Byla 2A-42-227/2018
Dėl priteistos žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo perskaičiavimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Laimanto Misiūno,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ir atsakovės RAB „Ceraukste Agro“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-160-452/2017 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei RAB „Ceraukste Agro“ dėl priteistos žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimo perskaičiavimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

51.

6Ieškovas V. Š. patikslintu ieškiniu (t. 3, 10-11 b.l.) prašė nuo ieškinio padavimo teismui dienos pakeisti 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu priteistą periodinės žalos atlyginimo dydį, nustatant ir priteisiant realų žalos atlyginimo dydį - 228 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki gyvos galvos iš Latvijos TSR Bauskės rajono „TSRS 50-čio tarybinis ūkis“ teisių perėmėjo RAB „Ceraukste Agro“, už laikotarpį nuo 1990-01-01 iki 2014-10-29 priteisti 67.944 Eur įsiskolinimą, bylinėjimosi išlaidas valstybei.

72.

8Nurodė, kad pagal minėtą sprendimą Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybinis ūkis mokėjo žalos atlyginimą iki 1989-12-31, vėliau dėl neaiškių priežasčių mokėjimas nutrauktas. Vadovaujantis Latvijos Respublikos 1991-06-21 įstatymu dėl žemės ūkio įmonių ir žvejų kooperatyvų privatizacijos, Latvijos TSR Bauskės rajono „TSRS 50-mečio tarybinis ūkis“ buvo pertvarkytas į pajų bendrovę „Ceraukste“, o 2004-06-19 ši bendrovė pervadinta į RAB „Ceraukste Agro“. Todėl pripažintina, kad Latvijos TSR Bauskės rajono „TSRS 50-mečio tarybinis ūkis“ teisių perėmėja yra atsakovė.

93.

10Žalos atlyginimas buvo priteistas rubliais, pritaikius žalos atlyginimo indeksavimą iš rublių į litus, o po to į eurus, atsakovės mokėtinas žalos atlyginimas būtų neprotingai mažas. Todėl prašomą priteisti sumą apskaičiavo vadovaudamasis 1992-12-24 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ 4.2 punktu. Nurodė, kad yra netekęs 60 procentų profesinio darbingumo, šiuo metu nustatytas 380 Eur minimalus darbo užmokestis, todėl periodinė žalos atlyginimo sveikatai išmoka turėtų būti 228 Eur kas mėnesį. Atsakovei nemokėjus gera valia žalos atlyginimo, iš atsakovės už laikotarpį nuo įmokų mokėjimo nutrūkimo (1990-01-01) priteistinas įsiskolinimas už 298 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, kuris sudaro 67.944 Eur.

114.

12Teigė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes savo teises gynė kreipdamasis į įvairias institucijas, siuntė atsakovei reikalavimą mokėti žalos atlyginimą. Todėl atsakovė turi sumokėti visą susidariusio perskaičiuoto įsiskolinimo sumą nuo 1990-01-01.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2017 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė 1984 m. gegužės 3 d. Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu Nr. 2/3-553/84m. priteistą žalos atlyginimo dydį ir priteisė iš atsakovės ieškovui žalos, padarytos sveikatai, atlyginimą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 228 Eur neterminuotai. Priteisė ieškovui žalos, padarytos sveikatai, 6.486,32 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-10-29) iki sprendimo priėmimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 227,44 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 170,07 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

166.

17Teismas nustatė, kad 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu Nr. 2/3-553/84 ieškovui buvo priteistas žalos atlyginimas iš Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybinio ūkio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 42,18 rub. pastoviai nuo 1984-02-22 (1 t., 8 b. l.). Teismas nustatė, kad V. Š. neteko 60 procentų profesinio ir 40 procentų bendrojo darbingumo. Žalos atlyginimas buvo priteistas po to, kai 1970-07-03 Pasvalio rajono liaudies teismo nuosprendžiu A. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos TSR BK 246 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 1970-04-25 apie 13 val., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį, priklausantį Bauskės rajono Ceraukstės kolūkiui, išvažiavo į priešingą kelio Pasvalys-Bauskė pusę, partrenkė Java motociklu važiavusį V. Š. ir jį sunkiai sužalojo (1 t., 43-50 b. l.). 1984-05-15 teismas išsiuntė vykdomąjį raštą vykdymui į Bauskės rajono liaudies teismą (civ. b. Nr. 2-553/84, 15 b. l.), o atsakovui Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybiniam ūkiui buvo išsiųstas sprendimo nuorašas (civ. b. Nr. 2-553/84, 16 b. l.). 1997-02-13 AB „Lietuvos taupomojo banko“ Panevėžio skyriaus pažymoje Nr. 106 nurodyti duomenys apie tai, kad į V. Š. sąskaitą 1989-12-27 buvo užskaitytas pavedimas iš Latvijos Respublikos Bauskės r. Ceraukstės t. ū. 379,62 rub. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-553/84 m. už laikotarpį nuo 1989-03-01 iki 1989-12-01. Pripažino, kad šie duomenys, ieškovo paaiškinimai teisme patvirtina aplinkybę, jog ieškovas gavo priteistą žalos atlyginimą iš atsakingo asmens. Ieškovas nurodė, kad negauna žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens nuo 1990-01-01. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta vykdomojo rašto buvimo vieta. Latvijos Respublikoje Žemgalės apygardos teismo skyriuje duomenų apie ieškovui išduotą vykdomąjį raštą duomenų nėra (147-148 b. l.). Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-553/84 vykdomasis raštas nėra grąžintas. Nesant priešingų duomenų sprendė, kad teismo sprendimo vykdymas nuo 1990-01-01 buvo nutrauktas.

187.

19Atsakovei neigiant, kad ji yra Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybinio ūkio teisių ir pareigų perėmėja, teismas vadovavosi LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.289 straipsnio 1 dalies, 1964 m. CK 38, 508 straipsnių nuostatomis, numatančiomis juridinio asmens teisių perėmėjo (po juridinio asmens reorganizavimo) pareigą atlyginti žalą, susijusią su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar jo gyvybės atėmimu. Iš 1999-03-22 Lietuvos Respublikos ambasados rašto ieškovui Nr. 15/03-01-308 nustatė, kad Lietuvos Respublikos ambasada, remdamasi Latvijos URM nota, informavo ieškovą apie tai, kad TSRS 50-mečio kolūkis yra pertvarkytas į pajų bendrovę „Ceraukste“, į ją pasiūlyta kreiptis dėl tolimesnių periodinių išmokų gavimo (1 t., 12 b. l.). Iš Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 1999-03-05 rašto Nr. 43/2128 (1 t., 13 b. l.) nustatė, kad TSRS 50-mečio tarybinis ūkis buvo pertvarkytas į pajų bendrovę „Ceraukste“, taip pat buvo nurodyta, kad juridiniam asmeniui atsisakius mokėti žalos atlyginimą V. Š. turi teisę kreiptis į teismą.

208.

21Teismas sprendė, jog įrodymai patvirtina, jog pajų bendrovė „Ceraukste“ veikė nuo 1992-03-10 iki 2004-06-19, kuomet buvo reorganizuota į ribotos atsakomybės bendrovę „Ceraukste Agro“ (1 t., 16-17, 80-81, 82-83, 165-169 b. l.). 2004-03-05 pajinės bendrovės „Ceraukste“ narių visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą dėl pajinės bendrovės pertvarkymo į ribotos atsakomybės bendrovę „Ceraukste Agro“. 2004-03-05 pajinės bendrovės „Ceraukste“ sprendimu dėl pertvarkymo Nr. 1 pertvarkoma bendrovė perdavė savo pajus RAB „Ceraukste Agro“, taip pat perėmė pajinės bendrovės teises ir pareigas pagal jos sandorius (2 t., 55-64 b. l.). Nenustatė aplinkybių, kad juridinis asmuo TSRS 50-mečio tarybinis ūkis buvo likviduotas ir nebuvo jokio juridinio asmens teisių ir pareigų perėmėjo. Iš ieškovo pateikto pašto įteikimo pranešimo nustatė, kad ieškovas 1999 m. gegužės 4 d. kreipėsi į pajų bendrovę „Ceraukste“ (1 t., 104 b. l.). Įvertinus tai, kad 1999-03-22 Lietuvos Respublikos ambasada ieškovui pateikė duomenis apie TSRS 50-mečio kolūkio teisių ir pareigų perėmėją pajų bendrovę „Ceraukste“ ir ieškovo paaiškinimus, pripažino tikėtina, kad ieškovas kreipėsi į pajų bendrovę reikalaudamas toliau mokėti jam žalos atlyginimą pareiškimu, kurio kopijos pateiktos byloje (1 t., 135-136 b. l.), tačiau toks reikalavimas nebuvo vykdomas. Minėtos aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, kad ieškovas nereiškė reikalavimo pajų bendrovei „Ceraukste“. Pripažino, kad atsakovė yra pradinio atsakovo TSRS 50-mečio tarybinio ūkio teisių ir pareigų perėmėja ir tinkama atsakovė šioje byloje.

229.

23Sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį visam ieškovo pareikštam reikalavimui (įskaitant reikalavimą priteisti žalos atlyginimą nuo kreipimosi į teismą dienos), nes teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo realizuota tinkamai ir laiku, žalos atlyginimas priteistas 1984-05-03 teismo sprendimu, kuris yra galiojantis ir vykdytinas, o šioje byloje keliamas reikalavimas tik dėl žalos atlyginimo perskaičiavimo. Pripažino, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 1990 m. sausio mėnesį, kai nebegavo išmokų iš atsakingo asmens, vėliau jis siekė nustatyti išmokų nutraukimo priežastis, kreipėsi į Lietuvoje, Latvijoje dirbusius antstolius, 1998 m. – į Lietuvos Respublikos ambasadą Latvijoje, 1999 m. – į pajų bendrovę „Ceraukste“, tačiau ieškinį teisme pareiškė tik 2014-10-29, daugiau kaip penkiolika metų savo teisių negynė iš esmės nenurodydamas jokių svarbių tokio neveikimo priežasčių. Esant atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir nenustačius jokių svarbių priežasčių praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui, ieškovo reikalavimui priteisti žalos atlyginimą nuo 1990-01-01 iki kreipimosi į teismą dienos taikė ieškinio senatį ir perskaičiuotą žalos atlyginimą priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos vadovaudamasis CK 6.288 straipsnio 2 dalimi, teismine praktika.

2410.

25Sprendžiant dėl žalos dydžio įvertino, kad ieškovas buvo sužalotas 1970-04-25, priteistas žalos atlyginimo dydis buvo nustatytas vadovaujantis iki sužalojimo ieškovo gautomis pajamomis (113,63 rub.) ir atsižvelgiant į netektą darbingumą. Iš ieškovo pateiktų VSDFV pažymų apie draudžiamąsias pajamas, gaunamas išmokas nustatė, kad V. Š. pajamų suma 1969 m. balandžio-gruodžio mėnesiais ir 1970 m. sausio-kovo mėnesiais sudarė 12,91 Lt arba 3,74 Eur (1 t., 10, 105, 106 b. l.). Ieškovui priteistas žalos atlyginimas po 42,18 rublių, kas šiuo metu sudarytų 0,12 Eur (42,18 rub/100/3,4528), yra nepateisinamai mažas dėl pasikeitusios valstybės santvarkos, monetarinės politikos, šalies ekonominės situacijos, todėl sutiko, kad priteistas žalos atlyginimo dydis neužtikrina realaus žalos atlyginimo, adekvataus tai situacijai, kuri buvo priimant teismo sprendimą, taip pat nėra galimybės remtis ieškovo gautomis su darbo santykiais susijusiomis pajamomis iki sužalojimo, perskaičiuojant žalos dydį, nes jų dydis taip pat negali konkuruoti su šiuo metu darbuotojų gaunamu darbo užmokesčiu. Dėl to, pagrįstai prašoma pakeisti priteistą žalos atlyginimą, vadovaujantis 1992-12-24 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 965 „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ 4.2 punktu, kuriuo nustatyta, kad nuo 1993-01-01 indeksuotas žalos atlyginimas, gaunamas už pakenkimą sveikatai, negali būti mažesnis už indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią nukentėjusiojo profesinio darbingumo netekimo procentus. Atsižvelgė į tai, kad 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu Nr. 2-/3-553/84, 1984-02-17 Komisijinio teismo medicininio apžiūrėjimo aktu Nr. 208 (civ. B. Nr. 2-/3-553/84) nustatyta, kad ieškovas yra netekęs 60 procentų darbingumo (1 t., 8 b. l.) jo darbingumo lygis nesikeitė, nuo 1974-12-25, kai V. Š. buvo nustatyta III invalidumo grupė (1 t., 105,107, 137-138 b. l.). Vyriausybės nutarimais nuo 2014-10-01 buvo patvirtintas 1035 Lt (299,76 Eur) minimalus darbo užmokestis, nuo 2015-01-01 šis dydis buvo 300 Eur, nuo 2015-07-01 - 325 Eur, nuo 2016-01-01 - 350 Eur, nuo 2016-07-01 - 380 Eur, todėl už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-10-29) iki sprendimo priėmimo dienos (2017-06-12) atsižvelgiant į skaičiuojamuoju laikotarpiu LR Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, įvertinus netekto nedarbingumo lygį apskaičiuotas 6486,32 Eur žalos atlyginimo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-10-29 iki 2017-06-12.

2611.

27Pripažinta, kad nuo sprendimo priėmimo dienos apskaičiuota periodinė žalos atlyginimo kompensacija sudaro 228 Eur (380 Eur x 60 proc.).

2812.

29Patenkinus ieškinį iš dalies (13 procentų), iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

30III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai

3113.

32Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas jo ieškinio reikalavimas priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 1990-01-01 iki 2014-10-29 ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai priteisiant jam 23.916,69 Eur įsiskolinimą (ieškiniu prašė priteisti 67.944 Eur įsiskolinimą) bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.

3314.

34Nurodo, kad teismas neteisingai taikė ieškinio senatį ir dėl to nepagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 1990-01-01 iki 2014-10-29 grįsdamas senatimi. Žala jau buvo priteista ir byloje sprendžiama tik dėl žalos dydžio indeksacijos, todėl CK 6.288 straipsnio 2 dalis netaikytina. Dėl žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi iškart po žalos atsiradimo ir 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/3-553/84 m. buvo priteistas žalos atlyginimas neterminuotai . Todėl atsakovė turi mokėti tam tikrą sumą jam žalai atlyginti. Tuometinis kreipimasis į teismą nutraukė ieškinio senaties terminą ir jis negali būti pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tai, kad atsakovė nutraukė mokėjimus, nėra pagrindas pakeisti ieškinio senaties termino pradžią ir daryti išvadą, kad ieškovas apie teisių pažeidimą sužinojo 1990 m. sausio mėn. Atsakovei gera valia nevykdant teismo sprendimo buvo būtina tik perskaičiuoti žalos dydį kita valiuta, pagrindu imti minimalų darbo užmokestį. Manant, kad ieškinio senaties terminas praleistas, teismas turėjo spręsti klausimą dėl jo atnaujinimo įvertinus jo sveikatą, kreipimąsi į įvairias institucijas. Tuo atveju, jeigu būtų pripažįstama, kad reikalavimas dėl įsiskolinimo buvo naujas ir jam skaičiuotinas senaties terminas, teismas negalėjo atmesti šio reikalavimo pilna apimtimi, nes CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas 3 metų senaties reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo ir bent jau už laikotarpį nuo 2011-10-29 iki 2014-10-29 žalos atlyginimas turėjo būti priteistas.

3515.

36Skunde teigia, kad CK 6.288 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai jos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal 2008-07-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 684 patvirtinto „Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo“ 9 punktą skolininkas privalo pats indeksuoti periodines išmokas, o atsakovės neveikimas neturėtų suteikti jai privilegijų leisti jai praturtėti ieškovui neišmokėto žalos atlyginimo sąskaita, nes bus pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas.

3716.

38Nurodo, kad prašomas priteisti įsiskolinimas paskaičiuotas už laikotarpį nuo 1990-01-01 iki 2014-10-29 pagal apeliaciniame skunde pateikiamą paskaičiavimą, žala paskaičiuota vadovaujantis jame nurodytais LR Vyriausybės nutarimais. Pradžioje priteistas 42,18 rublių žalos dydis turėjo būti indeksuojamas, o nuo 1992-08-01 žalos dydis skaičiuotinas pagal minimalią mėnesinę algą, kurios dydis atitinkamais laikotarpiais keitėsi.

3917.

40Atsakovė RAB „Ceraukste Agro“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo skundo netenkinti, atsiliepime pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus.

4118.

42Atsakovė RAB „Ceraukste Agro“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.

4319.

44Nurodo, kad ji nėra Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybinio ūkio teisių ir pareigų perėmėja, negavo vykdomųjų dokumentų, informacijos apie tokio reikalavimo buvimą, pajinė bendrovė „Ceraukste“ neatsakė už valstybės įsipareigojimus, kuriuos turėjo privatizuojamas valstybinis ūkis „Ceraukste“. Nesutinka, kad pajinei bendrovei „Ceraukste“ buvo pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, to negali patvirtinti pašto dokumentas dėl 1999 m. gegužės mėnesio laiško nusiuntimo, laiško kopija. Nors teismas atsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kad iš tarybinio ūkio „Ceraukste“ 1989 gruodžio 27 d. jis gavo mokėjimą už žalos atlyginimą, mokėjimus pagrindžiančių įrodymų nėra.

4520.

46Teigia, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl atsakovo Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybinio ūkio pakeitimo į jo teisių ir pareigų perėmėją ir skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai konstatavo, kad RAB „Ceraukste Agro“ yra ūkio teisių perėmėja.

4721.

48Tvirtina, kad Latvijos Respublikos reikalų ministerijos 1999-03-05 laiške nurodyta neteisinga informacija, kad Latvijos TSR Bauskės rajono 50-penkiasdešimtmečio tarybinis ūkis buvo reorganizuotas į pajinę bendrovę „Ceraukste“, nes pajinė bendrovė „Ceraukste“ buvo įkurta valstybinio ūkio „Ceraukste“ pagrindu 1992 m. kovo 10 d., ji neatsako dėl savo dalininkų įsipareigojimų ir valstybės įsipareigojimų, jei tai nėra fiksuota sutartyse, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo sudarytos sutartys tarp valstybinio ūkio arba tarybinio ūkio įsipareigojimų perėmimo, neįrodyta, kad pajinė bendrovė perėmė valstybės įsipareigojimus. Raštas paremtas kitomis teisinėmis aplinkybėmis, nurodant aktą, reglamentuojantį žalos atlygį darbuotojams.

4922.

50Teigia, kad ieškovas 2014 metais kreipėsi su ieškiniu, nors atsakovas nebuvo pakeistas procesine tvarka, todėl negalėjo būti vykdomas liaudies teismo sprendimas jame nenurodyto asmens atžvilgiu, ieškovas neįrodė, kad atsakovė perėmė įsipareigojimus dėl žalos atlyginimo pagal Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimą. Naudojimasis procesinėmis teisėmis, įteikiant vykdymui vykdomuosius dokumentus arba keliant ieškinį teisme dėl atsakovo pakeitimo, turi įstatyme nustatytą terminą, asmuo turi laiku reikalauti apginti šias teises, o ieškovas laiku jų negynė, dėl senaties neįmanoma surinkti įrodymų.

5123.

52Taip pat nurodo, kad nustatant žalos dydį atsižvelgtina, jog ieškovui mokama neįgalumo pensija, o pagal Lietuvos TSR CK, galiojusio 1984 m. gegužės 3 d., t.y. Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimo Nr. 2/3-533/84m įsigaliojimo dieną, nustatant žalos atlyginimo dydį, pensija, kuri nukentėjusiajam paskirta ir faktiškai išmokama po sužalojimo ar kitos žalos sveikatai padarymo, įskaičiuojama visa apimtimi, kaip numatyta TSRS Aukščiausiojo teismo plenumo 1963 m. spalio 23 d. nutarimo 8-14, 16, 21, 22 ir 24 punktuose. Todėl reikalinga atsižvelgti į ieškovui išmokėtos pensijos dydį.

5324.

54Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

5525.

56Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog Latvijos TSR Bauskės r. TSRS 50-mečio tarybinio ūkio teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė, įvertino duomenis, kad tarybinis ūkis buvo pertvarkytas į pajų bendrovę "Ceraukste“, o ši - į RAB „Ceraukste Agro“. Iš 1999-03-22 Lietuvos Respublikos ambasados rašto Nr. 15/03-01-308 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ambasada informavo mane apie kolūkio pertvarkymą į pajų bendrovę „Ceraukste“. Iš Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 1999-03-05 rašto Nr. -3/2128 nustatyta, kad TSRS 50-mečio tarybinis ūkis buvo pertvarkytas į pajų bendrovę „Ceraukste“. Priešingų įrodymų byloje nėra. Pajų bendrovė „Ceraukste“ buvo reorganizuota į RAB „Ceraukste Agro“, kuri perėmė pajinės bendrovės teises ir pareigas pagal jos sandorius. Todėl pagal CK 6.289 straipsnio 1 dalį dėl žalos atlyginimo atsakinga juridinio asmens perėmėja – atsakovė. Kadangi pagal galiojantį įstatymą, 1964 m. CK 38 straipsnį, reorganizavus juridinį asmenį, įpareigotą atlyginti žalą, susijusią su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar jo gyvybės atėmimu, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui, mano, kad reiškiant ieškinį dėl žalos perskaičiavimo nebuvo reikalinga atskira atsakovo pakeitimo procedūra.

5726.

58Nesutinka, kad teismas turėjo atsižvelgti į ieškovui išmokėtos pensijos dydį, nes 1992-12-24 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 965 Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo 4.2. p. numatyta, jog indeksuotas žalos atlyginimas, gaunamas už pakenkimą sveikatai, negali būti mažesnis už indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią nukentėjusiojo profesinio darbingumo netekimo procentus.

5927.

60Atsakovė 2018-07-04 teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pajinė bendrovė „Ceraukste“ įkurta privatizuojant tarybinį ūkį „Ceraukste“ laikantis Latvijos Respublikos 1991-06-25 įstatymo „Dėl žemės ūkio įmonių ir žvejybos kolektyvinių ūkių privatizacijos“. Šio įstatymo terminų aiškinamojoje dalyje nustatyta, kad valstybinė žemdirbystės įmonė (tarybinis ūkis ir pan.). – įmonė, kurios turtas ir lėšos yra nepersonifikuota valstybės nuosavybė. Pajinė bendrovė buvo įkurta iš valstybei priklausančios valstybės įmonės, privatizuojant dalį tarybinio ūkio „Ceraukste“ kapitalo pagal pridėtą turto inventorizacijos sąrašą. Dalis tarybinio ūkio turto perduota savivaldybės nuosavybėn. Pajinė bendrovė buvo įsteigta pagal Latvijos Respublikos įstatymą „Dėl pajinių bendrovių“, kurio 5 straipsnis numatė, jog bendrovė už savo įsipareigojimus atsako visu jai priklausančiu turtu, neatsako už savo akcininkų ir valstybės įsipareigojimus. Pajinės bendrovės įstatų 49 punkte taip pat nurodoma, kad bendrovė neatsako už savo akcininkų ir valstybės įsipareigojimus, jei tai neaptarta ankstesnėse tarpusavio sutartyse. Todėl pajinė bendrovė neatsako už valstybės įsipareigojimus, kuriuos turėjo tarybinis ūkis „Ceraukste“.

6128.

62Teigė, kad atsakovė neturi informacijos, kokiu būdu – reorganizuojant, sujungiant ar prijungiant ar padalijant LTSR Bauskės rajono tarybinio ūkio „TSRS penkiasdešimtmetis“ turtą – buvo įkurtas tarybinis ūkis „Ceraukste“, ar tarp šių įmonių įvyko teisių ir įsipareigojimų perėmimas. Pajinė bendrovė buvo įkurta privatizuojant tarybinį ūkį „Ceraukste“, o ne LTSR Bauskės rajono tarybinį ūkį „TSRS penkiasdešimtmetis“ ir jai neperduotas valstybės įsipareigojimas dėl žalos atlyginimo, jis nenurodytas pajinės bendrovės turtinių indėlių sąraše, todėl vėliau skirstant nuosavybę į pajus, perduodant turtą savivaldybei, pajinę bendrovę reorganizuojant į SIA „Ceraukste Agro“ šie įsipareigojimai nebuvo perduoti. Mano, kad atsakomybę dėl padarytos žalos turi prisiimti valstybė.

63IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6429.

65Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

6630.

67Byloje neginčijamai nustatyta, kad 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu Nr. 2/3-553/84 ieškovui V. Š. buvo priteistas žalos atlyginimas iš Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybinio ūkio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 42,18 rub. pastoviai nuo 1984-02-22, (1 t., 8 b. l.). Teismas nustatė, kad V. Š. neteko 60 procentų profesinio ir 40 procentų bendrojo darbingumo. Žala V. Š. buvo padaryta kolūkio darbuotojui jį sužalojus eismo įvykio metu, dėl ko darbuotojas buvo nuteistas. Iš civ. bylos Nr. 2-553/84 matyti, kad teismas 1984-05-15 išsiuntė vykdomuosius raštus vykdymui į Bauskės rajono liaudies teismui (b.l.15), o sprendimo nuorašą- atsakovui Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybiniam ūkiui ( b.l. 16.). Pastarojo 1984-07-31 prašymu (registruota teisme 1984-08-03) ir Bauskės rajono liaudies teismo prašymu teismas 1984-08-07 išsiuntė 1982-06-03 teismo sprendimą, kuriuo priteistas žalos atlyginimas terminuotai- iki 1984-02-22 ir 1984-05-03 teismo sprendimą dėl neterminuoto žalos atlyginimo (ten pat b.l.4 ir 14). 1984-11-13 sprendimo kopija dėl žalos išieškojimo iš Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybinio ūkio išsiųsta Bauskės rajono liaudies teismui (ten pat b.l.20.).

6831.

691997-02-13 AB „Lietuvos taupomojo banko“ Panevėžio skyriaus pažymoje Nr. 106 nurodyti duomenys apie tai, kad į V. Š. sąskaitą 1989-12-27 buvo užskaitytas pavedimas iš Latvijos Respublikos Bauskės r. Ceraukstės t. ū. 379,62 rub. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-553/84 m. už laikotarpį nuo 1989-03-01 iki 1989-12-01. Vėliau mokėjimai nebebuvo atliekami. Ieškovui kreipusis pareiškimu į Lietuvos Respublikos ambasadą Rygoje 1999-03-05 buvo gauta Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nota, kurioje nurodoma, jog vadovaujantis Latvijos Respublikos 1991-06-21 įstatymu dėl žemės ūkio įmonių ir žvejų kooperatyvų privatizacijos, TSRS 50-mečio tarybinis ūkis buvo pertvarkytas kaip pajų bendrovė „Ceraukste“. Notoje taip pat nurodoma, kad pagal Latvijos Respublikos Ministrų Kabineto taisykles Nr. 441 „Dėl darbe padarytos žalos atlyginimo“ įmonės privatizacijos atveju žalos atlyginimas mokamas atitinkamos įmonės teisių ir įsipareigojimų perėmėjo. 1999-03-22 raštu Lietuvos Respublikos ambasada, remdamasi Latvijos URM nota, informavo ieškovą apie tai, kad TSRS 50-mečio kolūkis, kuris mokėjo ieškovui išmokas, yra pertvarkytas į pajų bendrovę „Ceraukste“ (1 t. b.l. 12-13). Ieškovas 1999 m. gegužės 4 d. kreipėsi į pajų bendrovę „Ceraukste“ (1 t., 104 b. l.), kuris buvo įteiktas bendrovės inžinieriumi prisistačiusiam asmeniui M., tačiau jo reikalavimas neįvykdytas.

7032.

71Minėtos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ieškovo naudai iš Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybinio ūkio buvo priteistas žalos atlyginimas, dėl to išduotas vykdomasis raštas ir Ceraukste tarybinis ūkis iki 1989-12-01 vykdė sprendimą, vėliau sprendimas , ieškovo tvirtinimu, dėl nežinomų priežasčių nebuvo vykdomas.

7233.

73Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė RAB „Ceraukste Agro“ yra Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybinio ūkio teisių ir pareigų perėmėja. Atsakovės nuomone, pajinė bendrovė „Ceraukste“ (vėliau pertvarkyta į RAB „Ceraukste Agro“) neatsako už valstybės įsipareigojimus, kuriuos turėjo privatizuojamas valstybinis ūkis „Ceraukste“, mano, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė perėmė įsipareigojimus dėl žalos atlyginimo pagal Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimą. Atsakovė byloje neginčijo, kad pajų bendrovė „Ceraukste“ veikė nuo 1992-03-10 iki 2004-06-19, kuomet nuo 2004-06-19 buvo reorganizuota į ribotos atsakomybės bendrovę „Ceraukste Agro“ (1 t., 16-17, 80-81, 82-83, 165-169 b. l.) ir perėmė pajinės bendrovės teises ir pareigas pagal jos sandorius (2 t., 55-64 b. l.). Tačiau nesutinka, kad pajų bendrovė „Ceraukste“ perėmė TSRS 50-mečio tarybinio ūkio prievolę mokėti ieškovui žalos atlyginimą.

7434.

75Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, vykdymo procese nebuvo pakeistas skolininkas, tačiau nagrinėjant šalių ginčą dėl žalos atlyginimo dydžio pakeitimo ir įsiskolinimo priteisimo reikalinga svarstyti klausimą dėl atsakovo- skolininko teisių perėmimo. Priešingu atveju susidarytų teisiškai netoleruotina situacija, kai dėl priverstinio sprendimo vykdymo trikdžių asmuo dėl eismo įvykio praradęs net 60 procentų profesinio ir 40 procentų bendrojo darbingumo ir dėl to patyręs žalą , esant nustatytam kaltam asmeniui ir atsakingam asmeniui už žalos atlyginimą, prarastų galimybę ir ateityje gauti pakeisto dydžio žalos atlyginimą.

7635.

77Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taip pat yra duomenys, jog Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybinis ūkis 1989-05-04 buvo pervadintas tarybiniu ūkiu “Ceraukste” (3 t., b.l. 68). Taip pat, kad kolūkio “Ceraukste” privatizacijos komisija sudarė turtinių indėlių sąrašą, kuriame nurodyti kolūkio aktyvai bei jų sumažėjimas, pažymima, kad 1991-07-04 bendras turtas, kurio savininkas yra bendrovė “Ceraukste”, sudaro 14955 tūkst. rublių (t.3, b.l. 77). Iš pajinės bendrovės „Ceraukste“ įstatų, patvirtintų 1992-02-14 visuotiniame bendrovės susirinkime, išrašo matyti, kad pajinė bendrovė 1992-03-10 registruota Įmonių registre, jos įstatinį kapitalą bendrovės steigimo momentu sudaro 14955 tūkst. rublių, bendrovė atsako už savo įsipareigojimus visu jai priklausančiu turtu, neatsako už savo akcininkų įsipareigojimus ir valstybės įsipareigojimus, jei tai nėra anksčiau fiksuota tarp jų sudarytose sutartyse (3 t., 72). Pajų bendrovė “Ceraukste” veikė nuo 1992-03-10 iki 2004-06-19, kuomet buvo reorganizuota į ribotos atsakomybės bendrovę „Ceraukste Agro“ (t.1, b.l. 80). 2004-03-05 pajinės bendrovės „Ceraukste“ narių visuotinis susirinkimas priėmė sprendimą dėl pajinės bendrovės pertvarkymo į ribotos atsakomybės bendrovę „Ceraukste Agro“. Sprendimu dėl pertvarkymo Nr. 1 pertvarkoma bendrovė perdavė savo pajus RAB „Ceraukste Agro“, sprendime nurodoma, kad pertvarkomos bendrovės sandoriai įsigyjančios bendrovės apskaitoje bus laikomi šios bendrovės sandoriais nuo įsigyjančios bendrovės įregistravimo Verslo registre (t.2, b.l. 55-57).

7836.

79Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė ar šios bylos atsakovė – Latvijos Respublikos juridinis asmuo – yra minėto tarybinio ūkio teisių perėmėja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei 1964 metų civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens teisių perėmimą, reorganizavimą. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimus, susijusius su užsienio juridinio asmens reorganizavimu, taikytinos užsienio teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens (tarybinio ūkio bei pajų bendrovės) pertvarkymą, juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimą, žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimą, tuo atveju, kai pasibaigia įpareigotas atlyginti žalą juridinis asmuo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas 2017-12-14 kreipėsi į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas su prašymu pateikti informaciją apie byloje taikytinas teisės nuostatas nurodant faktines bylos aplinkybes. 2018-08-12 Panevėžio apygardos teismui persiųstas iš Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos gautas atsakymas.

8037.

81Šiame atsakyme nurodyta, kad atsakovė yra pajų bendrovės „Ceraukste“, kuri užregistruota Įmonių registre 1992 m. kovo 10 d. privatizavimo ir pertvarkymo proceso rezultate, teisių ir prievolių perėmėja. Remiantis 1992 m. vasario 14 d. protokole nurodyta informacija Valstybės žemės ūkis “Ceraukste” 1992 m. vasario 14 d., remiantis Latvijos Respublikos įstatymu “Dėl žemės ūkio įmonių ir žvejų kolūkių privatizavimo” (galiojo nuo 01.07.1991. iki 01.01.2005.) , priėmė nutarimą pertvarkyti jį į pajų bendrovę. Įstatymo “Dėl pajų bendrovių” redakcijoje, kuri galiojo 1992-03-10, 2 straipsnis numatė, kad pajų bendrovių steigimo ir likvidavimo tvarką, jų teisinį statusą ir veiklos pagrindus nustato šis įstatymas, civilinis kodeksas, Latvijos Respublikos įstatymas “Dėl verslo veiklos” ir kiti įstatymų leidėjo aktai bei tokių bendrovių įstatai, 9 straipsnis numatė, kad pajų bendrovė yra steigiama kaip nauja įmonė arba privatizavimo keliu pertvarkant esamą įmonę arba jos dalį. Tvarką, kuria valstybės įmonė arba žemės ūkio kolektyvas pertvarkomas į pajų bendrovę, nustato ypatingi įstatymai. Latvijos Respublikos įstatyme “Dėl žemės ūkio įmonių ir žvejų kolūkių privatizavimo” (galiojo nuo 01.07.1991. iki 01.01.2005.) paaiškinta, kad valstybės žemės ūkio įmonė yra įmonė, kurios turtas ir lėšos yra nepersonifikuota valstybės nuosavybė, šis terminas apima ir anksčiau naudotą terminą „tarybinis žemės ūkis“. Šio įstatymo 4 straipsnis numato, privatizuojamos įmonės bendrą kapitalą sudaro ne tik aktyvai, bet ir lėšos, kurias būtina grąžinti kreditoriams, išskyrus grąžintinas ilgalaikes ir trumpalaikes banko paskolas. Be to, šio įstatymo 13 straipsnis numatė, kad įmonės privatizavimo komisija nustato bendrą įmonės kapitalą. Tai reiškia, kad privatizavimo proceso ribose buvo perimti ne tik aktyvai, bet ir visos prievolės, jei tik nebuvo atskirai numatyta, kad tokio pobūdžio prievolės nėra perimamos. Teisingumo ministerija darė prielaidą, kad pajų bendrovė “Ceraukste” yra valstybės žemės ūkio “Ceraukste” teisių ir prievolių perėmėja, nes registravimo dokumentuose ir tuo metu galiojusiuose įstatymuose: 1) buvo naudojamas terminas „pertvarkymas“, kuris įprastai liudija, kad teisės subjektas gauna naują juridinę formą, tačiau tęsia iki tol buvusią veiklą; 2) buvo nurodytas aktyvų ir prievolių perėmimas (su konkrečiai nurodytomis išimtimis). Atkreipė dėmesį į tai, kad istorinė pažyma patvirtina, jog Bauskės rajono “TSRS 50 - mečio tarybinis ūkis” 1989 m. gegužės 4 d. pervadintas į tarybinį ūkį “Ceraukste”. Pagal Latvijos Respublikos įstatymo “Dėl žemės ūkio įmonių ir žvejų kolūkių privatizavimo” paaiškinimus, terminas „Valstybės žemės ūkio įmonė“ ir „valstybės ūkis“ atitinka terminą „tarybinis ūkis“. Todėl daroma prielaida, kad valstybės ūkis “Ceraukste” ir Bauskės rajono “TSRS 50 - mečio tarybinis ūkis” laikotarpiu nuo 1989 metų iki 1992 metų kovo 10 d. iš esmės yra vienas ir tas pats teisės subjektas, tik su pakeistu pavadinimu. Tokią išvadą patvirtina ir Latvijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos nota, kur be detalaus paaiškinimo yra pranešama, kad Bauskės rajono “TSRS 50 - mečio tarybinis ūkis” buvo pertvarkytas į pajų bendrovę “Ceraukste”. Latvijos Respublikos Teisingumo ministerijos nuomone, iš viešai prieinamos informacijos, Įmonių registro pateiktos informacijos ir teismo atsiųstos medžiagos galima daryti prielaidą, kad atsakovė yra laikoma Bauskės rajono “TSRS 50 - mečio tarybinis ūkis” (tarybinis ūkis “Ceraukste”, valstybės ūkis “Ceraukste”, pajų bendrovė “Ceraukste”) teisių ir prievolių perėmėja.

8238.

83Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, Latvijos Respublikos Teisingumo ministerijos pateiktą atsakymą, laiko labiau tikėtina, kad atsakovė yra Latvijos TSR Bauskės r. TSRS 50-mečio tarybinio ūkio teisių ir pareigų perėmėja ir tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje.

8439.

85Apeliantės argumentai , kad galimai dalis tarybinio ūkio įsipareigojimų buvo perleista valstybei, neparemti įrodymais ir pripažintini deklaratyviais siekiant išvengti prievolės.

8640.

87Sutiktina su apeliante, kad Latvijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos 1999-03-05 rašte dėl žalos mokėjimo nurodytos taisyklės Nr. 441 „Dėl darbe padarytos žalos atlyginimo“ nagrinėjamu atveju nėra aktualios, nes, kaip nurodyta Latvijos Respublikos Teisingumo ministerijos atsakyme, jos negaliojo tarybinio ūkio „Ceraukste“ privatizavimo metu. Tačiau aukščiau nurodytos Latvijos Respublikos teisės aktų nuostatos leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad buvo perimti ne tik aktyvai, bet ir visos prievolės. Priešingų įrodymų, teisės normų aiškinimo, teisminės praktikos tokiais klausimais atsakovė į bylą nepateikė, nors turėjo tokią galimybę, pati savo nuožiūra nesikreipė į atsakyme nurodomas Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl detalesnio normatyvinio reguliavimo, neįrodė, kad Latvijos Respublikos teisės įstatyminiais ar poįstatyminiais aktais buvo atskirai nustatyta dėl privatizuojamų bendrovių darbuotojų padarytos žalos atlyginimo. Nepateikė tokių įrodymų ir apeliacinės instancijos teismui ir po to, kai jai tai pasiūlyta padaryti (t.4, b.l.20-21). Vietoj įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, pateikė teismui tik rašytinį paaiškinimą. Pagal byloje esančių įrodymų visumą teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės SIA „Ceraukste Agro“ teiginiu, kad žalos mokėjimą ieškovui perėmė valstybė, o ne ji.

8841.

89Ieškovas ieškiniu prašė nuo ieškinio padavimo teismui dienos pakeisti 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu priteistą periodinės žalos atlyginimo dydį, nustatant ir priteisiant realų žalos atlyginimo dydį - 228 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki gyvos galvos iš Latvijos TSR Bauskės rajono „TSRS 50-čio tarybinis ūkis“ teisių perėmėjo RAB „Ceraukste Agro“ ir taip pakeistu žalos dydžiu priteisti 67.944 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 1990-01-01 iki 2014-10-29.

9042.

91Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl įsiskolinimo priteisimo iki 2014-10-29 atmetė taikydamas atsakovės prašymu ieškinio senatį. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su šia sprendimo dalimi, neigia, kad yra praleidęs ieškinio senatį, prašo priteisti 23.916,69 Eur įsiskolinimą, kurį apskaičiavo vadovaudamasis Vyriausybės nutarimais (ieškiniu prašė priteisti 67.944 Eur). Teigia, kad iš pradžių priteistas rubliais žalos dydis turėjo būti indeksuojamas, o nuo 1992-08-01 skaičiuojamas pagal minimalią mėnesinę algą. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad priteisiant žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis vertintina, jog ieškovas gauna valstybinio socialinio draudimo neįgalumo pensiją. Ieškovas atsiliepime į atsakovės skundą nurodo, kad jo gaunama neįgalumo pensija neturi įtakos, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-12-24 nutarimo Nr.965 „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ 4.2.punkte nustatė, kad „ indeksuotas žalos atlyginimas, gaunamas už pakenkimą sveikatai, negali būti mažesnis už indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią nukentėjusiojo profesinio darbingumo netekimo procentus..“.

9243.

93Sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl priteisto žalos dydžio pakeitimo ir pakeistu žalos dydžiu priteisti įsiskolinimą nuo 1990-01-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymu taikė senatį ir šią ieškinio dalį atmetė. Grindė CK 6.288 straipsnio 2 dalimi ir CK 1.125 straipsnio 8 dalimi.

9444.

95Kaip pagrįstai nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimas Nr. 2/3-553/84, kuriuo jam buvo priteistas žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos, yra įsiteisėjęs ir galiojantis, turintis res judicata galią. Esant šiai aplinkybei teismas dėl šio ieškinio reikalavimo turėjo bylą nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu. Todėl negalėjo būti taikomos CPK 6.288 straipsnio nuostatos ir atitinkamai nėra pagrindo svarstyti dėl ieškinio senaties termino. Byloje neginčijama, kad 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimas Nr. 2/3-553/84, kuriuo ieškovui buvo priteistas žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, yra įsiteisėjęs ir galiojantis, turintis res judicata galią. Nors byloje yra nustatytos aplinkybės, kad pagal sprendimą išduotas vykdomasis raštas yra dingęs, Panevėžio miesto apylinkės teismui nebuvo grąžintas, sprendimas po 1989-12-01 nebuvo vykdomas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad sprendimas yra galiojantis ir vykdytinas. Šiuo atveju reikšminga, kad po sprendimo įsiteisėjimo, Panevėžio miesto liaudies teismas išsiuntė vykdomąjį raštą vykdymui į Bauskės rajono liaudies teismą.

9645.

97Aptartais argumentais minėta sprendimo dalis naikintina ir ši bylos dalis nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

9846.

99Įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę pakeisti priteistos žalos atlyginimo dydį sveikatos pablogėjimo atveju. CK 6.283 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma. CK 6.286 straipsnyje numatyta, kad iš dalies netekęs darbingumo nukentėjęs asmuo turi teisę bet kada reikalauti iš atsakingo už žalą asmens atitinkamai padidinti žalos atlyginimą, jeigu jo darbingumas dėl sveikatos sužalojimo paskiau sumažėjo palyginti su tuo darbingumu, kuris jam buvo likęs tuo metu, kai priteistas žalos atlyginimas, išskyrus atveju, kai žala buvo atlyginta priteisiant konkrečią vienkartinę pinigų sumą. Šios nuostatos aiškinamos sistemiškai su CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia visiško žalos atlyginimo nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atveju principą. Dėl sveikatos sužalojimo ir sumažėjusio darbingumo asmuo gali prarasti galimybę gauti pragyvenimui reikalingų pajamų ir užsitikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Įstatymas neriboja negautų pajamų, kaip žalos atlyginimo, priteisimo tam tikra pajamų rūšimi, todėl, taikant CK 6.283 straipsnio 2 dalį, iš kaltojo dėl sveikatos sužalojimo asmens esant ir kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms gali būti priteisiamos nukentėjusiojo negautos pajamos, kurias asmuo gaudavo tiek iš darbo, tiek iš kitokio pobūdžio teisinių santykių. Toks ieškinys nėra tapatus anksčiau išnagrinėtam ieškiniui dėl žalos atlyginimo, nes jis grindžiamas vėliau atsiradusiomis naujomis aplinkybėmis, t.y. po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo pablogėjusia nukentėjusio asmens sveikatos būkle.

10047.

101Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad ieškovo sveikatos būklė būtų pablogėjusi, tačiau įvertintina, kad žalos atlyginimas ieškovui priteistas dar 1984 metais rubliais, vykdymo veiksmai jau labai ilgą laiką neatliekami, žala turi būti atlyginama periodinėmis išmokomis neterminuotai, kurios jau daugiau kaip 30 metų nebuvo indeksuojamos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje buvo tikslinga, atsižvelgus į pasikeitusią politinę, ekonominę situaciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) ieškovo prašymu svarstyti klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio pakeitimo nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2014-10-29).

10248.

103Priteisto žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė vadovaudamasis iki sužalojimo ieškovo gautomis pajamomis (113,63 rub). ir atsižvelgdamas į netektą ieškovo darbingumą. Iš ieškovo pateiktų VSDFV pažymų apie draudžiamąsias pajamas, gaunamas išmokas pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Š. pajamų suma 1969 m. balandžio-gruodžio mėnesiais ir 1970 m. sausio-kovo mėnesiais sudarė 12,91 Lt arba 3,74 Eur (1 t., 10, 105, 106 b. l.). Teismas sprendė, kad ieškovui priteistas žalos atlyginimas po 42,18 rublių, kas šiuo metu sudarytų 0,12 Eur (42,18 rub/100/3,4528), yra nepateisinamai mažas dėl pasikeitusios valstybės santvarkos, monetarinės politikos, šalies ekonominės situacijos, todėl priteistas žalos atlyginimo dydis neužtikrina realaus žalos atlyginimo, adekvataus tai situacijai, kuri buvo priimant teismo sprendimą. Kartu objektyviai nėra galimybės remtis ieškovo gautomis su darbo santykiais susijusiomis pajamomis iki sužalojimo, perskaičiuojant žalos dydį, nes jų dydis taip pat negali konkuruoti su šiuo metu darbuotojų gaunamu darbo užmokesčiu. Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir padarytai išvadai, kad yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu priteisto žalos atlyginimo dydį.

10449.

105Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai prašo pakeisti priteistą žalos atlyginimą, vadovaujantis 1992-12-24 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 965 „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“, kurio 4.2 punkte nustatyta, jog nuo 1993-01-01 indeksuotas žalos atlyginimas, gaunamas už pakenkimą sveikatai, negali būti mažesnis už indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią nukentėjusiojo profesinio darbingumo netekimo procentus, o indeksuotas žalos atlyginimas, kurį asmuo gauna dėl nukentėjusiojo mirties, negali būti mažesnis už pusę indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio. Teismas vertino, kad ieškovas yra netekęs 60 procentų darbingumo (1 t., 8 b. l.) jo darbingumo lygis nesikeitė, nuo 1974-12-25, kai V. Š. buvo nustatyta III invalidumo grupė (1 t., 105,107, 137-138 b. l.), vertino, kokio dydžio buvo minimalus darbo užmokestis laikotarpyje nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-10-29) iki sprendimo priėmimo dienos (2017-06-12), 6.486,32 Eur įsiskolinimą už šį laikotarpį paskaičiavo atsižvelgiant į netekto darbingumo dydį (60 proc.).

10650.

107Apeliantė iš esmės neginčija teismo išvadų dėl to, kad žala kas mėnesį mokėtina atsižvelgiant į minimalų darbo užmokestį, netektą darbingumą, tačiau nurodo, kad ieškovui yra mokama neįgalumo pensija ir į tai teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, turėtų atsižvelgti. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

10851.

109Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos dydžio pakeitimo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos galiojant CK nuostatoms. Todėl teismas plačiau nepasisako apie apeliantės nurodomą teisinį reglamentavimą, buvusį 1984 metų sprendimo priėmimo metu.

11052.

111Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatomis socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atveju, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pažymėtina, kad 1992-12-24 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 965 „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ nenumato, kaip turėtų būti mokamas žalos atlyginimas tuo atveju, kai yra paskirta socialinio draudimo išmoka. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinos ir įstatymo (CK) nuostatos.

11253.

113Iš VSDFV Panevėžio skyriaus 2017-12-18 pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2014-10-29 iki 2017-06-12 ieškovui buvo išmokėta viso 5.031,42 Eur neperskaičiuota invalidumo/netekto darbingumo pensijos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šia suma mažintinas už nurodytą laikotarpį pirmosios instancijos teismo paskaičiuotas 6.486,32 Eur įsiskolinimas iki 1.454,90 Eur. Įvertinus tai, kad sprendimo priėmimo dienai jam kas mėnesį buvo mokama 172,58 Eur neįgalumo pensija, atitinkamai šia suma iki 55,42 Eur mažintinas iš atsakovės priteistas žalos atlyginimas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl to netinkamai buvo nuo ieškinio pateikimo dienos apskaičiuotas mokėtinas ieškovui žalos atlyginimas. Todėl ši sprendimo dalis keistina.

11454.

115Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

11655.

117Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 47,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, 1823 Eur mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, 1308,21 Eur ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, atsakovės sumokėtas už apeliacinį skundą 42,35 Eur žyminis mokestis. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškinys patenkintas 4,3 proc., todėl atitinkamai iš atsakovės priteistina valstybei 78,40 Eur žyminio mokesčio, 56,25 Eur išlaidų už valstybės antrinės teisinės pagalbos teikimą, iš ieškovo atsakovei priteistina 41,25 Eur žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei neatlygintinos (CPK 92 str.).

11856.

119Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 441 Eur išlaidas žyminio mokesčio apmokėjimui, ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 295,61 Eur sumai. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, o atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (77,7 proc.), iš ieškovo atsakovei priteistina 342,66 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovės valstybei 32,96 Eur už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.

120Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 , 5 punktais,

Nutarė

121Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

122„Ieškinį tenkinti iš dalies.

123Pakeisti 1984 m. gegužės 3 d. Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu Nr. 2/3-553/84m. priteisto V. Š. žalos atlyginimo dydį.

124Nuo 2014-10-29 priteisti iš Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „Ceraukste Agro“, kodas 43603000544 V. Š., a. k. ( - ) žalos, padarytos sveikatai, atlyginimą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 55 Eur neterminuotai, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

125Priteisti iš Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „Ceraukste Agro“, kodas 43603000544, V. Š., a. k. ( - ) žalos, padarytos sveikatai, įsiskolinimą 1.454,90 Eur už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-10-29) iki sprendimo priėmimo dienos (2017-06-12).

126Nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 1990-01-01 iki 2014-10-29.

127Priteisti iš Latvijos Respublikos RAB „Ceraukste Agro“, kodas 43603000544: 78,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5660) ir 56,25 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ( įmokos kodas 5630) į valstybės biudžeto pajamas (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), AB bankas Swedbank, banko kodas 73000).

128Priteisti iš V. Š. 4 1,25 Eur žyminio mokesčio Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei „Ceraukste Agro“ “.

129Priteisti iš V. Š. 342,66 Eur žyminio mokesčio Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovei „Ceraukste Agro“ už apeliacinį procesą.

130Priteisti iš Latvijos Respublikos RAB „Ceraukste Agro“, kodas 43603000544, 32,96 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo V. Š. išlaidų į valstybės biudžeto pajamas (įmokos kodas 5630, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į. k. 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), AB bankas Swedbank, banko kodas 73000).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas V. Š. patikslintu ieškiniu (t. 3, 10-11 b.l.) prašė nuo ieškinio... 7. 2.... 8. Nurodė, kad pagal minėtą sprendimą Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS... 9. 3.... 10. Žalos atlyginimas buvo priteistas rubliais, pritaikius žalos atlyginimo... 11. 4.... 12. Teigė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes savo teises gynė... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2017 m. birželio 14 d.... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu... 18. 7.... 19. Atsakovei neigiant, kad ji yra Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS 50-mečio... 20. 8.... 21. Teismas sprendė, jog įrodymai patvirtina, jog pajų bendrovė „Ceraukste“... 22. 9.... 23. Sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį visam ieškovo... 24. 10.... 25. Sprendžiant dėl žalos dydžio įvertino, kad ieškovas buvo sužalotas... 26. 11.... 27. Pripažinta, kad nuo sprendimo priėmimo dienos apskaičiuota periodinė žalos... 28. 12.... 29. Patenkinus ieškinį iš dalies (13 procentų), iš atsakovės priteistos... 30. III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai... 31. 13.... 32. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria... 33. 14.... 34. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė ieškinio senatį ir dėl to... 35. 15.... 36. Skunde teigia, kad CK 6.288 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu žala... 37. 16.... 38. Nurodo, kad prašomas priteisti įsiskolinimas paskaičiuotas už laikotarpį... 39. 17.... 40. Atsakovė RAB „Ceraukste Agro“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 41. 18.... 42. Atsakovė RAB „Ceraukste Agro“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 43. 19.... 44. Nurodo, kad ji nėra Latvijos TSR Bauskės rajono TSRS 50-mečio tarybinio... 45. 20.... 46. Teigia, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl atsakovo Latvijos TSR... 47. 21.... 48. Tvirtina, kad Latvijos Respublikos reikalų ministerijos 1999-03-05 laiške... 49. 22.... 50. Teigia, kad ieškovas 2014 metais kreipėsi su ieškiniu, nors atsakovas nebuvo... 51. 23.... 52. Taip pat nurodo, kad nustatant žalos dydį atsižvelgtina, jog ieškovui... 53. 24.... 54. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti,... 55. 25.... 56. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog Latvijos TSR Bauskės r. TSRS... 57. 26.... 58. Nesutinka, kad teismas turėjo atsižvelgti į ieškovui išmokėtos pensijos... 59. 27.... 60. Atsakovė 2018-07-04 teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad... 61. 28.... 62. Teigė, kad atsakovė neturi informacijos, kokiu būdu – reorganizuojant,... 63. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 64. 29.... 65. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 66. 30.... 67. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 1984-05-03 Panevėžio miesto liaudies... 68. 31.... 69. 1997-02-13 AB „Lietuvos taupomojo banko“ Panevėžio skyriaus pažymoje Nr.... 70. 32.... 71. Minėtos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ieškovo naudai iš Latvijos... 72. 33.... 73. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė RAB „Ceraukste Agro“ yra Latvijos... 74. 34.... 75. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas... 76. 35.... 77. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taip pat yra duomenys, jog Latvijos TSR... 78. 36.... 79. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė ar šios bylos atsakovė –... 80. 37.... 81. Šiame atsakyme nurodyta, kad atsakovė yra pajų bendrovės „Ceraukste“,... 82. 38.... 83. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas faktines aplinkybes,... 84. 39.... 85. Apeliantės argumentai , kad galimai dalis tarybinio ūkio įsipareigojimų... 86. 40.... 87. Sutiktina su apeliante, kad Latvijos Respublikos Užsienio reikalų... 88. 41.... 89. Ieškovas ieškiniu prašė nuo ieškinio padavimo teismui dienos pakeisti... 90. 42.... 91. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl įsiskolinimo priteisimo iki... 92. 43.... 93. Sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl priteisto žalos dydžio pakeitimo ir... 94. 44.... 95. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, 1984-05-03 Panevėžio... 96. 45.... 97. Aptartais argumentais minėta sprendimo dalis naikintina ir ši bylos dalis... 98. 46.... 99. Įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę pakeisti priteistos žalos... 100. 47.... 101. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad ieškovo sveikatos būklė būtų... 102. 48.... 103. Priteisto žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė... 104. 49.... 105. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai prašo... 106. 50.... 107. Apeliantė iš esmės neginčija teismo išvadų dėl to, kad žala kas... 108. 51.... 109. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos dydžio pakeitimo nuo... 110. 52.... 111. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatomis socialinio draudimo... 112. 53.... 113. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus 2017-12-18 pažymos apie asmeniui išmokėtas... 114. 54.... 115. Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau... 116. 55.... 117. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 47,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo... 118. 56.... 119. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 441 Eur išlaidas žyminio... 120. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 121. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. birželio 12 d.... 122. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 123. Pakeisti 1984 m. gegužės 3 d. Panevėžio miesto liaudies teismo sprendimu... 124. Nuo 2014-10-29 priteisti iš Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės... 125. Priteisti iš Latvijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovės „Ceraukste... 126. Nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti... 127. Priteisti iš Latvijos Respublikos RAB „Ceraukste Agro“, kodas 43603000544:... 128. Priteisti iš V. Š. 4 1,25 Eur žyminio mokesčio Latvijos Respublikos ribotos... 129. Priteisti iš V. Š. 342,66 Eur žyminio mokesčio Latvijos Respublikos ribotos... 130. Priteisti iš Latvijos Respublikos RAB „Ceraukste Agro“, kodas 43603000544,...