Byla 2-973-109/2010

1Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dožas“ administratoriui Benediktui Dudoniui, atsakovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei, atsakovo akcinės bendrovės SEB bankas atstovui advokato padėjėjui Laurynui Lukošiūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dožas“ ieškinį atsakovams Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ ir akcinei bendrovei SEB bankas dėl garantinio rašto pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, garantinio rašto pripažinimo pasibaigusiu ir įpareigojimo grąžinti lėšas.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Dožas“ ieškiniu prašo:

41) pripažinti 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr. GAR200603036 Pakeitimą Nr. 1 negaliojančiu;

52) pripažinti 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr. GAR200603036 Pakeitimą Nr. 2 negaliojančiu;

63) pripažinti 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr. GAR200603036 galiojimą pasibaigusiu 2009 m. vasario 21 d.;

74) įpareigoti Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją „Linava“ (toliau – Asociacija „Linava“) grąžinti 2006 m. vasario 23 d. garantinį raštą Nr. GAR200603039 AB SEB bankui (toliau – Bankas), panaikinti BUAB „Dožas“ 8 000 JAV dolerių įkeitimą Bankui, įpareigoti Banką grąžinti 8 000,- JAV dolerių BUAB „Dožas“. Ieškovas nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 5 d. nutartimi jam iškelta bankroto byla, o 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2006 m. vasario 23 d. pasirašęs transporto įmonės įsipareigojimų deklaraciją dėl priėmimo į TIR muitinės sistemą ir įgaliojimo naudoti paprastąsias TIR knygeles suteikimo, ieškovas UAB „Dožas“ į atsakovo Banko, suteikusio atsakovei Asociacijai „Linava“ banko garantiją už ieškovo galimus prievolių pažeidimus, depozitinę sąskaitą įmokėjo 8000,- JAV dolerių. 2006 m. vasario 23 d. atsakovo Banko garantiniame rašte Nr.GAR200603036, išduotame atsakovei Asociacijai „Linava“, garantijos terminas nurodytas iki 2009 m. vasario 21 d. Šiame garantiniame rašte taip pat nurodyta, kad po 2009 m. vasario 21 d. garantija netenka galios nepriklausomai nuo to, ar garantinis raštas grąžinamas bankui ar ne. Todėl darytina išvada, kad pasibaigus garantijos terminui, atsakovas Bankas turėjo ieškovui UAB „Dožas“ grąžinti į banko depozitinę sąskaitą įmokėtus 8000,- JAV dolerių, jeigu jie nebuvo panaudoti atsakovo Asociacijos „Linava“ reikalavimams pagal garantinį raštą padengti. Ieškovo vertinimu, 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr.GAR200603036 pakeitimai Nr. 1 ir Nr. 2, padaryti 2006 m. gruodžio 14 d. ir 2008 m. rugsėjo 4 d., kuriais pratęstas 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr.GAR200603036 galiojimo terminas iki 2010 m. lapkričio 21 d. ir 2011 m. lapkričio 21 d., yra neteisėti ir negaliojantys, nes pirminis susitarimas dėl garantinio rašto yra galiojantis. Be to, darant 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr.GAR200603036 pakeitimus Nr. 1 ir Nr. 2 nebuvo laikytasi garantijai keliamų formos reikalavimų (CK 6.91 str.). Be to, prašymą atlikti antrąjį garantinio rašto galiojimo termino pakeitimą 2008 m. rugsėjo 4 d. ieškovo vardu pasirašė kitas asmuo, nei pradinį 2006 m. vasario 23 d. garantinį raštą Nr.GAR200603036. Ieškovo teigimu, CK 6.96 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad garantijos terminas yra naikinamasis, todėl pasibaigus garantijos terminui baigiasi ir pati garantijos prievolė (CK 6.33 str. 3 d.). 