Byla 2A-1225-260/2008

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų: Virginijos Gudynienės ir Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui A. D. , viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hermio projektai“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3958-638/2008 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hermio projektai“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, išeitinės išmokos priteisimo, ir

Nustatė

3ieškovas A. D. ieškiniu (b.l. 3-4) prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2007-12-11 įsakymą Nr. P-414 dėl jo atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos darbo kodeksas - DK) 127 straipsnio 1 dalį ir pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę – atleisti iš darbo DK 127 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 7141,96 Lt, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovas nurodė, kad dirbo atsakovo įmonėje mūrininku. Susirgęs nuo 2007-08-14 iki 2007-12-11 gydėsi. 2007-12-11 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė, kad ieškovo darbingumas yra 40 procentų, jis tik iš dalies darbingas, gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje. Ieškovas atvyko į darbą 2007-12-11, pranešė, kad dirbti negalės. Atsakovo darbuotoja liepė ieškovui rašyti prašymą atleisti jį iš darbo. Tik 2008-01-16 ieškovas sužinojo, kad yra atleistas pačiam prašant pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Įsakymo dėl atleidimo iš darbo kopiją gavo tik 2008-01-18. Ieškovas tikėjosi gauti išeitinę išmoką, tačiau, įsitikinęs, kad išeitinės išmokos darbdavys nemokės, 2008-01-30 kreipėsi į teismą.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas 2007-12-11 atvyko pas darbdavį, parašė prašymą atleisti iš darbo pačiam prašant. Niekas ieškovo nevertė rašyti prašymo, nenurodė jam ką rašyti. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kad jam yra nustatytas darbingumo netekimas, nes tokių dokumentų 2007-12-11 ir negalėjo turėti. Ieškovo prašymas buvo patenkintas. Ieškovas pasirašė darbo sutartyje punktą, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, kuris prasidėjo 2007-12-11.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė atsakovo UAB „Hermio projektai“ 2007-12-11 įsakymu Nr.P-414 ir darbo sutartimi Nr.238 suformuluotą A. D. atleidimo iš darbo pagrindo formuluotę, nustatydamas, kad A. D. atleistas pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, t.y. darbuotojo pareiškimu dėl neįgalumo, trukdančio tinkamai atlikti darbą; priteisė ieškovui iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 7141,96 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7141,96 Lt sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2008-01-30) iki visiško sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas 2007-12-11 parašė darbdaviui prašymą atleisti iš darbo nuo 2007-12-11 pačiam prašant. Pareiškimo padavimo dieną ieškovas buvo nedarbingas. Darbdavys 2007-12-11 priėmė įsakymą Nr. P-414, kuriuo įsakė atleisti ieškovą iš darbo pačiam prašant nuo 2007-12-11, tačiau nenurodė, kokios DK 127 straipsnio dalies pagrindu ieškovas atleidžiamas. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo pateikimo aplinkybes (pareiškimas buvo paduotas ieškovui esant nedarbingam), į pareiškimo turinį (pareiškime nėra konkrečiai nurodyta pagal kurią DK 127 straipsnio dalį ieškovas nori būti atleistas), į darbdaviui žinomas aplinkybes apie tai, kad ieškovas iki pareiškimo padavimo ilgą laiką sirgo, teismas padarė išvadą, kad darbdavys nebuvo pakankamai sąžiningas ir teisingas, neatsižvelgė į ieškovo kaip silpnesnės teisinių santykių šalies padėtį, išprusimą, įstatymo žinojimą, nesiaiškino, kokios yra pareiškimo padavimo tikrosios priežastys, nesuteikė ieškovui DK 127 straipsnio 4 dalyje numatyto 3 dienų termino atšaukti prašymą. Dėl minėtų aplinkybių teismas pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę, tačiau nelaikė, jog yra pagrindas pripažinti įsakymą negaliojančiu pilna apimtimi. Teismas nusprendė, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo taikė DK 27 straipsnyje nustatytą bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą.

