Byla II-900-142/2008
Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimto nutarimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, institucijos, priėmusios nutarimą, atstovams Algirdui Miliauskui ir Tomui Bazevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimto nutarimo panaikinimo ir

Nustatė

2Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008-02-21 surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą V. S. už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 121 p. pažeidimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo pažeidimą, t. y. už tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. L. nuosavybės teise priklausančiame sklype neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo savavališkai nukirto saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje. Nurodyta, kad pažeidimas nustatytas 2008-02-14. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta LR ATPK 78 str. 1 d. (b. l. 17-18).

3Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas 2008-02-25 nutarimu V. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d., padarymą skyrė 225 litų baudą (b. l. 35).

4V. S. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad fakto, jog jo iniciatyva buvo atlikti medžių kirtimo darbai motinai M. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr.( - )), esančiame Visorių gyvenamajame rajone, Vilniuje, jis neginčija. Sklypas suteiktas individualaus gyvenamojo namo statybai. Daiktinės teisės į žemės sklypą įregistruotos Viešajame registre, kuriame įregistruotos tik tokios specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zonos. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypui nėra nustatytos specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos, numatytos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 27 skyriuje. Be to, jam inkriminuotas pažeidimo, numatyto LR ATPK 78 str. 1 d., kuris nurodo, kad administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimas arba naikinimas miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus. Jis medžius kirto privačios nuosavybės teise motinai priklausančiame žemės sklype, kuris nepatenka į teritorijas, išvardintas minėtame LR ATPK straipsnyje. Inkriminuotas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas jo atžvilgiu negali būti taikomas, nes aprašas įsigaliojo 2008-02-09, kai kirtimai inicijuoti 2007 m. gruodžio mėn.

5Teismo posėdžiuose V. S. nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. V. S. atstovas teismo posėdžiuose palaikė V. S. skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais bei dėl to, kad nutarimas neatitinka Želdynų įstatymo nuostatų, pagal kurias saugotini želdiniai turėjo būti inventorizuoti ir įrašyti į žemės kadastro duomenis.

6Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovai teismo posėdžiuose nesutiko su V. S. skundo reikalavimu ir prašė palikti galioti skundžiamą nutarimą. Paaiškino, kad pažeidimo padarymo metu galioję teisės aktai nustatė, kad privačios žemės valdoje augantys medžiai yra saugotini ir jiems kirsti turi būti gautas savivaldybės leidimas.

7Skundas tenkintinas iš dalies.

8Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Nustatyta, kad V. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2008 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, motinai M. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo medžiams kirsti, organizavo savavališką 16 vnt. žalių įvairaus skersmens eglių ir 8 vnt. įvairaus skersmens blindžių kirtimą. V. S. inkriminuotas pažeidimas, numatytas LR ATPK 78 str. 1 d. Institucijos atstovai paaiškino, kad LR ATPK 78 str. taikė, nes nustatė, kad medžiai iškirsti ne privačioje namų valdoje, o privačios žemės valdoje.

9LR ATPK 78 str. 1 d. nustato, kad savavališkas žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimas arba naikinimas (kirtimas, šakų laužymas ar kitoks pašalinimas, žievės lupimas nuo kamieno, kamieno tašymas ar kapojimas, medžių ir krūmų genėjimas pažeidžiant nustatytą tvarką, medelių išrovimas, žemės nukasimas nuo šaknų, dalies šaknų nukirtimas ar kitoks pašalinimas, taip pat naikinimas naudojant želdiniams kenksmingas chemines medžiagas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus pažeidimus.

10Ir ATP protokole, ir skundžiamame nutarime nurodoma, kad medžiai iškirsti privačiame žemės sklype. Ginčo dėl šio fakto nėra. Priešingai, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtinantis sklypo nuosavybės teisę (b. l. 29). Be to, iš šio išrašo matyti, kad žemės sklypas yra suformuotas Vilniaus miesto valdybos sprendimu, potvarkiu, 1999 07 01, Nr. 1253V, sklypas turi unikalų numerį, jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita (individualiems namams/ statiniams statyti ir eksploatuoti). Dėl to sklypas (visai nesvarbu, ar tai yra privati namų valda, ar privati žemės valda) negali būti priskirtas prie bendrojo naudojimo vietų. Dėl šių aplinkybių daroma išvada, kad V. S. atsakomybė pagal LR ATPK 78 str. 1 d. negali būti taikoma, nes V. S. nepadarė priešingos teisei veikos, numatytos šio straipsnio dispozicijoje – joje numatytas medžių žalojimas arba naikinimas ne miško žemėje miestų bendrojo naudojimo vietose. Šiuo atveju medžiai buvo nupjauti privačiame žemės sklype, o ne bendro naudojimo vietoje ar kitoje vietoje, apie kurią nurodyta 78 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.