2006 m. vasario 23 d. garantiniame rašte Nr.GAR200603036 garantijos terminas nustatytas iki 2009 m. vasario 21 d., todėl po šios datos garantinis raštas pripažintinas negaliojančiu, o 8000,- JAV dolerių, kuriuos ieškovas įmokėjo į atsakovo Banko depozitinę sąskaitą šio garantinio rašto pagrindu, turi būti grąžinti ieškovui. Ieškovas taip pat nurodo, kad jam iškėlus bankroto bylą išieškojimas pagal sutartines prievoles į jam priklausančias lėšas, esančias atsakovo Banko depozitinėje sąskaitoje, negali būti nukreipiamas, nes tai prieštarauja LR įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Be to, ieškovas akcentuoja, kad 2009 m. balandžio 15 d. yra nutraukta ieškovo ir atsakovo Asociacijos „Linava“ sutartis, iš kurios galėjusiom kilti prievolėm užtikrinti buvo išduotas 2006 m. vasario 23 d. garantinis raštas Nr.GAR200603036. Iki sutarties nutraukimo jokių pretenzijų dėl ieškovo netinkamo prievolių vykdymo pagal sutartį gauta nebuvo, o tai lemia ir atsakomybės pagal garantinį raštą pasibaigimą. Todėl ir dėl nurodytų priežasčių 8000,- JAV dolerių, kuriuos ieškovas įmokėjo į atsakovo Banko depozitinę sąskaitą šio garantinio rašto pagrindu, turi būti grąžinti ieškovui. Atsakovas Bankas su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti negaliojančiais 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr.GAR200603036 pakeitimus Nr. 1 ir Nr. 2. Paties ieškovo 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2008 m. rugsėjo 3 d. prašymais buvo padaryti garantinio rašto pakeitimai pratęsiant garantijos galiojimo terminus. Garantijos termino pratęsimai buvo padaryti laikantis CK 6.91 straipsnyje nurodytos formos, t.y. raštu. Iš ieškovo pusės prašymus pakeisti garantijos sąlygas pasirašė tuo metu direktoriaus pareigas ėję asmenys, todėl ieškovo argumentai dėl netinkamo atstovavimo nepagrįsti. Garantiniame rašte nėra nurodyta, kad jo terminas naikinamasis. Taip pat nėra nurodyta, kad garantinio rašto terminas negali būti pratęstas. Todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad garantijos terminas negalėjo būti pratęstas. Tai, jog ieškovui iškelta bankroto byla neturi įtakos 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr.GAR200603036 galiojimui, nes garantija yra vienašalis atsakovo Banko (garantijos davėjo) įsipareigojimas atsakovui Asociacijai „Linava“ (garantijos gavėjui). Be to, atsakovas Bankas nurodo, kad tarp jo ir ieškovo UAB „Dožas“ buvo sudaryta garantijos suteikimo sutartis, pagal kurią ieškovo vardu atidarytoje garantijos padengimo sąskaitoje esanti suma pagal LR finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą laikoma finansiniu užstatu, kuriuo užtikrinamas ieškovo prievolių pagal sutartį tinkamas vykdymas Bankui. LR finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 2 straipsnio 23 dalis ir 9 straipsnio 2 dalis numato, kad užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą vienašališkai realizuoti susitarime nustatytomis sąlygomis pirmiau už kitus kreditorius net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, t.y. iškėlus skolininkui bankroto bylą. Kartu atsakovas pažymi, kad Bankas neturi teisės vienašališkai atšaukti garantijos, jeigu joje nenustatyta kitaip (CK 6.94 tr.). Ieškovo atstovas neteisingai interpretuoja teisės aktus, kurie reglamentuoja tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Atsakovas Asociacija „Linava“ su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindžia šiais argumentais. 1.

82006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr.GAR200603036 pakeitimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra galiojantys, padaryti nepažeidžiant CK nuostatų. 2.

9Atsakovas sutinka su ieškovo argumentais, kad garantijos prievolė yra terminuota, tačiau tai nereiškia, kad šis terminas naikinamasis, todėl garantijos termino pratęsimai, padaryti paties ieškovo prašymais bei laikantis CK reikalavimų, yra teisėti ir galiojantys. 3.

