Byla 1A-456-332-2011
Dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-08-12 nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei, gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G., civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovei R. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovės apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-08-12 nuosprendžio, kuriuo:

2J. Š. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. padarymą, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant D. T. a.k. ( - ) gyvenančią ( - ) 8-69, Šiauliuose, ir baudžiamoji byla nutraukta, nustatytas 1 metų 3 mėnesių laidavimo terminas.

3Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ priteista 3412 Lt ir iš civilinio atsakovo VĮ ( - ) priteista 1368 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5J. Š. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato už tai, kad ji 2009-12-21, apie 6 val. 58 min., ( - ), ties degaline „( - )“, ( - ) g. 12, kelyje ( - ), 57 km 200 m., vairuodama VĮ ,, ( - )“ priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „ŠKODA OCTAVIA“, valst. Nr. ( - ) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p., 37 p. reikalavimus, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodama savo pačios nurodytu 40 km/h greičiu, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač į meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir iškilus grėsmei eismo saugumui – pėsčiajai J. G. įžengus į jos judėjimo krypties važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje, savalaikiai stabdė automobilį, tačiau dėl meteorologinių sąlygų, nepasirinkto saugaus greičio, neteko galimybės sustoti iki J. G. judėjimo linijos pėsčiųjų perėjoje ir ją partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai J. G. buvo padarytas sužalojimas – žastikaulio kūno atviras lūžis – sunkus sveikatos sutrikdymas („Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ p. 6.6.13).

6Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-08-12 nuosprendį dalyje dėl 3412 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai J. G. priteisimo iš civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ panaikinti.

7Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria civilinei ieškovei J. G. iš civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ priteista 3412,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikoje formuojamų žalos atlyginimo principų bei draudiko civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

8UAB DK „( - )“ atstovės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog draudiko atsakomybė kyla 2009-12-21 draudimo sutarties AYAS Nr. ( - ) pagrindu, o taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės aktų normas. Teigia, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą. Draudiko ir nukentėjusio asmens santykių pagrindas yra draudimo sutarties, sudarytos trečiojo asmens - nukentėjusiojo - naudai, vykdymas, todėl draudiko civilinė atsakomybė gali atsirasti tik dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo (neišmokama, išmokėta pažeidžiant įstatyme ir (ar) sutartyje nustatytus terminus, ar išmokėta ne visa pagal sutartį priklausanti draudimo išmoka ir pan.). Draudžiamasis įvykis, kuriam atsitikus draudikui kyla pareiga vykdyti sutartinius įsipareigojimus nukentėjusiojo naudai, yra tik prielaida, bet ne priežastis draudiko civilinei atsakomybei atsirasti. Įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį ir tik šių įsipareigojimų neįvykdymas arba netinkamas vykdymas yra pagrindas draudiko civilinei atsakomybei atsirasti. Teigia, kad būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią draudimo išmoką dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir kokia apimtimi moka draudikas (Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 1 d.).

9Apelianto civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas Nr. X-1137 (2007-05-17 d. redakcija) (toliau – TPVCAPD įstatymas) bei 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės numato atvejus, kuriems esant kyla draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką, bei principus, kuriais vadovaujantis yra apskaičiuojamas jos dydis. Remiantis TPVCAPD įstatymo 11 str. 1 d., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Vadinasi draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtine žalą yra ribojama 2500 eurų suma (t. y. 8632 Lt). Minėtų taisyklių 12 ir 12.1 p. numato, kad atsakingas draudikas nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį privalo vadovautis nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokant po 20 Lt, kol mokama suma neviršija galimos mokėti TPVCAPD įstatymo 11 str. 1 d. nustatytos maksimalios 2500 eurų (t. y. 8632 Lt) sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Apeliantas pažymi, kad draudikui nėra taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Išmokėti maksimalią neturtinės žalos draudimo išmoką įstatymo leidėjas draudiką įpareigoja tik trimis atvejais: l) dėl trečiojo asmens gyvybės atėmimo, 2) kuomet trečiasis asmuo netenka 100% darbingumo, 3) kuomet trečiasis asmuo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų būna nedarbingas ilgiau kaip 431 dieną. Pažymi, kad nukentėjusiosios J. G. atžvilgiu, nenustatytas nei vienas iš aukščiau minimų trijų atvejų. Be to, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmos instancijos teismas.

10Nurodo, kad 2009-12-21 kelių eismo įvykyje nukentėjusiajai J. G. 2010-09-08 buvo išmokėta 5220,00 Lt draudimo išmoka. Apelianto civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė paaiškina, kad draudimo išmoka buvo paskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis bei nukentėjusiosios J. G. pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokant po 20 Lt, t. y. kadangi J. G. pateikti medicininiai dokumentai patvirtino J. G. gydymą už 261 dieną, todėl apskaičiuotos draudimo išmokos dydis neturtinei žalai atlyginti yra 5220 Lt (261 d. × 20 Lt).

11Apelianto civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė pažymi, kad draudiko UAB DK „( - )“ atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė (t. y. draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius ir pagal pačią draudimo sutartį). Sudarius draudimo sutartį, atsiranda ne draudiko „atsakomybė“, o sutartinė pareiga suteikti draudimo apsaugą. Atitinkamai draudikas ne „atlygina žalą“, o vykdydamas sutartį moka draudimo išmoką. Apelianto civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d. numatyta, jog: „Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą“. Radviliškio rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, nevertino aukščiau išdėstytų civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovės argumentų ir motyvų, nesivadovavo Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d., TPVCAPD įstatymo bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis, todėl civilinio ieškinio klausimą išsprendė neteisingai ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 109 str. ir 115 str. 1 d. bei 305 str. 5 d. reikalavimus.

12Pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 5 d. imperatyviai nurodo, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nuskalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Analogiškas principas yra įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje pažymėta, jog aprašomojoje nuosprendžio dalyje privalu nurodyti motyvus, pagrindžiančius sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kurie turi būti išsamūs ir paremti byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalga Nr. 40). Tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismas, tenkindamas nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį, visiškai nepasisakė dėl civilinio atsakovo atstovės išdėstytų motyvų, jų nevertino, kaip ir nevertino aplinkybės, jog tęstinis J. G. gydymas nėra priežastiniame ryšyje su 2009-12-21 eismo įvykiu, nes minėto eismo įvykio metu patirtos traumos komplikacijas sąlygojo aplaidūs medikų veiksmai, kaip ir nevertino aplinkybės, kad nuteistoji J. Š. nukentėjusiajai atlygino 1200 Lt gydimosi išlaidų ir 2000 Lt neturtinės žalos (Radviliškio rajono apylinkės teismas nurodė, kad nuteistoji J. G. atlygino 3200 Lt turtinės žalos, t. y. minėtas sumas subendrino ir neteisingai įvardino, kaip atlygintą turtine žalą), tokiu būdu padarė esminių Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų pažeidimų.

13Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. ir jos gynėjas, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. ir civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

14Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovės apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai J. Š. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., padarymą atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB DK „( - )“ neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, J. Š. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos bei jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nesutinka su teismo sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

16Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. pasinaudojo šia įstatymais numatyta savo teise ir byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., 32, 138, 139 b. l.).

17Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

18Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatyti teisingą piniginę kompensaciją yra teismo kompetencija. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į ginamos vertybės specifiką, į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais, privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą moralinį išgyvenimą, dvasinį skausmą ir kt.

19Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų J. Š. veiksmų nukentėjusioji J. G. patyrė turtinę ir neturtinę žalą. To apeliaciniu skundu iš esmės neneigia ir apelianto civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., ir, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus atitinkančią neturtinės žalos piniginę išraišką.

20Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl 3412 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai J. G. priteisimo iš civilinio atsakovo UAB DK „( - )“, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo padidino iš draudiko UAB DK „( - )“ nukentėjusiajai priteistiną pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti. Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė teigia, kad TPVCAPD įstatymas bei 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės numato atvejus, kuriems esant kyla draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką, bei principus, kuriais vadovaujantis yra apskaičiuojamas jos dydis. Minėtų taisyklių 12 ir 12.1 p. numato, kad atsakingas draudikas nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį privalo vadovautis nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokant po 20 Lt, kol mokama suma neviršija galimos mokėti TPVCAPD įstatymo 11 str. 1 d. nustatytos maksimalios 2500 eurų (t. y. 8632 Lt) sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos, todėl vadovaudamasis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis ir draudikui pateiktais medicininiais duomenimis, pagal kuriuos dėl eismo įvykio metu patirtų traumų J. G. buvo gydoma 261 dieną, mano, jog draudimo išmokos dydis neturtinei žalai atlyginti yra 5220 Lt (261 d. × 20 Lt), kuri J. G. 2010-09-08 buvo išmokėta, o pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atlygintina neturtinė žala yra didesnė, likusi suma turėjo būti priteista iš J. Š.. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šie civilinio atsakovo atstovės skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

21Byloje nustatyta, kad atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. 2009-12-21 eismo įvykio metu vairavo VĮ ,, ( - )“ priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „ŠKODA OCTAVIA“, valst. Nr. ( - ) VĮ ,, ( - )“ kaip transporto priemonės – automobilio „ŠKODA OCTAVIA“, valst. Nr. ( - ) savininkas su UAB DK „( - )“ 2009-09-02 buvo sudaręs civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYA Nr. ( - ) laikotarpiui nuo 2009-09-05 iki 2010-09-04 (1 t., 24 b. l.). Pagal TPVCAPD įstatymo 11 str. 1 d. tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 2500 eurų ribose, o pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi civilinis atsakovas UAB DK „( - )“, 2009-09-02 sudaręs su VĮ ,, ( - )“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „ŠKODA OCTAVIA“, valst. Nr. ( - ) įsipareigojo įvykus eismo įvykiui atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui neturtinę žalą, neviršijančią 2500 eurų (8632 Lt) sumos.

22Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis atsakovas UAB DK „( - )“ dar iki pirmosios instancijos teismo apskaičiavo ir nukentėjusiajai J. G. sumokėjo 5220 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 136 b. l., 2 t., 13 b. l.). Tačiau teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir išsprendęs civilinio ieškinio klausimą, nustatė, kad nukentėjusiajai J. G. dar turi būti atlyginta 4780 Lt neturtinės žalos. Tai nustatęs, teismas papildomai nustatytą neturtinės žalos dydį priteisė iš civilinių atsakovų UAB DK „( - )“ – 3412 Lt ir iš VĮ ,, ( - )“ – 1368 Lt.

23Nors civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl civilinio atsakovo atstovės išdėstytų motyvų dėl draudimo teisinių santykių, jų nevertino, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 5 d. reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d., TPVCAPD įstatymo nuostatomis, išdėstė motyvus, pagrindžiančius sprendimą dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos dydžio, todėl civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 115 str. 1 d., 305 str. 5 d. reikalavimų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiajai J. G. padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 10000 Lt suma (5220 Lt UAB DK „( - )“ apskaičiavo ir sumokėjo iki teismo, 4780 Lt suma priteista teismo). Nustačius tokį neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir draudiko UAB DK „( - )“ pareigą atlyginti priteistą neturtinės žalos dalį (3412 Lt), nes draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą turi atlyginti 2500 eurų (8632 Lt) ribose. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., jokie neturtinės žalos dydžio ribojimai (nurodant už vieną laikino nedarbingumo dieną nustatytiną maksimalią sumą neturtinei žalai atlyginti ar kt.) šiame straipsnyje nenumatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą ir nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį (10000 Lt), vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodytais kriterijais ir pagrįstai netaikė poįstatyminio akto (2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių), kuriame tokie apribojimai numatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ pareigos atlyginti nukentėjusiajai J. G. padarytą žalą pagrindas yra 2009-09-02 sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001-06-14 TPVCAPD įstatymas. Tai, kad civilinis atsakovas UAB DK „( - )“, vadovaudamasis žemesnės juridinės galios aktu (2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis) nustatė mažesnį nei teismas neturtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs TPVCAPD įstatymo 11 str., pagal kurį draudikas privalo atlyginti neturtinę žalą, neviršijančią 2500 eurų arba 8632 Lt sumos. Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinis atsakovas UAB DK „( - )“ sumokėjęs nukentėjusiajai J. G. 5220 Lt neturtinės žalos atlyginimo, savo pareigos, nustatytos TPVCAPD įstatyme ir draudimo sutartyje, neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17/2011).

25Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog tęstinis J. G. gydymas nėra priežastiniame ryšyje su 2009-12-21 eismo įvykiu, nes minėto eismo įvykio metu patirtos traumos komplikacijas sąlygojo aplaidūs medikų veiksmai, yra nepagrįsti.

26Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajai J. G. neturtinę žalą, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji fizines kančias, skausmą ir kitus nepatogumus yra patyrusi ne vien dėl J. Š. veiksmais sukeltų pasekmių, bet ir dėl gydytojų veiksmų, kurie sukėlė tokias pasekmes, kad nukentėjusiajai užtruko gydymas ir ji patyrė neturtinę žalą, todėl nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies.

27Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad nuteistoji J. Š. nukentėjusiajai atlygino 1200 Lt gydimosi išlaidų ir 2000 Lt neturtinės žalos.

28Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J. G. tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2 t., 16 b. l.), tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad J. Š. jai atlygino 3200 Lt, ir tai ji laikė turtinės žalos atlyginimu. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atlygindama nukentėjusiajai J. G. žalą, 1200 lt atlygino už reabilitacijos išlaidas, o 2000 Lt už neturtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp J. Š. ir nukentėjusiosios J. G. nebuvo aiškaus susitarimo, kokią žalą mokėdama nukentėjusiajai 3200 Lt atlygina J. Š.. Tai, kad nukentėjusioji J. G. ir J. Š. nesusitarė, kokia 3200 Lt sumos dalis skiriama turtinei žalai atlyginti, o kokia neturtinei žalai atlyginti, matyti ir iš J. G. surašyto pakvitavimo (1 t., 112 b. l.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji manė, jog J. Š. jai atlygino turtinę žalą ir dėl to ji civilinio ieškinio dėl turtinės žalos byloje nebereiškė, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. Š. nukentėjusiajai

29J. G. atlygintą 3200 Lt sumą pagrįstai laikė turtinės žalos atlyginimu ir šios sumos neįskaičiavo į nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

30Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-08-12 nuosprendį dalyje dėl 3412 Lt neturtinei žalai atlyginti priteisimo iš civilinio atsakovo UAB DK „( - )“, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

Nutarė

32Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. J. Š. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.... 3. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. civilinis ieškinys tenkintas... 4. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. J. Š. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato... 6. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė prašo... 7. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria civilinei ieškovei... 8. UAB DK „( - )“ atstovės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai... 9. Apelianto civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė pažymi, kad Lietuvos... 10. Nurodo, kad 2009-12-21 kelių eismo įvykyje nukentėjusiajai J. G. 2010-09-08... 11. Apelianto civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė pažymi, kad draudiko... 12. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 5 d. imperatyviai nurodo, kad... 13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, atleistoji nuo... 14. Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovės apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 16. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos... 17. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys,... 18. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis... 19. Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų J. Š. veiksmų nukentėjusioji J. G.... 20. Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė prašydama panaikinti pirmosios... 21. Byloje nustatyta, kad atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š.... 22. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis atsakovas UAB DK „( - )“ dar iki... 23. Nors civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė skunde nurodo, kad... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės... 25. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos... 26. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas,... 27. Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovė skunde nurodo, kad teismas,... 28. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji J. G. tiek pirmosios... 29. J. G. atlygintą 3200 Lt sumą pagrįstai laikė turtinės žalos atlyginimu ir... 30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,... 32. Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ atstovės apeliacinį skundą atmesti....