Byla e2S-600-275/2016
Dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant skolą iš skolininkių N. V. (N. V.) ir L. L. (L. L.)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Viršuliškių būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „Viršuliškių būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant skolą iš skolininkių N. V. (N. V.) ir L. L. (L. L.).

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kreditorius UAB „Viršuliškių būstas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininkių N. V. ir L. L. proporcingai turimai turto daliai po 12,20 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 3 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad skolininkės yra buto, esančio ( - ), savininkės. L. L. priklauso 13/16, o N. V. 3/16 šio buto. Skolininkės geranoriškai neįvykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už kreditoriaus suteiktas daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Kreditorius šiuo laikotarpiu buvo priverstas imtis papildomų skolos administravimo priemonių, t. y. siųsti tris pranešimus dėl skolos (priminimą, įspėjimą, pretenziją), priminti apie susidariusį įsiskolinimą telefonu, vizituoti skolininkes, vykdyti monitoringą. Todėl toks skolininkių neveikimas sąlygojo papildomus kreditoriaus veiksmus, susijusius su finansinių bei organizacinių priemonių taikymu, siekiant priversti skolininkes įvykdyti prievolę - sumokėti skolą už suteiktas paslaugas. CK numato skolininkėms pareigą padengti visas kreditoriaus turėtas išlaidas, susijusias su netinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.63 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog nuostolių atlyginimo paskirtis - grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, bei vadovaujantis CK 6.245 str. bei 6.249 str. 1 d. nuostatomis, kreditoriaus patirti nuostoliai yra 24,40 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Viršuliškių būstas“ pareiškimą ir grąžino kreditoriui žyminį mokestį. Teismas nurodė, jog ieškovo vykdomai veiklai būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, susiję su kasdienine ūkine veikla (skolininkų sąrašų sudarymas, įvairių raštų rengimas ir kt.), tačiau tokios išlaidos nelaikytinos išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, be to CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taikytinos, jeigu patiriamos išlaidos, susijusios su nuostolių, o ne skolos išieškojimu. Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. civilinėje byloje Nr. eL2-51852-933/2015 išdavė ieškovui teismo įsakymą dėl skolos iš skolininkių priteisimo už daugiabučio namo, esančio Viršuliškių g. 89-21, Vilniuje, administravimo bei eksploatavimo paslaugas, tačiau toje byloje kreditorius tokio pobūdžio reikalavimo nereiškė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, ir atsisakė jį priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Viršuliškių būstas“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas atsisako priimti pareiškimą, jei yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jei pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų leistinumo reikalavimų arba pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, o vadovaujantis CPK 433 straipsnio 3 dalimi, kreditorius prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokių įrodymų neprideda. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. CK numato skolininkui pareigą padengti visas kreditoriaus turėtas išlaidas, susijusias su netinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.63 str. 2 d.). Todėl, atsižvelgiant į tai, jog nuostolių atlyginimo paskirtis - grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, bei vadovaujantis CK 6.245 straipsniu bei 6.249 straipsnio 1 dalimi, šioje konkrečioje byloje kreditorius pagrįstai teigia, kad patyrė nuostolius ir todėl visiškai pagrįstai turi teisę reikalauti juos atlyginti. Taip pat pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo visiškai atitinka turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Teismas netinkamai taikė proceso normas, numatančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tvarką, visiškai nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą ir taip užkirto kelią tolimesnei bylos eigai, tuo pačiu ir nepagrįstai bei neteisėtai apribojo pareiškėjo CPK garantuojamas teises savo interesus ginti teisme

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, jog skolininkės geranoriškai neįvykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už kreditoriaus suteiktas daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., todėl kreditorius šiuo laikotarpiu buvo priverstas imtis papildomų skolos administravimo priemonių, tai yra siųsti tris pranešimus dėl skolos (priminimą, įspėjimą, pretenziją), priminti apie susidariusį įsiskolinimą telefonu, vizituoti skolininkes, vykdyti monitoringą. Kreditorius reikalavo priteisti iš skolininkių po 12,20 Eur nuostolių pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį, CK 6.245 straipsnį bei 6.249 straipsnio 1 dalį.

12Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Minėtame straipsnyje vienas iš atsisakymo priimti pareiškimą pagrindų yra jo aiškus nepagrįstumas, tai yra akivaizdus kreditoriaus reiškiamų reikalavimų neatitikimas egzistuojančioms materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms pažeistų teisių gynimo būdus ir galimybes. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodomoje teismų praktikoje (LAT 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010) yra analizuojamos CPK 95 straipsnio, numatančio atsakomybę už nesąžiningai nepagrįstų reikalavimų pateikimą, taikymo sąlygos. CPK 435 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžtas tik akivaizdus pareiškimo nepagrįstumas, tuo tarpu galimas kreditoriaus nesąžiningumas nėra minimas kaip pareiškimo atsisakymo priimti sąlyga. Todėl kreditoriaus atskirajame skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadomis nagrinėjamoje byloje remtis negalima.

13Iš dalies sutiktina su kreditoriaus argumentu, jog pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytu aiškiai nepagrįstu pareiškimu pripažintinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius tinkamai įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.

14Pareiškime nurodyta, jog kreditorius patyrė nuostolius dėl to, kad skolininkės nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už kreditoriaus suteiktas daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Reiškiant reikalavimą pagal CK 6.245-6.249 straipsnį turi būti nurodytos ir pagrįstos skolininkių civilinės atsakomybės sąlygos, tai yra jos neteisėti veiksmai, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp skolininkės veiksmų ir kreditoriui padarytų nuostolių. Tačiau kreditorius nurodo, jog 24,40 Eur nuostoliai susidarė dėl pranešimų skolininkėms apie skolą siuntimo, skambinimo telefonu ir monitoringo vykdymo. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo veikla yra reglamentuojama teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką įmokų surinkimo ir naudojimo apskaitos tvarkymas, pranešimų patalpų savininkams teikimas yra namo administratoriaus tiesioginės funkcijos. Be to, į išlaidas už prevencinį darbą su skolininkais, ieškinių rengimą ir skolų ieškojimą teismine tvarka, paprastai atsižvelgiama apskaičiuojant administravimo tarifą. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus prašomus priteisti nuostolius priskyrė kasdienei įmonės ūkinei veiklai bei nurodė, kad tokios išlaidos neatitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte apibrėžtų protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

15Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. civilinėje byloje Nr. eL2-51852-933/2015 (vėliau eL2-7487-933/2016) kreditoriui išduotą teismo įsakymą dėl skolos už buto administravimo bei eksploatavimo išlaidas iš skolininkių priteisimo už tą patį laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Taigi, kreditorius pranešimų siuntimo ir skolos monitoringo išlaidas jau turėjo būti patyręs iki pareiškimo dėl minėto teismo įsakymo išdavimo pateikimo. Todėl kyla pagrįsta abejonė, ar šias išlaidas kreditorius tikrai objektyviai patyrė, ar jos nebuvo įskaičiuotos į bendrą iš skolininkės prašomą priteisti skolą. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas teisėtai konstatavo, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditoriui neužkerta kelio pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl kreditoriui nėra užkirstas kelias ginti savo interesus teisme.

16Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai