Byla 2S-1451-577/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys A. V., T. V., G. K., A. K., M. J. K., Nijolė G. K., A. J., T. Č., AB DNB bankas, Danske bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstolis R. V., BUAB „Spausk“, atstovaujama bankroto administratorius UAB „Valeksa“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal T. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys A. V., T. V., G. K., A. K., M. J. K., Nijolė G. K., A. J., T. Č., AB DNB bankas, Danske bank A/S Lietuvos filialas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstolis R. V., BUAB „Spausk“, atstovaujama bankroto administratorius UAB „Valeksa“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas T. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą ir bankroto administratoriumi skirti UAB „Lideres“; patvirtinti administratoriaus lėšų, reikalingų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, sąmatą 2 700 Lt plius PVM per mėnesį sumai; įpareigoti pareiškėją sumokėti šią sumą į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą per 5 dienas nuo nutarties iškelti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2003 m. dirbo UAB „SPAUSK“, įmonė dėl sunkios finansinės padėties jam liko skolinga 8 162 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų. Po pareiškėjo atleidimo iš UAB „SPAUSK“ dėl įmonės bankroto, pareiškėjas buvo įsiregistravęs Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje bedarbiu nuo 2013-01-04 iki 2013-03-15, per registravimosi laikotarpį (2,5 mėn.) gavo 1 383,87 Lt nedarbo draudimo išmokų (vid. 553,54 Lt/mėn.). Neradęs darbo per 2,5 mėn., kol buvo registruotas Darbo biržoje, ir biržai nesiūlant jokių profesiją ir kvalifikaciją atitinkančių darbo vietų, pareiškėjas nusprendė vykdyti individualią veiklą pagal verslo liudijimą ir dėl to iš Darbo biržos registruotų bedarbių sąrašų išsiregistravo ir nutarė užsiimti kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla 2013 m. balandžio mėn. Iš šios veiklos 2013 m. pareiškėjas gavo apie 15 000 Lt pajamų per metus. Pažymėjo, kad jokių kitų išmokų ar pašalpų jis negauna, o jo finansiniai įsipareigojimai sudaro 4 039 276,55 Lt. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis su trečiaisiais asmenimis buvo laidavęs už UAB „Spausk“ įsipareigojimus kreditoriui AB DNB bankas pagal sudarytas kredito sutartis, tačiau paskelbus UAB „Spausk“ bankrutavusią, AB DNB bankas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš laiduotojų A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K. solidariai. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. neįsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3831-661/2013, iš A. V., T. V., G. K., A. K. ir T. K. (pareiškėjo) solidariai priteista kreditoriaus AB DnB bankas naudai 34 342 263 Lt skolos, 94 616,09 Lt palūkanų, 94 616,09 Lt delspinigių ir 5% metinių procesinių palūkanų bei asmeniškai iš pareiškėjo T. K. – 4 346,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas nurodo, kad jis ginčija sudarytus laidavimus. Be to, pareiškėjas nurodė, kad su Danske bank A/S Lietuvos filialas, 2005 m. gruodžio 22 d. sudaryta Kredito sutartis Nr. BP2030051236, pagal kurią pareiškėjas gavo 165 083,30 EUR kreditą butui, esančiam Filaretų g. 85-157 /Rudens g. 30-15, Vilnius, įsigyti. Įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti kreditoriaus naudai buvo nustatyta buto hipoteka. Bankrutavus pareiškėjo darbovietei UAB „Spausk“ ir atleidus pareiškėją dėl įmonės bankroto, pareiškėjas negali laiku sumokėti įmokų bankui už būstą. Neįvykdyti įsipareigojimai sudaro 4 039 276,55 Lt. Pareiškėjo nuomone, išieškojus kreditorinius reikalavimus iš esamo turto, nepakaks gautų lėšų reikalavimams padengti.

5Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu prašė atsisakyti iškelti pareiškėjui T. K. fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad 2005-12-22 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir T. K. sudarė kredito sutartį Nr. BP2030051236, kuria bankas suteikė kredito gavėjui 165 083,30 EUR dydžio kreditą būsto pirkimui ir remontui. Minėto kredito grąžinimas 2006 m. sausio 18 d. buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“, draudimo liudijimo (poliso) Nr. BPD 024407. Kredito gavėjui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankas 2011-10-31 nutraukė kredito sutartį bei 2011-11-07 kreipėsi į bendrovę su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį bei paraiška draudimo išmokai gauti, banko prašoma draudimo išmoka – 154 034,29 EUR. 2012-09-27 bendrovė priėmė sprendimą dėl 109 069,73 EUR draudimo išmokos mokėjimo. Banko prašoma draudimo išmoka buvo sumažinta nepanaudota pagal kredito sutartyje nustatytą paskirtį negrąžinta kredito bei palūkanų dalimi. Draudimo išmoką bendrovė moka bankui pagal 2013-09-05 draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką nuo 2012-10-10 iki 2017-09-10 bendrovei išmokėjus bankui visą draudimo išmokos sumą, tarp bendrovės ir banko bus pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią bankas perleis bendrovei reikalavimo teises kredito gavėjos atžvilgiu į pagal draudimo išmoką išmokėtą sumą. Taip pat suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-08-06 galutinis sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3831-661/2013 nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo sprendimu priteistų sumų negalima laikyti pareiškėjo pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, nes tenkinus apeliacinį skundą, šių sumų AB DnB bankas negalėtų reikalauti iš pareiškėjo. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, siekiant įvertinti pareiškėjo galėjimą vykdyti skolinius įsipareigojimus turi būti nustatyta tiksli pareiškėjo turimo turto vertė, tačiau pareiškėjas dokumentų, leidžiančių nustatyti tikslią jo turimo nekilnojamojo turto rinkos vertę nepateikė, o masinio vertinimo būdu nustatyta turto vertė nėra tiksli ir ja neturėtų būti vadovaujamasi vertinant pareiškėjo galėjimą vykdyti skolinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad nėra žinoma tiksli pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė, negalima spręsti dėl pareiškėjo galėjimo vykdyti skolinius įsipareigojimus, atitinkamai negalima konstatuoti ir pareiškėjo nemokumo. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo bankroto administratoriumi paskirti bankroto administratorę A. S. bei patvirtinti 2 800 Lt sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

6Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime prašė atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui T. K.. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-08-06 sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, nes yra pateiktas apeliacinis skundas, todėl ginčijamas kreditoriaus reikalavimas negali būti įtraukiamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Taip pat susiinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2014 m. vykdė individualią veiklą, tačiau nenurodė pajamų, gautų iš tos veiklos. Be to, AB DNB banko vertinimu, pareiškėjui neturėtų būti iškelta bankroto byla, kadangi jis negali būti laikomu sąžiningu FABĮ nuostatų prasme, nes Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3831-661/2013 pareiškėjas nesutinka su banko reikalavimu dėl skolos priteisimo, tuo tarpu šioje byloje remiasi minėtu teismo sprendimu ir įtraukia minėtu sprendimu priteistas sumas į bendrą savo įsiskolinimų sumą, t.y. kiekvienoje byloje pateikia skirtingą poziciją dėl skolos bankui ir tuo klaidina teismus. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų iškelti pareiškėjui bankroto bylą, bankas bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Projektų plėtros biuras“, prašė patvirtinti 2 601,50 Lt sumą administravimo procedūroms atlikti.

7Suinteresuotas asmuo Danske bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į pareiškimą, nurodė, kad prašo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tarp banko ir T. K. 2005-12-22 buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. BP2030051236 su vėlesniais susitarimais pagal kurią T. K. buvo suteiktas 165 083.30 EUR kreditas nekilnojamam turtui įsigyti. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2035-12-22. Suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu banko naudai buvo įkeistas T. K. nuosavybės teise priklausantis turtas: butas, esantis ( - ). Kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu 100 proc. negrąžinto kredito ir 3 mėnesių negautų palūkanų draudimo sumai, draudimo poliso Nr. BPD024407. Draudikas 2012-11-27 priėmė sprendimą išmokėti 109 069,73 EUR draudimo išmoką mokant ją dalimis pagal grafiką iki 2017-09-10. Danske bank A/S Lietuvos filialas nurodė, kad pareiškėjas T. K. pagal Sutartį Bankui skolingas 82 247,44 EUR (ekvivalentas – 284 691,29 Lt): 44 719,63 EUR negrąžinto kredito, 3 278,21 priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 34 249,60 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, taip pat 1 060,49 Lt nesumokėtos turto draudimo įmokos bei 45 Lt mokesčio už pakartotinio laiško siuntimą, kuriuo klientui primenama apie pradelstą mokėti kredito įmoką. Bendra įsiskolinimų suma 2014-02-25 sudaro 285 796,78 Lt (T. 2, b. l. 3-4).

8II.

9Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti pareiškėjo T. K. fizinio asmens bankroto bylą, o įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, nutarė atnaujinti 2014-02-07 nutartimi sustabdytą T. K. turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jo. Pirmos instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo nuomone, jog, nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-08-06 sprendimu priteista pradelstų įsipareigojimų suma yra ginčijama, prievolė pagal laidavimo sutartį yra vykdytina, kol ji nenuginčyta, o pradelstų įsipareigojimų suma, priteista Vilniaus apygardos teismo 2013-08-06 sprendimu, viršija 25 MMA, todėl pareiškėjas yra nemokus. Teismas pažymėjo, kad nemokumas turi būti pareiškimo pateikimo dienai, o ne ateityje. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-08-06 sprendimas nėra įsiteisėjęs, pareiškėjas ginčija AB DNB banko reikalaujamą priteisti skolą bei laidavimo sutartis, todėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu pareiškėjo prievolė nėra aiški, taip pat nėra aišku, ar AB DNB bankas pagrįstai reikalauja iš laiduotojų, įskaitant ir pareiškėją, priteisti skolą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas, jog jo nemokumą pagrindžia tariamai pradelstų įsipareigojimų 3 659 379 Lt suma, priteista Vilniaus apygardos teismo 2013-08-06 sprendimu, buvo atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad asmens turtinę padėtį įrodo ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas. Teismo vertinimu, iš į bylą pateiktų duomenų, matyti, jog pareiškėjo buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 372 000 Lt (T. 1, b. l. 87-88), todėl pareiškėjo teiginys, jog pareiškėjo turimo turto ir skolinių įsipareigojimų santykis, leidžia pripažinti pareiškėja nemokiu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nepagrįstas. Byloje esantys duomenys, teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, jog pardavus pareiškėjui priklausantį butą, gautų pinigų sumos pakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti, o skirtumas tarp turimo turto vertės ir skolinių įsipareigojimų (pvz., buto rinkos vertė – 359 000 Lt, automobilio vertė – 5 000 Lt, bendra turto vertė 364 000 Lt, įsiskolinimas – 379 897,55 Lt / 15 879 Lt), nėra toks, kad pareiškėjas galėtų būti pripažintas nemokiu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, papildomai įvertinus ir pareiškėjo gautas (2013 m. – 15 000 Lt, 2014 m. sausio mėn. – 3 900 Lt už 3 dienų mokymus) ir planuojamas gauti pajamas iš individualios veiklos. Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į pareiškėjo sąžiningumą. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, jog pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus, būtų ėmęsis realių pastangų mažinti turimus skolinius įsipareigojimus bei bendradarbiaudamas su kredito davėju būtų bandęs ieškoti šalims priimtino sprendimo būdo. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo įsiregistravęs darbo biržoje, savaime nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas objektyviai negalėjo susirasti darbo. Tokie pareiškėjo veiksmai, teismo vertinimu, rodo, jog pareiškėjas ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų Sutartinių įsipareigojimų, todėl jie negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad iš Draudiko 2012-09-27 sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo, matyti, jog pareiškėjas nebuvo pateikęs Draudikui informacijos apie kredito lėšų, įrodančių kredito dalies, skirtos būsto remontui, panaudojimo pagal kredito sutartyje nustatytą paskirtį (b. l. 76-77), o ši aplinkybė tik papildomai įrodo, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai kreditoriaus atžvilgiu.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12Pareiškėjas T. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti vertinami visi įsipareigojimai, kurių vykdymo terminai yra suėję dabar, todėl pirmos instancijos teismo prielaida, kad skola negalioja, nes gali būti nuginčyta, yra nepagrįsta. Apeliantas pažymi, kad šiai dienai prievolė pagal laidavimo sutartį yra galiojanti, vykdytina ir pradelsta CK 6.81 str. 1 d. prasme, kol pati prievolė pagal laidavimo sutartį nėra nuginčyta. Dėl vykstančios bylos AB DNB bankas tik negali jam sprendimu priteistos sumos išieškoti priverstinai, tačiau prievolės galiojimo šiuo metu tai nekeičia. Apeliantas pažymi, kad dabar jau yra priimtas Vilniaus apygardos teismo 2013-08-06 sprendimas dėl 3 659 379 Lt skolos priteisimo iš jo ir kitų solidarių laiduotojų kreditoriaus AB DNB bankas naudai, o sprendimo, kuriuo laidavimo sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, nėra. Apelianto nuomone, pats AB DNB bankas šioje byloje savo veiksmais patvirtino, kad jo reikalavimas yra pradelstas. Pareiškėjo nuomone, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas neturi pagrindo kelti klausimą dėl tikslių kreditorinių reikalavimų sumų; pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino FABĮ 2 str. 2 d., todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pasak pareiškėjo, teismo turto vertinimas yra nepagrįstas, nes teismas turėjo vadovautis aktualia turto rinkos verte, o ne prieš šešis metus nustatyta masinio vertinimo būdu turto rinkos verte vien dėl to, kad ji didesnė ir sudaro galimybes nekonstatuoti nemokumo. Turto vidutinė rinkos vertė nurodyta viešajame registre yra pripažįstama tinkamai nustatyta turto verte, kadangi nagrinėjamoje byloje tai buvo vieninteliai aktualūs turto vertės duomenys, būtent šiais duomenimis teismas ir privalėjo vadovautis. Apeliantas teigia, jei teismui kilo abejonių dėl turto vertės, teismas galėjo įpareigoti pareiškėją atlikti individualų vertinimą, tačiau tokio įpareigojimo nebuvo. Taip pat apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo prielaidos dėl jo nesąžiningumo yra nepagrįstos ir nesudaro pagrindo konstatuoti jo nesąžiningumo. Pareiškėjas nurodo, kad jis neperleido jokio savo turto, nesukčiavo, baudžiamųjų bylų jam nėra, jis nepiktnaudžiauja jokiomis medžiagomis, dėl ko būtų netekęs darbo ir nebeturėtų pajamų, iš darbo buvo atleistas dėl įmonės, kurioje dirbo, bankroto, netekęs darbo buvo registruotas darbo biržoje, tačiau birža jam jokio darbo nepasiūlė, todėl jis mokėsi ir persikvalifikavo, pradėjo verstis individualia veikla pagal verslo liudijimą, iš tos veiklos 2013 m. gavo 15 000 Lt metinių pajamų, dabar aktyviai gina savo teises, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, kad nedidėtų palūkanos ir vykdymo išlaidos, tačiau pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Apelianto nuomone, dėl FABĮ 2 str. 2 d. normos aiškinimo ir taikymo pažeidimų pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo nemokumo nebuvimo.

13Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjui ginčijant laidavimą ir skolą civilinėje byloje Nr. 2-3831-661/2013, minėtu sprendimu priteista skola negali būti traukiama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, nepaisant kreditoriaus nuomonės, kad skola yra pradelsta. Bankas taip pat visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Papildomai pažymi, kad pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad nors civilinėje byloje Nr. 2-3831-661/2013 pareiškėjas nesutinka su banko reikalavimu dėl skolos priteisimo, tačiau šioje byloje remiasi paties ginčijamu sprendimu ir įtraukia minėtu sprendimu priteistas sumas į bendrą savo įsiskolinimų sumą. Bankas nesutinka ir su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas padarė kokių nors procesinių pažeidimų nustatydamas turto vertę. Banko nuomone, pareiškėjas nepateikė kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad pareiškėjo turimo turto ir skolinių įsipareigojimų santykis neleidžia pripažinti pareiškėją nemokiu FABĮ 2 str. 2 d. prasme. Pažymi, kad net jei turto vertė ir būtų mažesnė nei nustatė pirmos instancijos teismas, tai vis tiek negalėtų būti pagrindas kelti pareiškėjui bankroto bylą, kadangi esamų skolinių įsipareigojimų ir turto vertės santykis nebūtų toks didelis, jog įsiskolinimų nebūtų galima padengti per protingą laiką.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

16Fizinio asmens nemokumo sąvoka pateikta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

17Nagrinėjamu atveju vienas iš esminių klausimų, dėl kurio šalys nesutaria, yra tas, ar Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu, kuris šiai dienai nėra įsiteisėjęs, iš laiduotojų solidariai priteista kreditoriaus AB DNB bankas naudai 3 434 263 Lt skola, 94 616,09 Lt palūkanų, 94 616,09 Lt delspinigių ir 5 proc. metinių palūkanų laikytini pareiškėjo įsipareigojimais kreditoriui. AB DNB banko nuomone, minėtu sprendimu priteista skola negali būti traukiama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, kol kilęs ginčas nebus išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo tarpu pareiškėjas tvirtina, kad šiai dienai prievolė pagal laidavimo sutartį yra galiojanti, vykdytina ir pradelsta, todėl turi būti traktuotina kaip pareiškėjo pradelstas įsipareigojimas.

18Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-08-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3831-661/2013, iš laiduotojų A. V., T. V., G. K., A. K. ir pareiškėjo T. K. solidariai priteisė kreditoriaus AB DnB bankas naudai 343 4263 Lt skolos, 94 616,09 Lt palūkanų, 94 616,09 Lt delspinigių ir 5 proc. metines palūkanos, be to, iš T. K. priteista 4 346,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (T. 1, b. l. 32-38). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2013-08-06 sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo yra ginčijama iš jų priteista suma. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nemato jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo pozicija, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ši paties pareiškėjo teisme ginčijama skola neturėtų būti traukiama į bendrą pradelstų atsakovo įsipareigojimų masę. Esant situacijai, kuomet yra ginčijami kreditoriaus reikalavimai ir nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų priteista skola iš pareiškėjo, pareiškėjo argumentas, jog jo nemokumą pagrindžia tariamai pradelstų įsipareigojimų 3 659 379 Lt suma, priteista neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013-08-06 sprendimu, atmestinas kaip nepagrįstas.

19Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad tokia situacija, kai pats pareiškėjas nesutinka su banko reikalavimu dėl skolos priteisimo c.b. Nr. 2-3831-661/2013, tačiau nagrinėjamoje byloje pats remiasi Vilniaus apygardos teismo 2013-08-06 sprendimu c.b. Nr. 2-3831-661/2013 ir įtraukia minėtu sprendimu priteistas pinigų sumas į bendrą savo įsiskolinimų masę, suteikia pagrindą abejonėms dėl pareiškėjo sąžiningumo.

20Taip pat nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl pareiškėjo nekilnojamojo turto vertės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatydamas pareiškėjo nekilnojamojo turto vertę, rėmėsi nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo 2005-11-29 ataskaita, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo buto rinkos vertė yra 359 000 Lt. Tuo tarpu apeliantas tvirtina, kad teismas vidutinę turto rinkos vertę nustatinėjo pagal nebeaktualius duomenis, todėl nepagrįstai nusprendė, kad buto vertė yra didesnė negu yra iš tikrųjų. Pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nors teismas tokio pobūdžio bylose ir privalo būti aktyvus, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog ši aplinkybė neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, kad jo nekilnojamojo turto - buto, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė yra 296 000 Lt, tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o teismas priimdamas procesinius sprendimus negali remtis tik deklaratyviais šalių išsakytais teiginiais ir jų samprotavimais. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad apelianto butas rinkos vertės nustatymo 2005-11-29 ataskaitoje buvo įvertintas 359 000 Lt (1 T., b.l. 76-77), iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad 2008 m. vidutinė buto rinkos vertė siekė 372 000 Lt, 2008 m. birželio 10 d. nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 1235:2008(V) parengtoje UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“, nurodyta minėto buto rinkos vertė – 570 000 Lt (T. 1, b. l. 75-77). Kadangi tai vieninteliai apelianto buto vertės duomenys, tai būtent šiais duomenimis pirmos instancijos teismas pagrįstai ir vadovavosi. Atsižvelgdamas į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą ir nekilnojamojo turto rinkos tendencijas šiuo metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad reali pareiškėjui priklausančio buto, esančio ( - ), vertė artimesnė 359 000 Lt ar 372 000 Lt sumai, o ne 296 000 Lt sumai, kurią nurodo pareiškėjas. Nors ir sutiktina su apeliantu, kad minėti duomenys apie buto rinkos vertę gali tiksliai ir nebeatspindėti šių dienų nekilnojamojo turto rinkos kainų, tačiau, nesant kitų duomenų, pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindi kitokiai išvadai apie galimą buto rinkos kainą. Pažymėtina, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad remiantis pareiškėjo į bylą pateiktai įrodymais konstatuoti, jog pareiškėjas yra nemokus, kad jo finansinė būklė šiuo metu yra kritinė, kad jis iš esmės negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, ir kad pareiškėjas galėtų būti pripažintas nemokiu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nėra pagrindo.

21Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos rašytinių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, kurios lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 str., 185 str., 189 str.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų.

22Pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kurių nebekartoja, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

23Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjas T. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto... 5. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu prašė... 6. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime prašė atsisakyti iškelti... 7. Suinteresuotas asmuo Danske bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarė... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 12. Pareiškėjas T. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 13. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo,... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Fizinio asmens nemokumo sąvoka pateikta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Fizinio... 17. Nagrinėjamu atveju vienas iš esminių klausimų, dėl kurio šalys nesutaria,... 18. Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-08-06... 19. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad... 20. Taip pat nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl pareiškėjo nekilnojamojo... 21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas,... 22. Pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams (Europos žmogaus teisių... 23. Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį palikti...