Byla e2-13731-717/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Godeta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Jono Uselio, ieškinį atsakovei I. T. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Godeta“, atstovaujama bankroto administratoriaus Jono Uselio (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės I. T. (toliau – atsakovė) 8 180,94 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1501-221/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Godeta“, bendrovės bankroto administratoriumi 2018 m. spalio 23 d. nutartimi paskirtas Jonas Uselis. 2018 m. birželio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pritaikė BUAB „Godeta“ supaprastintą bankroto procesą. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1501-221/2018 įpareigojo UAB „Godeta“ valdymo organus per 15 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Įmonei iki bankroto bylos iškėlimo vadovavo atsakovė. Bankroto administratorius ne kartą bandė susisiekti su buvusia vadove dėl finansinės atskaitomybės sudarymo bei dokumentacijos ir turto perdavimo. BUAB „Godeta“ įsipareigojimų suma kreditoriams sudaro 6 790,94 Eur, tačiau šiai dienai kreditorių reikalavimų tenkinimas yra neįmanomas, nes buvusi vadovė neperdavė įmonės dokumentų ir turto. Taip pat buvusi įmonės vadovė nesilaikė imperatyviai įstatymų numatytų normų ir, būdama įmonės vadove, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė, būdama BUAB „Godeta“ vadove, turėjo prievolę perduoti bankroto administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus, tačiau šios sąlygos neįvykdė, su bankroto administratoriumi nebendradarbiavo, kas patvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų faktą. Įmonės vadovas, neperduodamas bankroto administratoriui įmonės dokumentacijos ir turto, laikomas pažeidusiu įstatymu jam nustatytą pareigą būti lojaliam, veikti sąžiningai ir išimtinai bendrovės interesais. BUAB „Godeta“ buvusi vadovė neteisėtu neveikimu, neperduodama bankroto administratoriui BUAB „Godeta“ visų dokumentų ir viso įmonei priklausančio turto, neįvykdė jai įstatymų nustatytos imperatyvios pareigos, t. y. atliko neteisėtus veiksmus civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų prasme. BUAB „Godeta“ nemoki tapo dar 2017 m. sausio 24 d., t. y. nuo tos dienos, kai nepajėgė sumokėti draudimo įmokų. Atsakovė, būdama įmonės vadove, geriausiai žinojo įmonės tikrąją finansinę padėtį ir tikslią datą, nuo kada įmonė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, o priešingai – tęsė veiklą, taip didindama įsiskolinimus. Atsakovės, kaip bendrovės administracijos vadovės, turinčios visus įgaliojimus priimti reikiamus sprendimus dėl bendrovės veiklos bei žinančios tikrąją įmonės padėtį, pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas. Tiesioginius nuostolius (žalą) sudaro įsipareigojimai kreditoriams – skola, kurie atsirado dėl to, jog vadovė nesikreipė į teismą, neperdavė bankroto administratoriui dokumentų bei galimo turto – 6 190,94 Eur. Buvusi vadovė nesiėmė jokių veiksmų dėl savalaikio turto grąžinimo, nebendradarbiavo su bankroto administratoriais, elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir nesąžiningai, neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, įmonės turto. Neatlikdama savo tiesioginės pareigos ir nesikreipdama į teismą dėl savalaikio bankroto, atsakovė padidino įmonės kreditorinius įsipareigojimus, kurie šiai dienai sudaro 6 910,94 Eur. Taigi iš viso dėl buvusios vadovės kaltės sukelta žala vertintina 6 910,94 Eur apimtyje. Bankrutuojančios įmonės dokumentų neperdavimas administratoriui kvalifikuotinas kaip neteisėtas veiksmas. Jei atsakovė būtų perdavusi įmonei priklausančius dokumentus ir turtą bankroto administratoriui, tokio dydžio žala įmonei kilusi nebūtų. Taip pat yra priežastinis ryšys tarp laiku neinicijuoto įmonei bankroto proceso ir žalos. Neteisėti veiksmai yra tiesioginiai padarytos žalos pagrindai. Būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – jai elgiantis nesąžiningai, nerūpestingai, nesilaikant įstatymo reikalavimų bei teismo įpareigojimų, BUAB „Godeta“ ir jos kreditoriai patyrė minėtą žalą, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus ir įmonės bei jos kreditorių patirtą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Bankroto administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę iš bankrutuojančios įmonės gauti patvirtintas sumas, o bankrutuojanti įmonė turi pareigą šias sumas sumokėti. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtino BUAB „Godeta” administravimo išlaidų sąmatą: 1 210,00 Eur visam bankroto procesui. Žala šioje byloje, be jau minėtų kreditorių finansinių reikalavimų ir neperduoto turto taip pat yra Kauno apygardos nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmatos suma – 1 210,00 Eur.

6Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. rugpjūčio 1 d. viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

7CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

8Teismas

konstatuoja:

9teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2018 m. balandžio 16 d. pranešimo; 2019 m. vasario 27 d. Kauno apygardos teismo nutarties; 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo nutarties; 2018 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismo nutarties; 2018 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apygardos teismo nutarties; 2018 m. kovo 14 d. Kauno apygardos teismo nutarties; 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismo nutarties, vertinimą ir atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių jos prievolės ieškovei įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, buvo pasyvi, nesinaudojo rungimosi teise.

10Nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės dokumentų neperdavimas administratoriui kvalifikuotinas kaip neteisėtas veiksmas. Jei atsakovė būtų perdavusi įmonei priklausančius dokumentus ir turtą bankroto administratoriui, tokio dydžio žala įmonei kilusi nebūtų. Taip pat yra priežastinis ryšys tarp laiku neinicijuoto įmonei bankroto proceso ir žalos. Neteisėti veiksmai yra tiesioginiai padarytos žalos pagrindai. Būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – jai elgiantis nesąžiningai, nerūpestingai, nesilaikant įstatymo reikalavimų bei teismo įpareigojimų, BUAB „Godeta“ ir jos kreditoriai patyrė 6 910,94 Eur žalą, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus ir įmonės bei jos kreditorių patirtą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Bankroto administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę iš bankrutuojančios įmonės gauti patvirtintas sumas, o bankrutuojanti įmonė turi pareigą šias sumas sumokėti. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi patvirtino BUAB „Godeta” administravimo išlaidų sąmatą: 1 210,00 Eur visam bankroto procesui. Žala šioje byloje, be jau minėtų kreditorių finansinių reikalavimų ir neperduoto turto taip pat yra Kauno apygardos nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmatos suma – 1 210,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

11Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

14Darytina išvada, jog įmonės vadovė elgėsi nerūpestingai, pažeidė pareigą rūpintis savo vadovaujama bendrove.

15Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovės veiksmų rezultatas. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), šią prezumpciją turėtų paneigti atsakovė. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dėl 8 180,94 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės tenkintinas.

16Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (8 180,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

17Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistina 184,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

18Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 3,32 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

Nutarė

20ieškinį tenkinti visiškai.

21Priteisti iš atsakovės I. T., a. k. ( - ) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Godeta“, į. k. 300141438, atstovaujamai bankroto administratoriaus Jono Uselio, 8 180,94 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimties eurų 94 ct) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 180,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Priteisti iš atsakovės I. T., a. k. ( - ) valstybei 184,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 3,32 Eur (trijų eurų 32 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

23Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

24Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Godeta“, atstovaujama... 5. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi... 6. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. rugpjūčio 1 d. viešo... 7. CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių,... 8. Teismas... 9. teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2018 m.... 10. Nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės dokumentų neperdavimas... 11. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti... 14. Darytina išvada, jog įmonės vadovė elgėsi nerūpestingai, pažeidė... 15. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovės veiksmų rezultatas. Tarp... 16. Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo... 17. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį... 18. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142... 20. ieškinį tenkinti visiškai.... 21. Priteisti iš atsakovės I. T., a. k. ( - ) ieškovei bankrutavusiai uždarajai... 22. Priteisti iš atsakovės I. T., a. k. ( - ) valstybei 184,00 Eur (vieno šimto... 23. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo... 24. Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per...