6Apeliaciniu skundu (b.l. 65-69) atsakovas UAB „Hermio projektai“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-3958-638/2008 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apeliantas nurodė, jog 2007-12-11 ieškovas, atvykęs į UAB „Hermio projektai", pateikė nedarbingumo pažymėjimą ir pareiškė, jog toliau nebenori dirbti bendrovėje ir pageidauja nutraukti darbo santykius savo iniciatyva bei pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2007 m. gruodžio 11 d. Jokių kitų dokumentų ieškovas nepateikė. Nei DK 127 straipsnio 2 dalis, nei jokia kita darbo kodekso norma nenumato darbdaviui pareigos nutraukti darbo sutartį su darbuotoju DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, jeigu jis tam tikrą laikotarpį sirgo. DK 133 straipsnio 2 dalis tokiais atvejais numato pareigą darbdaviui palikti sergančio darbuotojo darbo vietą ir pareigas, kol jis pasveiks, jeigu dėl laikino nedarbingumo jis neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. Šiuo atveju nurodytus DK reikalavimus UAB „Hermio projektai" pilnai įvykdė. Šios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog prašymą atleisti iš darbo ieškovas parašė 2007-12-11. Duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme ieškovas nurodė, jog į darbovietę atvyko anksti ryte, tą pačią dieną, kuomet parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Ieškovas pripažino, jog išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei darbingumo lygio pažymą jis gavo jų išdavimo dieną apie 16.00 val., tai yra jau po įsakymo atleisti jį iš darbo priėmimo. Kadangi šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu pripažino ir pats ieškovas, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jų įrodinėti papildomai nebereikia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš skundžiamo teismo sprendimo taip ir neaišku, kuo gi vadovaudamasis darbdavys 2007-12-11 galėjo atleisti iš darbo ieškovą, jeigu jis ne tik nepateikė darbdaviui, bet iki skundžiamo įsakymo priėmimo netgi ir negalėjo pateikti jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad egzistuoja nors viena aplinkybė, nurodyta DK 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi jų paprasčiausiai neturėjo. Iš skundžiamo teismo sprendimo belieka daryti išvadą, jog darbdavys turėjo atspėti, kad ateityje A. D. bus nustatytas 40 % darbingumo lygis, kas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo bei protingumo principams. DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas 14 (keturiolikos) dienų terminas pranešimui apie ketinimą nutraukti darbo sutartį skirtas ne darbuotojo, bet darbdavio interesų apsaugai. Šiuo atveju ieškovo atleidimas iš darbo jo paties prašymu, nelaukiant 14 dienų termino pabaigos, negali būti įstatyminiu pagrindu tenkinti ieškovo akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Kauno miesto apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-8/2008, kadangi nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės yra tik panašios, bet jų esmė skirtinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl darbdavio veiksmų, kuomet darbuotojas, pateikęs prašymą nutraukti darbo santykius savo iniciatyva, turi jo neįgalumą patvirtinančius dokumentus, bet jų darbdaviui nepateikia, o darbdavys jų nepareikalauja. Šioje civilinėje byloje ieškovas, pateikdamas prašymą nutraukti darbo santykius, dokumentų, patvirtinančių jo netektą darbingumą neturėjo ir darbdaviui pateikti negalėjo. Nagrinėjant šį ginčą, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, civilinė byla Nr. 3K-3-489/2006, suformuota vienoda teisės taikymo ir aiškinimo praktika, kadangi aplinkybės bylose yra identiškos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, jog tuo atveju, kuomet darbuotojas nevykdo įstatymo reikalavimo tinkamai pareikšti darbdaviui savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo, darbdaviui neatsiranda pareigos priimti atitinkamus sprendimus. Darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar invalidumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą nutraukti sutartį, bet ir ligą ar invalidumą, trukdantį tinkamai atlikti darbą, pagrindžiančius įrodymus. Šiuo atveju akivaizdu, kad tokių įrodymų ieškovas iki darbo santykių pabaigos nepateikė ir pateikti negalėjo, nes jų paprasčiausiai neturėjo, o atsakovas, veikdamas sąžiningai, išsiaiškino visas aplinkybes, susijusias su ieškovo nebuvimu darbe ir išsireikalavo tai patvirtinančius dokumentus, tai yra nedarbingumo pažymėjimų kopijas, kurios jokiu būdu nesudaro įstatyminio pagrindo nutraukti darbo santykius DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu. Aplinkybę, kad atsakovas UAB „Hermio projektai" sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir tinkamai vykdo darbo įstatymuose įtvirtintas pareigas, patvirtina byloje pateiktas UAB „Hermio projektai" direktoriaus 2008-01-11 įsakymas Nr. P-468, iš kurio matyti, jog 2008-01-11 buvo nutraukta neterminuota darbo sutartis su B. J. DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi šis darbuotojas tinkamai įvykdė savo kaip darbuotojo pareigas ir pateikė darbdaviui rašytinį prašymą, kuriame aiškiai išreiškė savo valią nutraukti darbo sutartį dėl pablogėjusios sveikatos ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (nedarbingumo lygio nustatymo pažymą ir išvadą dėl darbo pobūdžio bei sąlygų). 2007-12-11 ieškovas, pasirašydamas ant darbo sutarties, kurioje aiškiai buvo nurodytas darbo santykių nutraukimo pagrindas, suprato arba negalėjo nesuprasti darbo sutarties nutraukimo pagrindo. 2007 m. gruodžio 13 d. su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta pervedant pinigines lėšas susijusias su darbo santykiais į jo asmeninę sąskaitą. Gavęs šias pinigines lėšas ieškovas vėlgi suprato arba negalėjo nesuprasti, kad yra atleistas būtent tuo pagrindu, kuriuo ir prašė nutraukti darbo santykius, tai yra DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai yra jo paties iniciatyva ir jam nepriklauso jokia išeitinė kompensaciją. Daryti išvadą, jog gavęs atsiskaitymą ieškovas nepastebėjo 7141,69 Lt trūkumo, būtų nelogiška. Apeliantas nurodo, kad ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai ir bandydamas suklaidinti teismą, atvirai melavo tiek procesiniuose dokumentuose, tiek nagrinėjant bylą teisme parengiamajame ir teismo posėdžiuose. Nors ieškovas dar 2007 m. gruodžio 11 d. savo parašu patvirtino, jog jam žinoma, kad darbo sutartis nutraukta DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, savo ieškinyje nurodė, jog apie šią aplinkybę sužinojo tik 2008-01-16. Duodamas paaiškinimus parengiamajame teismo posėdyje, ieškovas akivaizdžiai melavo teismui teigdamas, jog 2006-12-18 darbo sutarties Nr. 238 dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo yra ne jo parašas. Tą patį jis teigė ir bylos nagrinėjimo metu 2008-06-25 teismo posėdyje, ir tik atsakovo advokatui paprašius teismo paskirti rašysenos ekspertizę, ieškovas pripažino, kad tai yra jo parašas. Į šias aplinkybes pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir jų nevertino.

7Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas A. D. prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos, ir antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

10Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Hermio projektai“ apeliacinį skundą teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė ir daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl šis sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

11Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. 2007-12-11 ieškovas, atvykęs į UAB „Hermio projektai", pateikė nedarbingumo pažymėjimą ir pareiškė, jog toliau nebenori dirbti bendrovėje ir pageidauja nutraukti darbo santykius savo iniciatyva bei pateikė prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2007 m. gruodžio 11 d. Jokių kitų dokumentų ieškovas nepateikė. Teismas turėjo vadovautis Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje išaiškinta, jog darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar invalidumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą nutraukti sutartį, bet ir ligą ar invalidumą, trukdantį tinkamai atlikti darbą, pagrindžiančius įrodymus. Tokių įrodymų ieškovas A. D. iki darbo santykių pabaigos nepateikė ir pateikti negalėjo, nes jų paprasčiausiai neturėjo, o atsakovas, veikdamas sąžiningai, išsiaiškino visas aplinkybes, susijusias su ieškovo nebuvimu darbe ir išsireikalavo tai patvirtinančius dokumentus, tai yra nedarbingumo pažymėjimų kopijas, kurios jokiu būdu nesudaro įstatyminio pagrindo nutraukti darbo santykius DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu.

12Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir neįrodytais.

13Kaip matyti iš byloje esančio ieškovo prašymo atleisti jį iš darbo (b.l. 36), prašymas yra surašytas darbdavio (blankas) ir jame nenurodyta kokiu Darbo kodekso straipsniu remiantis ieškovas prašo atleisti jį iš darbo, ieškovas užpildė tik datą, savo vardą ir pavardę. 2007-12-11 Įsakyme dėl atleidimo iš darbo (b.l. 9) taip pat nenurodytas Darbo kodekso straipsnis, kuriuo remiantis darbuotojas A. D. buvo atleistas iš darbo. Byloje pateikti įrodymai: 2007-12-11 Darbingumo lygio pažyma, kurioje konstatuotas 40 proc. darbingumas; 2007-12-11 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų; Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nedarbingumo pažymėjimas (b.l. 5, 6, 44-55) patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog darbo santykius su darbdaviu ieškovas nutraukė savo valia, tačiau dėl invalidumo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog šiuo atveju atsakovas veikė sąžiningai ir išsiaiškino visas aplinkybes, susijusias su ieškovo nebuvimu darbe ir išsireikalavo tai patvirtinančius dokumentus. Darbingumo lygio pažyma ir išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ieškovui buvo išduoti 2007-12-11, t.y. prašymo surašymo dieną ir ieškovui esant 2007-12-11 nedarbingam, t.y. turint nedarbingumo pažymėjimą. Todėl darbdavys, turėdamas duomenų apie darbuotojo ilgalaikę ligą, turėjo pareigą įvertinti susidariusią situaciją, išsiaiškinti visas aplinkybės, o būtent susijusias su darbuotojo prašymu atleisti jį iš darbo priežastimis, ir tinkamai suformuluoti atleidimo pagrindą. Darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą suformulavo darbdavys (b.l. 34-35). Tai, kad ieškovas, kurio pareigos įmonėje buvo mūrininkas, neturintis specialių teisinių žinių, pasirašė darbo sutarties nutraukimą, kuriame buvo nurodytas nutraukimo pagrindas, nereiškia, jog ieškovas atleidimo dieną suprato savo darbo santykių nutraukimo pasekmes. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas iki darbo santykių pabaigos nepateikė ir negalėjo pateikti Darbingumo lygio pažymos bei išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nes jų paprasčiausiai neturėjo. Minėti dokumentai buvo išduoti 2007-12-11 – ieškovo atleidimo iš darbo dieną ir darbdaviui pareikalavus, ieškovas būtų juos pateikęs. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbdavys nebuvo pakankamai sąžiningas ir teisingas, neatsižvelgė į ieškovo kaip silpnesnės teisinių santykių šalies padėtį, išprusimą, įstatymo žinojimą.

14Atsakovas UAB „Hermio projektai" nurodo, jog sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir tinkamai vykdo darbo įstatymuose įtvirtintas pareigas, ir tai patvirtina byloje pateiktas UAB „Hermio projektai" direktoriaus 2008-01-11 Įsakymas Nr. P-468, iš kurio matyti, jog 2008-01-11 buvo nutraukta neterminuota darbo sutartis su B. J. DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi šis darbuotojas tinkamai įvykdė savo kaip darbuotojo pareigas ir pateikė darbdaviui rašytinį prašymą, kuriame aiškiai išreiškė savo valią nutraukti darbo sutartį dėl pablogėjusios sveikatos ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (nedarbingumo lygio nustatymo pažymą ir išvadą dėl darbo pobūdžio bei sąlygų).

15Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pateiktas 2008-01-11 Įsakymas Nr.P-468 (b.l. 56) neįrodo, kad atsakovas sąžiningai ir tinkamai vykdo darbo įstatymuose įtvirtintas pareigas.

16Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, jog A. D., pasirašydamas ant darbo sutarties, kurioje buvo aiškiai nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, suprato arba negalėjo nesuprasti darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

17Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas prašymą atleisti jį iš darbo užpildė pagal darbdavio pateiktą blanką ir jame nebuvo nurodyta kokia Darbo kodekso straipsnio remiantis ieškovas prašo atleisti jį iš darbo, darbo sutarties nutraukimo pagrindą nurodė darbdavys, todėl tik ieškovo pasirašymas dėl darbo sutarties nutraukimo neįrodo aplinkybės, jog teisinių žinių neturintis ieškovas suprato arba negalėjo nesuprasti darbo sutarties nutraukimo pagrindo, o taip pat ir pasekmių.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19apeliacinį skundą atmesti

20Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. ieškovas A. D. ieškiniu (b.l. 3-4) prašė pripažinti negaliojančiu... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovo... 6. Apeliaciniu skundu (b.l. 65-69) atsakovas UAB „Hermio projektai“ prašo... 7. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas A. D. prašė... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Hermio projektai“ apeliacinį... 11. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai... 12. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir... 13. Kaip matyti iš byloje esančio ieškovo prašymo atleisti jį iš darbo (b.l.... 14. Atsakovas UAB „Hermio projektai" nurodo, jog sąžiningai naudojasi savo... 15. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pateiktas 2008-01-11 Įsakymas Nr.P-468... 16. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, jog A. D.,... 17. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas prašymą atleisti jį iš darbo užpildė... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 19. apeliacinį skundą atmesti... 20. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą palikti... 21. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....