Byla Ik-1227-142/2011
Dėl potvarkio dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Vaičiūnui, atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Aurelijui Mačiulaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „RE-Notas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl potvarkio dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2pareiškėjas UAB „RE-Notas“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkį Nr. 4D-138, kuriuo įformintas atsisakymas skirti paramą pareiškėjui, ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą pašalinti padarytus pažeidimus ir skirti paramą pagal pareiškėjo paraišką.

3Paaiškino, kad pareiškėjas, atsiliepdamas į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) kvietimą teikti paraiškas ES paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, 2010-05-14 pateikė paraišką, registracijos Nr. ( - ), ir projektą „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“, ketindamas statyti 100 kw galingumo saulės fotovoltinę elektrinę Zarasų r., ( - ) k. Pateiktas projektas atitiko esamas kainas ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus. Nors Agentūrai buvo pateikti visi paramai gauti reikalingi dokumentai, Agentūra vienašališkai nurodė, kad paraiška (paraiškoje pateiktas verslo planas) neatitinka ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus. Neatitikimo pagrindas yra labai nekonkretus – neva tai, kad neįmanoma prognozuoti elektros energijos supirkimo kainos ir neva yra ruošiami teisės aktų pakeitimai, kurie gali įtakoti elektros supirkimo kainą. Agentūra nepagrindė ir neįrodė, kad pareiškėjo verslo plane nurodytos kainos yra klaidingos ir dėl to visas projektas neatitinka ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus. Teisės aktuose yra pakankamai apibrėžta, kokios yra elektros energijos rinkos sąlygos ir kokios elektros energijos supirkimo kainos galioja kiekvienai jos gamintojų grupei. Ruošdamas paraiškos verslo planą pareiškėjas elektros supirkimo kainą skaičiavo pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą galiojančią elelktros energijos supirkimo kainą nuo 2010 m. ir todėl galėjo pateikti vienintelius turimus dokumentinius įrodymus dėl energijos supirkimo kainos. Deklaruoti kitokią kainą neturėjo pagrindo, nes kainų skirtumo kompensavimo tvarkos nustatydamas priklauso Energetikos ministerijos kompetencijai. Tvarka nustatyta Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu laikotarpiui iki 2020 metų, t. y. apimant ir Agentūros minimą artimiausių penkerių metų laikotarpį. Pagal šią tvarką viešuosius interesus atitinkantiems elektros energijos gamintojams kompensuojami skirtumai tarp faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų ir pajamų, apskaičiuojamų pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tarifą. Valstybinė energetikos kainų kontrolės komisija yra nustačiusi supirkimo tarifą 1,63 Lt plius PVM už 1 kw nuo 2010 metų. Įmonė turi statybos leidimą fotovoltinei elektrinei statyti ir šiuo metu yra ruošiamasi pasirašyti ketinimo protokolą su RST dėl elektrinės prijungimo prie elektros tinklo. Pagal galiojančius įstatymus, gavus elektrinės statybos leidimą ir pasirašius elektrinės pajungimo prie elektros tinklų ketinimo protokolą su elektros tinklais, pasirašymo dieną galiojusi elelktros energijos supirkimo kaina 1,63 Lt plius PVM galios 12 metų (Agentūra reikalavo pateikti prognozes tik 5 metams). Tai yra vienas ir esminių faktorių, užtikrinančių elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojų ekonominį gyvybingumą netgi tuo atveju, jeigu būsimos rinkos sąlygos ateityje būtų itin nepalankios. Agentūra akcentuoja tik kainų neprognozuojamumą, tačiau ignoruoja Vyriausybės numatytus valstybės įstatyminius įsipareigojimus ir kitas galimas pastangas kompensuoti šio kainų neprognuojamumo pasekmes. Agentūrai kitaip traktuojant Vyriausybės 2001-12-02 nutarimą, Agentūra apie tai turėjo įspėti pareiškėją, duoti pareiškėjui laiko pateikti atitinkamai kitokius argumentus ir įrodymus, ir tik gavus juos priimti galutinį sprendimą. Tas padaryta nebuvo. Pati Agentūra savo atsakyme pareiškėjui nurodė, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principą ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas mano, kad nėra pagrindo iš anksto tvirtinti, kad projektas nėra ekonomiškai gyvybingas.

4Teisme pareiškėjo atstovas palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklių) 41 punktu, 36 punktu, pareiškėjo paraiškos vertinimas buvo atliktas ne pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ar viešųjų registrų duomenis. Agentūra pareiškėjui neteikė paklausimo dėl dokumentų pateikimo ar duomenų tikslinimo. Agentūra pareiškėjo paraišką buvo perdavusi vertinti nepriklausomiems Kauno technologijos universiteto ekspertams ir pastarieji buvo pateikę savo išvadas. Tuo tarpu skundžiamas potvarkis grindžiamas ne objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, o subjektyviomis institucijos prielaidomis dėl elektros energijos pardavimo kainų neprognozuojamumo, t. y. energetikos viceministro raštais. Energetikos ministerija ar jos viceministras nėra ekspertas, o energetikos viceministro raštas nėra Programos administravimo taisyklėse numatytas faktinių duomenų rinkimo būdas, be to, paties rašto teiginiai yra prielaidos, niekuo nepagrįstos ir neargumentuotos, raštas yra tik informacinio pobūdžio. Energetikos viceministras pats pripažįsta, jog nėra kompetentingas atsakyti į Agentūros 2010-05-27 paklausimą Nr. BPK-(10.11)-1188, dėl detalesnės informacijos siūlo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Atitinkamai dėl to nėra pagrindo energetikos viceministro raštu remtis tokia apgintimi ir suteikti jam tokią esminę reikšmę, kaip tai daroma skundžiamame potvarkyje. Aplinkybės, kuriomis remiantis skundžiamame potvarkyje daroma išvada dėl neįmanomumo prognozuoti kainas, išliko nepakitusios per visą laikotarpį nuo pat veiklos įtraukimo į remtinų veiklų sąrašą žemės ūkio ministro 2009-08-27 įsakymu Nr. Nr. 3D-629 iki pat šiol. Nesikeitė ir faktiniai duomenys, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos vidutinės elektros energijos supirkimo kainos, kuriomis remdamasis pareiškėjas grindė finansines prognozes savo verslo plane. Komisija 2011 metams patvirtino tokius pačius elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių supirkimo tarifus, kokie buvo nustatyti 2010 metams. Tai rodo, kad kainas įmanoma prognozuoti ir pareiškėjas jas prognozavo pagrįstai ir teisingai. Prašė skundą tenkinti.

5Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka (t. I, b. l. 41-43).

6Paaiškino, kad pareiškėjas Agentūrai 2010-05-14 pateikė projektą „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas ne prie žemės ūkio veiklos“, kurio paramos paraiškos registracijos Nr. ( - ) (toliau – ir Projektas). Projektas buvo vertinamas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas ne prie žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklėmis (labai mažos įmonės steigimas), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-12-27 įsakymu Nr. 3D-583 (Žin., 2007, Nr. 138-5689; 2010, Nr. 21-1002, toliau – ir Priemonės įgyvendinimo taisyklės). Pagal Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punktą, pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350 (Žin., 2009, Nr. 59-2335, toliau – Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės). Pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2009, Nr. 108-4576), t. y. saulės (fotoelektrinėms) elektrinėms pagal pikinę elektros galią: iki 100 kW – 1,63 Lt/kWh, nuo 100 kW iki 1 MW – 1,56 Lt/kWh, nuo 1 MW – 1,51 Lt/kWh. Šias kainas pareiškėjas numato ir 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose.

7Agentūra 2010-05-19 raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ ir 2010-05-27 raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją su prašymu pateikti atsakymą, ar minėtas kainas galima laikyti pagrįstomis, vertinant subjekto penkerių prognozinių metų pardavimo pajamas, gaunamas iš minėtos veiklos. Atsakydama į šiuos raštus Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2010-05-26 rašte Nr. (8.2-10)-3-1527 „Dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų“ ir 2010-06-02 rašte Nr. (8.3-10)-3-1597 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, supirkimo kainų“ informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Išnagrinėjus teisės aktus, reglamentuojančius elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, pardavimo tvarką, nustatyta, kad pagal Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 104-3713; 2004, Nr. 9-228; 2009, Nr. 49-1958), 9 punktą „elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, iki energetikos ministro nustatomos valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais pradžios iš gamintojų perkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648) patvirtintais tarifais, diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšį, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Perėjus prie valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais, iki 2020 m. gruodžio 31 d. elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tos rūšies ištekliams nustatytą tarifą, ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties“. Todėl mano, kad, Lietuvoje liberalizuojant elektros rinką, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo į rinką kainos neturėtų būti paliktos statiškos (t. y. valstybiniu lygiu nustatytos ilgam laikui). Tą patį savo atsakymuose nurodo ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai, pareiškėjai, pateikę projektus pagal minėtas priemones, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Dėl to nustatyta, kad projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, dėl to pareiškėjas laikytinas netinkamu finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus (Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 p.), tokiu būdu neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkte nustatytų reikalavimų.

8Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio sprendimas, įformintas 2010-10-21 potvarkiu Nr. 4D-138, pareiškėjo projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas ne prie žemės ūkio veiklos“ pripažinti netinkamu paramai gauti. Agentūra, vadovaudamasi Priemonės įgyvendinimo taisyklių 46 ir 47 punktais, informavo pareiškėją apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą 2010-10-26 raštu Nr. BRK-(10.14)-3362 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“.

9Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą pašalinti padarytus pažeidimus ir skirti paramą pagal pareiškėjo paraišką paaiškina, kad pagal Priemonės įgyvendinimo taisyklių 46 punktą galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo priima Žemės ūkio ministerija. Apie tokį ministerijos sprendimą Agentūra informuojama per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos. Agentūros 2010-10-26 raštas Nr. BRK-(10.14)-3362 yra informacinio pobūdžio, nes šiuo raštu pareiškėjas yra informuojamas apie ministerijos priimtą sprendimą. Vadovaudamasi Priemonės įgyvendinimo taisyklių 47 punktu Agentūra apie sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo informuoja pareiškėjus registruotu laišku per 5 darbo dienas nuo ministerijos sprendimo gavimo Agentūroje dienos.

10Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ministerijos kanclerio 2010-10-21 potvarkis Nr. 4D-138, o ne Agentūros raštas, kuriuo jis tik informuojamas apie ministerijos priimtą sprendimą, kaip to reikalaujama Priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Mano, kad pareiškėjas turėjo kaip atsakovą (skundžiamą instituciją) nurodyti tik ministeriją, o ne Agentūrą.

11Prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

12Agentūros atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

13Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 1-5) nurodo, kad su skundu nesutinka.

14Paaiškina, kad pagal Administravimo taisyklių 5.7 punktą už pateiktų paramos paraiškų vertinimą ir tikrinimą, ar pareiškėjas atitinka nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas bei nustatytus paramos paraiškų tinkamumo kriterijus, yra atsakinga Nacionalinė mokėjimo agentūra. Agentūra, vertindama projekto tinkamumą finansuoti paramos lėšomis, turi įsitikinti, kad projektas bus įgyvendinamas laikantis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 (su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2009) 10216) (toliau – Programa), priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų privalomųjų kriterijų. Administravimo taisyklių 53.3 punktas nurodo, kad Agentūra, atlikdama tinkamumo skirti paramą vertinimą, turi įvertinti paramos paraiškos atitiktį Programos priemonės tikslams ir veiklos sritims, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) reglamentų nuostatoms bei ES horizontalaus lygio sritims (valstybės pagalba, viešieji pirkimai, aplinkosauga, suderinamumas su kitais Bendrijos finansavimo šaltiniais, kitos horizontalios ES sritys). Agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką, vadovavosi Programos nuostatomis, Administravimo taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklėmis, ES reglamentais ir kitais teisės aktais. Administravimo taisyklių 80 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei paramos paraiškų atrankai yra sudaromas projektų atrankos komitetas ir sprendimą dėl paramos paraiškų atrankos priima valdymo institucija, Agentūra valdymo institucijai teikia paramos paraiškų vertinimo ataskaitą. Ministerijos sudarytas projektų atrankos komitetas, nagrinėdamas Agentūros įvertintų projektų ataskaitas, dėl finansuotinų ir nefinansuotinų projektų priima tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus (Administravimo taisyklių 74 punktas), kurie yra grindžiami Agentūros sudarytose projektų vertinimo ataskaitose pateiktomis išvadomis. Tai nustatyta ir Priemonės įgyvendinimo taisyklių 43 ir 44 punktuose. Agentūra pateikė ministerijai išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų 2010-08-31 suvestinę Nr. (SV)-251, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo projektas (paraiškos Nr. ( - )) netinkamas gauti paramą pagal Programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, nes neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, V atrankos komitetas, sudarytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-02-25 įsakymu Nr. 3D-87 (Žin., 2008, Nr. 25-924), 2010-09-09 posėdyje, susipažinęs su paraiškos Nr. ( - ) vertinimo suvestine,

Nutarė

15rekomenduoti neskirti paramos, kadangi projektas neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Ginčijamas Potvarkis buvo pasirašytas vadovaujantis Administravimo taisyklėmis, Priemonės įgyvendinimo taisyklėmis, Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, V atrankos komiteto 2010-09-09 posėdžio Nr. 23 protokolu Nr. 8D-463(5.50) ir paraiškos vertinimo dokumentais.

16Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punktas nurodo, kad pareiškėjas verslo plane privalo įrodyti, jog ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2009, Nr. 108-4576). Siekdama įsitikinti, kad prognozinės finansinės ataskaitos yra pagrįstos, Agentūra kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydama pateikti atsakymą, ar, vertinant penkerių prognozuojamų metų pardavimo pajamas, gaunamas iš elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarime Nr. 7 nurodytas elektros energijos supirkimo kainas galima laikyti pagrįstomis. Energetikos ministerija informavo, kad rengiant šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimus, elektros energijos supirkimo kaina negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Dėl šios priežasties pareiškėjas verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kad projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma pakankamais duomenimis ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti.

17Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog, sudarydamas finansines prognozes pagal šiuo metu nustatytas elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainas, jis neatitinka ekonominio gyvybingumo kriterijaus ir, kad jo projektas bus atmestas, paaiškina, kad pareiškėjui nebuvo suteikta jokių garantijų, jis pats nebuvo apdairus ir rengdamas paraišką iš anksto nepakankamai susipažino su viešai skelbiamais teisės aktais, neišanalizavo situacijos energetikos sektoriuje ir elektros rinkoje.

18Nesutinka su skundo teiginiu, kad Agentūra visiškai „ignoruoja LR Vyriausybės numatytus įstatyminius įsipareigojimus ir kitas galimas pastangas kompensuoti šių kainų neprognozuojamumo pasekmes“. Jokiame teisės akte nėra nustatyta, kad penkerius metus elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių kainos liks tokios pačios arba kad bus kompensuojamas kažkoks konkretus kainų skirtumas. Norėdama įsitikinti, ar pareiškėjo finansinės prognozės yra pagrįstos, Agentūra kreipėsi į Energetikos ministeriją su klausimu, ar šiuo metu galiojančias elektros energijos supirkimo kainas galima laikyti pagrįstomis, ir gavo aiškų atsakymą.

19Nepagrįstas skundo teiginys, kad šiuo metu pareiškėjas ruošiasi pasirašyti ketinimų protokolą su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl elektrinės prijungimo prie elektros tinklo, kuriame bus numatyta, kad elektros energijos kaina bus 1,63 Lt/kWh ir ji galios 12 metų. Visų pirma, ketinimų protokolą, kaip teigia pareiškėjas, dar tik ruošiamasi pasirašyti, ir juo remtis kaip esamomis faktinėmis aplinkybėmis negalima. Antra, ketinimų protokolas nėra sutartis ir nenustato šalims konkrečių įsipareigojimų, kuriuos jos privalo vykdyti. Trečia, jei toks ketinimų protokolas būtų pasirašytas, jis prieštarautų galiojantiems teisės aktams ir faktinėms aplinkybėms, todėl mano, kad ketinimų protokolo su tokiomis pareiškėjo nurodytomis kainomis AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nepasirašys.

20Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

21Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimą. Papildomai paaiškino, kad reikalavimas įpareigoti Agentūrą pašalinti padarytus pažeidimus ir skirti paramą yra nepagrįstas teisės normomis. Jeigu Agentūros vertinimai netinkami, tai galima kreiptis į Agentūrą dėl pakartotinio vertinimo, tačiau Agentūra neįgalinta skirti paramą, nes paramą skirti gali tik Žemės ūkio ministerija. Prašė skundą atmesti.

22Skundas tenkinamas iš dalies.

23Nustatyta, kad pareiškėjas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2010-05-14 pateikė projektą „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas ne prie žemės ūkio veiklos“, kurio paramos paraiškos registracijos Nr. ( - ) (toliau – Projektas), ketindamas statyti iki 100 kw galingumo saulės fotovoltinę elektrinę Zarasų r., ( - ) k. Kartu su paraiška pateiktas tipinis verslo planas pagal programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisykles „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“ (t. I, b. l. 135-176).

24Agentūra 2010-10-26 raštu Nr. BRK-(10.14)-3362 (t. I. b. l. 49) pranešė UAB „Re-Notas“, kad, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2007-12-27 įsakymu Nr. 3D-583 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklėmis, jo projektas yra netinkamas paramai gauti. Kartu buvo siunčiama Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-21 potvarkio Nr. 4D-138 kopija. Šiuo potvarkiu patvirtintas projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos,“ sąrašas (t. I, b. l. 50-53). Sąrašo 15 punkte nurodoma UAB „Re-Notas“, kurios paraiškos registracijos Nr. ( - ), ir nurodomos paramos neskyrimo priežastys. Paaiškinama, kad pareiškėjo pateiktas projektas „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“, skirtas elektros energijos gamybai plėtoti, netinkamas gauti ES paramą pagal priemonę, nes neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Tokia išvada padaryta, atsižvelgus į pareiškėjo 5 metų finansinėse prognozėse nurodytą elektros kainą, paremtą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“, Energetikos ministerijos 2010-05-26 raštą Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 raštą Nr. (8.3-10)-3-1597, kuriuose Energetikos ministerija informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo ir saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams, kad supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą, taip pat Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtinto Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo 9, 7 punktų analizę. Padaryta išvada, kad liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo rinkos kainos neturėtų būti statiškos, t. y. artimiausiu metu kainos turėtų kisti, todėl pagal priemonę pateiktuose projektuose, kuriuose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai. Dėl šios priežasties pareiškėjai, pateikę projektus pagal priemonę atsinaujinančios elektros energijos gamybai skatinti, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Padaryta išvada, kad pareiškėjo projektas neatitinka Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.2.2 punkte nustatyto ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus.

25Byloje ginčijamas Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-21 potvarkio Nr. 4D-138 teisėtumas ir pagrįstumas toje dalyje, kurioje atmestas pareiškėjo projektas. Kaip matyti iš skundžiamu potvarkiu patvirtintame sąraše nurodytų paraiškos atmetimo priežasčių, projektas pripažintas neatitinkančiu ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus ir dėl to netinkamu gauti paramą iš esmės tik dėl elektros energijos pardavimo kainų neprognozuojamumo. Tuo tarpu pareiškėjas aiškina, kad finansinėse prognozėse nurodytos elektros energijos kainos pagrįstos galiojančiais teisės aktais.

26Ginčo santykius reguliuoja žemės ūkio ministro 2007-12-27 įsakymu Nr. 3D-583 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – Priemonės įgyvendinimo taisyklės), žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės (šiuo atveju redakcija, galiojusi nuo 2010-01-29 iki 2010-12-30, toliau – Administravimo taisyklės); žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350 patvirtintos Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės (toliau – Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės); Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002-02-11 nutarimas Nr. 7; Vyriausybės 2001-12-05 nutarimas Nr. 1474 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, šiuo nutarimu patvirtintas Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

27Administravimo taisyklėse nustatyta, kad paramos paraiškas priima, registruoja ir vertina Agentūra (5 punktas). Priemonės įgyvendinimo taisyklių 38 punktas nustato, kad paramos paraiškų vertinimas atliekamas Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Administravimo taisyklės reglamentuoja paramos paraiškų vertinimo dalis, kurios yra trys (34 punktas). Administravimo taisyklių 39 punkte nustatyta, kad pateiktos paraiškos turi būti vertinamos pagal priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo ir pirmumo kriterijus paramai gauti, šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami. Tinkamumo gauti paramą kriterijai nustatyti Priemonės įgyvendinimo taisyklių VII skyriuje. Vienas iš tokių kriterijų nurodytas 20.16 punkte - pareiškėjas verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. 3D-350.

28Pareiškėjo verslo plano XIII skyriuje pateikiama informacija apie ūkio subjekto ekonominio gyvybingumo rodiklius (t. I, b. l. 175). V skyriuje „Informacija apie paslaugas, produkciją ir pajamas“ (t. I, b. l. 161) pareiškėjas visiems 5 prognozuojamiems metams nurodo vidutinę elektros kainą už kW – 1,63 Lt. Pareiškėjas kainą grindžia Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2002-02-11 nutarime Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ nustatytomis vidutinėmis elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, supirkimo kainomis: saulės (fotoelektrinėms) elektrinėms pagal pikinę elektros galią iki 100 kW - 1,63 Lt/kWh.

29Nustatyta, kad, gavusi pareiškėjo paraišką paramai gauti, Agentūra atliko tokias procedūras: 2010-05-17 atliko paramos paraiškos administracinės atitikties tikrinimą (t. I, b. l. 127-128). Po to 2010-05-17 pareiškėjo paraišką paramai gauti siuntė Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Projektų vertinimo skyriui (t. I, b. l. 123). Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Projektų vertinimo skyrius, jau turėdamas Energetikos ministerijos 2010-05-26 ir 2010-06-02 atsakymus į savo paklausimus dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų prognozavimo penkerių metų laikotarpiui, 2010-07-23 pateikė pareiškėjui paklausimą „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“ (t. I, b. l. 113-115). Paklausime nurodo, dėl kokios priežasties ir kokie dokumentai papildomai turi būti pateikti. Informuoja, kad pateiktose finansinėse prognozėse pareiškėjas netinkamai apskaito ilgalaikio turto nusidėvėjimą, taip pat prognozėse neapskaito saulės jėgainės statybos darbų. Dėl šių priežasčių Agentūra negali įvertinti ekonominio gyvybingumo rodiklių. Prašo išsamiai paaiškinti, kaip pareiškėjas apskaičiuoja ilgalaikio turto nusidėvėjimą 2010 metams, pakoreguoti ilgalaikio turto apskaitymą prognozinėse finansinėse ataskaitose visam prognozuojamam laikotarpiui, apskaityti numatomus statybos darbus (3 punktas). Dėl pareiškėjo prognozuojamų elektros energijos kainų jokių pastabų pareikšta nebuvo. Agentūra 2010-08-02 paklausimu, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą (t. I, b. l. 112), pratęsė pareiškėjui reikiamų dokumentų/informacijos pateikimui terminą iki 2010-08-16 (t. I, b. l. 110-111). Į paklausimą pareiškėjas atsakė 2010-08-11 (t. I, b. l. 92-109).

30Agentūrai buvo pateiktas nepriklausomo eksperto vertinimas. Nustatyta, kad Projekto technologinės dalies vertinimą atliko Šiaulių universiteto Elektros inžinerijos katedros docentas ir Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedros docentas, daktaras Enrikas Vilimantas Nevardauskas (duomenys paimti iš universitetų interneto svetainių) (t. I, b. l. 91). Projekto technologinės dalies 2010-08-25 – 2010-08-26 vertinimo ataskaitoje nurodyti klausimai, į kuriuos atsako vertintojas. Beveik visi klausimai yra susiję su finansiniais dalykais – investicijomis, įrangos įsigijimo kainomis, elektros energijos pardavimo kaina, jos pagaminimo savikaina. Vertintojas atsakė, kad projekte nurodyta elektros energijos pardavimo kaina yra pagrįsta. Pateikiama išvada, kad pateiktas verslo planas statyti saulės elektrinę yra tinkamas tik iš dalies, produkcijos ekonominiai skaičiavimai turi būti patikslinti ir priimti su atsarga, nes reikia atsižvelgti į modulių galios mažėjimą laikui bėgant ir į tikėtinus pozicionavimo sistemos gedimus.

31Agentūra 2010-08-27 surašė paraiškos vertinimo ataskaitą, priėjo išvados, kad projektas netinkamas paramai gauti. Išvada grindžiama Energetikos ministerijos 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597, kad hidroelektrinėse, vėjo ir saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams, dėl to pareiškėjas verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, ir todėl neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkto. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka ir Priemonės įgyvendinimo taisyklų 20.17.2 punkto, nes nepateikė jokių saulės elektrinės statybos dokumentų (t. I, b. l. 87-90). Statybos dokumentus pareiškėjas pateikė 2010-08-27 (t. I, b. l. 60-84). 2010-08-31 surašytoje paraiškos vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad projektas netinkamas paramai gauti, nes neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkto tais pačiais motyvais kaip ir 2010-08-27 paraiškos vertinimo ataskaitoje (t. I, b. l. 56-59).

32Žemės ūkio ministerijos Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, V komitetas 2010-09-09 posėdyje Nr. 23 svarstęs dėl projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, rekomendavo, kad UAB „Re-Notas“ paraiškos Nr. ( - ) projektas „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“ netinkamas gauti ES paramą pagal priemonę, nes neatitinka Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus (t. II, b. l. 7-11). Išvados motyvai perkelti į skundžiamu potvarkiu patvirtintą sąrašą.

33Kaip jau minėta, skundžiamo administracinio akto išvados dėl elektros energijos kainų neprognozuojamumo iš esmės grindžiamos Energetikos ministerijos 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597. Nustatyta, kad Agentūra, atlikdama paraiškų, pateiktų paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bei „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ gauti, kuriose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, vertinimą, 2010-05-19 raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 kreipėsi į Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyrių, nurodė, kad pareiškėjų pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 02 11 nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ nustatytomis kainomis. Šiuo raštu prašoma pateikti atsakymą, ar nustatytas kainas galima laikyti pagrįstomis, vertinant subjekto penkerių prognozinių metų pardavimo pajamas, gaunamas iš šios veiklos (t. I, b. l. 45). Energetikos ministerija 2010-05-26 rašte Nr. (8.2-10)-3-1527 (t. I, b. l. 46) informavo, kad saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, nustatyta pagal pikinę elektros galią, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama 5 metams. Agentūra 2010-05-27 raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 kreipėsi į Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyrių, nurodydama, kad ministerija, atsakydama į pirmesnį prašymą, nenurodė apie ateinančių 5 metų hidroelektrinių ir vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimo kainas. Prašė pateikti atsakymą, ar Agentūra gali laikyti pagrįstomis patvirtintas elektros energijos supirkimo kainas iš hidroelektrinių (26 ct/kWh) ir vėjo jėgainių (30 ct/kWh) (t. I, b. l. 47). Energetikos ministerija 2010 m. birželio mėnesio (diena nenurodyta) rašte Nr. (8.3-10)-3-1597 (t. I, b. l. 40) į pakartotinį prašymą informavo, kad hidroelektrinėse bei vėjo elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Nurodoma, kad šios supirkimo (kainos?) gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Toliau nurodoma taip: „Dėl detalesnės informacijos siūlome kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją“.

34Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo projektas atmestas ne dėl to, kad pareiškėjas verslo plane neįrodė, kad 5 metus kainos išliks tokios, kaip apskaičiuota verslo plane, kad projektas bus ekonomiškai nenuostolingas, o dėl to, kad kainos iš viso negali būti prognozuojamos. Verslo plane pareiškėjas nurodo duomenis, patvirtinančius investicinio projekto ekonominį gyvybingumą, pareiškėjas vadovaujasi vieninteliu jam prieinamu oficialiu šaltiniu, t. y. norminiu aktu paskelbtomis kainomis bei Vyriausybės nutarimais. Pareiškėjas projekte pateikė iš veiklos gaunamų pajamų 5 metų finansines prognozes. Pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2008, Nr. 16-217), t. y. jo pakeitimu Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2009-09-07 nutarimu Nr. O3-117. Saulės (fotoelektrinėms) elektrinėms pagal pikinę elektros galią nustatyta kaina: iki 100 kW – 1,63 Lt/kWh, kaina taikoma nuo 2010-01-01. Šią kainą pareiškėjas numato ir 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Tokios kainos galioja ir 2011 metams, duomenų, kad jos negalios, bus pakeistos, nėra. Taigi pareiškėjas prognozes apskaičiavo pagal vidutinę teisės aktais nustatytą elektros supirkimo kainą. Tik po to, kai Energetikos ministerija pateikė informaciją, kad keisis teisės aktai, kuriais galimai bus reglamentuojamos ir kainos, Agentūra ir Žemės ūkio ministerija padarė išvadą, kad pareiškėjo ekonominio gyvybingumo prognozės yra nepatikimos. Tačiau minėtuose Energetikos ministerijos raštuose nėra konkrečių duomenų, kaip gali pakisti kainos, kurios nustatytos Komisijos nutarimu. Be to, į šį kainų reguliavimą yra įsitraukusi ir Vyriausybė, kuri 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtintu Aprašu nustatė, kad elektra iš aptariamų elektrinių iki 2020-12-31 bus superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Komisijos nustatytą tarifą ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant nutarimu patvirtinto Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties (Aprašo 9 punktas). Taigi Vyriausybė iki 2020 metų įsipareigojo remti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir iki šiol nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra pakeistas.

35Žemės ūkio ministerijos sprendimas turi būti grindžiamas nustatytais faktais ir teisės normomis, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Priemonės įgyvendinimo taisyklių 1 priede patvirtintas ekonominės veiklos, kuriai vykdyti ir plėtoti gali būti skiriama parama pagal priemonę, rūšių sąrašas, kurio 1.87 punkte numatyta veiklos rūšis – energijos ir elektros energijos gamyba: energiją (iš atsinaujinančių energijos išteklių) gaminančių įrenginių, įskaitant dujų turbinas, biodyzelinius agregatus, biodujų, biomasės katilus ir (arba) variklius, vėjo elektrines, hidroelektrines, saulės baterijų bei kolektorių sistemas, geoterminius įrenginius ir kitus atsinaujinančios energijos panaudojimo įrenginius, eksploatavimas (kai ne mažiau kaip 50 proc. energijos pagaminama pardavimui). Veikla paraiškos teikimo metu buvo nurodyta Priemonės įgyvendinimo taisyklių priede kaip remiama. Žemės ūkio ministerija skundžiamame potvarkyje nurodo Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtinto Aprašo 9 punktą ir remiasi juo, pasisakydama, kad kainos nėra prognozuojamos. Tačiau tokia Aprašo 9 punkto nuostata galiojo jau nuo 2006-09-22 (2006-09-18 nutarimo Nr. 897 redakcija). Tokiu būdu, nuo 2009 m. rugsėjo veikla įtraukta į veiklos rūšių sąrašą, jau žinant, kad kainos tarifai keisis ir negali būti prognozuojami, kas reiškia, kad bet koks teikiamas projektas iš karto gali būti pripažintas netinkamu. Šia prasme Energetikos ministerijos raštais nieko naujo sužinota nebuvo. Be to, atsakovai niekaip neįvertino aplinkybės, kad Vyriausybė minėtu nutarimu įsipareigojo remti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių iki 2020 metų, kompensuodama kainų skirtumą.

36Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-21 potvarkis Nr. 4D-138 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“ toje dalyje, kurioje nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo UAB „Re-Notas“ projektui pagal jo Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“ Nr. ( - ) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kadangi nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, t. y. sprendimas grindžiamas abejonėmis dėl pareiškėjo nurodytų kainų stabilumo, bet šios abejonės nei patvirtintos, nei paneigtos, nurodytas Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 patvirtintas Aprašas, kurio nuostatos turėjo būti žinomos, įtraukiant veiklą į remiamų veiklų sąrašą. Sprendimas priimtas, pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsakovai nepagrįstai vertina, kad Energetikos ministerijos raštai yra neginčijamas pagrindas atmesti paraišką. Šie raštai yra tik šios ministerijos nuomonė, kad kainos iš viso negali būti prognozuojamos. Tuo tarpu pareiškėjas vadovavosi valstybės institucijos norminiu teisės aktu nustatytomis kainomis, kurios iki šiol nepakito. Kainos visada gali būti prognozuojamos, nes galima nustatyti jų sudėtines dalis, tam egzistuoja metodikos, pati Komisija apskaičiuodama kainas vadovaujasi atitinkamomis metodikomis, o Agentūra net nesikreipė į Komisiją, nors Energetikos ministerija pasiūlė kreiptis į Komisiją. Sprendimas turėjo būti pagrįstas realiais duomenimis, kurie galimai patvirtintų, kad projektas ekonomiškai nėra gyvybingas, įvertinant jame nurodomą kainą penkeriems metams. Tačiau jokie tyrimai nurodytais klausimais nebuvo atliekami, jokie tikslūs duomenys nebuvo gauti, o ekspertas projekto technologinės dalies vertinimo ataskaitoje yra atsakęs, kad projekte numatyta elektros energijos pardavimo kaina yra pagrįsta (t. I, b. l. 91). Teismas daro išvadą, kad sprendimas netenkinti paramos paraiškos nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinamas. Žemės ūkio ministerija dėl paraiškos turės priimti naują sprendimą.

37Ministerijai projektai pateikiami pagal Priemonės įgyvendinimo taisyklių 43-48 punktuose nustatytą tvarką. Agentūra, įvertinusi paramos paraiškas, parengia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias teikia Ministerijai. Ministerijos sudarytas Projektų atrankos komitetas svarsto, kuriuos projektus finansuoti, ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl finansuotinų ir nefinansuotinų projektų. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo priima Žemės ūkio ministerija. Tokios nuostatos reiškia, kad pati Ministerija remiasi rekomendacinio pobūdžio Projektų atrankos komiteto sprendimais ir nėra įpareigota atlikti kokį nors tyrimą. Kaip turi gali elgtis Ministerija, Projektų atrankos komitetui rekomendavus skirti (ar neskirti) paramą, galima spręsti iš Administravimo taisyklių 74 punkto – valdymo institucija gali nurodyti Komitetui svarbias priežastis ir grąžinti paramos paraišką Agentūrai vertinti pakartotinai, o po to priimti sprendimą, atsižvelgdama į naujas Komiteto rekomendacijas. Nagrinėjamu atveju Ministerija ir privalėjo grąžinti paraišką Agentūrai nurodytu būdu (informuojant Projektų atrankos komitetą), nebent pati ministerija surinktų patikimus duomenis dėl kainų prognozės penkeriems metams ir pateiktų informaciją Agentūrai ir Komitetui. Ši tvarka svarbi nustatant, ar pareiškėjo reikalavimas teismui suformuluotas tinkamai.

38Pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami taip, kaip juos suformulavo pareiškėjas. Pirmas reikalavimas tenkinamas, skundžiama potvarkio dalis panaikinama. Antrasis pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas taip, kaip jį suformulavo pareiškėjas. Nurodytas paramos teikimo teisinis reglamentavimas numato, kad galutinį sprendimą skirti paramą priima Žemės ūkio ministerija, o Projektų atrankos komiteto ir Nacionalinės mokėjimo agentūros surašomi dokumentai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Nepaisant to, Komiteto ir Agentūros parengiami dokumentai yra itin svarbūs sprendžiant klausimą dėl paramos skyrimo, nes be jų parama negali būti skiriama. Tai patvirtina Administravimo taisyklių 74 punkto nuostatos, kurios leidžia daryti išvadą, kad netinkamai įvertinta paraiška turi būti grąžinama Agentūrai vertinti pakartotinai, bet tai turi padaryti Ministerija. Šiuo konkrečiu atveju Agentūra vertinimo ataskaitoje turėtų nurodyti konkrečius duomenis, tikslius teisės aktus, kuriais pagrindžiama išvada, kad projektas neatitinka ekonominio gyvybingumo rodiklių. Dėl to teismas gali įpareigoti atlikti veiksmus tik Ministeriją. Vertinimas atliekamas pagal paraiškos pateikimo dieną galiojusias taisykles, todėl vertinama turi būti ta pati 2010-05-14 pateikta paraiška, o Administravimo taisyklių 39 punkte numatyta, kad visos pateiktos paraiškos turi būti vertinamos pagal priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo ir pirmumo kriterijus paramai gauti, šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami.

39Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimai tenkinami iš dalies. Skundžiama potvarkio dalis naikinama. Potvarkio dalis dėl pareiškėjo paramos paraiškos yra neteisėta, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

40Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 2 ir 4 p., 127 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

42panaikinti Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-21 potvarkį Nr. 4D-138 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“ toje dalyje, kurioje nuspręsta neskirti paramos pagal pareiškėjo UAB „Re-Notas“ 2010-05-14 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką Nr. ( - ) dėl paramos projektui.

43Įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją priimti sprendimą dėl pareiškėjo UAB „Re-Notas“ 2010-05-14 Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktos paraiškos Nr. ( - ) dėl paramos projektui „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

44Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti.

45Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėjas UAB „RE-Notas“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui... 3. Paaiškino, kad pareiškėjas, atsiliepdamas į Nacionalinės mokėjimo... 4. Teisme pareiškėjo atstovas palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad... 5. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 6. Paaiškino, kad pareiškėjas Agentūrai 2010-05-14 pateikė projektą... 7. Agentūra 2010-05-19 raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 „Dėl elektros energijos,... 8. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 9. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Agentūrą pašalinti padarytus... 10. Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia ministerijos kanclerio 2010-10-21... 11. Prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.... 12. Agentūros atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta... 13. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą (t. II,... 14. Paaiškina, kad pagal Administravimo taisyklių 5.7 punktą už pateiktų... 15. rekomenduoti neskirti paramos, kadangi projektas neatitinka Priemonės... 16. Priemonės įgyvendinimo taisyklių 20.16 punktas nurodo, kad pareiškėjas... 17. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti,... 18. Nesutinka su skundo teiginiu, kad Agentūra visiškai „ignoruoja LR... 19. Nepagrįstas skundo teiginys, kad šiuo metu pareiškėjas ruošiasi... 20. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.... 21. Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimą. Papildomai paaiškino, kad... 22. Skundas tenkinamas iš dalies. ... 23. Nustatyta, kad pareiškėjas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės... 24. Agentūra 2010-10-26 raštu Nr. BRK-(10.14)-3362 (t. I. b. l. 49) pranešė UAB... 25. Byloje ginčijamas Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-21 potvarkio... 26. Ginčo santykius reguliuoja žemės ūkio ministro 2007-12-27 įsakymu Nr.... 27. Administravimo taisyklėse nustatyta, kad paramos paraiškas priima,... 28. Pareiškėjo verslo plano XIII skyriuje pateikiama informacija apie ūkio... 29. Nustatyta, kad, gavusi pareiškėjo paraišką paramai gauti, Agentūra atliko... 30. Agentūrai buvo pateiktas nepriklausomo eksperto vertinimas. Nustatyta, kad... 31. Agentūra 2010-08-27 surašė paraiškos vertinimo ataskaitą, priėjo... 32. Žemės ūkio ministerijos Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo... 33. Kaip jau minėta, skundžiamo administracinio akto išvados dėl elektros... 34. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo projektas atmestas ne... 35. Žemės ūkio ministerijos sprendimas turi būti grindžiamas nustatytais... 36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas... 37. Ministerijai projektai pateikiami pagal Priemonės įgyvendinimo taisyklių... 38. Pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami taip, kaip juos suformulavo... 39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimai... 40. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str.... 42. panaikinti Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-21 potvarkį Nr. 4D-138... 43. Įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją priimti sprendimą... 44. Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti.... 45. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...