Byla Ik-1707-142/2010

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams N. P. bei advokatams Kęstučiui Švirinui ir Albertui Krukauskui, atsakovo atstovei Dovilei Terepaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Arūnei Andrulionienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko

5(toliau – pareiškėjas, UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, apeliantas) skundu

6(T 1, b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo projektų atrankos komiteto (toliau – Verslo projektų atrankos komitetas) sprendimo dalį dėl rekomendacijos jo projektą (paraiškos identifikacijos Nr. ( - )) įtraukti į rezervinių projektų sąrašą 47 eilės numeriu ir įpareigoti Verslo projektų atrankos komitetą iš naujo įvertinti jo projektą pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 4-102 patvirtinto

7VP2-2.1-ŪM-01-K priemonės „Lyderis LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 71 punkte įtvirtintus reikalavimus ir pagal suteiktų balų vertę įrašyti atitinkamu eilės numeriu rezervinių projektų sąraše. Pareiškėjas patikslintu skundu (T 1, b. l. 11–20) prašė:

81) panaikinti Verslo projektų atrankos komiteto 2010 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 7 dalį dėl rekomendacijos jo projektą įtraukti į rezervinių projektų sąrašą 47 eilės numeriu; 2) pripažinti trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra) jo pateiktos paraiškos Nr. ( - ) naudos ir kokybės vertinimą nepagrįstu ir įpareigoti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą iš naujo atlikti jo pateiktos paraiškos naudos ir kokybės vertinimą;

93) įpareigoti Verslo projektų atrankos komitetą iš naujo įvertinti jo paraišką pagal Aprašo

1071 punkte įtvirtintus reikalavimus ir pagal suteiktų balų vertę, įskaitant gautus už pakartotinai atliktą paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, įrašyti atitinkamu numeriu projektų, kuriems skirtas finansavimas, arba rezervinių projektų sąraše. Pareiškėjas patikslintu skundu

11(T 1, b. l. 50–67) prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Ūkio ministerija) 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (4.2-11)-3-2368 patvirtintą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atliktą paraiškos Nr. ( - ) naudos ir kokybės vertinimą bei įpareigoti atsakovą grąžinti paraišką Nr. ( - ) trečiajam suinteresuotam asmeniui pakartotiniam naudos ir kokybės vertinimui atlikti.

12Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko teikė paraišką dėl finansavimo gavimo pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto ,,Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ priemonę VP2-2.1-ŪM-01-K ,,Lyderis LT“ (toliau – ir Priemonė), paraiškos identifikacijos Nr. ( - ). Teigė, jog Aprašo nuostatos yra privalomos pareiškėjams ir institucijoms, kurios atliks vertinimą ir atranką. Pareiškėjas rėmėsi šio Aprašo nuostatomis. Nurodė, kad paraiška atitiko tinkamumo finansuoti reikalavimus, ji buvo perduota naudos ir kokybės vertinimui. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2010 m. kovo 22 d. raštu Nr. R4-3950(1.10) informavo jį, kad paraiškos atitikimas naudos ir kokybės vertinimo kriterijams buvo įvertintas 50 balų. Trečiojo suinteresuoto asmens atsakymas nebuvo motyvuotas, jis dar kartą kreipėsi ir gavo atsakymą, kad šis neturi teisės atšaukti savo sprendimo ir pervertinti paraiškos. Pareiškėjas nurodė, kad gynė savo pažeistą teisę ir su skundu dėl netinkamai atlikto paraiškos naudos ir kokybės vertinimo kreipėsi į Ūkio ministeriją. Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 28 d. raštą Nr. (4.2-11)-3-2368 gavo 2010 m. balandžio 28 d. Šiuo sprendimu atsisakyta grąžinti paraišką pakartotiniam naudos ir kokybės vertinimui. Pareiškėjo nuomone, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia jo teises. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu

13Nr. 1443 patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Pažymėjo, kad atskiri paraiškų vertinimo etapai (administracinės atitikties, finansavimo tinkamumo, naudos ir kokybės), kurių metu priimami atitinkami sprendimai, visi kartu sudaro Europos Sąjungos paramos skirstymo procesą. Kiekviename šių etapų priimtas sprendimas turi lemiamą įtaką paraiškai (ne)patenkant į kitus etapus ir gaunant finansavimą. Taisyklės suteikia teisę pareiškėjams, nesutinkantiems su atitinkamais institucijų sprendimais, skųsti jų veiksmus. Šiuo atveju jo teises pažeidė netinkamai, nesilaikant teisės aktų, atliktas paraiškos naudos

14ir kokybės vertinimas, todėl Taisyklių nustatyta tvarka pateikė skundą Ūkio ministerijai, vėliau – teismui dėl netinkamai atlikto paraiškos naudos ir kokybės vertinimo. Pareiškėjas

15dėl Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. (4.2-11)-3-2368 atitikties Viešojo administravimo įstatymui nurodė, kad sprendimas neatitinka šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovas sprendime išvardijo dokumentus ir duomenis, kuriais rėmėsi priimdamas sprendimą, tačiau jų kopijos jam nebuvo pateiktos. Taip pat ir trečiasis suinteresuotas asmuo prie savo atsakymų nepridėjo jokių juos pagrindžiančių dokumentų. Jis papildomai kreipėsi į Ūkio ministeriją ir prašė patikslinti ginčijamą sprendimą, tačiau atsakovas 2010 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (4.2-11)-3-2954 nurodė, kad prašymo nenagrinės, nes jame nenurodyta naujų faktinių duomenų. Tačiau jis prašė, kad Ūkio ministerija pateiktų motyvuotą sprendimą, kuris atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo manymu, toks Ūkio ministerijos ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros elgesys nesuderinamas su viešojo administravimo principais bei šioms institucijoms numatytomis funkcijomis. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 4-103 patvirtintais VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros įstatais (toliau – Įstatai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 patvirtintais Ūkio ministerijos nuostatais (toliau – Nuostatai). Pažymėjo, jog vertinimo principai nustatyti ir Taisyklėse (60 p.). Vertinimo procese šių principų nebuvo laikomasi. Tai patvirtina faktas, jog jam nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys paraiškos įvertinimą atitinkamu balų skaičiumi. Pareiškėjas dėl paraiškos atitikimo Priemonės prioritetams nurodė, kad nesutinka su sprendimo dalimi, susijusia su kriterijaus „1.1. Diegiamų gamybos technologinių linijų inovatyvumo lygis“ vertinimu. Visa gamybos linija susideda iš naujausių technologinių pasiekimų šioje srityje. Trečiasis suinteresuotas asmuo netinkamai atliko paraiškos vertinimą, kadangi diegiamos gamybos technologijos inovatyvumą siejo tik su tuo faktu, kad ši įranga leis jam gaminti naują produktą, tačiau nevertino pačios įrangos inovatyvumo pagal pateiktus dokumentus. Dėl tokio netinkamo vertinimo buvo pažeistos vertinimo metodikos nuostatos, įtvirtintos Aprašo 3 priedo 1.1 punkte. Pareiškėjas dėl sprendimo dalies, susijusios su kriterijaus „1.2. Planuojamų gaminti gaminių inovatyvumo lygis“ vertinimu, nurodė, kad jis gamins aukščiausiosios kokybės inovatyvius funkcinius gėrimus, pagamintus iš natūralaus gydomojo mineralinio vandens ir natūralių medžiagų, kurie stiprins imuninę sistemą, skatins lieknėjimą ir suteiks energijos visam kūnui. Pažymėjo, kad atsakovas nėra apibrėžęs gaminamo produkto rinkos, o, pareiškėjo manymu, unikalios gydomosios produkto savybės ir platus pritaikomumas sveikatingumo tikslams pritrauks tikslinius vartotojus nišinėse rinkose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje platesniu nei Europos mastu. Teigė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo netinkamai, t. y. nesilaikydamas Aprašo 3 priede 1.2 punkte nustatytos vertinimo metodikos, atliko paraiškos vertinimą pagal šį kriterijų (pavyzdžiui, netinkamai lygino planuojamų gaminti gaminių kokybinius parametrus su jau rinkose esančių gaminių kokybiniais parametrais, neatsižvelgė į gydomąjį produktų poveikį, kuris yra unikalus ir neturintis analogų). Atsižvelgiant į tai, kad planuojami gaminti inovatyvūs produktai bus parduodami su jam priklausančiais prekiniais ženklais, kurie yra užpatentuoti ir apsaugoti dizaino registracija Lietuvoje, Europoje ir JAV, turėjo būti skirtas ir papildomas

161 balas. Pažeidžiant imperatyvią Aprašo 3 priedo 1.2 punkto vertinimo metodiką, papildomas balas nebuvo skirtas. Pareiškėjas dėl sprendimo dalies, susijusios su kriterijaus „1.4. Projekto strateginis pobūdis ir svarba Lietuvos ekonomikos plėtrai“ vertinimu, nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo paraiškai pagal šį kriterijų skyrė 2 balus. Ši atsakovo sprendimo dalis nemotyvuota. Pareiškėjas nurodė faktines aplinkybes ir paaiškino, kad kriterijus įvertintas netinkamai atsižvelgiant į metodikoje nurodytus reikšmingumo aspektus (įtaką darbo našumui, sukuriamai pridėtinei vertei, produkcijos kokybei, eksporto mastui, aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimui ir pan.). Pareiškėjas dėl sprendimo dalies, susijusios su kriterijaus „1.7. Projekto poveikis darnios pramonės aplinkosaugos srityje plėtrai“ vertinimu, nurodė, kad paraiškos atitikimą šiam kriterijui trečiasis suinteresuotas asmuo įvertino 2 balais. Teigė, kad natūralaus gydomojo mineralinio vandens išpilstymas prisideda prie švaresnių gamybos procesų ir švaresnių gaminių gamybos diegimo, taip pat nurodė, kokiais veiksniais. Inovatyvi technologinė linija stipriai pagerina mikrobiologinę aplinką, mažina energijos sąnaudų poreikį, įgalina

17100 procentų pakuotės utilizaciją ir leidžia pasiekti ypatingai aukšto lygio higieną. Trečiasis suinteresuotas asmuo šių aspektų neįvertino ir tuo pažeidė Aprašo 3 priedo 1.7 punkto vertinimo aspektų metodiką. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjas teigė, kad tiek VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, atlikdama paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, tiek Ūkio ministerija, pripažindama atliktą vertinimą tinkamu, nesilaikė Aprašo 3 priede įtvirtintos metodikos, todėl buvo netinkamai atliktas paraiškos naudos ir kokybės vertinimas bei pažeisti Europos Sąjungos paramos skyrimui keliami reikalavimai.

18Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 104–110) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

19Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pagal Priemonę pateiktos paraiškos

20Nr. ( - ) dėl projekto „UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko vandens išpilstymo linijos galimybių padidinimas, įdiegiant inovatyvius įrengimus“ vertinimas buvo atliktas, vadovaujantis Taisyklių ir Aprašo nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog projekto atitikimas naudos ir kokybės kriterijams vertinamas, vadovaujantis Aprašo 3 priede pateikta kokybės ir naudos vertinimo metodika. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pareiškėjo projektą vertino, remdamasi paraiškoje ir kartu su ja pateikta informacija bei vadovaudamasi Aprašo 3 priede pateikta kokybės ir naudos vertinimo metodika. Atsakovas rėmėsi 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (PL 2006 L 210) (toliau – Reglamentas Nr. 1083/2006), 60 straipsnio a dalies nuostatomis. Pažymėjo, kad Taisyklių 83 punkte nustatyta, jog projektų naudos ir kokybės vertinimo metu atrenkami projektai, kurie iš tinkamų finansuoti projektų labiausiai atitinka specialiuosius atitinkamos veiksmų programos priemonės atrankos kriterijus. Rėmėsi Aprašo 71 punktu. Nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens vertinimo išvados buvo pateiktos projektų atrankos komitetui. Apibūdino Verslo projektų atrankos komiteto funkcijas ir teises. Pagal Aprašo 73 punktą, projektų atrankos komitetas gali priimti rekomendacijas dėl rezervinio projektų sąrašo sudarymo. Toks sąrašas sudaromas iš pareiškėjų pateiktų projektų, kurie perėjo visus vertinimo etapus, tačiau dėl kurių nebuvo priimta rekomendacija skirti finansavimą, nes buvo viršytas kvietime teikti paraiškas numatytas paskirstyti lėšų limitas. Verslo projektų atrankos komitetas 2010 m. kovo 2 d. vykusio posėdžio metu nusprendė dėl lėšų trūkumo rekomenduoti Ūkio ministerijai įtraukti pareiškėjo projektą į rezervinių projektų sąrašą. Rezervinių projektų sąrašas buvo sudaromas pagal projektų naudos ir kokybės vertinimo metu projektams suteiktus balus jų mažėjimo tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu įtraukti projektą į rezervinių projektų sąrašą ir su sąrašo eilės numeriu, 2010 m. kovo 18 d. skundu kreipėsi į Ūkio ministeriją su prašymu iš naujo atlikti projekto naudos ir kokybės vertinimą bei pagal suteiktų balų vertę įrašyti atitinkamu eilės numeriu rezervinių projektų sąraše. Ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2010 m. balandžio 28 d. raštu informavo pareiškėją, kad, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, skundo netenkina. Ūkio ministerija priėmė administracinės procedūros sprendimą. Akcentavo, kad, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, paraiškų vertinimą atlieka ir už paraiškų vertinimą yra atsakinga VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, todėl visa medžiaga, susijusi su paraiškos vertinimu, bei kita su paraiška susijusi dokumentacija yra VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje. Teigė, kad pareiškėjas, norėdamas susipažinti su paraiškos dokumentacija bei jos vertinimo rezultatais, galėjo kreiptis į trečiąjį suinteresuotą asmenį. Paminėjo, kad pareiškėjas gavo iš trečiojo suinteresuoto asmens raštą, kuriame buvo išdėstytas naudos ir kokybės vertinimo balų detalizavimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklių 60 punkte yra nurodyti principai, kurių turi būti laikomasi vertinant paraiškas, o ne priimant administracinės procedūros sprendimus. Teigė, kad skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Paraiškos vertinimas buvo atliktas, vadovaujantis Taisyklėse ir Apraše nustatyta tvarka. Ūkio ministerija taip pat vadovavosi Aprašo 3 priede esančia kokybės ir naudos vertinimo metodika. Palaikė visus savo sprendime išdėstytus argumentus pagal kiekvieną kriterijų atskirai.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 91–96) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintomis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių (toliau – Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės), Taisyklių nuostatomis. Nurodė, kad pareiškėjo paraiška buvo įvertinta 50 balų (dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkis). Pažymėjo, kad 50 balų įvertinimas nėra žemas, priešingai nei teigė pareiškėjas. Naudos ir kokybės vertinimas buvo atliekamas 204 paraiškoms, o bendra prašoma finansuoti išlaidų suma siekė 681,5 mln. Lt. Vienintelė priežastis, kodėl paraiška nebuvo finansuota, yra ta, kad nepakako lėšų. Todėl projektų atrankos komitetas priėmė rekomendaciją paraišką įtraukti į rezervinį projektų sąrašą. Pateikė pareiškėjo projekto vertinimo detalizavimą pagal atskirus vertinimo kriterijus. Teigė, kad pareiškėjo planuojama įsigyti technologinė linija pripažįstama inovatyvia ne platesniu nei įmonės mastu, pareiškėjo planuojami gaminti gaminiai esminių inovatyvumo požymių neturi, planuojama gaminti produkcija turi daug artimų substitutų ir gali būti lengvai pakeičiama, įmonės planuojami gaminti gaminiai nėra patentuojami (tik prekės ženklas patentuojamas), todėl gali būti lengvai kopijuojami, planuojami gaminti produktai pripažintini inovatyviais gali būti tik įmonės mastu. Pažymėjo, kad skunde pareiškėjas pateikė daug naujos informacijos, kurios nebuvo paraiškoje ir su ja pateiktame verslo plane. Dėl projekto strateginio pobūdžio ir svarbos Lietuvos ekonomikos plėtrai nurodė, kad pagrindinė pareiškėjo rinka yra vietinė, t. y. Lietuvos, ir čia realizuojama didžiausia visos pagamintos produkcijos dalis. Pareiškėjo eksporto rodikliai iki šiol buvo neženklūs. Įžengimo į naujas rinkas galimybės nėra didelės, nes pareiškėjas veikia šakoje, kurioje yra stipri konkurencija. Pareiškėjo gaminamai produkcijai yra būdingas sezoniškumas. Pareiškėjo suplanuotas eksporto augimas iki 32 procentų yra rizikingas ir neatitinka šakos tendencijų. Teigė, jog, remiantis Statistikos departamento duomenimis, darbo našumas apdirbamosios gamybos sektoriuje „Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba“ 2008 m. buvo 33,9 Lt/val. Pareiškėjo darbo našumas 2008 m. buvo 32,8 Lt/val., ir tai sudarė 97 procentus sektoriaus vidurkio. Pareiškėjas, gerindamas savo veiklos rezultatus, prisidės prie atstovaujamos šakos ir visos šalies ūkio rezultatų gerinimo, tačiau reikšminga projekto įtaka pareiškėjo atstovaujamos ar kitų susijusių pramonės šakų plėtrai ir tarptautinio konkurencingumo didėjimui bei Lietuvos ekonomikos plėtrai atskleista ir pagrįsta nebuvo. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl 1.5 ir

231.6 kriterijų vertinimo nurodė, kad dėl jų skundo nėra. Dėl 1.7 kriterijaus „Projekto poveikis darnios pramonės aplinkosaugos srityje plėtrai“ pažymėjo, kad projekto prisidėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo ir toksinių medžiagų naudojimo mažinimo nustatytas nebuvo, projektas nėra orientuotas į aplinkosauginių priemonių gamybą. Taip pat nebuvo nustatytas projekto prisidėjimas prie švaresnių gaminių gamybos. Akcentavo, kad balų detalizavimą pateikė 2010 m. kovo 22 d. rašte. Dėl pareiškėjo teiginių, jog buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti principai, teigė, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir neaiškūs.

24II.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu

26(T 3, b. l. 50–62) atmetė pareiškėjo skundą.

