Byla eI-11652-821/2015

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo UAB „Fortum Klaipėda“ skundo priėmimo klausimą,

Nustatė

2teisme 2015-10-26 gautas pareiškėjo UAB „Fortum Klaipėda“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. Energijos išteklių pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-3176.

3Skundą atsisakytina priimti.

4Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (toliau ir ABTĮ) kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Administracinių teismų kompetencijai priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, todėl teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šios teisės normos nustato būtinąsias sąlygas kreipimuisi į teismą – asmens atžvilgiu turi būti priimtas sprendimas, kuris laikytinas administraciniu aktu, galinčiu pakeisti besikreipiančiojo teisių ir pareigų apimtį.

5Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

6Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2015-09-21 Energijos išteklių pirkimų vertinimo išvadą. Iš šio dokumento turinio nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau ir Tarnyba), įgyvendindama Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (2014 m. liepos 22 nutarimu Nr. 741 išdėstytų nauja redakcija), 144.1 punkte nustatytą kontrolės funkciją, atliko UAB „Fortum Klaipėda“ skelbtų derybų būdu vykdyto medienos biokuro pirkimo dokumentų ir procedūrų vertinimą bei pateikė vertinimo išvadą. Tarnyba išvadoje konstatavo eilę Taisyklių nuostatų pažeidimų, nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio pasekmes, bei pateikė Tarnybos nuomonę, kad įsigyjančioji organizacija (UAB „Fortum Klaipėda“) sudarytas sutartis turėtų nutraukti, ir esant poreikiui, organizuoti naują pirkimą. Tarnyba taip pat išaiškino, kad įsigyjančios organizacijos padaryti Taisyklių 21 ir 121 punktų pažeidimai laikomi esminiais Taisyklių pažeidimais ir gali būti laikomi reguliuojamos veiklos energetikos sektoriuje pažeidimais, už kuriuos energetikos įmonė atsako Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

7Viešiesiems pirkimams, atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems energijai ar kurui, reikalingam energijai gaminti, įsigyti, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau ir VPĮ) netaikomas, šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau ir Vyriausybė) (VPĮ 10 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

8Vyriausybės patvirtintų Taisyklių 142 punkte nustatyta, kad Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių reikalavimų vykdymo ir taikymo kontrolę užtikrina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama Taisyklių laikymosi kontrolę, vadovaujasi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtinta tvarka ir veikia pagal Taisyklėse nustatytus įgaliojimus (Taisyklių 143 punktas). Tarnyba, įgyvendindama Taisyklių 144.1-144.2 papunkčiuose numatytas funkcijas, kontroliuoja kaip laikomasi Taisyklėse nustatytų pirkimo būdų procedūrų reikalavimų, o nustačius Taisyklių pažeidimą, pagal kompetenciją surašo argumentuotą išvadą, ją ir kitą susijusią informaciją perduoda Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau ir Komisija). Gavusi Tarnybos išvadą Komisija turi teisę inicijuoti atsakomybės už reguliuojamos veiklos pažeidimą taikymo procedūrą arba pradėti energijos išteklių rinkos tyrimą (Taisyklių 147.1-147.2. papunkčiai).

9Pagal Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių (toliau Vertinimų atlikimo taisyklės), patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1S-38, 22 punkto nuostatas, Tarnybai vertinimo metu nustačius Energijos išteklių pirkimo taisyklių ir (ar) kitų su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, turėjusius įtakos pirkimo rezultatams, kai pirkimas pasibaigęs sudarius pirkimo sutartį, įsigyjančioji organizacija informuojama, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taip pat, atsižvelgiant į pirkimų tikslą ir principus, turi būti pateikta Tarnybos rekomendacija nutraukti pirkimo sutartį ir, esant poreikiui, organizuoti naują pirkimą bei nustatomas protingas terminas įsigyjančiajai organizacijai raštu informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus dėl pirkimo sutarties nutraukimo. Vertinimų atlikimo taisyklių 26 punktas numato, kad vertinimą atlikęs darbuotojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo vertinimo išvados išsiuntimo pranešimu per Tarnybos vidaus administravimo informacinę sistemą perduoda vertinimo išvadą Tarnybos administracijos padaliniui, atsakingam už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą ir viešojo intereso gynimą, išskyrus vertinimo išvadą, kuri teikiama teisėsaugos institucijų pavedimu. Vertinimo metu įtarus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas, vertinimą atlikęs darbuotojas per 3 darbo dienas nuo vertinimo išvados išsiuntimo parengia ir teikia Tarnybos direktoriui pasirašyti raštus dėl medžiagos perdavimo teisėsaugos institucijoms ar kitoms valstybės institucijoms nagrinėti pagal kompetenciją (Vertinimo atlikimo taisyklių 27 punktas). Taip pat pažymėtina, kad jeigu vertinimo išvadoje nurodoma, kad yra nustatyti Energijos išteklių pirkimo taisyklių ir (ar) kitų su jų įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimai ir pateikiami įpareigojimai perkančiajai organizacijai, šioje išvadoje turi būti įrašoma, kad perkančioji organizacija, nesutikusi su vertinimo išvada Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 15 straipsniuose nustatyta tvarka gali apskųsti Tarnybos vertinimo išvadą teismui (Vertinimo atlikimo taisyklių 28 punktas).

10Nagrinėjamu atveju ginčijamoje išvadoje pareiškėjui jokie įpareigojimai nesuformuluoti. Kaip ir numato Vertinimų atlikimo taisyklių 22 punkto nuostatos, išvadoje pareiškėjui pateikta rekomendacija (siūlymas) nutraukti su tiekėjais sudarytas viešojo pirkimo sutartis, ir esant poreikiui, pirkimą organizuoti iš naujo. Įvertinus skundžiamos išvados turinį ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Tarnybos išvada pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Ši išvada gali būti pagrindu Tarnybai priimti sprendimą, kuris sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes ir galėtų būti skundžiamas teismui, arba toks sprendimas išvados pagrindu gali būti priimtas kitos kompetentingos institucijos. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

11Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvada nelaikytina ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12Už skundą sumokėtas 21 EUR žyminis mokestis grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.

13Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105–106 straipsniais ir 149 straipsniu,

Nutarė

14Atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „Fortum Klaipėda“ skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

15Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti 21 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2015-10-23 AB SEB banke, jį sumokėjusiam asmeniui – Advokatų kontorai E. S..

16Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai