Byla 2A-171/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybė ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kamintras“ dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų neatlygintino perdavimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ ir daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių ( - ), butų ir kitų patalpų savininkai.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros nuosavybės.

6Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė įpareigoti atsakovą BUAB „Kamintras“: 1) įregistruoti vandentiekio tinklus nuo vandentiekio šulinio Nr. 11 iki pastatų, esančių ( - ), ir nuotekų tinklus nuo nuotekų šulinio Nr. 14 iki pastatų, esančių ( - ) (toliau – vandentiekio ir nuotekų tinklai); 2) neatlygintinai perduoti įregistruotus vandentiekio ir nuotekų tinklus ieškovo nuosavybėn. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 14 d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė šalto vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo laikiną sutartį (toliau – Laikina sutartis). Šia sutartimi, be kita ko, atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovo nuosavybėn aptariamus vandentiekio ir nuotekų tinklus. Tokį atsakovo įsipareigojimą patvirtina ir kitos aplinkybės. Atsakovas perėmė namų, esančių ( - ), statytojo teises ir pareigas iš AB „Komunalinė statyba“. 2003 m. gegužės 25 d. išduotose techninėse sąlygose šių namų statybai (toliau – Techninės sąlygos) buvo įrašytas reikalavimas, kad bendrojo naudojimo tinklai turi būti perduoti ieškovo nuosavybėn. Prie Techninių sąlygų buvo pridėta atmintinė statytojui „Dėl pastatytų ar rekonstruotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, įrenginių bei apskaitos mazgų priėmimo tvarkos“ (toliau – Atmintinė), kurioje taip pat numatyta, kad pastatyti bei įregistruoti vandentiekio ir nuotekų tinklai perduodami ieškovo nuosavybėn. Toks įsipareigojimas buvo numatytas ir atsakovo 2008 m. vasario 2 d. garantiniame rašte bei 2010 m. balandžio 30 d. rašte. Šiuo metu aptariami tinklai yra pastatyti, todėl turi būti įregistruoti ir perduoti ieškovui. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-2004 (toliau – Tarybos sprendimas) nutarė perimti neatlygintinai ieškovo nuosavybėn juridinių ir fizinių asmenų įrengtus vandentiekio, nuotekų, lietaus ir šilumos tinklus bei įrenginius, gatves ir šviesoforus, kolektorius, gatvių apšvietimo elektros tinklus, paklotus Vilniaus mieste, taip pat nutarė neprisiimti jokių papildomų įsipareigojimų, susijusių su inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimu. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (toliau – GVTNTĮ) vandens ir nuotekų tinklai yra viešoji infrastruktūra, kuri nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybėms ar savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Atsakovui buvo leista statyti šiuos tinklus tik su sąlyga, kad jie bus perduoti ieškovo nuosavybėn. Tik perdavus tinklus ieškovui gali būti užtikrintas viešasis interesas – tinkamas gyventojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymas. Ieškovo nuomone, nors 2009 m. balandžio 17 d. atsakovui buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratorius nepranešė nevykdysiąs aptariamo atsakovo įsipareigojimo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 6 352,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas, įvertinęs Technines sąlygas, Laikiną sutartį, Atmintinę, 2008 m. balandžio 2 d. ir 2008 m. balandžio 30 d. atsakovo raštus, sprendė, kad juose nėra išreikštas atsakovo įsipareigojimas perduoti vandentiekio ir nuotekų tinklus ieškovo nuosavybėn. Šiuose dokumentuose naudojama „perdavimo į UAB „Vilniaus vandenys” balansą“ ar „perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei“ sąvokos neatspindi jokių atsakovo įsipareigojimų turtą neatlygintinai perduoti ieškovui. Teismo nuomone, dokumentuose aptarta vandentiekio ir nuotekų tinklų pripažinimo tinkamais naudoti ir perdavimo vandens tiekėjui eksploatuoti tvarka, o ne nuosavybės teisės perdavimas civilinės teisės prasme. Teismas sprendė, kad tokia atsakovo pareiga nekyla ir įstatymų pagrindu. Aptariamus tinklus atsakovas įrengė savo lėšomis (patyrė 33 471,89 Lt išlaidų). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.100 straipsnyje nustatyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama arba gali būti sudaromos sutartys dėl šios infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.); jei dėl išpirkimo arba sutarties susitarti nepavyksta, naudojimosi infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba ji gali būti paimama visuomenės poreikiams. Teismas pažymėjo, kad nors ginčo tinklų statyba prasidėjo iki GVTNTĮ įsigaliojimo, tačiau jų išpirkimui turi būti taikoma šiuo metu galiojanti GVTNTĮ nustatyta tvarka. Teismas taip pat konstatavo, kad Tarybos sprendimas nėra įstatyminis aktas, kad jis nesukėlė atsakovui teisinės pareigos neatlygintinai perduoti savo turtą ieškovui. Teismo nuomone, Tarybos sprendimas taikytinas tais atvejais, kai tinklai savininkų perduodami neatlygintinai.

10Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktų procesinių dokumentų skaičių bei dviejų teismo posėdžių trukmę, pripažino, kad prašomų atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisės aktų reikalavimus.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Teismas įrodymus vertino paviršutiniškai, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nebuvo prisiėmęs įsipareigojimo neatlygintinai perduoti vandentiekio ir nuotekų tinklus ieškovo nuosavybėn. Teismo tirtuose dokumentuose kalbama apie neatlygintiną perdavimą, o ne apie perleidimą. Esant tokiam susitarimui, GVTNTĮ normos, reglamentuojančios aptariamų tinklų išpirkimą, netaikytinos. Teismas neįvertino, kad pagal susiformavusią praktiką statytojai, kuriems nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai, perduoda juos savivaldybėms neatlygintinai. Atsakovas veikė nekilnojamojo turto statybų versle, todėl turėjo žinoti tokią praktiką. Nurodyta praktika ir siekis užtikrinti viešąjį interesą ir lėmė Tarybos sprendimo priėmimą, todėl negalima spręsti, kad šiuo sprendimu patvirtinta inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo tvarka neturi įtakos apelianto ir atsakovo santykiams. Teismas taip pat neįvertino, kad 2010 m. balandžio 28 d. įvykusiame atsakovo kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta perduoti tinklus apeliantui. Nėra duomenų, kad toks nutarimas būtų panaikintas. Sprendime nepasisakyta ir dėl trečiųjų asmenų (butų ir kitų patalpų savininkų) nurodytų aplinkybių, kad dėl apeliantui neperduotų tinklų jie negali sudaryti tiesioginių geriamojo vandens tiekimo sutarčių, mokesčiai skaičiuojami ne pagal apskaitos prietaisus, kad įsigydami patalpas jau yra sumokėję atsakovui už ginčo tinklus.

142. Teismas neįvertino GVTNTĮ tikslų įgyvendinimo svarbos ir viešojo intereso. Pagal GVTNTĮ vandens ir nuotekų tinklai yra viešoji infrastruktūra, kuri nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybėms ar savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Tuo siekiama, kad gyventojai būtų aprūpinti geriamuoju vandeniu bei užtikrintas nuotekų tvarkymas. Jei aptariami tinklai priklausytų privatiems asmenims, gyventojų interesai būtų pažeisti.

153. Teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Byloje nebuvo nagrinėjami sudėtingi teisiniai klausimai, o atsakovo procesinių dokumentų argumentai kartojasi. Teismas skaičiavimais nepagrindė išvados, kad priteisiamų išlaidų dydis atitinka teisės aktų reikalavimus.

16Atsakovas BUAB „Kamintras“ prašo atmesti apeliacinį skundą.

17Atsakovas pažymi, kad apelianto noras neatlygintinai perimti ginčo tinklus negalimas kitaip nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Apeliantas siekį nusavinti atsakovo turtą nepagrįstai grindžia viešuoju interesu. Tai, kad apeliantas šį turtą išpirktų teisės aktų nustatyta tvarka, niekaip nepažeistų viešojo intereso. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas nėra tinkamas ieškovas, nes iš byloje esančių įrodymų visumos būtų galima daryti išvadą, kad santykiai susiklostė tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“.

18Tretieji asmenys UAB „Vilniaus vandenys“ ir K. G. prašo tenkinti apeliacinį skundą.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Dėl ginčo esmės

22Vienas pagrindinių apelianto argumentų, kuriuo grindžiamas reikalavimas įpareigoti atsakovą neatlygintinai perduoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, iš esmės yra tas, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas ir dėl būtinumo užtikrinti šių viešųjų paslaugų tinkamą teikimą aptariama infrastruktūra pagal GVTNTĮ nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybėms ar savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nurodomų paslaugų teikimas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, tačiau konstatuoja, kad teisės aktai neįtvirtino ir neįtvirtina privataus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko pareigos neatlygintinai perleisti šią infrastruktūrą savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei ar galimybės ją neatlygintinai perimti.

23Nagrinėjamu atveju Techninės sąlygos ginčo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įrengimui buvo išduotos 2003 m. (t. 1, b. l. 7). Atsakovas šią infrastruktūrą įrengė 2007 m. (t. 2, b. l. 30-94) ir tokiu būdu tapo jos savininku (CK 4.47 str. 4 d.). Sukurti tinklai prijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų ir yra naudojami (t. 1, b. l. 5, 157-158).