10Tai, jog ieškovui iškelta bankroto byla neturi įtakos 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr.GAR200603036 galiojimui. 4.

11Tai, jog ieškovas yra išbrauktas iš Asociacijos „Linava“ narių sąrašų nereiškia, kad yra pasibaigusios ieškovo prievolės asociacijai pagal transporto įmonės įsipareigojimų deklaraciją dėl priėmimo į TIR muitinės sistemą ir įgaliojimo naudoti paprastąsias TIR knygeles suteikimo, kurią ieškovas pasirašė norėdamas dalyvauti TIR garantinėje sistemoje. Pagal TIR konvencijos nuostatas atsakovui Asociacijai „Linava“ (garantinei asociacijai) muitinė gali pareikšti pretenzijas dėl ieškovo UAB „Dožas“ padarytų TIR procedūrų pažeidimų per 27 mėnesius po paskutinės TIR knygelės išdavimo (šiuo atveju iki 2011 m. kovo 22 d.). Taigi pretenzijos dėl ieškovo vykdytų tarptautinių pervežimų gali būti pareikštos iki 2001 m. kovo 22 d., už kuriuos, kaip garantas, turėtų atsakyti garantinė asociacija. Todėl ieškovo įsipareigojimai garantinei asociacijai pagal TIR konvenciją ir jos pagrindu ieškovo pasirašytą transporto įmonės įsipareigojimų deklaraciją dėl priėmimo į TIR muitinės sistemą ir įgaliojimo naudoti paprastąsias TIR knygeles suteikimo nėra pasibaigę, nors jis ir nebėra asociacijos narys. Ieškinys atmestinas. Siekiant išsiaiškinti byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumą, būtina teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. 1996 m. gruodžio mėnesį ieškovas UAB „Dožas“ pasirašė transporto firmos įsipareigojimų atsakovui Asociacijai „Linava“ deklaraciją dėl priėmimo į TIR muitų sistemą ir įgaliojimų suteikimo naudoti paprastuosius karnetus, taip tapdamas TIR sistemos nariu (110-114 b.l.). 2003 m. kovo 24 d. ieškovas UAB „Dožas“ pasirašė naujos redakcijos transporto įmonės įsipareigojimų deklaraciją dėl priėmimo į TIR muitinės sistemą ir įgaliojimo naudoti paprastąsias TIR knygeles suteikimo (103-109 b.l.). 2003 m. kovo 24 d. deklaracijos VII dalies „Deklaracijos įsigaliojimas“ 38 punktas numatė, kad jeigu transporto įmonė jau yra TIR sistemos narė ir yra pasirašiusi ankstesnę įsipareigojimų Deklaraciją iki 2003 m. sausio 1 d., ši nauja įsipareigojimų Deklaracija pakeis bet kurią kitą įsipareigojimų Deklaraciją ir, jei nauja Deklaracija pasirašoma po 2003 m. sausio 1 d., ši įsipareigojimų Deklaracija bus laikoma įsigaliojusia nuo 2003 m. sausio 1 d. 2008 m. gegužės 26 d. ieškovas UAB „Dožas“ pasirašė dar vieną naujos redakcijos transporto įmonės įsipareigojimų deklaraciją dėl priėmimo į TIR muitinės sistemą ir įgaliojimo naudoti paprastąsias TIR knygeles suteikimo (63-70 b.l.). 2008 m. gegužės 26 d. deklaracijos VII dalies „Deklaracijos įsigaliojimas“ 36 punktas numatė, kad jeigu transporto įmonė jau yra TIR sistemos narė ir yra pasirašiusi ankstesnę įsipareigojimų Deklaraciją iki 2008 m. sausio 1 d., ši nauja įsipareigojimų Deklaracija pakeis bet kurią kitą įsipareigojimų Deklaraciją ir, jei nauja Deklaracija pasirašoma po 2008 m. sausio 1 d., ši įsipareigojimų Deklaracija bus laikoma įsigaliojusia nuo 2008 m. sausio 1 d. 1975 m. lapkričio 14 d. Tarptautinė muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (toliau – Konvencija) 9 priedo II dalies 1 punktas numato tam tikras sąlygas ir reikalavimus juridiniams asmenims, norintiems tapti TIR sistemos nariu ir naudotis TIR procedūromis. Vienas iš tokių reikalavimų pasirašyti deklaraciją garantinei asociacijai kad, bus apmokėti visi importo ir eksporto muitai ir mokesčiai, taip pat delspinigiai, kurie gali būti priskaičiuoti pagal muitinės įstatymus ir taisykles tos šalies, kurioje buvo nustatytas TIR procedūros pažeidimas. Ieškovo pasirašytos deklaracijos patvirtina, kad jis nuo 1996 m. gruodžio mėnesio, kai pasirašė pirmąją transporto firmos įsipareigojimų deklaraciją dėl priėmimo į TIR muitų sistemą ir įgaliojimų suteikimo naudoti paprastuosius karnetus, tapo TIR sistemos nariu. Vėlesnėmis 2003 m. kovo 24 d. ir 2008 m. gegužės 26 d. atnaujintomis deklaracijomis, kuriomis nauja redakcija buvo išdėstomi ieškovo įsipareigojimai garantinei asociacijai „Linava“, buvo toliau tęsiami Konvencijos pagrindu tarp ieškovo UAB „Dožas“ ir atsakovo Asociacijos „Linava“ atsiradę teisiniai santykiai. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai, jog tuo metu, kai atsakovas Bankas išdavė garantiją (2006 m. vasario 23 d.) ir garantijos terminų pratęsimo metu (2006 m. gruodžio 14 d. ir 2008 m. rugsėjo 4 d.), ieškovas neturėjo įsipareigojimų atsakovui Asociacijai „Linava“, nes nebuvo pasirašęs įsipareigojimo deklaracijos Asociacijai „Linava“, yra nepagrįsti. Konvencijos 9 priedo II dalies 2 punktas numato, kad asociacija gali nustatyti papildomus ir griežtesnius reikalavimus asmenims, norintiems tapti TIR sistemos nariais. Tiek 2003 m. kovo 23 d., tiek 2008 m. gegužės 26 d. deklaracijose numatyta, kad ieškovas pateikia atsakovui (Asociacijai „Linava“) pirmojo pareikalavimo finansinę garantiją, kurios sumą nustato Asociacija, be to, garantija turi galioti mažiausiai 27 mėnesius po to, kai buvo išduota paskutinė knygelė (107, 67 b.l.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, siekdamas įgyvendinti deklaracijoje prisiimtą savo įsipareigojimą Asociacijai pateikti finansinę garantiją, 2006 m. vasario 22 d. kreipėsi į atsakovą Banką dėl finansinės garantijos suteikimo (40-41 b.l.) ir atsakovas Bankas 2006 m. vasario 23 d. garantiniu raštu Nr.GAR200603036 tokią garantiją suteikė (12 b.l.). 2006 m. vasario 23 d. garantiniame rašte Nr.GAR200603036 nurodytas garantijos galiojimo terminas iki 2009 m. vasario 21 d. atitiko Deklaracijos 27 punkte garantijos terminui keliamus reikalavimus. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2006 m. vasario 23 d. garantinis raštas Nr.GAR200603036 buvo išduotas ieškovo prašymu, atitiko ieškovo prisiimtų įsipareigojimų pagal deklaraciją atsakovui Asociacijai „Linava“ turinį ir apimtį bei atsakovo Banko valią. Spręsdamas dėl garantijos terminų pratęsimo teisėtumo, teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad 2006 m. vasario 23 d. garantiniame rašte nurodytas terminas yra naikinamasis, nes tai numato CK 6.96 straipsnio 1 dalies 2 punktas, todėl atsakovas Bankas negalėjo jo pratęsti. Visų pirma, teismas pažymi, kad CK 6.96 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodytas vienas iš banko garantijos pasibaigimo teisinių pagrindų, t.y. pasibaigus garantijos terminui, baigiasi banko garantija. Tačiau ši teisės norma nenumato, kad banko garantijos terminas yra naikinamasis. Antra, net ir pripažinus, kad garantijos terminas yra naikinamasis, teisine prasme tai reikštų tik tai, jog jeigu jis būtų pasibaigęs, jo nebūtų galima atnaujinti (CK 1.117 str. 6 d.). Tačiau civilinėje teisėje nėra ribojama galimybė pratęsti naikinamąjį terminą, jeigu jis nepasibaigęs. Todėl teismas nesutinka, kad nepasibaigęs banko garantijos terminas negali būti pratęsiamas. Be to, teismas pažymi, kad garantija yra vienašalis sandoris, kuriuo garantijos davėjas įsipareigoja garantijoje nurodyta suma atsakyti garantijos gavėjui už skolininko prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.90 str. 1 d.). Vienašalio sandorio atveju užtenka vienos šalies valios, kad sandoris būtų sudarytas, todėl ir keičiant šio sandorio sąlygas, jeigu jomis vienašališkai neatsisakoma vykdyti sandorį, užtenka vienos šalies valios. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas Bankas vienašališkai galėjo pratęsti nepasibaigusį 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto galiojimo terminą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr.GAR200603036 2006 m. gruodžio 14 d. Pakeitimas Nr.1 ir 2008 m. rugsėjo 4 d. Pakeitimas Nr.2, kuriais pratęstas garantinio rašto galiojimo terminas, yra teisėti, be to, atlikti rašytine forma, t.y. laikantis CK 6.91 straipsnio reikalavimų, todėl juos pripažinti negaliojančiais ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kartu teismas akcentuoja, kad garantijos termino pratęsimai padaryti skolininkui (ieškovui) prašant (13; 15 b.l.). Prašymus pratęsti garantijos terminus ieškovo vardu pasirašė asmenys, tuo metu ėję ieškovo direktoriaus pareigas (47-48 b.l.), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog jis buvo netinkamai atstovaujamas. Teismas taip pat akcentuoja, kad bankroto bylos iškėlimas ieškovui neturi jokios įtakos atsakovo Banko 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr.GAR200603036 galiojimui. Kaip minėta, garantija yra vienašalis sandoris, todėl jos galiojimui gali turėti įtakos tik atsakovo Banko, įsipareigojusio pagal garantinį raštą, teisinio statuso pasikeitimas, o ne skolininko teisinio statuso pokyčiai. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, jog 2009 m. balandžio 15 d. nutraukus ieškovo ir atsakovo Asociacijos „Linava“ sutartinius santykius, iš kurių galėjusiom kilti prievolėm užtikrinti buvo išduotas 2006 m. vasario 23 d. garantinis raštas Nr.GAR200603036, automatiškai baigėsi ir atsakomybė pagal garantinį raštą. CK 6.90 straipsnio 2 dalis numato, kad garantijos davėjo prievolė garantijos gavėjui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta (CK 6.90 str. 2 d.). Ši teisės norma suponuoja išvadą, kad garanto prievolė yra savarankiška ir jos galiojimo terminas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės pasibaigimo. Todėl net ir pasibaigus pagrindinei prievolei, garantijos davėjas turi vykdyti savo prievoles pagal garantiją, jeigu pasibaigusios pagrindinės prievolės pažeidimai nustatomi po jos pabaigos, bet buvo padaryti garantijos galiojimo laikotarpiu. Atsakovo Banko pratęstas 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr.GAR200603036 galiojimo terminas nėra pasibaigęs, todėl nustačius pagrindinės prievolės galiojimo laikotarpiu ieškovo padarytus TIR procedūros pažeidimus, atsakovas turėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal garantiją. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimus pripažinti 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr. GAR200603036 pakeitimus negaliojančiais, o garantinio rašto galiojimą pasibaigusiu 2009 m. vasario 21 d., tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Pripažinus, kad 2006 m. vasario 23 d. garantinio rašto Nr. GAR200603036 pakeitimai yra teisėti, o garantinio rašto galiojimas nepasibaigęs, teismas atmeta ieškovo reikalavimą įpareigoti Asociaciją „Linava“ grąžinti 2006 m. vasario 23 d. garantinį raštą Nr. GAR200603039 Bankui. Spęsdamas dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti Banką grąžinti ieškovui