11Nutarime nurodoma, kad V. S. pažeidė LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 121 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p. reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo reikalavimų pažeidimas V. S., pagal byloje esančius įrodymus, negali būti inkriminuojamas, nes šis teisės aktas įsigaliojo nuo 2008-02-10 (V. Ž. 2008-02-09, Nr. 17-611), t.y. likus 4 dienoms iki pažeidimo konstatavimo. Remiantis liudytojų A. M., P. R., M. P. ir S. P. parodymais, nustatyta, kad medžiai galėjo būti iškirsti tiek 2008 m. sausio mėnesį, tiek 2008 m. vasario mėnesį. Liudytojų, kurie tiksliai žinotų pažeidimo padarymo datą, byloje nenustatyta. Komisija, susidedanti iš Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotų pareigūnų, iškirstus medžius apžiūrėjo 2008-02-14 (b. l. 19), o teismo posėdyje komisijos nariai apklausti liudytojais parodė, kad iš kelmų galima spręsti, jog medžiai iškirsti ne daugiau kaip prieš mėnesį. Konkretus medžių kirtimo laikas nebuvo nustatytas, t.y. nebuvo nustatyta, kad medžiai buvo iškirsti būtent 2008 m. vasario mėnesio 10 – 14 dienomis, todėl negali būti konstatuojama, kad V. S. pažeidė 2008 01 31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą tvarką.

12Atsakomybę už Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimą numato LR ATPK 5113 str. Šiame straipsnyje numatyta sankcija yra griežtesnė lyginant su LR ATPK 78 str. 1 d. numatyta sankcija. Kadangi teismas negali pabloginti asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo, byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, svarbu yra nustatyti, kad M. L. privačiame žemės sklype iškirsti medžiai buvo priskirti prie saugotinų želdinių ir jų kirtimui turėjo būti gautas savivaldybės atsakingos institucijos leidimas. Šios aplinkybės nustatymas svarbus sprendžiant, kad yra pažeidimo sudėtis bei teisingai kvalifikuojant padarytą pažeidimą. Teisingam pažeidimo kvalifikavimui yra svarbios ir Želdynų įstatymo (įsigaliojo nuo 2008 01 01) 15 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, nes privačioje žemės valdoje svarbu nustatyti, ar želdynai bei želdiniai teisės aktais yra priskirti saugotiniems.

13Teisme apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad pažeidimas galėjo būti padarytas 2008 m. sausio mėnesio antroje pusėje - vasario mėnesio pirmoje pusėje (iki vasario 14 d.). Iš V. S. buvo paimtas paaiškinimas, kuriame jis pripažino, kad buvo priimtas sprendimas iškirsti keletą medžių (b. l. 34). Iš šio paaiškinimo neaišku, kas ir kada priėmė tokį sprendimą, be to, neaišku, kada šis sprendimas buvo įvykdytas. Skunde teismui V. S. jau konkrečiau nurodė, kad medžiai buvo kertami jo iniciatyva, tačiau nenurodė jų kirtimo konkretaus laiko. Dėl pirmiau minėtos aplinkybės, susijusios su 2008 01 31 įsakymo Nr. D1-87 taikymu, bei dėl to, kad pažeidimo padarymo laikas skundžiame nutarime nurodytas netiksliai, laikas turi būti patikslintas. Ši aplinkybė yra reikšminga taikant administracinę atsakomybę. Pažeidimas nėra trunkamasis, o tikslaus laiko nustatymas yra svarbus taikant ATPK 35 str. 1 d. nuostatas. Iš liudytojos S. P. parodymų teisme matyti, kad ji informavo tiek Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, tiek savivaldybę apie medžių iškirtimą, nes televizijoje buvo gautas piliečio pranešimas apie medžių kirtimą, pilietis pateikė ir nuotraukas. Institucijai, taikančiai administracinę atsakomybę šios aplinkybės buvo žinomos, tai patvirtino teisme apklausti liudytojai A. M., M. P. bei P. R.. A. M. paaiškino, kad prieš vykstant į pažeidimo padarymo vietą buvo pakviestas ir televizijos atstovas. Taigi, institucija turi galimybę gauti konkrečius duomenis apie pilietį, pranešusį apie pažeidimą – gauti patį piliečio pranešimą televizijai arba duomenis apie pilietį, jo adresą ir kt. Gavus tokius įrodymus, tikėtina atsirastų galimybė patikslinti pažeidimo padarymo laiką. Laiką tokiu būdu patikslinti galėtų ir teismas, tačiau kadangi byla grąžintina institucijai, surašiusiai protokolą įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą, šiai institucijai pavedama patikslinti ir pažeidimo padarymo laiką.

14Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, darytina išvada, kad administracinė nuobauda nagrinėjamu atveju gali būti skiriama iki 2008 m. liepos mėn. atitinkamos dienos. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama ATP protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo, būtina pratęsti administracinės atsakomybės sprendimo terminą (LR ATPK 35 str. 3 d.).

15Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 str. 3 d., 124 str. 1 d. 4 p. ir 128 str.,

Nutarė

16Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vyr. specialisto 2008-02-25 priimtą nutarimą, kuriuo V. S. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 78 str. 1 d., padarymą paskirta 225 litų bauda, panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui papildomam bylos aplinkybių tyrimui įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

17Pratęsti administracinės atsakomybės sprendimo terminą 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

18Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai