomai nurodė, kad vairuotojas prisipažino, jog buvo gėręs. Ž. B. parodymai bei skunde nurodyti argumentai, jog policijos naudojamų blaivumo nustatymo prietaisų rodmenimis negalima tikėti, yra tik subjektyvi, niekuo nepagrįsta apelianto versija, jokių duomenų, objektyviai pagrindžiančių šį jo paaiškinimą, Ž. B. teismui nenurodė. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad iš vakaro, 2013-11-01 vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, o kitą, jo sustabdymo dieną, 2013-11-02, gėrė alaus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 10691/13(01) duomenys patvirtina, kad Ž. B. kraujo mėginyje, paimtame 2013-11-02, 22.40 val., praėjus beveik keturioms valandoms nuo jo vairuoto automobilio sustabdymo, buvo nustatyta 0,32 prom. etilo alkoholio. Taigi, šių aplinkybių visetas pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti išvadą, jog Ž. B. iš tiesų jo sustabdymo metu buvo neblaivus ir, žinodamas, jog gali būti nustatytas neleistinas neblaivumo dydis ir norėdamas išvengti atsakomybės, atsisakė tikrintis blaivumą policijos turimu aparatu, todėl jo veiksmai teisingai buvo įvertinti kaip vengimas pasitikrinti blaivumą ir pagal ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuoti tinkamai.

24Nepagrįstas skundo argumentas, jog apelianto iniciatyva atlikti kraujo tyrimai patvirtino jo kraujyje esant leistinam alkoholio kiekiui, kas duoda pagrindo abejoti teismo padarytomis išvadomis, jog jis padarė inkriminuotą pažeidimą. Kaip buvo aptarta aukščiau analizuojant ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, aplinkybė, kad kraujas medicinos įstaigoje Ž. B. buvo paimtas praėjus ilgesniam nei valandos laiko tarpui, dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nepaneigia paties kraujo paėmimo laiko fakto. Taip pat buvo pažymėta, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus.

25Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, turėjo pagrindo neabejotinai išvadai, jog Ž. B. 2013-11-02, apie 18.38 val., sustabdytas policijos pareigūnų visiškai suprato savo veiksmų seką ir būtent tyčiniais veiksmais, atsižvelgdamas į tai, jog ankstesnės dienos vakare gėrė degtinę, o dienos metu – alų, siekė išvengti neblaivumo patikrinimo bijodamas, kad bus nustatytas girtumas, viršijantis leistiną normą, kuriai esant leidžiama vairuoti, ir taip siekdamas vienintelio tikslo - išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės.

26Dėl Institucijos apeliacinio skundo. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2013-12-04 nutartis, kuria Ž. B. administracinių teisės pažeidimų bylos sujungtos į vieną ir nagrinėtos kartu, priimta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. ATPK 33 str. 2 d. numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Nors dėl 2013-09-11 padaryto pažeidimo Prienų rajono apylinkės teismo 2013-09-18 nutarimu Ž. B. buvo paskirta nuobauda, tačiau Kauno apygardos teismas 2013-11-19 nutartimi minėto nutarimo dalį dėl ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo panaikino ir grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kas duoda pagrindo laikyti, jog šioje dalyje byla teisme nebuvo pradėta nagrinėti. Abi sujungtos administracinės teisenos bylos yra dėl to paties asmens – Ž. B. padarytų teisės pažeidimų, jos abi paskirtos nagrinėti tam pačiam teisėjui, todėl buvo teisinis pagrindas bylas dėl visų Ž. B. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nagrinėti kartu ir priimti vieną sprendimą. Priėmus vieną sprendimą, nuobaudos paskirtos už kiekvieną pažeidimą atskirai, bendrinamos ATPK 33 str. 2 d. numatytais pagrindais. Įstatymas neišskiria atskirų, išimtinių atvejų, kaip turi būti bendrinamos nuobaudos, paskirtos už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl nėra pagrindo abejoti skundžiamame nutarime paskirtų nuobaudų bendrinimo teisėtumu.