BUAB „Dožas“ 8 000,- JAV dolerių, esančių garantijos padengimo sąskaitoje, teismas pažymi, kad 2006 m. vasario 23 d. garantinis raštas Nr. GAR200603036 buvo išrašytas po to, kai ieškovas 2006 m. vasario 22 d. prašymu kreipėsi į banką su prašymu suteikti garantiją (40 b.l.). Prieš garantijos suteikimą ieškovas ir bankas sudarė Garantijos suteikimo sutartį, kurios sąlygos yra įformintos Prašyme suteikti garantiją ir Garantijos suteikimo sutarties bendrosiose sąlygose (40-45 b.l.). Iš Prašymo suteikti garantiją 3 punkto ir Garantijos suteikimo sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkto išplaukia, kad ieškovas įkeitė Banko naudai garantijos padengimo sąskaitoje esančias lėšas ir savo reikalavimo teisę Bankui grąžinti šias lėšas. Tuose pačiuose punktuose numatyta, kad šioje sąskaitoje esanti suma pagal LR finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą laikoma Bankui pateiktu finansiniu užstatu, kuriuo užtikrinamas ieškovo prievolių, atsirandančių pagal Sutartį, tinkamas įvykdymas Bankui. Taigi, šalys aiškiai, ir nedviprasmiškai susitarė, kad garantijos padengimo sąskaitos įkeitimo sutartis yra sudaroma pagal LR finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą. Tai reiškia, kad net ir esant priverstinio vykdymo įvykiui, t. y. skolininkui iškėlus bankroto bylą, užstato turėtojas turi teisę finansinį užstatą realizuoti vienašališkai, nelaukdamas, kol turtą realizuos bankroto administratorius (FUSĮ 2 str. 18 d., 9 str. 3 d., Europos Sąjungos Tarybos Direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito preambulės 5 konstatuojamoji dalis, 2 str. 1 d. j p., 4 str. 5 d.). Finansinio užstato realizavimas net ir iškėlus skolininkui bankroto bylą grindžiamas finansinio užtikrinimo kaip daiktinės teisės koncepcija, t. y. tuo, kad kreditoriui specialiu įstatymu, darančiu išimtį iš bankroto teisinių santykių (ĮBĮ 1 str. 4 d.), suteikta prioritetinė daiktinė teisė į konkretų turtą, tam tikslui specialiai išskirtą iš skolininko turto masės. Vadinasi, jeigu atsakovui Bankas teks įvykdyti įsipareigojimus pagal 2006 m. vasario 23 d. garantinį raštą Nr. GAR200603036, atsakovas, kaip užstato turėtojas turi teisę ieškovo suteiktą finansinį užstatą realizuoti vienašališkai, nelaukdamas, kol turtą realizuos bankroto administratorius. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ir šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas.

12Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovo AB SEB bankas naudai priteistinos pastarojo turėtos bylinėjimosi išlaidos 2141,40 Lt (CPK 93 str.).

13Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 23,80 Lt (CPK 93 str., 96 str.).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

15Ieškinį atmesti.

16Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dožas“ (juridinio asmens kodas 134560626, buveinė Kuopos g. 13, Kaunas, a/s LT294010042500260899, AB DnB NORD bankas) atsakovo akcinės bendrovės SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238, buveinė Gedimino pr. 12, Vilnius) naudai 2141,40 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt vieną litą 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

17Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dožas“ (juridinio asmens kodas 134560626, buveinė Kuopos g. 13, Kaunas, a/s LT294010042500260899, AB DnB NORD bankas) valstybės naudai 23,80 Lt (dvidešimt tris litus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

18Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.