24GVTNTĮ įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d. Iki tol geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros nuosavybės ir eksploatavimo klausimus iš dalies reglamentavimo Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172. Taisyklės numatė, kad abonento (vandens vartotojo) nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus), kuris prijungiamas prie gyvenvietės tinklo, perduodamas vandens tiekėjui už akcijas arba pagal sutartį eksploatuoti (4.1 p.). GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei; infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama arba gali būti sudaromos sutartys dėl šios infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.); jei dėl išpirkimo arba dėl sutarties susitarti nepavyksta, naudojimosi infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai jį reikalinga viešajam vandens tiekimui. Naujos viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybą reglamentuoja šio straipsnio 5 dalis, numatanti, kad trišalėje savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir statytojo sutartyje turi būti numatytas pastatytos infrastruktūros perleidimas savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės nuosavybėn.

25Taigi iš nurodyto reglamentavimo galima teigti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, privataus asmens sukurta ar pradėta kurti iki GVTNTĮ įsigaliojimo, teisės aktų pagrindu nepereina automatiškai savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės nuosavybėn, taip pat šis privatus asmuo neturi pareigos pats neatlygintinai perduoti įrengtą infrastruktūrą nurodytiems asmenims. Viešasis interesas dėl tinkamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimo gali būti užtikrinamas savivaldybei išperkant aptariamą infrastruktūrą arba susitariant dėl jos naudojimo. Nesusitarus dėl šių klausimų, naudojimosi infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams. Šiame kontekste pažymėtina, kad Tarybos sprendimas ir juo patvirtintas Inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašas, priešingai nei interpretuoja apeliantas, reglamentuoja įvairių inžinerinių tinklų perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarką, kai šie tinklai jų savininkų savivaldybei perduodami savanoriškai. Toks teisės aktas dėl užimamos vietos teisės aktų hierarchijoje ir jos sąlygotos teisinės galios prievartinio ir neatlygintino kito asmens nuosavybės perėmimo net negalėtų reglamentuoti, o toks reglamentavimas, jei ir egzistuotų, akivaizdžiai prieštarautų tiek Konstitucijai, tiek kitiems įstatymams (Konstitucijos 23 str., CK 4.100 str.).

26Kitas argumentas, kuriuo apeliantas grindžia savo ieškinį, yra tas, kad perduoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vienašališkai įsipareigojo pats atsakovas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio vienašalio sandorio fakto apeliantas neįrodė.

27Techninės sąlygos (t. 1, b. l. 7) buvo išduotos ne atsakovui, o kitam asmeniui, iš kurio vėliau atsakovas įgijo teisę statyti ir aptariamą infrastruktūrą. Šiose sąlygose numatyta, kad: bendro naudojimo tinklai turi būti perduoti į UAB „Vilniaus vandenys“ balansą, kad pridedama atmintinė statytojui „Dėl pastatytų ar rekonstruotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, įrenginių bei apskaitos mazgų priėmimo tvarkos“, kad su UAB „Vilniaus vandenys“ turi būti sudaryta sutartis dėl vandentiekio ir nuotekynės tinklų statybos. Tačiau byloje nurodytos sutarties nėra, o pateikta Atmintinė (t. 1, b. l. 44-45) yra sudaryta 2009 m. gruodžio 15 d., kai tuo tarpu Techninės sąlygos yra išduotos 2003 m. gegužės 22 d. Be to, Atmintinė įtvirtina ne patį įpareigojimą statytojai perduoti tinklus savivaldybės nuosavybėn, o tik nustato tokio perdavimo tvarką. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios Techninės sąlygos nėra nepasirašytos asmens, kuriam buvo skirtos.

28Laikinoje sutartyje (t. 1, b. l. 35-38), sudarytoje tarp apelianto ir atsakovo dėl vandens tiekimo objekto statybos darbams ir nuotekų šalinimo, buvo numatytas atsakovo įsipareigojimas perduoti apelianto nuosavybėn paklotus bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklus, jei tai nurodyta techninėse sąlygose. Tačiau iš šios nuostatos negalima spręsti, kad toks perdavimas turėjo būti neatlygintinas, o ir byloje esančios Techninės sąlygos, minėta, adresato nebuvo pasirašytos.