27Teismas nustatė, kad galutinai pareiškėjo projektas priskirtas į tam tikrą poziciją, suteikiančią teisę gauti finansavimą, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-307 „Dėl priemonės Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K „Lyderis LT“ rezervinių projektų sąrašų patvirtinimo“. Individualus teisės aktas paskelbtas ,,Valstybės žinių“ priede ,,Informaciniai pranešimai“ (2010, Nr. 31-430). Nepareikštas prašymas leisti papildyti skundą. Teismas padarė išvadą, kad būtent šiuo individualiu teisės aktu sukeltos tos teisinės pasekmės, kurių nuginčijimo siekia pareiškėjas. Visa argumentacija dėl netinkamo projekto naudos ir kokybės įvertinimo susijusi su tuo, kad pareiškėjas nesutinka, jog projektas įrašytas į rezervinių projektų sąrašą, be to, netenkina eilės numeris. Tačiau jis ginčija tik Ūkio ministerijos atsakymą (sprendimą) dėl jo skundo šiai ministerijai, todėl teismas turės įvertinti, ar pagal pateiktą skundą atsakovas pateikė tinkamą sprendimą, o ne apskritai viso proceso, visų jo etapų teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjo projektas įrašytas būtent rezervinių projektų sąraše ir būtent 32 vietoje tarp tos kategorijos įmonių paminėtu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-307, todėl, tik iš dalies nuginčijus šį teisės aktą, galėtų būti pakeista pareiškėjo projekto padėtis sąrašuose. Pareiškėjas ginčija tarpinius sprendimus, kurie buvo pagrindu priimti šį galutinį sprendimą, kuris nėra ginčijamas. Teismas atkreipė dėmesį į Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisykles (4.1, 4.2 p.). Pabrėžė, jog iš esmės pareiškėjas nesutinka su projekto naudos ir kokybės vertinimu. Projektas buvo pripažintas tinkamu finansuoti, vadinasi, projekto administracinė atitiktis ir tinkamumas finansuoti buvo įvertinti teigiamai. Teismas atsižvelgė į Taisykles (9, 12, 22, 23, 30, 53, 59, 60, 61, 62, 63, 66–71, 72–81, 83, 84 p.). Akcentavo, kad pareiškėjas iš esmės teisme ginčija atliktą projekto naudos ir kokybės vertinimą, nes nurodo, su kuriais suteiktais balais nesutinka ir dėl ko, tačiau tokio detalaus argumentavimo nebuvo pareiškėjo 2010 m. kovo 18 d. skunde, kuris buvo paduotas Ūkio ministerijai. Suteiktus balus pareiškėjas ginčija teisme tuo pagrindu, kad vertintojai nepastebėjo verslo plane esančių tam tikrų nuorodų, kurios patvirtina tam tikrų reikalavimų, keliamų projektams pagal Priemonę, įgyvendinimą (inovatyvumo, aplinkosaugos, eksporto augimo ir kt. srityse). Pareiškėjas remiasi ir tais Taisyklių punktais, kurie įpareigoja įgyvendinančią instituciją kilus neaiškumams ar trūkstant informacijos raštu prašyti pareiškėjo per nustatytą terminą pateikti paaiškinimus ir trūkstamą informaciją. Teismas taip pat atsižvelgė į Taisyklių 86, 88, 89, 91 punktus. Nustatė, jog Ūkio ministerija priėmė pareiškėjo vertinimo ataskaitą be pastabų ir be grąžinimo patikslinti. Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į Verslo projektų atrankos komiteto posėdžio 2010 m. kovo 2 d. nutarimus. Teismas vadovavosi Taisyklių

28100–107 punktais. Nustatė, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-307 patvirtintas Mažų ir vidutinių įmonių rezervinių projektų, finansuojamų pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP2-2.1-ŪM-01-K priemonę „Lyderis LT“, sąrašas Nr. 01 (toliau – Rezervinių projektų sąrašas Nr. 01), kuris galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. Rezervinių projektų sąrašu Nr. 01 UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko projektas įrašytas 32 numeriu, kaip pretenduojantis gauti 50 procentų dydžio finansavimą. Įsakyme nurodyti teisės aktai, kuriais vadovavosi Ūkio ministerija, bei tai, kad Ūkio ministerija atsižvelgė į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. vasario 17 d. naudos ir kokybės vertinimo ataskaitą Nr. 1 ir Verslo projektų atrankos komiteto 2010 m. kovo 2 d. protokolo Nr. 7 nutariamąją dalį. Teismas taip pat vadovavosi Taisyklių 209, 210, 212 punktais. Pažymėjo, jog pareiškėjas nesutinka tiek su įgyvendinančios institucijos atliktu projekto naudos ir kokybės vertinimu, tiek su Ūkio ministerijos sprendimu, priimtu Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo skundo reikalavimas grąžinti projektą įgyvendinančiai institucijai vertinti iš naujo, skunde ministerijai buvo ginčijamas ir Verslo projektų atrankos komiteto sprendimas. Pabrėžė, kad pareiškėjas neginčija Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 4-307 bei juo patvirtinto Rezervinių projektų sąrašo Nr. 01, kuris sukelia teisines pasekmes ne tik pareiškėjui, bet ir kitoms įmonėms. Pareiškėjas ginčija vertinimo rezultatus, siekdamas, kad jam būtų suteikta daugiau balų ir tuo pačiu keistųsi jo eiliškumas nurodytame sąraše ar iš viso jis būtų įtrauktas ne į rezervinių projektų sąrašą, bet į finansuojamų projektų sąrašą. Atsižvelgęs į Taisyklių teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad visos procedūros, institucijų veikimas ar neveikimas, susiję su paraiškos vertinimu, atranka, skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Įgyvendinančios institucijos veiksmai/neveikimas gali būti skundžiami ministerijai Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Antra vertus, Taisyklėse yra ir nuoroda, kad pareiškėjai gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 212 p.). Vadinasi, būtina nustatyti teisinį reguliavimą, o būtent tai, kokie sprendimai projektų administravimo ir finansavimo srityje Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui, o kurie veiksmai/neveikimas, priimti aktai gali būti skundžiami tik Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. šiuo atveju ministerijai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas keletą kartų tikslino skundą ir, nors priimtas nagrinėti 2010 m. gegužės 24 d. paduotas skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio

2928 d. sprendimu Nr. (4.2-11)-3-2368 patvirtintą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros

30atliktą paraiškos Nr. ( - ) naudos ir kokybės vertinimą bei įpareigoti atsakovą grąžinti paraišką Nr. ( - ) trečiajam suinteresuotam asmeniui pakartotiniam naudos ir kokybės vertinimui atlikti, tačiau kitų pirminių skundų reikalavimų pareiškėjas neatsiėmė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 str.), todėl laikė, kad visi pareiškėjo reikalavimai buvo priimti teismo. Be to, teismo posėdyje pareiškėjo atstovui buvo pasiūlyta raštu išdėstyti savo poziciją dėl pirminių skundų reikalavimų, tačiau teismui nebuvo pateiktas raštu atsisakymas nuo pirminių skundų reikalavimų. Teismas nustatė, kad buvo paskelbtas konkursas Europos Sąjungos struktūrinei paramai 2007–2013 m. gauti, paskelbta konkurso tvarka ir kita būtina informacija. Verslo projektų atrankos komiteto posėdžio 2010 m. kovo 2 d. (protokolas Nr. 7) metu priimti nutarimai, 47 numeriu nurodyta UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko, nurodyta, kad priimtas sprendimas dėl lėšų trūkumo rekomenduoti Ūkio ministerijai įtraukti projektą į rezervinių projektų sąrašą. Teismas pažymėjo, jog paraiškos vertinimas atliekamas laikantis Aprašo nuostatų (reikalavimai pareiškėjams ir projektams, paraiškoms, Administracinės atitikties vertinimo metodika, Tinkamumo finansuoti vertinimo metodika, Kokybės ir naudos vertinimo metodika, VP2-2.1-ŪM-01-K priemonės „Lyderis LT“ paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies forma ir jos pildymo instrukcija (toliau – Specialioji instrukcija)). Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 patvirtintą Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies formos pildymo instrukciją (toliau – Bendroji instrukcija) (23 p.). Teismas įvertino Aprašo 54 punktą, Specialiosios instrukcijos 13 punktą. Teismas padarė išvadą, kad teisės aktuose nustatyti labai detalūs reikalavimai tiek paraiškoms, tiek verslo planams, detaliai nustatyta vertinimo metodika, į kurią gali atsižvelgti kiekvienas pareiškėjas, teikdamas paraišką ir verslo planą, kitus reikalaujamus dokumentus. Pareiškėjui nebuvo pateikiami jokie reikalavimai dėl nurodytų dokumentų trūkumo, todėl akivaizdu, kad buvo pateikti visi reikalaujami dokumentai, tačiau nebūtinai tų dokumentų turinys patvirtina pareiškėjo teismui nurodytas aplinkybes. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas ginčija tik paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, pagal kurio duomenis pareiškėjas surinko 50 balų. Pareiškėjas, nesutikdamas su naudos ir kokybės vertinimu, pateikė skundą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Finansų ministerija) ir Ūkio ministerijai. Taisyklės leidžia tokius tarpinius procedūros veiksmus skųsti Ūkio ministerijai Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Ūkio ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pateikė jam 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (4.2-11)-3-2368, kuris ir skundžiamas teismui, kaip tai numato Taisyklių nuostatos. Teismas pasisakė dėl reikalavimų panaikinti Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (4.2-11)-3-2368 patvirtintą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atliktą paraiškos Nr. ( - ) naudos ir kokybės vertinimą bei įpareigoti atsakovą grąžinti paraišką Nr. ( - ) trečiajam suinteresuotam asmeniui pakartotiniam naudos ir kokybės vertinimui atlikti. Teismas įvertino pareiškėjo skundą ministerijoms, skundžiamą Ūkio ministerijos sprendimą. Atsižvelgęs į tai, kad pats pareiškėjas atsakovui konkrečiai nenurodė, kodėl nesutinka su balais, suteiktais pagal tam tikrus vertinimo kriterijus, teismas konstatavo, kad Ūkio ministerijos sprendimas dėl pareiškėjo skundo yra pagrįstas ir teisėtas. Kai kurios aplinkybės, kuriomis remdamasis pareiškėjas ginčija atliktą vertinimą, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui paaiškėjo tik teisme. Įvertinęs paraiškos tekstą, teismas pažymėjo, jog projekto aprašymas, projekto tikslai ir uždaviniai, projekto veiklos aprašytos taip, kad tikrai negalima padaryti išvados, jog pareiškėjas kaip naują ir inovatyvų gaminį pristato naują produktą – PET tarą – butelius, jų etikečių pagaminimo būdą. Akivaizdu, kad finansavimo prašoma PET butelių pilstymo linijai ir kad pareiškėjas gamins

313 naujus produktus, nurodyta, kokius – tai natūralus mineralinis vanduo su braškių, citrinų ir gervuogių skoniais. Pareiškėjas skunde atsakovui nebuvo nurodęs, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neatsižvelgė į verslo planą, į tai, kad iš jo galima suprasti, jog gaminių bus daugiau, kokie tai bus gaminiai. Dėl to atsakovas ir neturėjo pasisakyti dėl verslo plano atitikties teisės aktui, keliančiam reikalavimus verslo planams, ar į šį verslo planą buvo atsižvelgta naudos ir kokybės vertinimo eigoje. Tačiau atsakovas, argumentuodamas atsakymą į pareiškėjo skundą, vadovavosi verslo plano duomenimis. Bet kuriuo atveju, net ir susipažinus su verslo plano skirsniais „Dabar siūlomi produktai“ ir „Projekto poreikio pagrindimas“, matyti, kad pareiškėjas nusprendė investuoti būtent į produkto „near water“ gamybą, o projekto tikslas yra gamybinės bazės išplėtimas, įsigyjant naujus įrengimus vandens su skoniu gamybai. Ir tik kaip šio produkto galimas poveikis nurodoma, kad produkcijos pakuotė bus mažiau tarši gamtai. Verslo plane yra ir naujo produkto aprašymas, kur taip pat nurodomas natūralus mineralinis vanduo su skoniais, tik dar papildomai nurodoma, kokie bus nauji vandens priedai. Taigi, teismo nuomone, trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai aiškino, kad kaip nauji produktai nurodyti tik gėrimai, paramos prašoma jų gamybos linijai, bet nenurodyta PET tara. Tik verslo plano dalyje 6.3. „Planuojamos statybos (infrastruktūros) aprašymas“, aprašant perkamą įrangą, įdiegiamas technologijas, nurodoma, kad numatoma pirkti vieną gamybos liniją, kurios pagrindinės sudėtinės dalys nurodytos, tarp jų ir PET butelių pūtimo įrenginys, kur nurodomi šio įrenginio privalumai ir išskirtinumai. Ši verslo plano dalis trečiojo suinteresuoto asmens yra įvertinta, vertinimas pagrįstas Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo ataskaitoje, pagrindžiant vertinimą pagal kriterijų 1.1. „Diegiamų gamybos technologinių linijų inovatyvumo lygis“ 3 balais, o taip pat ši verslo plano dalis įvertinta pagal kriterijų 1.7. „Projekto poveikis darnios pramonės aplinkosaugos srityje plėtrai“, suteikti 2 balai. Taip pat nepagrįstai pareiškėjas teigė, kad nebuvo tinkamai įvertinti ir nauji gėrimai, kadangi Paraiškos naudos ir kokybės vertinimo ataskaitoje (kriterijus 1.2) aprašyti ne tik paraiškoje nurodyti 3 nauji gėrimai, bet ir tai, kas nurodyta verslo plane – kiti gėrimai su naujais priedais. Trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo iš verslo plano visumos pats padaryti išvadą, kad nauji produktai, kuriems prašoma paramos, tai ir buteliai, kuriems nereikės klijuoti popierinių etikečių, kuriems reikia mažiau medžiagos. Pagal visus pirmiau paminėtus teisės aktus, ypatingai pagal paraiškos užpildymo instrukciją, pareiškėjas privalėjo aiškiai nurodyti naujus produktus ir atitinkamai, kokie jų gamybos tikslai ir uždaviniai, poveikis aplinkosaugai. Atsižvelgęs į pareiškėjo atstovų paaiškinimus teisme, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pats netinkamai parengė tiek paraišką, tiek verslo planą. Teisės aktai neįpareigoja VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros prašyti informacijos ir paaiškinimų, o tik esant neaiškumams leidžia prašyti papildomos informacijos ir paaiškinimų. Šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai yra pagrįsti bylos medžiaga – iš tiesų iš paraiškos ir verslo plano buvo aišku, kokius naujus gaminius ruošiasi gaminti pareiškėjas, kokia įranga tam reikalinga, koks planuojamas eksporto lygis po trejų metų, planuojamas darbo našumo didėjimas, poveikis aplinkosaugai, todėl nebuvo pagrindo reikalauti papildomos informacijos. Šiuo metu pareiškėjas teikia naujus dokumentus, pagrindžiančius, pareiškėjo manymu, jo įrodinėjamas aplinkybes dėl vertinimo neteisingumo. Tačiau tokio pobūdžio dokumentai turėjo būti teikiami su paraiška ir verslo planu, nes visi teisės aktai, reglamentuojantys aptariamas procedūras, nesuteikia teisės pareiškėjui jau po vertinimo teikti naujus duomenis. Taip būtų pažeisti vertinimo principai, ypatingai lygiateisiškumo. Aprašo 74 punktas tik suteikia teisę pareiškėjui atsiimti ir taisyti į rezervinį projektų sąrašą įtrauktą paraišką ir teikti ją iš naujo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo skunde Ūkio ministerijai visiškai nebuvo jokių argumentų dėl nesutikimo su naudos ir kokybės vertinimu. Tačiau atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skundą, išaiškino dalies kriterijų taikymo pagrįstumą, dėl kurių žinojo esant nesutarimų. Ūkio ministerija visais tais atvejais pagrindė, kodėl pagal kiekvieną kriterijų iš galimų suteikti balų suteikti būtent VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ataskaitoje nurodyti balai. Pareiškėjas nenuginčijo nei vieno iš Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 28 d. rašte nurodyto motyvo. Šiuo atveju neimami domėn naujai pateikti dokumentai, nes paraiška ir su ja pateikti dokumentai turėjo būti vertinami taip, kaip jie buvo pateikti. Ūkio ministerijos sprendime pasisakyta ir dėl Aprašo 71 punkto reikalavimų, kad Verslo projektų atrankos komitetas rėmėsi ne tik VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros rekomendacijomis, nurodyta, kuo dar rėmėsi komitetas. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Ūkio ministerijos sprendimas, priimtas pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, atitinka šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl panaikinti šį sprendimą nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti paraišką pakartotiniam vertinimui. Paraiška negali būti grąžinta pakartotiniam vertinimui dėl to, kad pareiškėjas neginčijo ir nenuginčijo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 4-307, kuriuo patvirtintas Rezervinių projektų sąrašas Nr. 01 ir pareiškėjo eilės numeris šiame

32sąraše. Teismas pasisakė dėl reikalavimų panaikinti Verslo projektų atrankos komiteto sprendimo dalį dėl rekomendacijos pareiškėjo projektą (paraiškos identifikacijos

33Nr. ( - )) įtraukti į rezervinių projektų sąrašą 47 eilės numeriu ir įpareigoti Verslo projektų atrankos komitetą iš naujo įvertinti pareiškėjo projektą pagal Aprašo 71 punkte įtvirtintus reikalavimus ir pagal suteiktų balų vertę įrašyti atitinkamu eilės numeriu rezervinių projektų sąraše, panaikinti Verslo projektų atrankos komiteto 2010 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 7 dalį dėl rekomendacijos pareiškėjo projektą įtraukti į rezervinių projektų sąrašą 47 eilės numeriu, įpareigoti Verslo projektų atrankos komitetą iš naujo įvertinti pareiškėjo paraišką pagal Aprašo 71 punkte įtvirtintus reikalavimus ir pagal suteiktų balų vertę, įskaitant gautus už pakartotinai atliktą paraiškos naudos ir kokybės vertinimą, įrašyti atitinkamu numeriu projektų, kuriems skirtas finansavimas, arba rezervinių projektų sąraše. Teismas konstatavo, kad šie reikalavimai negali būti tenkinami. Pirma, Taisyklės numato, jog tokie veiksmai skundžiami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Antra, pareiškėjas pasinaudojo Taisyklėse nustatyta tvarka ir skundė Verslo projektų atrankos komiteto sprendimą ir veiksmus Ūkio ministerijai, kurios sprendimą dėl skundo skundė teismui. Trečia, Verslo projektų atrankos komiteto sprendimas pagal pareiškėjo nurodytą Aprašo 71 punktą yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl ne šio komiteto sprendimas sukėlė pareiškėjui teisinius padarinius, o jau paminėtas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. 4-307. Dėl to aptariamas reikalavimas negali būti priskiriamas reikalavimams, kuriais gali būti išsprendžiamas administracinis ginčas (ABTĮ 88 str.). Šie reikalavimai laikytini motyvacine skundo dalimi. Teismas nenagrinėja reikalavimų, kuriais tik nustatomi tam tikri juridiniai faktai, bet niekaip neapginamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Šiuo atveju pareiškėjas savo teises gali apginti tik ginčydamas Ūkio ministerijos sprendimus, kurie sukėlė teisinius padarinius, pareiškėjo manymu, pažeidžiančius jo teises ar įstatymų saugomus interesus (pareiškėjo projekto patvirtinimas įsakymu rezervinių projektų sąraše) (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pareiškėjas vieną tokių sprendimų skundžia teismui (Ūkio ministerijos sprendimą dėl pareiškėjo skundo), tačiau rekomendacinio pobūdžio sprendimai negali būti skundžiami teismui. Teismas pasisakė dėl reikalavimų pripažinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros pareiškėjo pateiktos paraiškos Nr. ( - ) naudos ir kokybės vertinimą nepagrįstu ir įpareigoti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą iš naujo atlikti pareiškėjo pateiktos paraiškos naudos ir kokybės vertinimą. Nurodė, kad tai, jog įgyvendinančios institucijos atliktas naudos ir kokybės vertinimas nėra absoliučiai privalomas ministerijai, kuri tvirtina finansuojamų projektų sąrašus, galima nustatyti ir pagal Taisyklių 83, 94, 97, 99 punktų, taip pat pagal Aprašo 71, 72 punktų nuostatas. Projektus dar atrenka Projektų atrankos komitetas, kurio posėdžiuose privalomai dalyvauja Taisyklių 97 punkte nurodyti asmenys, komitetas turi teisę reikalauti papildomos informacijos. Antra vertus, naudos ir kokybės vertinimas, kurį šiuo atveju atliko trečiasis suinteresuotas asmuo, turi labai svarbią reikšmę priimant galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo. Šiuo atveju galutinis sprendimas dėl projekto finansavimo, jo įtraukimo 32 numeriu priimtas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-307 ir juo patvirtintu Rezervinių projektų sąrašu Nr. 01, šis sprendimas nėra ginčijamas, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo analizuoti pareiškėjo skunduose ir teisme pareiškėjo atstovų išdėstytų argumentų dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atlikto vertinimo. Šis vertinimas patvirtintas individualiu teisės aktu, kuris nėra ginčijamas, todėl trečiojo suinteresuoto asmens atlikto vertinimo ginčijimas pareiškėjui negali sukelti jokių teisinių padarinių. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nurodyti reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

34III.

35Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 1–17) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

361. Jo teises pažeidė netinkamai atliktas naudos ir kokybės vertinimas, kurio metu paraiška buvo įvertinta 50 balų. Netinkamai atliktu naudos ir kokybės vertinimu pažeistų teisių nepavyko apginti įgyvendinančios institucijos (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros) veiksmus apskundus vadovaujančiai institucijai (Ūkio ministerijai), todėl kreipėsi į teismą. Patikslintu skundu prašė panaikinti Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu

37Nr. (4.2-11)-3-2368 patvirtintą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atliktą paraiškos

38Nr. ( - ) naudos ir kokybės vertinimą bei įpareigoti atsakovą grąžinti šią paraišką trečiajam suinteresuotam asmeniui pakartotiniam naudos ir kokybės vertinimui atlikti. Būtent netinkamai atliktas naudos ir kokybės vertinimas pažeidė jo teises ir tik

39atlikus pakartotinį vertinimą šios teisės būtų apgintos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, tik nuginčijus Rezervinių projektų sąrašo Nr. 01 dalį dėl jam suteikto eilės numerio, paraiška galėtų būti grąžinta pakartotiniam naudos ir kokybės vertinimui. Ūkio ministras finansavimą rezerviniame sąraše esantiems projektams skirs bendra tvarka – pagal surinktų balų skaičių (eilės numeris šiame sąraše nesukelia jokių teisinių pasekmių jame esantiems projektams). Kaip skundo dalyką suformulavo reikalavimą, neatsiejamai susijusį su projekto naudos ir kokybės vertinimu, nes tik tokiu būdu teismas skundo patenkinimo atveju galėtų apginti pažeistas teises. Skundas, kurio dalykas būtų suformuluotas kaip Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 4-307 dalies dėl jam suteikto eilės numerio (nesukeliančio

40jokių teisinių pasekmių) ginčijimas, nebūtų priimtas nagrinėti teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Įtraukimas į rezervinį sąrašą nereiškia, kad projektas bus finansuojamas. Neginčija, kad buvo įtrauktas į rezervinių projektų sąrašą. Teismo posėdžio metu jam buvo pateiktas tik klausimas, ar neprieštarauja dėl paminėto įsakymo pridėjimo prie bylos medžiagos.

412. Teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, jame nebuvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti įrodymai, dėl kai kurių įrodymų teismas išvis nepasisakė. Tam, kad teismas būtų galėjęs nustatyti, jog atsakovas nepadarė akivaizdžios klaidos, nuspręsdamas, kad trečiojo suinteresuoto asmens atliktas naudos ir kokybės vertinimas yra teisėtas, turėjo būti atlikta teisinė atsakovo atlikto patikrinimo analizė, vertinimo kontrolė. Teismas turėjo neapsiriboti formalių procedūrinių reikalavimų laikymosi tikrinimu, bet iš esmės analizuoti jo nurodytus argumentus bei įrodymus. Teismas visiškai nevertino jo pateiktų įrodymų, taip pat visiškai nevertino, ar naudos ir kokybės vertinimas bei Ūkio ministerijos sprendimas dėl šio vertinimo pripažinimo teisėtu buvo atliktas pagal privalomą Aprašo 3 priedo metodiką. Motyvų ir argumentų dėl nesutikimo su naudos ir kokybės vertinimu negalėjo pateikti išimtinai dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ir Ūkio ministerijos neveikimo (netinkamo funkcijų atlikimo). Teismas, vertindamas institucijų veiksmus, tiek konkrečių teisės aktų (Įstatų, Nuostatų) joms nustatytų pareigų, tiek bendrųjų viešojo administravimo principų (įstatymų viršenybės, efektyvumo, proporcingumo, kvalifikacijos ir kt.), keliamų viešojo administravimo subjektams, nevertino bei į juos neatsižvelgė. Teismas visą įrodinėjimo naštą, jos pasekmes ikiteisminėje ginčo dėl naudos ir kokybės vertinimo teisėtumo stadijoje perkėlė jam, nors turėjo būti priešingai. Jis neturėjo jokios pareigos motyvuoti skundą, tačiau Ūkio ministerija turėjo pareigą išsamiai patikrinti, ar jo teisės nebuvo pažeistos (ar naudos ir kokybės vertinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų). Teismas netinkamai analizavo ir vertino Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą. Atsakovas privalėjo vadovautis verslo plane esančiais duomenimis, o metodikoje nurodytais atvejais – ir paraiškos B dalies duomenimis.

423. Konkrečiai nurodė, kodėl nesutinka su atitikimo tam tikriems Priemonės pirmaeiliams kriterijams vertinimu, bei detalizavo vertinimo metodikos imperatyvių nuostatų pažeidimus. Tačiau teismas sprendime netyrė (sprendime išvis nepasisakė) nurodytų naudos ir kokybės vertinimo normų pažeidimo – apsiribojo vieno iš planuojamo gaminti gaminio (PET butelio su etikete) (ne)įvardijimo plane analize, t. y. vertino, ar buvo galima padaryti išvadą, kad jis gamins ne tik mineralinį vandenį, bet ir PET butelį su etikete. Teismas savo išvadą grindė pavieniais verslo plano skirsniais bei paraiškos nuostatomis. PET butelis su nepopierine etikete kaip gaminys, kuris bus gaminamas įdiegus liniją, vertintojams buvo aiškus, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių šis gaminys nebuvo įvertintas pagal atitikimą 1.2 kriterijui „Planuojamų gaminti gaminių inovatyvumo lygis“, šiurkščiai pažeidžiant vertintojams privalomos Aprašo 3 priedo vertinimo metodikos nuostatas. Pateikęs verslo planą, kuriame buvo ypatingai detaliai aprašyti tiek gamybos proceso etapai, tiek visa planuojama įsigyti gamybos linija, pagrįstai laikė, jog jo planuojami gaminti nauji gaminiai yra visiems aiškūs. Šį įsitikinimą sustiprino ir tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nesikreipė dėl papildomos informacijos. Tik gavęs atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus, galutinai įsitikino, kad verslo plano sistemiškai niekas nevertino. Parengė ir teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimą raštu, kuriame pateikė Kokybės ir naudos vertinimo metodiką su komentarais. Vien iš verslo plane pateikto aprašymo turėjo būti aišku, jog bus gaminami 3 nauji tarpusavyje neatsiejami produktai – mažiau plastiko turintis PET butelis su naujos medžiagos etikete ir sveikatai naudingais priedais prisotintas gydomasis Birštono mineralinis vanduo. Vertintojai turėjo įvertinti inovatyvumo prasme visus šiuos gaminius, kurie bus gaminami įdiegtos linijos dėka. Birštone išgaunamo mineralinio vandens gydomasis poveikis atsakovui buvo žinomas. Netinkamą mineralinio vandens kaip vieno iš gaminių inovatyvumo vertinimą nulėmė nevisapusiškas gaminio savybių įvertinimas bei netinkamai apibrėžta tokio gaminio geografinė rinka. Butelis su etikete kaip gaminys nebuvo analizuotas, nevertintas jo inovatyvumas, nesuteiktas papildomas balas už dizaino registraciją, nors butelis su etikete buvo išsamiai aprašytas verslo plane. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis aiškiai nenurodė butelio kaip gaminio, todėl jis ir neturėjo būti vertinamas.

434. Paaiškinime raštu nurodė, jog verslo plane buvo akcentuojamas planuojamos įdiegti linijos inovatyvumas bei nurodomas planuojamos diegti linijos įrengimų apsaugojimas tarptautiniais patentais, liudijančiais technologinį gamybos linijos inovatyvumą. Turėjo būti vertinama jau naudojama įranga ir planuojama įsigyti įranga kokybiniu aspektu. Linijos gamintojų patento turėjimas reiškė, jog planuojama įsigyti inovatyvi įranga. Kadangi nebuvo išanalizuotas planuojamos diegti linijos įrengimų inovatyvumas, linijos atitikimas pirmaeiliam 1.1 kriterijui ,,Diegiamų gamybos technologinių linijų inovatyvumo lygis“ nepagrįstai buvo įvertintas 2 balais (inovatyvumas žemesnis nei vidutinis). Raštuose ir skunduose pateikė įrangos tiekėjo parengtą lentelę dėl įrangos inovatyvumo aspektų ir pranašumų. Dėl įrangos inovatyvumo vertintojai nesikreipė, vadinasi, jo pateiktus duomenis apie inovatyvumą laikė tinkamais.

445. Projektas atitinka dalį 1.4 kriterijaus ,,Projekto strateginis pobūdis ir svarba Lietuvos ekonomikos plėtrai“ vertinimo aspektų ir požymių, šių aspektų ir požymių kiekybine išraiška yra pranašesnis už kitus projektus. Iš pateikto verslo plano ir kitų dokumentų galima daryti išvadą, kad planuojami pasiekti rodikliai ir rezultatai yra realūs ir pagrįsti, todėl turėjo būti įvertintas ne mažiau kaip 3 balais. Tačiau teismas šių argumentų neanalizavo.

456. Paaiškinime raštu (kaip ir verslo plane) buvo nurodyta, jog dėl įdiegtos linijos bus gaminamas ne tik mineralinis vanduo, bet ir ekologiškesnis butelis su plastikine etikete. Linijos gaminamas lengvesnis PET butelis su plastikine etikete prisidės prie švaresnių gaminių gamybos. Bus prisidedama prie švaresnių gaminių gamybos, todėl turėjo būti skirti dar 2 balai (1.7 kriterijus ,,Projekto poveikis darnios pramonės aplinkosaugos srityje plėtrai“), tačiau, pažeidžiant metodikos nuostatas, tai padaryta nebuvo. Teismas dėl šių motyvų nepasisakė.

467. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo jo pateiktų įrodymų dėl naudos ir kokybės vertinimo neatitikimo Aprašo 3 priedo nuostatoms, nepagrįstai šiuos įrodymus priskirdamas naujai pateikiamų dokumentų kategorijai, kurių vertinimas pažeistų lygiateisiškumo principą, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

478. Teismas besąlygiškai priėmė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens poziciją ir ypatingai kritiškai vertino jo argumentus (dalies jo įrodymų teismas išvis nevertino), toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu ir teisėtu, todėl turėtų būti panaikintas.

48Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 39–45, 56–62) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

491. Pareiškėjo paraiškos vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Taisyklių ir Aprašo nustatyta tvarka. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pareiškėjo projektą vertino remdamasi paraiškoje ir kartu su ja pateikta informacija bei vadovaudamasi Aprašo 3 priede pateikta Kokybės ir naudos vertinimo metodika. Vertinimo išvados buvo pateiktos Projektų atrankos komitetui. Verslo projektų atrankos komitetas 2010 m. kovo 2 d. vykusio posėdžio protokolo Nr. 7 nutariamojoje dalyje nusprendė dėl lėšų trūkumo rekomenduoti Ūkio ministerijai įtraukti pareiškėjo projektą į rezervinių projektų sąrašą. Šis sąrašas buvo sudaromas pagal projektų naudos ir kokybės vertinimo metu projektams suteiktus balus jų mažėjimo tvarka. Rezervinių projektų sąraše išdėstyti projektus kita tvarka, nei VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros vertinimo ataskaitoje, galima, tik kai projektams, surinkusiems vienodą balų skaičių, finansuoti nepakanka pagal projektų konkursą planuotų paskirstyti lėšų sumos, suteikiant projektui prioritetą pagal Apraše nustatytus prioritetinius atrankos kriterijus, ir kai projekte numatytos veiklos iš esmės sutampa su kituose projektuose suplanuotomis ir (ar) įgyvendinamomis veiklomis, dėl kurių finansavimo ir (ar) įgyvendinimo jau yra priimti sprendimai. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 4-307 buvo patvirtintas Rezervinių projektų sąrašas Nr. 01 bei Didelių įmonių rezervinių projektų, finansuojamų pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP2-2.1-ŪM-01-K priemonę „Lyderis LT“, sąrašas Nr. 02.

502. Priimdamas sprendimą, išdėstytą skundžiamame rašte, įvertino VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atliktą paraiškos naudos ir kokybės vertinimą ir pasisakė dėl visų kriterijų, atsižvelgdamas tiek į paraišką, tiek į su ja pateiktus dokumentus bei į paraiškos vertinimo dokumentaciją, susirašinėjimo tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens dokumentus. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, paraiškų vertinimą atlieka ir už paraiškų vertinimą yra atsakinga VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, todėl visa medžiaga, susijusi su pareiškėjo paraiškos vertinimu, bei kita su paraiška susijusi dokumentacija yra VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje. Į pareiškėjo pateiktą motyvuotą skundą bei naujus duomenis ir dokumentus, kurie nebuvo pateikti kartu su paraiška, nebūtų buvę atsižvelgta, kadangi tokiu atveju būtų pažeisti paraiškų vertinimo principai, ypač lygiateisiškumo.

513. Pareiškėjo nuomonė dėl byloje surinktų įrodymų motyvuoto neįvertinimo yra tik paties jo abstraktūs ir subjektyvūs samprotavimai. Teismas visapusiškai įvertino bylos medžiagą, nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, priimdamas sprendimą, pateikė tokių teisės normų aiškinimą bei, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, priėjo išvadą atmesti pareiškėjo skundą.

524. Skundžiamas raštas yra pagrįstas teisės normomis ir motyvuotas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl individualių administracinių aktų pagrindimo (administracinės bylos

53Nr. A-203/2005, Nr. A3-750/2004, Nr. A556-633/2008, Nr. A14-1757/2005). Ūkio ministerija, priimdama paminėtą sprendimą, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo numatytų reikalavimų ir principų, nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Teismas vertino Ūkio ministerijos priimtą sprendimą, išdėstytą skundžiamame rašte, ir jame išdėstytus argumentus dėl pareiškėjo 2010 m. kovo 18 d. skundo.

545. Pareiškėjas ginčijo tik paraiškos naudos ir kokybės vertinimą ir surinktų balų skaičių, kurio pagrindimas buvo išdėstytas skundžiamame rašte ir kurį pareiškėjas apskundė teismui, todėl pastarasis ir pasisakė dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu daugiausia akcentavo būtent PET butelį su etikete, todėl teismas sprendime

55iš esmės dėl jo ir pasisakė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas aiškiai nenurodė PET butelio kaip gaminio. Pareiškėjo paminėta informacija apie mokslo tyrimo darbą anksčiau nebuvo nurodyta. Ūkio ministerija argumentus dėl kiekvieno skundžiamo naudos ir kokybės vertinimo kriterijaus išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime. Pareiškėjo paminėta lentelė apie įrangos inovatyvumą yra naujas dokumentas, kuris nebuvo pateiktas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai kartu su paraiška. Pareiškėjas, teikdamas paraišką, nebuvo tinkamai susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais paraiškų teikimą. Paraiška buvo vertinama, atsižvelgiant į tuos dokumentus, kuriuos buvo pateikęs pareiškėjas ir kuriuose užteko informacijos tinkamai įvertinti projektą.

56Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 46–50, 51–55)

57prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

581. Esminis skundžiamo teismo sprendimo elementas – klausimas dėl projekto naudos ir kokybės vertinimo pagrįstumo. Kiti skundžiamo sprendimo elementai yra šalutiniai, susiję su tariamai netinkamo projekto naudos ir kokybės įvertinimo įforminimu, kuris neturi lemiamos įtakos ginčo esmei. Rezerviniuose sąrašuose pareiškėjai visuomet surašomi pagal surinktą balų skaičių, o sutartis pasirašyti kviečiami pagal suteiktą eilės numerį. Jei ilgas rezervinis sąrašas nebūtų susijęs su paramos teikimo eiliškumu, tokia informacija būtų netiksli ir neišsami ir, be kita ko, neleistų pareiškėjams realiai įvertinti savo perspektyvų gauti paramą. Tam tikrame teisės akto išleidimo etape padarytos klaidos lemia ne atskiro procedūrinio elemento įvardijimą kaip neteisėto, o viso rezultato. Šiuo požiūriu pareiškėjo pretenzijos naikinti tarpinį rezultatą yra nepagrįstos.

592. Vertindamas Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. (4.2-11)-3-2368 pagrįstumą ir teisėtumą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas ministerijai konkrečiai nenurodė, kodėl nesutinka su balais, suteiktais pagal tam tikrus vertinimo kriterijus, todėl natūraliai konstatavo, jog Ūkio ministerijos sprendimas dėl pareiškėjo skundo yra pagrįstas ir teisėtas. Teismo siekį ištirti įrodymus ir išnagrinėti bylą neformalistiškai labai aiškiai liudija ir tai, jog sprendime teismas specialiai vertino tas aplinkybes, jog Ūkio ministerija skundžiamame sprendime plačiai įvertino VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atliktą naudos ir kokybės vertinimą, pasisakė dėl visų kriterijų, dėl kurių turėjo informacijos iš kitų šaltinių, kad pareiškėjas ginčijo jų taikymo teisingumą, pareiškėjas nenuginčijo nei vieno iš Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 28 d. rašte nurodyto motyvo, be to, konkrečiai pasisakė dėl paraiškos bei verslo plano turinio ir paties projekto vertinimo proceso. Aprašas ne tik nedraudžia atsižvelgti į pareiškėjo paraiškos (A) ir (B) dalyse pateiktą informaciją, bet ir leidžia remtis išorine informacija. Draudimas remtis paraiškoje pateikta informacija būtų visiškai nelogiškas.

603. Argumentacija dėl tam tikrų kriterijų vertinimo išlieka tapati atsiliepime į skundą pateiktai argumentacijai. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė daug informacijos, kurios nebuvo nei paraiškoje, nei verslo plane, todėl vertinimo procese į ją nebuvo ir negalėjo būti atsižvelgta. Teismas negalėjo atsižvelgti į tokią informaciją, nes būtų pažeistos kitų pareiškėjų, pateikusių paraiškas šiame konkurse, teisės. Kartu su paraiška pareiškėjai turėjo pateikti ir verslo planą, parengtą pagal teisės aktų reikalavimus. Sutinka su teismo išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo iš verslo plano visumos negalėjo padaryti išvados, jog nauji produktai, kuriems prašoma paramos, - tai ir buteliai. Nors butelis verslo plane yra minimas, tačiau jis nėra įvardijamas produktu, nėra analizuojama butelių gamybos rinka, konkurentai ir pan. Todėl iš pateiktos paraiškos, verslo plano ir kitų dokumentų galima daryti išvadą, kad paraiškos pateikimo metu pareiškėjas jo nelaikė produktu. Apeliantas sąmoningai klaidina, nurodydamas mineralinio vandens „Vytautas“ ir „Birutė“ gydomąsias savybes, nes nauji produktai bus gaminami iš natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“. Vertinimo metu buvo nustatyta,

61kad panašių charakteristikų produktai yra parduodami ir Lietuvoje, turi daug substitutų, nėra patentuojami, todėl gali būti pripažinti inovatyviais tik įmonės mastu. Vertinimas buvo atliekamas remiantis paraiškoje (ir jos prieduose) pateikta informacija. Butelis nebuvo įvardijamas kaip produktas, o į naujai pateikiamą informaciją negali būti atsižvelgiama.

624. Vadovaujantis pareiškėjo logika, visais atvejais, kai byla nėra baigiama taikiu šalių susitarimu, teismas turėtų būti laikomas šališku laimėjusios šalies atžvilgiu. Tokia argumentacija neverta ginčų.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV.

65Apeliacinis skundas atmestinas.

66Pareiškėjas, siekdamas finansavimo pagal Priemonę gavimo, 2010 m. sausio 22 d. pateikė Taisyklių ir Aprašo numatytą paraišką, kuri trečiojo suinteresuoto asmens bei atsakovo, t. y. institucijų, atsakingų už Priemonės įgyvendinimą (Taisyklių ir Aprašo taikymo prasme, atitinkamai Įgyvendinančiosios institucijos ir Vadovaujančiosios institucijos), buvo vertinama administracinės atitikties, projekto tinkamumo finansuoti ir projekto naudos ir kokybės vertinimo etapuose. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl, pareiškėjo manymu, netinkamo jo projekto (paraiškos) vertinimo projekto naudos ir kokybės vertinimo etape. Iš pareiškėjo skundo matyti, jog nesutikimą su pastaruoju jo paraiškos įvertinimu jis argumentuoja tuo, kad, atliekant šį vertinimą, buvo netinkamai pritaikyti Aprašo 3 priede nustatyti pirmaeiliai Priemonės kriterijai: diegiamų gamybos technologinių linijų inovatyvumo lygis (1.1 p.), planuojamų gaminti gaminių inovatyvumo lygis (1.2 p.), projekto strateginis pobūdis ir svarba Lietuvos ekonomikos plėtrai (1.4 p.) ir projekto poveikis darnios pramonės aplinkosaugos srityje plėtrai (1.7 p.).

67Kolegija pažymi, kad byloje nėra kvestionuojamas teisės taikymo aspektas ta prasme, kokie teisės aktai turi būti taikomi, sprendžiant šį ginčą. Šalys pripažįsta, kad tai yra Taisyklės ir Aprašas, bei nekelia klausimo dėl šių teisės aktų (tuo pačiu nagrinėjamai bylai aktualių ir taikytinų atskirų jų normų) atitikties Reglamento Nr. 1083/2006 nuostatoms. Byloje taip pat nėra kvestionuojamas Aprašo nuostatų atitikimo Taisyklėms klausimas. Kalbant apie faktines bylos aplinkybes, pažymėtina, kad byloje taip pat iš esmės nėra ginčijamos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) kad paminėta pareiškėjo paraiška buvo pripažinta tinkama finansuoti visuose aukščiau nurodytose jos svarstymo etapuose, tarp jų ir projekto naudos bei kokybės vertinimo etape; 2) kad kvietimo teikti Priemonės paraiškas (dėl kurio rezultatų ir kilo nagrinėjamas ginčas) vertė (171,92 mln. Lt) buvo žymiai mažesnė už bendrą šiame kvietime pateiktose paraiškose prašomų lėšų sumą (846,089 mln. Lt) ir kad dėl šios priežasties buvo sudarytas rezervinis paraiškų, kurios nepateko tarp finansavimą gavusių subjektų, sąrašas; 3) kad pareiškėjo nepatekimą į įmonių, kurios gavo paminėtą finansavimą, sąrašą ir įrašymą į nurodytą rezervinį sąrašą nulėmė jo paraiškos vertinimo rezultatas paminėtame projekto naudos ir kokybės vertinimo etape (pažymėtina, kad pareiškėjo paraiška surinko 50 iš galimų 100 tokio vertinimo balų). Kaip paminėta aukščiau, pareiškėjas kvestionuoja jo paraiškos vertinimą pagal keturius Aprašo 3 priede nustatytus pirmaeilius Priemonės kriterijus: eil. Nr. 1.1, 1.2, 1.4 ir 1.7. Byloje neginčijama, kad pareiškėjo paraiška pagal šiuos kriterijus buvo įvertinta, atitinkamai 3 (iš maksimaliai galimų 5 balų), 1 (iš maksimaliai galimų 5 balų), 2 (iš maksimaliai galimų 5 balų) ir 2 (iš maksimaliai galimų 5 balų) balais.

68Atsižvelgiant į nurodytą nagrinėjamo ginčo esmę, išvardintos faktinės bylos aplinkybės teismo turi būti vertinamos Taisyklių ir Aprašo taikymo prasme. Todėl bylai yra aktualus ir (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu) reikšmingas Taisyklių ir Aprašo nuostatų, reglamentuojančių ūkio subjektų paraiškų gauti finansavimą pagal Priemonę vertinimą projekto naudos ir kokybės vertinimo etape, bei šių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tokio vertinimo procedūrą, taikymas.

69Pasisakydama dėl Taisyklių taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pirmiausia pažymi, kad tai yra specialus Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuojantis teisės aktas, kurio nuostatos yra privalomos visiems tokio administravimo subjektams (šiuo atveju atsakovui ir, pagal kompetenciją, trečiajam suinteresuotam asmeniui). Pažymėtina, kad Aprašo 60 punkte taip pat nurodyta, kad paraiškos vertinimas ir atranka yra atliekami Taisyklių nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad Taisyklėse nustatyta atitinkamų paraiškų vertinimo procedūra ir jai nustatyti reikalavimai ABTĮ taikymo prasme laikytini administracinio sprendimo (skundžiamo akto) priėmimo taisyklėmis, kurių laikymasis administracinio teismo turi būti patikrintas ir įvertintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme.

70Taisyklėse nurodyta, kad paraiškų vertinimą atlieka Įgyvendinančioji institucija (pagal Įstatus, tai yra trečiasis suinteresuotas asmuo). Taisyklėse nėra pasisakyta apie už projektų (šiuo atveju Priemonės) įgyvendinimą atsakingų institucijų (atitinkamų ministerijų ar kitų valstybės institucijų) struktūrinių arba specialiai sudarytų padalinių vaidmenį projektų vertinimo ir atrankos procese. Tačiau, kalbant apie nagrinėjamai bylai aktualią situaciją, Verslo projektų atrankos komiteto vaidmuo šiame procese yra specialiai aptartas ir sureglamentuotas Aprašo 71, 73 punktuose. Todėl šio komiteto priimti sprendimai, veiksmai arba neveikimas Taisyklių taikymo požiūriu laikytini atitinkamais paties atsakovo sprendimais, veiksmais arba neveikimu, kurie suinteresuotų asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) gali būti skundžiami Taisyklių 209-212 punktų nustatyta tvarka.

71Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Verslo projektų atrankos komiteto 2010 m. kovo 2 d. sprendimu (2010-03-02 posėdžio protokolo Nr. 7 nutariamąja dalimi, kuria komitetas vienbalsiai, t. y. 11 balsų, nusprendė dėl lėšų trūkumo rekomenduoti atsakovui įtraukti pareiškėjo projektą į rezervinių projektų sąrašą), 2010 m. kovo 18 d. skundu apskundė jį atsakovui (T 2, b. l. 115-117). Pasisakydama dėl šio skundo, kolegija pirmiausia pažymi, kad jis atitinka Taisyklių 210 punkto (bylai aktuali 2009-10-28 nutarimo Nr. 1385 redakcija) reikalavimus, todėl atsakovas privalėjo jį išnagrinėti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Kita vertus, pažymėtina, kad šis skundas (jame keliami klausimai ir argumentai) yra reikšmingas nagrinėjamai bylai tuo aspektu, kad juo remiantis turi būti nustatytos teismo nagrinėjamo skundo ribos fakto bei laiko aspektais, nes, išplečiant šias ribas, palyginus su pareiškėjo apibrėžtomis 2010 m. kovo 18 d. skunde, netektų prasmės Taisyklių nustatyta ikiteisminio skundo nagrinėjimo tvarka ir pats tokio nagrinėjimo institutas.

72Tęsdama Taisyklių taikymo šioje byloje aiškinimą, kolegija pažymi, kad jose nustatyti tam tikri paraiškų vertinimo reikalavimai, skirti Įgyvendinančiai institucijai (trečiajam suinteresuotam asmeniui). Tai yra reikalavimas, kad paraiškos turi būti vertinamos Įgyvendinančiosios institucijos darbuotojų ir (ar) šios institucijos pasitelktų ekspertų, kurie turi būti pasirinkti atsižvelgiant į jų kvalifikaciją ir patirtį pagal Aprašo nuostatas (Taisyklių 56 p., 2009-10-28 nutarimo Nr. 1385 redakcija); reikalavimas, jog paraiškų vertinimo tvarka turi užtikrinti, kad bus laikomasi lygiateisiškumo, skaidrumo, nešališkumo ir aiškios atsakomybės, profesionalumo ir efektyvumo, proporcingumo ir konfidencialumo principų (šių principų turinys yra atskleistas Taisyklių 60 p.). Taisyklėse taip pat yra nustatyta, kad projektų naudos ir kokybės vertinimą atlieka mažiausiai 2 vertintojai (84 p., 2009-10-28 nutarimo Nr. 1385 redakcija), taip pat aptarta situacija ir nustatytas projekto vertintojams privalomas elgesio modelis, kai po aptarimo vertintojų paraiškos vertinimo rezultatai skiriasi daugiau kaip 10 balų (85 p., 2009-10-28 nutarimo Nr. 1385 redakcija). Patikrinusi bylą, kolegija pažymi, kad nei paminėtame pareiškėjo 2010 m. kovo 18 d. skunde, nei teismui paduotame skunde nėra nurodyta, kad pareiškėjo paduotą paraišką vertinę vertintojai (pagal bylos duomenis - V. K. ir V. K.) neatitiko aukščiau nurodytų reikalavimų arba jų nesilaikė. Tokių neatitikimų ir pažeidimų kolegija taip pat nenustatė. Todėl Taisyklių taikymo požiūriu, t. y. atitinkamų procedūrinių reikalavimų laikymosi požiūriu, pareiškėjo skundžiama 2010 m. vasario 17 d. jo paraiškos vertinimo ataskaita (joje pateikti dviejų paminėtų vertintojų vertinimo rezultatai) negali būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme.

73Pasisakydama dėl Aprašo nuostatų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad tai yra Taisyklių 52 punkte numatytas specialus teisės aktas, skirtas detalizuoti paraiškų atrankos kriterijus, kurie savo ruožtu yra skirti paraiškų (projektų) vertinimą atliekančiai institucijai bei jos pasirinktiems vertintojams ir pagal savo pobūdį yra metodinių projekto naudos ir kokybės vertinimo kriterijų rinkinys (Taisyklių 52, 83 p. Aprašo 68 p.). Pagal Taisyklių 83 punktą (bylai aktuali 2007-12-19 nutarimo Nr. 1443 redakcija) bei Aprašo 68 punktą, Įgyvendinančiai institucijai paduotos paraiškos – projektai atrenkami, siekiant nustatyti, kurie iš jų (iš tinkamų finansuoti projektų) labiausiai atitinka specialiuosius prioritetinius atitinkamos veiksmų programos priemonės atrankos kriterijus. Kolegija taip pat pažymi, kad paraiškos vertinimas balų sistema (atitinkamų balų suteikimas pagal Apraše nustatytus metodinius vertinimo kriterijus) yra subjektyvaus vertinimo rezultatas, kuris vertintojo turi būti pagrįstas paraiškos naudos ir kokybės vertinimo ataskaitoje, užpildant atitinkamos formos vertinimo lenteles (Aprašo 61 p.). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje toks pagrindimas abiejų paminėtų vertintojų buvo padarytas (T 3, b. l. 11-19). Nurodytas pagrindimas yra būtinas tam, kad, iš vienos pusės, suinteresuotam asmeniui (paraiškos davėjui) būtų pateikta atitinkama informacija, kuria remiantis vertintojo buvo pasirinktas vienoks ar kitoks vertinimo balas (pažymėtina, kad tokį pagrindimą suinteresuotas asmuo gali ginčyti (apskųsti Vadovaujančiai institucijai) Taisyklių 210 p. nustatyta tvarka). Šiame kontekste pažymėtina, kad paminėtame pareiškėjo 2010 m. kovo 18 d. skunde, be bendrai išreikšto nesutikimo su paraiškos įvertinimu, pareiškėjo nuomone, žemais balais, nebuvo nurodyta jokių argumentų dėl Apraše nustatytų vertinimo kriterijų (tarp jų, nustatytų 3 priedo 1.1, 1.2, 1.4 ir 1.7 p.) nesilaikymo. Iš kitos pusės, toks pagrindimas yra būtinas Vadovaujančiai institucijai (nagrinėjamu atveju pagal aukščiau aptartą kompetenciją Verslo projektų atrankos komitetui) patikrinti Įgyvendinančios institucijos jai pateiktą vertinimo ataskaitą ir įsitikinti, kad ji atitinka nustatytus reikalavimus (Taisyklių 91 p., Aprašo 71 p.). Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Aprašo 71 punktą, Verslo projektų atrankos komitetas nėra saistomas tik jam pateiktos projekto naudos ir kokybės vertinimo ataskaitos išvadų, o gali remtis „kita pateikta informacija bei paaiškinimais, socialinių ir ekonominių partnerių, kitų institucijų atstovų bei ekspertų pateiktais argumentais ir informacija, taip pat įvertinęs Kvietime nurodytos bendros planuojamos paskirstyti sumos išskaidymo santykį“. Kalbant apie faktines bylos aplinkybes, šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad (pagal bylos duomenis) pareiškėjas (jo atstovai) nepasinaudojo teise pateikti savo argumentus ir paaiškinimus projekto svarstymo Verslo projektų atrankos komitete metu. Pastebėtina, kad, kalbant apie šią teisę, turima omenyje ne pateiktą paraišką papildanti informacija, kuri negali būti pateikta pareiškėjo iniciatyva po paraiškos pateikimo ir į kurią paraiškos vertinimo ir atrankos metu neatsižvelgiama (Aprašo 62 p.). Apibendrindama tai, kas yra išdėstyta aukščiau, ir atsižvelgdama į aukščiau aptartas teisminio skundo nagrinėjimo ribas, kolegija daro išvada, jog Aprašo nuostatų taikymo prasme nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo paraiškos (projekto) įvertinimas pagal Aprašo 3 priedo 1.1, 1.2, 1.4 ir 1.7 punktuose nurodytus vertinimo kriterijus gali būti pripažintas neteisėtu arba nepagrįstu.

74Taigi konstatuotina, kad pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamą atsakovo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas iš esmės pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

75Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

76Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

77Nutartis neskundžiama.