Byla e2S-919-278/2017
Dėl sutarties pripažinimo nesąžininga ir iš dalies negaliojančia bei kt. reikalavimų

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė,

2veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24779-155/2017 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei (toliau – AB) DNB bankui, O. S. dėl sutarties pripažinimo nesąžininga ir iš dalies negaliojančia bei kt. reikalavimų ir,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovė E. K. ieškiniu prašė teismo pripažinti jos ir atsakovų O. S. ir AB banko DNB 2009-07-31 sudarytos paskolos sutarties Nr. K-2511-2009-02 27.4. punktą nesąžininga sutarties sąlyga; pripažinti 2009 m. liepos 31 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. K-2511-2009-02 dėl 9 030,35 Eur iš dalies negaliojančia; pripažinti, kad 9 030,35 Eur kredito grąžinimas pagal paskolos sutartį yra asmeninė atsakovo kredito gavėjo O. S. prievolė; taikyti restituciją ir grąžinti į jos sąskaitą atsakovui AB DNB bankui sumokėtą 416,88 Eur sumą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

62. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-11 nutartimi nustatė ieškovei E. K. terminą iki 2017-05-26 nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti mokėjimą pagrindžiančius dokumentus bei pateikti patikslintą ieškinį. 3. Nurodė, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinis ir tenkinus ieškinį, atsakovei AB DNB bankui neliktų reikalavimo teisės į ieškovės įsipareigojimus bankui dėl 9 030,35 Eur paskolos priteisimo iš ieškovės, o visi įsipareigojimai bankui, pagal paskolos sutartį, liktų tik O. S.. Teismas darė išvadą, kad ieškinio reikalavimo suma yra 9 030,35 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 271 Eur, o teikiant ieškinį per EPP sistemą elektroniniu būdu - 203 Eur. 4. Konstatavo, jog ieškovės teiginiai, kad ji turi būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra nepagrįsti. Nurodė, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenys atleidžiami tik tuo atveju, jeigu ieškiniu ginčija jiems taikomas stipresnio kontrahento primestas nesąžiningas sutarties sąlygas, kurių nustatymo kriterijai yra apibrėžti CK 6.188 straipsnyje. 5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė CK 6.188 straipsnio sąlygų buvimo, nes reikšdama reikalavimus ne tik banko, bet ir fizinio asmens, buvusio sutuoktinio O. S. atžvilgiu, neįrodė jog ji sutuoktinio atžvilgiu buvo ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi ir t.t..

7III. Atskirojo skundo argumentai

86. Atskiruoju skundu ieškovė E. K. prašo panaikinti 2017-05-11 nutartį ir klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. 7. Nurodo, kad pateikdama ieškinį prašė teismo atsižvelgti į jos šeimos gaunamas mažas pajamas ir atleisti ją nuo žyminio mokesčio arba jį sumažinti, arba atidėti žyminio mokesčio, arba jo dalies mokėjimą, jei žyminis mokestis yra mokėtinas, tačiau teismas minėto prašymo neišnagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. 8. Ieškovė nurodo, kad iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog jos trijų asmenų šeimos pajamos sudaro 788,90 Eur, todėl 271 Eur žyminis mokestis yra neproporcingai didelis ir tai yra pagrindas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą. 9. Mano, kad teismas, nurodęs, jog ji negali ieškinio priėmimo metu būti pripažinta vartotoja, turėjo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas, kuriame bus išspręstas žyminio mokesčio mokėjimo klausimas. 10. Teigia, jog teismas neteisingai suprato jos ieškinio reikalavimus, nes byloje bendraatsakovams bankui ir O. S. yra pareikši tie patys reikalavimai, dėl ko yra pagrindas taikyti CPK 81 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes prašo pripažinti nesąžininga ir jos atžvilgiu negaliojančia visą sutartį, kuri yra nesąžininga, nes su ja nebuvo aptartos jokios šios sutarties sąlygos. 11. Teigia, kad byloje ne ji, o atsakovas – bankas privalės įrodyti, jog visos ginčo sutarties sąlygos buvo sąžiningos. Nurodo, kad ji ginčija visą sutartį ir prašo teismo pripažinti visą sutartį nesąžininga ir negaliojančia, dėl ko teismui buvo pagrindas atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Vien ta aplinkybė, kad ginčo sutarties 27.4 punktas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017-02-15 nutarimu Nr. 10-217 pripažintas nesąžininga sąlyga, dar nereiškia, kad ji neginčija visos sutarties kaip nesąžiningos. Pažymi, kad ieškiniu prašo taikyti restituciją, todėl teismui buvo pagrindas atleisti ją nuo žyminio mokesčio, nes visos sutarties sąlygos nebuvo aptartos. 12. Be to, nurodo, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą ginčai dėl sutarties modifikavimo ir kitų panašių veiksmų yra apmokestinami 144 Eur žyminio mokesčio suma, o pateikus ieškinį elektroniniu būdu, žyminis mokestis mažintinas 25 proc.. 13. E. K. nurodo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ji atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad žyminis mokestis yra mokėtinas, prašo atsižvelgti į jos šeimos gaunamas pajamas ir ją atleisti nuo žyminio mokesčio arba jį sumažinti arba atidėti šio mokesčio ar jo dalies sumokėjimą.

9Teismas

konstatuoja:

10Atskirasis skundas atmestinas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1214. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei E. K. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (sumokėti už ieškinį žyminį mokestį), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 16. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus VSDFV pažymas apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė tik su atskiruoju skundu pateikė pažymas iš viešųjų registrų, kurių duomenimis teismas gali naudotis, todėl pagrindo atsisakyti priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus šiuo atveju nėra (CPK 179 str. 3 d.). 17. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškiniu E. K. prašo teismą pripažinti jos ir atsakovų O. S. ir AB banko DNB 2009-07-31 sudarytos paskolos sutarties Nr. K-2511-2009-02 27.4. punktą nesąžininga sutarties sąlyga; pripažinti 2009 m. liepos 31 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. K-2511-2009-02 dėl 9 030,35 Eur iš dalies negaliojančia; pripažinti, kad 9 030,35 Eur kredito grąžinimas pagal paskolos sutartį yra asmeninė atsakovo kredito gavėjo O. S. prievolė; taikyti restituciją ir grąžinti į jos sąskaitą atsakovui AB DNB bankui sumokėtą 416,88 Eur sumą. Esant minėtiems reikalavimams apeliantė be pagrindo nurodo, jog ieškiniu ji prašo pripažinti visą paskolos sutartį negaliojančia. 18. E. K. ieškinio reikalavimų ir ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių turinys patvirtina, kad ji įrodinėja, jog prievolė bankui yra asmeninė buvusio sutuoktinio prievolė, dėl ko prašo ginčo sutarties dalį pripažinti negaliojančia, taip pat pripažinti, kad kredito grąžinimas yra atsakovo asmeninė prievolė. Sutarties 27.4 punkto nesąžiningumą ir sutarties iš dalies negaliojimą ieškovė grindžia ne tik tuo, kad bankas neaptarė su ja individualiai paskolos sutarties sąlygų, bet ir tokiomis aplinkybėmis, kad ginčo paskolos sutartis nebuvo skirta tenkinti šeimos interesus, jog atsakovo buvusi suklaidinta, nes ji niekada nesutiko tapti atsakinga už O. S. asmenines skolas, kreditas jai nebuvo išmokėtas, nes pagal sutartį gauta paskola buvo skirta padengti atsakovo skolas, atsiradusias iki santuokos sudarymo; kad ji, pasirašydama sutartį, manė, jog sutarties sudarymas yra tik formalumas, dėl kurio ji neturės prisiimti jokių įsipareigojimų. Iš esmės, pagal reikalavimų turinį ir siekiamus padarinius, E. K. siekia tam tikros turtinės naudos – būti atleista nuo piniginės prievolės, kylančios iš šalių pasirašytos sutarties, vykdymo. Mišraus ginčo pobūdis yra susijęs ne tik su vartojimo santykiais, bet ir šalių, kaip sutuoktinių pareigomis, todėl, įvertinus, jog reikalavimas pareikštas ir atsakovui O. S., darytina išvada, kad žyminis mokestis yra mokėtinas vien dėl individualaus reikalavimo atsakovui O. S.. Šalių – ieškovės E. K. ir atsakovo O. S. vartojimo santykiai nesieja, todėl atmestini apeliantės motyvai dėl jos atleidimo nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 19. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, jog ieškiniu keliamas ginčas dėl banko paskolos sutarties modifikavimo, t. y., jog ginčas nelaikytinas turtiniu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti šių lėšų. Jeigu būtų reikalavimas ir modifikuoti sutarties dalį dėl mokėjimo dydžio, ir pagal ją priteisti, tai reikėtų svarstyti, ar tai yra keli savarankiški reikalavimai ir ar kiekvienas iš jų turi būti apmokestintas. Kai reikalaujama tik pakeisti sutarties sąlygą, nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, tai toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydžio, kuris būtų iki sutarties sąlygos pakeitimo ir po jo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006). 20. Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad ji ieškiniu teismo prašė atsižvelgti į jos šeimos gaunamas mažas pajamas ir atleisti nuo žyminio mokesčio arba jį sumažinti, arba atidėti šio mokesčio arba jo dalies mokėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl minėtų E. K. prašymų skundžiama nutartimi nepasisakė. Tačiau įvertintina, jog, teikiant ieškinį, E. K. jokių duomenų, patvirtinančių sunkią jos šeimos turtinę padėtį, teismui nepateikė (CPK 83 str. 3 d., 178 str.). 21. Nors kartu su atskiruoju skundu apeliantė teikia duomenis apie savo ir sutuoktinio D. K. gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė E. K. nepagrįstai teigia, kad atsižvelgiant į jos finansinę padėtį ji yra atleistina nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimas jai atidėtinas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių esant pagrindą pripažinti, kad E. K. finansinė padėtis yra sunki, nepateikta (CPK 178 str.). Kaip minėta apeliacinės instancijos teismui pateikti tik duomenys apie gaunamas pajamas, tačiau nepateikti jokie duomenys apie turimą turtą, pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, gaunamas pašalpas ir kt., todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminis mokestis apeliantei būtų nepakeliama finansinė našta ir pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo mokėjimą atidėti. 22. Be to, pažymėtina, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, galimas tik sumokėjus bent dalį žyminio mokesčio, tačiau apeliantė jokių duomenų apie žyminio mokesčio dalies sumokėjimą apeliacinės instancijos teismui nepateikė, dėl ko jos prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo taip pat negali būti tenkinamas. 23. Dėl paminėto keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. 24. Įvertinus, jog pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, E. K. nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu teismas

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Nustatyti E. K. terminą iki 2017 m. gruodžio 22 d. pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus.

Proceso dalyviai
Ryšiai