292008 m. balandžio 2 d. atsakovo rašte (t. 1, b. l. 34) užfiksuotas įsipareigojimas perduoti vandens slėgio kėlimo stotelę ir vandens apskaitos mazgą į UAB „Vilniaus vandenys“ balansą. Tačiau šie objektai dar nėra visa atsakovo sukurta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (t. 2, b. l. 32-38). Priešingai nei teigiama skunde, atsakovo kreditorių komiteto 2010 m. balandžio 28 d. nutarimas perduoti aptariamą infrastruktūrą yra panaikintas (t. 2, b. l. 92).

30Apelianto skunde nurodoma praktika dėl sukurtų inžinerinių tinklų perdavimo neatlygintinai jo nuosavybėn yra naujas argumentas, kuriuo remtis apeliacinės instancijos teisme negalima (CPK 306 str. 2 d.). Kita vertus, jokių objektyvių įrodymų dėl tokios praktikos egzistavimo nepateikta. Be to, tokia praktika, kolegijos įsitikinimu, savaime negalėtų sukurti atsakovui jokių pareigų. Nepagrįstas yra ir apelianto argumentas, kad gyvenamųjų namų, esančių Vaduvos g. 30C, 30D, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai aptariamą infrastruktūrą įsigijo kartu su šiomis patalpomis. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei statinyje esančios patalpos yra savarankiški daiktai, jie nuosavybės teise gali priklausyti skirtingiems asmenims, ką, be kita ko, patvirtina ir aptartas GVTNTĮ 18 straipsnio 2 dalies reglamentavimas (CK 4.12 str.). Kaip matyti iš byloje esančių pirkimo–pardavimo sutarčių (t. 1, b. l. 109-129), aptariamos infrastruktūros perdavimas patalpų įgijėjams nėra numatytas. Kita vertus, jei apeliantas laiko, kad patalpų savininkai yra infrastruktūros bendrasavininkiais, visiškai neaišku, kodėl ieškinį pareiškė atsakovui.

31Išdėstyta leidžia konstatuoti, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų konstatuoti atsakovo vienašalio įsipareigojimo neatlygintinai perduoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą apelianto nuosavybėn egzistavimą. Tokią išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Apeliantas taip pat teigia, kad priteistos 6 352,50 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka, nes byla nėra itin teisiškai sudėtinga, todėl protingu atlygintinų išlaidų dydžiu pripažintina 4 000 Lt suma (CPK 98 str. 2 d.); atitinkamai keistina aptariama sprendimo dalis. Remiantis tuo pačiu argumentu, atlygintinomis atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtomis išlaidomis pripažintina 1 500 Lt suma.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų).

36Priteisti atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kamintras“ iš apelianto Vilniaus miesto savivaldybės 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo... 6. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė įpareigoti atsakovą BUAB... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 9. Teismas, įvertinęs Technines sąlygas, Laikiną sutartį, Atmintinę, 2008 m.... 10. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktų procesinių dokumentų skaičių... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti pirmosios instancijos... 13. 1. Teismas įrodymus vertino paviršutiniškai, todėl nepagrįstai sprendė,... 14. 2. Teismas neįvertino GVTNTĮ tikslų įgyvendinimo svarbos ir viešojo... 15. 3. Teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Byloje... 16. Atsakovas BUAB „Kamintras“ prašo atmesti apeliacinį skundą.... 17. Atsakovas pažymi, kad apelianto noras neatlygintinai perimti ginčo tinklus... 18. Tretieji asmenys UAB „Vilniaus vandenys“ ir K. G. prašo tenkinti... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Dėl ginčo esmės... 22. Vienas pagrindinių apelianto argumentų, kuriuo grindžiamas reikalavimas... 23. Nagrinėjamu atveju Techninės sąlygos ginčo geriamojo vandens tiekimo ir... 24. GVTNTĮ įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d. Iki tol geriamojo vandens tiekimo ir... 25. Taigi iš nurodyto reglamentavimo galima teigti, kad geriamojo vandens tiekimo... 26. Kitas argumentas, kuriuo apeliantas grindžia savo ieškinį, yra tas, kad... 27. Techninės sąlygos (t. 1, b. l. 7) buvo išduotos ne atsakovui, o kitam... 28. Laikinoje sutartyje (t. 1, b. l. 35-38), sudarytoje tarp apelianto ir atsakovo... 29. 2008 m. balandžio 2 d. atsakovo rašte (t. 1, b. l. 34) užfiksuotas... 30. Apelianto skunde nurodoma praktika dėl sukurtų inžinerinių tinklų... 31. Išdėstyta leidžia konstatuoti, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Apeliantas taip pat teigia, kad priteistos 6 352,50 Lt dydžio bylinėjimosi... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą palikti iš esmės... 36. Priteisti atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kamintras“...