27Institucija skunde teigia, kad teismas nesilaikė ATPK 330 str. numatytų reikalavimų, nes Ž. B. 2013-11-02 pažeidimo padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes 2013-09-18 jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, kuriuo paskirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, todėl jo veiksmai turėjo būti perkvalifikuoti į ATPK 129 str.

28Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad toks skundo argumentas neteisingas, nes šiuo atveju Ž. B. 2013-11-02 padarytas pažeidimas teisingai ir pagrįstai buvo kvalifikuotas pagal ATPK 126 str. 4 d., o ne pagal 129 str. Kaip minėta aukščiau, nutarimas, kuriuo Ž. B. už 2013-09-11 padarytą pažeidimą buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, aukštesniojo teismo buvo panaikintas ir byla dalyje dėl ATPK 126 str. 1 d. grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Byla šioje dalyje buvo nagrinėjama kartu su byla, kurioje Ž. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl 2013-11-02 pažeidimo padarymo. Tame pačiame teismo posėdyje buvo tiriamos šių abiejų teisės pažeidimų padarymų aplinkybės, tuo pačiu skundžiamu nutarimu buvo sprendžiamas Ž. B. atsakomybės dėl 2013-09-11 ir 2013-11-02 dienomis padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų klausimas, šiuo nutarimu už abu pažeidimus jam paskirtos nuobaudos, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog vėlesnįjį Kelių eismo taisyklių pažeidimą jis padarė kaip neturintis teisės vairuoti transporto priemones ir kvalifikuoti jo veiksmus pagal ATPK 129 str.

29Aukščiau paminėti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad Ž. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, jo veiksmai dėl 2013-09-11 ir 2013-11-02 padarytų pažeidimų teisingai kvalifikuoti atitinkamai pagal ATPK 126 str. 1 d. ir ATPK 126 str. 4 d., nuobaudos paskirtos ir subendrintos nepažeidžiant ATPK 30, 302, 33 straipsnių reikalavimų, galutinė paskirta nuobauda yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (ATPK 20 str.), todėl daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukti ar jo veiką perkvalifikuoti apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

30Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

31Ž. B. ir Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK apeliacinių skundų netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

32Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. 2013 m. rugsėjo 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. B.... 3. 2013 m. lapkričio 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. B.... 4. Prienų rajono apylinkės teismo 2013-12-04 nutartimi ATPK 33 str. pagrindais... 5. Prienų rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nutarimu Ž. B. pripažintas... 6. Administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl Ž. B. patraukimo... 7. Institucija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo... 8. Taip pat skunde nurodo, kad nesutinka su Prienų rajono apylinkės teismo... 9. Skundu Ž. B. prašo panaikinti 2014 m. sausio 20 d. Prienų rajono apylinkės... 10. Apeliantas kategoriškai neigia savo kaltę ir dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto... 11. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir... 12. Atsiliepimu į Ž. B. apeliacinį skundą Alytaus AVPK Prienų rajono PK prašo... 13. Institucijos ir Ž. B. apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas nutarimas... 14. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje... 15. Dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Savo paaiškinime administracinio... 16. Iš bylos domenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole... 17. Liudytoju teisme apklaustas policijos patrulis K. U., kuris nustatinėjo Ž. B.... 18. Nesutikdamas su alkoholio matuoklio parodymais, pažeidėjas savo iniciatyva... 19. Tad, atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis,... 20. Dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas,... 21. ATPK 126 straipsnis numato administracinę atsakomybę už transporto... 22. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, Ž. B. blaivumo patikrinimo... 23. Apelianto kaltė padarius šį pažeidimą įrodyta byloje surinktų ir... 24. Nepagrįstas skundo argumentas, jog apelianto iniciatyva atlikti kraujo tyrimai... 25. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,... 26. Dėl Institucijos apeliacinio skundo. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad... 27. Institucija skunde teigia, kad teismas nesilaikė ATPK 330 str. numatytų... 28. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad toks skundo argumentas neteisingas, nes... 29. Aukščiau paminėti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai... 30. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų... 31. Ž. B. ir Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK apeliacinių skundų... 32. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną....