Byla e2A-217-440/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, sekretoriaujant Monikai Šiaulytei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui T. D., atsakovei L. B., jos atstovui advokatui A. V., teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės L. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1247-766/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. B., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Donema“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl žalos atlyginimo esant draudiminiam įvykiui, draudiko išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo ir dydžio.

72.

8Ieškovė akcinė bendrovė ( toliau -AB ) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi ieškiniu į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. B. 8 710,71 Eur turtinės žalos atlyginimą, 372,29 Eur palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

93.

10Nurodė, kad 2016-01-06 kilo gaisras komercinės ir gyvenamosios paskirties pastate, esančiame ( - ). Gesinant gaisrą, vandeniu užlietos patalpos, esančios ( - ), ir sugadintas uždarajai akcinei bendrovei „Donema“ priklausantis turtas. Įvykio metu patalpos, esančios ( - ), ieškovės buvo apdraustos Verslo turto draudimu. Apdrausto buto savininkas yra A. K.. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Buvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl atsakovės bute įrengto židinio. Šią aplinkybę patvirtina gaisro tyrimo medžiaga ir tyrimo aktas. Atsakovė yra pasirašiusi, kad sutinka su gaisro kilimo priežastimi, kad gaisras kilo nuo židinio, jis buvo kūrentas ir paliktas be priežiūros. Buvo apskaičiuoti nuostoliai pagal darbuotojų sudarytas sąmatas. Pagal apžiūros aktą patalpos apžiūra buvo atlikta vieną kartą - sausio 16 dieną. Ekspertas tiesioginės apžiūros metu užfiksavo sugadinimus, nustatė, kad remontas buvo atliktas 2015 metais, pastabose nurodė, ką reikia atlikti, remontui medžiagos buvo paskaičiuotos pagal vidinius įkainius. Pagal ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina 8 710,71 Eur. Ieškovė apdraustojo buto savininkui A. K. išmokėjo 8 710,71 Eur dydžio draudimo išmoką. Gaisro židinys buvo atsakovei L. B. priklausančioje pastato dalyje, todėl atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 8 710,71 Eur žalą, 372,29 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2016-03-26 iki 2017-01-31 už 312 dienų. Taip pat priteistinos penkių procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.

114.

12Atsakovė L. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji nėra atsakinga už atsiradusią žalą, kadangi nėra visų sąlygų jos civilinei atsakomybei atsirasti. Prašoma priteisti suma per didelė. Gaisras kilo perdangoje, nes pastatas labai senas, užsidegė stogas, degė aplink kaminą esančios lubos. Jos patalpos nedegė. Stogą ji uždengė savo lėšomis. Kreipėsi dėl židinio į priešgaisrinę tarnybą. Jis buvo apžiūrėtas ir pateiktas atsakymas, kad tvarkingas, jokių nusižengimų įrenginėjant židinį nepadaryta. Tiksli gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta, ji Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio 2016-01-13 rašte Nr. S1-5-8 nurodoma tik tikėtina. Be to, šiame rašte nurodoma gaisro kilimo vieta - gretimose patalpose, o būtent perdangoje, kuri nepriklauso atsakovei. Reikalaujamų atlyginti nuostolių dydis ieškinyje įrodinėjamas fotonuotraukomis, turto sunaikinimo, sugadinimo aktais, lokaline sąmata. Tačiau iš pateiktų duomenų nėra aišku, kaip ieškovas nustatė bendrą stogo keitimo darbų kainą. Reikalaujama 2 768,48 Eur dydžio suma už grindų remontą ir 813,78 Eur suma už stogo keitimą yra nepagrįstos jokiais ieškovės pateiktais bylos duomenimis ir laikytinos neįrodytomis. Nėra įrodymų apie tai, kokia buvo faktinė patalpų būklė iki įvykio, kokios vertės medžiagomis buvo įrengtos patalpos. Sąmatoje visiškai nėra atsižvelgta ir iki įvykio buvusį natūralų turto nusidėvėjimą. Į sąmatą įtraukti pertekliniai darbai, kurie nėra reikalingi ir tik nepagrįstai padidina bendrą sąmatos vertę. Nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad nurodytos papildomos sumos realiai buvo sumokėtos atliekant patalpų atstatomojo remonto darbus ir ar jos būtų reikalingos nurodytiems darbams atlikti. Draudimo išmokos dydis neatitinka padarytų nuostolių, ieškovas neįrodė šio reikalavimo, todėl nėra pagrindo priteisti šiuos nuostolius, be to nėra pagrindo patenkinti ir išvestinio iš nuostolių atlyginimo ieškinio reikalavimo dėl kompensacinių palūkanų.

135.

14Trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Donema“ su ieškiniu sutiko.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Radviliškio rajono apylinkės teismas (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai) 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės L. B. 5025,88 Eur žalos atlyginimo, 372,29 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-03-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 406,39 Eur bylinėjimosi išlaidas.

187.

19Teismas akcentavo, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, įrodinėdama padarytą žalą pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2015 m. spalio mėnesio kainas; 2016-01-08 turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir papildomus lapus. 2016-02-17 lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad atliekant darbus ūkio rangos būdu paskaičiuoti nuostoliai: patalpų remontas po gaisro, be grindų ir be stogo – 4 655 Eur; patalpų remontas po gaisro, grindys- 2 768,48 Eur; gyvenamojo namo stogo ant medinės konstrukcijos keitimas (tiesioginės išlaidos) –7 014 Eur. Butui priskiriama bendroji dalinė nuosavybė, kuri lygi draudėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto ir gyvenamojo namo ploto santykiui. Santykis 32,81 m²/282,79 m²- 0,116. Kompensuojamas nuostolio dydis 7014 Eur * 0,116 = 813,78 Eur; elektros instaliacijos remonto darbai – 615,49 Eur be PVM. Išmoka mažinama 30% 615,49/1,3 = 473,45 Eur. Iš viso apskaičiuota kompensuojama suma žaloje 8 710,71 Eur. Šie dokumentai patvirtina, kad buto, esančio ( - ), atstatymo darbų sąmata įvertinta 8 710,71 Eur.

208.

21Teismo vertinimu gaisro metu A. K. nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo nusidėvėjusios, todėl šio gaisro metu ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro gaisro metu buvusios turto atkūrimo (bet ne naujo turto sukūrimo) išlaidos. Ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje skaičiavimai ir buto remonto darbai pateikti neatsižvelgiant į tai, kad šis turtas gaisro kilimo metu buvo nusidėvėjęs, tačiau byloje nustatyta, kad prieš nepilnus metus iki gaisro kilimo, buvo atliktas remontas. Iš 2016-01-08 turto sunaikinimo, sugadinimo akto papildomais lapais nustatyta, kad patalpoje buvo įrengtas oro kondicionierius, grindų danga – laminatas, po ja OSB plokštė, sienos ir lubos iš gipso kartono, šiltintos putų polistirolu, viena siena klijuota klinkerio plytelėmis. Teismo vertinimu iš bylos medžiagos nėra aišku, kokia buvo faktinė patalpų būklė iki įvykio, kokios vertės medžiagomis faktiškai buvo įrengtos patalpos, koks buvo atliktas remontas.

229.

23Pagal Verslo turto draudimo vertinimo taisyklių Nr. 68-1 (2012-12-19 redakcija, galiojanti nuo 2013-02-02) 42 punktą nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis turto sugadinimo ar sunaikinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais nustatyti priežastis ir nuostolių dydį. Teismo vertinimu tai, kad lokalinę sąmatą sudaręs asmuo – N. V. – neturėjo kompetencijos sudarinėti sąmatos, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo ieškovės pateikto įrodymo nedaro nereikšmingu. Šis rašytinis įrodymas atitinka civilinio proceso reikalavimus. Teismas atsižvelgęs į teismo praktiką dėl nusidėvėjimo sprendė, kad vadovaujantis ieškovės pateikta lokaline sąmata ir taikant vienerių metų laikotarpio nusidėvėjimą (2 procentų), ieškovei priteistinos žalos dydis mažintinas.

2410.

25Teismas vertino, kad byloje nėra pateikta patalpų remonto po gaisro/grindų darbų lokalinė sąmata, kuri patvirtintų reikalaujamą priteisti 2 768,48 Eur dydžio sumą už grindų remontą. Nėra pateikta ir gyvenamojo namo stogo ant medinės konstrukcijos keitimo lokalinė sąmata, kuri patvirtintų reikalaujamą priteisti 813,78 Eur sumą už stogo keitimą. Ieškinyje pateiktas tik UAB „Donema“ priskirtinos stogo dalies keitimo kainos skaičiavimas. Pateiktas skaičiavimas nėra susijęs su patalpų atstatymo darbais, patalpų stogas, dar 2016-08-25, buvo uždengtas atsakovės lėšomis, faktas yra užfiksuotas ir gaisro priežastis tyrusio D. S. sudarytame tarnybinio pranešimo 2016-01-06 foto lentelės papildyme 2016-11-14, papildomai patvirtina ir 2016-08-25 Prekių (paslaugų) pirkimo kvitas. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad ieškinio skaičiavimuose nurodyti statybos darbai, susiję su gaisro metu apdegusių patalpų stogo liekanų pašalinimu ir naujo stogo uždengimu, nebus atliekami, nes atlikti atsakovės sąskaita. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškinyje nurodytas nuostolių dydis turi būti mažinamas. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina turtinė žala: 4 655 Eur (patalpų remonto po gaisro/be grindų ir be stogo), 473,45 Eur (elektros instaliacijos remonto darbai) ir turto nusidėvėjimo (2 procentų) taikymo dalyje, iš viso 5 025,88 Eur.

2611.

27Tai, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti sugadintas patalpas, yra įvertinta mažinant žalos dydį, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu atleisti už žalą atsakingo asmens nuo kitų jam priklausančių prievolių mokėjimo (kompensacinių ir procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų). Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovės argumentus prašant iš jos nepriteisti procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų, laikė nepagrįstais ir atmestinais.

2812.

29Ieškovė pretenziją atsakovei pateikė 2016-03-10 su reikalavimu žalą sumokėti per 15 dienų, todėl terminas prievolės įvykdymui suėjo 2016-03-25. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis yra 372,29 Eur, paskaičiuotos nuo nesumokėtos 8710,71 Eur žalos sumos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2016-03-26 iki termino pabaigos (2017-01-31) (8 710,71 Eur x 0,05 proc./365 d. x 312 pradelstos dienos).

3013.

31Atsakovei praleidus terminą įvykdyti prievolę, teismas sprendė, kad iš jos priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 025,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

3314.

34Apeliaciniu skundu atsakovė L. B. prašė panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-1247-766/2017 toje dalyje, kurioje ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo iš dalies patenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės dėl bylinėjimosi patirtas atsakovės išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3514.1.

36Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, jog gaisro priežastį šioje byloje turėjo įrodyti atsakovė L. B., kurios patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jos elgesio. Remiantis bylos medžiaga įrodymų neginčijamai įrodančių atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų bei atsiradusios žalos, byloje nėra pateikta. Pateikti rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina faktinę aplinkybę, kad gaisro židinys buvo pastato perdangoje -pastato konstrukciniame elemente, o ne atsakovei priklausančiose patalpose, kurios buvo įrengtos (įskaitant židinį) pagal visus teisės aktų reikalavimus. Teismo išvados yra paremtos tik prielaidomis ir spėjimais bei visiškai nesudaro objektyvaus pagrindo spręsti apie atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

3714.2.

38Lokalinė sąmata paremta vieninteliu 2016-01-08 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kuris surašytas pačios ieškovės atstovo. Nors minėto akto papildomuose lapuose numatyta atlikti papildomą apžiūrą atšilus orams, kai ištekės visas šiuo metu sušalęs vanduo, naudotas gesinant gaisrą, tačiau jokia papildoma apžiūra nebuvo vykdyta kas yra esminė aplinkybė nustatinėjant tariamą žalą dėl vandens poveikio. Byloje nėra jokių duomenų apie sugadinto turto faktinę būklę iki įvykio, patalpų remontui naudotas medžiagas, jų vertę. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas iš esmės pripažino nepagrįstu, neaiškiu ir nepakankamu įrodymu ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą (patalpų remontas po gaisro/be grindų ir be stogo), kuria remdamasi ieškovė reikalavo žalos atlyginimo, nors vis tik rezoliucinėje dalyje pagal ją reikalautą žalą priteisė. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie ginčijamo teismo sprendimo prieštaringumą.

3914.3.

40Teismas pripažino, kad sąmatoje nurodyta žala yra mažintina, tačiau ją mažino tik turto nusidėvėjimo verte (2 procentai) ir visiškai neatsižvelgė, kad į sąmatą įtraukti pertekliniai darbai, kurie nėra reikalingi ir tik nepagrįstai padidina bendrą sąmatos vertę. Neturint jokių objektyvių duomenų, lokalinėje sąmatoje pateikiamus skaičiavimus pagrindžiančių duomenų, ieškovės nurodoma žalos suma nepagrįstai ir dirbtinai padidinta net 1222 Eur suma. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aukščiau išdėstytas aplinkybes nepagrįstai ignoravo.

4114.4.

42Pirmosios instancijos teismas sumažinęs priteistiną žalos dydį iki 5025,88 Eur, palūkanas pagal CK 6.261 straipsnį už laikotarpį nuo 2016-03-26 iki 2017-01-31 skaičiavo nuo visos ieškovės reikalautos 8710,71 Eur sumos. Tokiu būdu teismas be pagrindo priskaičiavo palūkanas ir už tą ieškinio reikalavimo dalį, kurią pats pripažino nepagrįsta ir atmetė. Reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra išvestinis ir gali būti tenkinamas tik patenkinus pagrindinį reikalavimą ir tik tokia apimtimi, kokia patenkintas pagrindinis reikalavimas. Taigi sumažinus reikalaujamą priteisti turtinės žalos sumą, teismas turėjo pareigą atitinkamai mažinti ir ieškovo reikalautas kompensacines palūkanas, jas skaičiuojant nuo patenkintos pagrindinio ieškinio reikalavimo dalies.

4315.

44Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4515.1.

46Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovės, jeigu ji elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Atsakovė L. B., turėjo įrodinėti, kad jos kaltės dėl gaisro kilimo nėra, t. y. kad ji laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga. Atsakovė šių aplinkybių neįrodinėjo, nors tokią pareigą turėjo.

4715.2.

48Ieškovė pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, o atsakovė, juos ginčydama, pateikia argumentus, tačiau jų nepagrindžia įrodymais. Skaičiuojant draudimo išmoką, į lokalinę sąmatą privaloma įtraukti visus reikalingus darbus tokia apimtimi, kad turtas būtų atkurtas į tokią būklę, kokios buvo iki sugadinimo. Lokalinės sąmatos yra sudaromos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, kurioje įvedus reikalingus atlikti darbų kiekius pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas yra apskaičiuojama darbų atlikimo kaina. Į sąmatą yra įvedami visi darbai, reikalingi atstatyti turtą į iki draudžiamojo įvykio buvusią jo būklę. Turto sugadinimo, sunaikinimo akte yra nurodyti reikalingi remontuoti patalpų plotai, kurie yra įtraukti ir į lokalines sąmatas. Atsakovės vertinimas, kad ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos neobjektyvios, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė nenuginčijo ieškovės pateiktų įrodymų.

4916.

50Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5116.1.

52Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nebuvo pateikta pakankamai dokumentų, patvirtinančių žalos dydį, dėl šių priežasčių mažino žalos dydį. Tokios teismo išvados padarytos pažeidžiant materialines ir proceso teisės normas, netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus. Sprendime nurodoma, kad į bylą nėra pateikta patalpų remonto po gaisro/grindų darbų lokalinė sąmata, kuri patvirtintų reikalaujamą priteisti 2 768,48 Eur dydžio sumą už grindų remontą, gyvenamojo namo stogo ant medinės konstrukcijos keitimo lokalinė sąmata, kuri patvirtintų reikalaujamą priteisti 813,78 Eur sumą už stogo keitimą. Su ieškiniu buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys žalos dydį ir draudimo išmokos apskaičiavimą. Teismas nepagrįstai abejojo lokalinės sąmatos pagrįstumu, teigdamas, kad iš ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos detalizavimo nėra aišku, kokie konkrečių medžiagų kiekiai yra skaičiuojami ir ar jie pagal poreikį yra pagrįsti, ar priskaičiuota suma eurais atitinka reikiamų medžiagų kiekius ir rinkos kainą. Lokalinės sąmatos yra sudaromos Sistela programa, kurioje įvedus reikalingus atlikti darbų kiekius pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas yra apskaičiuojama darbų atlikimo kaina.

5316.2.

54Vadovaudamasis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nuostatais, teismas skaičiuoja 2 procentų metinį nusidėvėjimą, kurį, teismo nuomone, turėjo išskaičiuoti ir ieškovė žalos administravimo procese. Teismas nepagrįstai apsirobojo tik STR reikalavimais ir nevertino kitų reikšmingų aplinkybių, nesigilino į draudimo sutarties nuostatas. Pagal Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 priedo Nr. 1 nuostatas šiam atvejui būtų taikomas 0,8 proc.metinis nusidėvėjimas ir ne nuo pastato statybos datos, o nuo paskutinio remonto atlikimo datos. Byloje buvo dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovės apdraustos patalpos buvo suremontuotos 2015 m. rugsėjį, draudžiamasis įvykis buvo 2016 m. sausio 6 d., taigi šiuo atveju nusidėvėjimas, skaičiuojant draudimo išmoką dėl patalpų remonto, neturėjo būti skaičiuojamas. Skaičiuojant draudimo išmoką buvo atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, ieškovė įgyvendino jai tenkančią pareigą teisingai apskaičiuoti draudimo žalą ir atlyginti nuostolį.

5516.3.

56Teismas nepagrįstai pritarė ir atsakovės argumentams, kad ieškinio skaičiavimuose nurodyti statybos darbai, susiję su gaisro metu apdegusių patalpų stogo liekanų pašalinimu ir naujo stogo uždengimu, nebus atliekami, nes atlikti atsakovės sąskaita. Įvykis, kurio metu buvo padaryta žalos ieškovės apdraustam turtui, įvyko 2016 m. sausio 6 d., ieškovė draudimo išmoką draudėjui už jam padarytą žalą išmokėjo 2016 m. kovo 7 d. Atsakovė į bylą pateikė kvitą, kuris, teismo nuomone, patvirtina aplinkybę, kad atsakovė remontavo ( - ) namo stogą. Šis kvitas išrašytas 2016 m. rugpjūčio 25 d., t.y. praėjus beveik pusei metų po to, kai ieškovė išmokėjo draudimo išmoką. Kadangi tarp draudimo išmokos išmokėjimo ir atsakovės pateikto kvito išrašymo dienos yra beveik pusės metų skirtumas, darytina išvada, kad reikalavimo dalis dėl stogo remonto darbų šio dokumento pagrindu negali būti mažinama. Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. vasario 27 d. rašte nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 14 d. pakartotinai atlikus apžiūrą pastebėta, kad stogas buvo uždengtas, buvo pakeistos kai kurios laikančiosios konstrukcijos, tačiau šis raštas nepatvirtina, kad būtent atsakovė atliko šiuos darbus.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

59ir teisiniai argumentai ir išvados

60L. B. apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ tenkintinas.

6117.

62Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6318.

64Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju siekiant išsamiau įvertinti byloje esančius įrodymus apeliaciniai skundai nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6519.

66Apeliantė palaikė apeliacinio skundo argumentus žodinio proceso metu. Jos teigimu teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, jog gaisro priežastį šioje byloje turėjo įrodyti atsakovė L. B., kurios patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jos elgesio. Nurodė, prašoma priteisti nepagrįstai didelę žalą. Be to nėra nustatyta gaisro kilimo priežastis, nes gaisras kilo ne jos patalpose, o perdangoje, galimai dėl to, kad pastatas yra labai senas, užsidegė stogas, degė aplink kaminą esančios lubos. Mano, kad jos kaltės dėl gaisro židinio nėra. Be to priešgaisrinė tarnyba patikrinusi jokių nusižengimų įrenginėjant židinį nenustatė. Tiksli gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta, ji Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio 2016-01-13 rašte Nr. S1-5-8 nurodoma tik tikėtina. Be to, šiame rašte nurodoma gaisro kilimo vieta - gretimose patalpose, o būtent perdangoje, kuri nepriklauso atsakovei. Atsakovė nurodė, kad ji nebuvo pakviesta nei į patalpos apžiūrą, nei jai buvo vėliau leista apžiūrėti sugadintą patalpą, todėl ji abejoja, ar visi išvardinti apgadinimai ir akte nurodyti remonto darbai yra būtini. Mano, kad žalos dydis neįrodytas, lokalinė sąmata paremta vieninteliu 2016-01-08 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu. Papildoma apžiūra nebuvo atlikta nors buvo numatyta. Lokalinėje sąmatoje pateikiamus skaičiavimus pagrindžiančių duomenų nėra. Nėra aišku, kaip ieškovė nustatė bendrą stogo keitimo darbų kainą. Stogą po gaisro ji jau suremontavo, uždengė savo lėšomis. Reikalaujama 2 768,48 Eur dydžio suma už grindų remontą ir 813,78 Eur suma už stogo keitimą yra nepagrįstos jokiais ieškovės pateiktais bylos duomenimis ir laikytinos neįrodytomis. Nėra įrodymų apie tai, kokia buvo faktinė patalpų būklė iki įvykio, kokios vertės medžiagomis buvo įrengtos patalpos. Sąmatoje visiškai nėra atsižvelgta ir iki įvykio buvusį natūralų turto nusidėvėjimą. Į sąmatą įtraukti pertekliniai darbai, kurie nėra reikalingi ir tik nepagrįstai padidina bendrą sąmatos vertę. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teisme atsakovė pareiškė prašymą paskirti Statybos techninę ekspertizę. Pavesti specialistui nustatyti gaisro metu padarytų pažeidimų ir/ar sugadinimo mastą, patalpose ( - ). Sudaryti nustatytų pažeidimų ir/ar sugadinimų šalinimo lokalinę sąmatą.

6720.

68Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tai, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Todėl atsakovė nesutikdama su ieškovės nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl kilusio gaisro pasekmių, padarytos žalos dydžiu, turi pareigą pateikti įrodymus paneigiančius ieškovės nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus duomenis. ( CPK 178 straipsnis). Todėl sprendė, kad atsakovės prašymas pagrįstas ir 2018 m. gegužės 18 d. teismo nutartimi paskyrė Statybos techninę ekspertizę pavedant ją atlikti teismo ekspertui D. K., adresu ( - ) bei atsakyti į atsakovės suformuluotus klausimus. Teisme gautas 2018 m. spalio 4 d. ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad pagal neatidėliotino informacijos apie gaisrą Nr. ( - ) aktą, nustatyti turto sugadinimai 2016-01-06 kilusio gaisro komercinės ir gyvenamosios paskirties pastate: Išdegusi perdanga virš židinio, mansardoje virš židinio išdegusios durų konstrukcijos bei pradegusios lubos, išdegusi skirianti koridorių nuo pastogės pertvara, išdegusi pastogėje esančios dušo patalpos lubų šlaito ir pertvaros sujungimo vieta, išdegusios bei išardytos stogo konstrukcijos. Gaisro gesinimo metu buvo užlietos pirmajame aukšte, centriniame pastato dalyje esančios patalpos. Ekspertizės metu nustatyta, kad po gaisro užlietų patalpų esančių ( - ) atsiradę pažeidimai yra šie: Korozijos paveikti šviestuvai (3.1 pav.), išsiklaipiusi grindų danga (3.2 pav.), pažeistos lubos, matosi pūslės (3.3 pav.). Pagal byloje pateiktas nuotraukas matyti, kad sienų ir lubų atitvaros buvo paveiktos drėgmės (3.4 pav.), ekspertizės metu patalpose ant esamų sienų (3.5 pav.) drėgmės požymių bei defektų nenustatyta. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad sienos iki ekspertizės atlikimo butų sutvarkytos dėl to galima teigti, kad ant aplietų sienų (3.4 pav.) drėgmės defektai neatsirado. Ieškovės apdraustose patalpose, ekspertizės metu nustatytų defektų dėl drėgmės (3.1-3.3 pav.) atkūrimo kainos nustatymui, su programine įranga „Sistela“, sudaryta lokalinė darbų sąmata (3.6 pav.). Ji atlikta pagal 201803 metų įkainius, nustatyta defektų ištaisymo darbų kaina yra 1019 Eur.

69Dėl turto draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, subrogacijos teisės įgyvendinimo sąlygų

7021.

71CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad asmuo, nurodytas kaip atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

7222.

73Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi pagal turto draudimo sutartį išmokėjusi draudimo išmoką ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (atsakovės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017 ).

7423.

75Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Verslo draudimo liudijimu LD Nr. ( - )., priedu prie draudimo liudijimo Nr. ( - ) 2015-03-28 – 2016-03-27 laikotarpiu draudėja UAB „Donema“ (šiuo metu bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Donema“) buvo apsidraudusi verslo turto draudimu ieškovės bendrovėje, o verslą vykdė patalpose ( - ). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, patalpos ( - )., priklauso A. K.. 2016 m. sausio 5 d. ( - ) kilo gaisras atsakovės L. B. vardu nuosavybės teise įregistruotame komercinės paskirties pastate – parduotuvėje, esančioje ( - ). Iš 2016-01-06 akto Nr. 8.28-5-5 dėl kilusio gaisro bei 2016-01-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad pastatas, kuriame kilo gaisras, priklauso grupei savininkų, namo pirmame aukšte įrengtos trims savininkams priklausančios komercinės paskirties patalpos ir vienas gyvenamasis butas pietrytiniame namo gale su įėjimu iš kiemo pusės. Gaisras pastate, esančiame ( - ), kilo 2016-01-05 23.32 val., gaisro židinys – pastato perdangoje tarp pirmo ir antro aukšto, ties židiniu. Aprašytas židinio įrengimas, aprašyti gaisro padariniai – virš židinio mansardiniame aukšte esančių durų staktų nudegusi apačia apie 50 cm, ties šiomis durimis lubose pradegusi apie 1 kv. m. anga, smarkiai apdegusi 1,2 m nuo židinio į pietvakarių pusę esanti ir skirianti koridorių nuo pastogės, pertvara, ugnis išplitusi į stogo konstrukcijas ir nudegė apie 15 m pietvakarinio stogo šlaito, dar apie 4 m stogo nuardyta gesinant gaisrą. Nurodyta gaisro kilimo priežastis, gaisro metu židinys buvo kūrenamas, matėsi patalpoje suirusių nuo vandens briketų. Šiaulių APGV Radviliškio PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyr. inspektorius D. S., įvertinęs gaisro išplitimą, medinių konstrukcijų įdegio gylio mažėjimą, tolstant nuo kūrenamo židinio vietos nurodė, kad gaisro židinio zona buvo perdangoje tarp pirmo ir antro aukšto, ties židiniu, t. y. perdangai įkaitus nuo židinio dėl galimai įrengtos netinkamos medžiagos kapsulės, nes horizontali apdailos plokštė virš kapsulės buvo suirus. Sukritus termoizoliaciniam vatos sluoksniui, intensyviai kūrenant židinį, lubos ties židiniu perkaito, pradėjo smilkti perdanga, o iš jos ugnis išplito į antro aukšto patalpas, koridorių ir pastogę. Gesinant gaisrą buvo užlietas vandeniu A. K. priklausantis butas, esantis ( - ), ir UAB „Donema“ priklausantis turtas. Ieškovė ieškinyje ir prie jo pateiktoje 2016-02-17 lokalinėje sąmatoje nurodė, kad pagal sąmatas darbus atliekant ūkio rangos būdu paskaičiuoti nuostoliai: patalpų remontas po gaisro, be grindų ir be stogo – 4 655 Eur; patalpų remontas po gaisro, grindys- 2 768,48 Eur; gyvenamojo namo stogo ant medinės konstrukcijos keitimas (tiesioginės išlaidos) –7 014 Eur. Butui priskiriama bendroji dalinė nuosavybė, kuri lygi draudėjui nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto ir gyvenamojo namo ploto santykiui. Santykis 32,81 m²/282,79 m²- 0,116. Kompensuojamas nuostolio dydis 7014 Eur * 0,116 = 813,78 Eur; elektros instaliacijos remonto darbai – 615,49 Eur be PVM. Išmoka mažinama 30% 615,49/1,3 = 473,45 Eur. Iš viso apskaičiuota kompensuojama suma žaloje 8710,71 Eur. Ieškovė 2016-03-04 pranešimu informavo trečiąjį asmenį apie draudimo išmokos paskaičiavimą ir 2016-03-07 pavedimu pervedė patalpos savininkui A. K. 8710,71 Eur. Ieškovė 2016-03-10 raštu Nr. R0001690912 informavo atsakovę apie reikalavimą atlyginti žalą. Atsakovė į šį reikalavimą atsakė, kad ji nesutinka apmokėti 8710,71 Eur sumą, susijusią su žalos Bendrovės turtui atlyginimu, nes dėl 2016-01-06 gaisro, kilusio pastate, esančiame ( - ) nėra konstatuota jokių jos kaltės buvimo požymių.

7624.

77Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad gaisras pastate, esančiame ( - ), kilo 2016-01-05 23.32 val. ir kad patalpos nuo gaisro taip pat gesinant gaisrą buvo sulietos vandeniu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu byloje nustatyta, kad gaisras kilo iš atsakovei priklausančios patalpos (pirmo aukšto), kuris vėliau išplito į kitų asmenų valdomas patalpas. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Teismo vertinimu patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Teismas pažymėjo, kad dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovės patalpose, ieškovė neprivalo įrodinėti. Iš esmės teismas nurodė, kad atsakovei ginčijant kaltę dėl kilusio gaisro patalpų savininkas, ieškovė turi įrodyti, kad ji yra nekalta dėl gaisro kilimo. Teismas pripažino, kad bendrame pastate kilusio gaisro atveju atsakinga už jo kilimą yra atsakovė L. B.. Įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Atsakovė L. B., turėjo įrodinėti, kad jos kaltės nėra, t. y. kad ji laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga, kad gaisro priežastis nepriklausė nuo jos elgesio. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje esančius duomenis nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl gaisro židinio vietos ir nustatytos priežasties.

7825.

79Bylos duomenimis ieškovė 2016-03-04 pranešimu informavo trečiąjį asmenį apie draudimo išmokos paskaičiavimą ir 2016-03-07 pavedimu pervedė patalpos savininkui A. K. 8 710,71Eur.

8026.

81Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Dėl to teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekdama pagrįsti savo reikalavimą pateikė turto draudimo sutartį, turto sunaikinimo, sugadinimo aktus, nuotraukas, kuriose užfiksuoti gaisro padariniai bei gaisro gesinimas, lokalines sąmatas, kuriuose detalizuojamas turtinės žalos apskaičiavimas. Atsakovės iniciatyva atlikta ekspertizė (šios nutarties 20 punktas).

8227.

83Apeliantės ieškovės vertinimu teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nebuvo pateikta pakankamai dokumentų, patvirtinančių žalos dydį, dėl šių priežasčių mažino žalos dydį. Išnagrinėjus bylą iš esmės sutiktina su apeliante, kad teismo išvados nepagrįstos , išvados padarytos neįvertinus visų byloje pateiktų įrodymų, todėl padarytos pažeidžiant materialines ir proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad į bylą nėra pateikta patalpų remonto po gaisro/grindų darbų lokalinė sąmata, kuri patvirtintų reikalaujamą priteisti 2 768,48 Eur dydžio sumą už grindų remontą, gyvenamojo namo stogo ant medinės konstrukcijos keitimo lokalinė sąmata, kuri patvirtintų reikalaujamą priteisti 813,78 Eur sumą už stogo keitimą. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė su ieškiniu buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys žalos dydį ir draudimo išmokos apskaičiavimą, tai patvirtina Liteko sistemoje esantys duomenys.

8428.

85Apeliantė nurodė, kad vadovaudamasis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nuostatais, teismas paskaičiavo 2 procentų metinį nusidėvėjimą, kurį, teismo nuomone, turėjo išskaičiuoti ir ieškovė žalos administravimo procese. Dėl nurodytų aplinkybių iš esmės sutiktina, kad teismas nevertino visų reikšmingų aplinkybių, draudimo sutarties nuostatų. Apeliantės vertinimu pagal Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 priedo Nr. 1 nuostatas šiam atvejui būtų taikomas 0,8 proc. metinis nusidėvėjimas ir ne nuo pastato statybos datos, o nuo paskutinio remonto atlikimo datos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo duomenys, patvirtinantys, kad ieškovės apdraustos patalpos buvo suremontuotos 2015 m. rugsėjį, draudžiamasis įvykis buvo 2016 m. sausio 6 d., todėl šiuo atveju nusidėvėjimas, skaičiuojant draudimo išmoką dėl patalpų remonto, neturėjo būti skaičiuojamas. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, ieškovės pateiktus duomenis nėra pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, kad skaičiuojant draudimo išmoką ieškovė atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, ir teisingai apskaičiavo draudimo žalą ir atlygintiną nuostolį. Byloje nustatyta, kad Lokalinė sąmata sudaryta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, kurioje įvedus reikalingus atlikti darbų kiekius pagal tuo metu galiojančias rinkos kainas yra apskaičiuojama darbų atlikimo kaina. Į sąmatą yra įvedami visi darbai, reikalingi atstatyti turtą į iki draudžiamojo įvykio buvusią jo būklę. Turto sugadinimo, sunaikinimo akte yra nurodyti reikalingi remontuoti patalpų plotai, kurie yra įtraukti ir į lokalines sąmatas. Sutiktina, kad atsakovė vertindama, kad ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos neobjektyvios, yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovė turėdama galimybę paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes, jų nepaneigė.

8629.

87Sutiktina, kad teismas nepagrįstai pritarė atsakovės argumentams, kad ieškinio skaičiavimuose nurodyti statybos darbai, susiję su gaisro metu apdegusių patalpų stogo liekanų pašalinimu ir naujo stogo uždengimu, nebus atliekami, nes atlikti atsakovės sąskaita. Byloje nustatyta, kad įvykis, kurio metu buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui, įvyko 2016 m. sausio 6 d., ieškovė draudimo išmoką draudėjui už jam padarytą žalą išmokėjo 2016 m. kovo 7 d. Atsakovė į bylą pateikė kvitą, kuris, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtina aplinkybę, kad atsakovė remontavo ( - ) namo stogą. Kvitas išrašytas 2016 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus beveik pusei metų po to, kai ieškovė išmokėjo draudimo išmoką. Apeliantės vertinimu tarp draudimo išmokos išmokėjimo ir atsakovės pateikto kvito išrašymo dienos praėjo beveik pusę metų, reikalavimo dalis dėl stogo remonto darbų šio dokumento pagrindu negali būti mažinama. Be to nors Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017m. vasario 27 d. rašte nurodoma, kad 2016m. lapkričio 14 d. pakartotinai atlikus apžiūrą pastebėta, kad stogas buvo uždengtas, buvo pakeistos kai kurios laikančiosios konstrukcijos, tačiau sutiktina, kad šis raštas nepatvirtina, kad būtent atsakovė atliko šiuos darbus. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė papildomų duomenų, kurie leistų padaryti priešingas išvadas.

8830.

89Apeliantės ieškovės atstovo vertinimu ekspertas 2018-10-04 ekspertizę atliko labai paviršutiniškai, neatliko išsamaus tyrimo, neatsakė į esminius klausimus. Eksperto skaičiavimas neatskleidžia padarytos žalos masto, iš esmės eksperto išvada yra neinformatyvi ir nepaneigia ieškovės pateiktų duomenų. Ekspertas turi pareigą nurodyti kokiais duomenimis, įrodymais rėmėsi, nevertino stogui padarytos žalos ir kita. Ieškovės paskaičiavimai atlikti pagrįstai, nusidėvėjimas pagrįstai nebuvo taikomas, dėl ieškovės apdraustos stogo dalies remontas nebuvo atliktas, be to atsakovė nepateikė duomenų, kad reikalavo dalies patirtų iš kitų bendrasavininkių jei remontavo visą stogą.

9031.

91Atsakovė nurodė, kad ieškovė manydama, kad ekspertizės aktas yra neišsamus, turėjo galimybę kreiptis dėl papildomos ekspertizės atlikimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai. Su atsakove nesutiktina, kad ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją galią, nes jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnis). Be to nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovė turėjo reikšti prašymą dėl ekspertizės patikslinimo. Šiuo atveju atsakovei nesutinkant su ieškovės nurodytu žalos dydžiu jai tenka pareiga pateikti įrodymus kurie paneigtų ieškovės argumentus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vienas negali būti nemotyvuotai atmestas ar laikomas svaresniu. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į teismo ekspertizės akto išvadas nėra pagrindo spręsti, kad išvados yra nepagrįstos ir neteisingos iš esmės, tačiau sutiktina su ieškove, kad ekspertizės aktas yra neišsamus, neatsako į esminius klausimus dėl padarytų sugadinimo masto ir žalos dydžio. Pagrįstai pažymėjo ieškovė, kad nėra užfiksuoti galimi sugadinimai, pvz. neapžiūrėtas stogas ir nenustatyti stogo sugadinimai ir kita.

9232.

93Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto sunaikinimu ar sugadinimu atsiradusios žalos atlyginimo, nurodo, kad pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

9433.

95Taip pat pažymima, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013). Apeliacinio teismo vertinimo teismo posėdžio metu atsakovės išsakyti argumentai bei pateikto ekspertizės akto išvados iš esmės nepaneigia ieškovės pateiktų įrodymų ieškinio reikalavimo pagrįstumo, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstas. (CPK 178 straipsnis). Nėra pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Dėl kitų ieškovės reikalavimų pažymėtina, kad atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove, kyla pareiga mokėti palūkanas, kurios laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

9634.

97Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Tačiau kaip minėta teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl byloje jau minėtų nepateiktų dokumentų grindų remonto, stogo konstrukcijos keitimo. Taip pat nėra pagrįstos teismo abejonės dalyje dėl ieškovės pateiktų dokumentų pagrįstumo ir išsamumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu įvertinus visumą įrodymų ieškovės ieškinys įrodytas ir pagrįstas, atsakovės pateikti įrodymai ir argumentai ieškovės pateiktų įrodymų nepaneigia. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys nepagrįstas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. O ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau išdėstytų argumentų pagrįsti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atmesto ieškinio reikalavimų keistinas ir ieškinys tenkintinas visa apimtimi. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

98Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

9935.

100Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje patyrė 712,95 Eur bylinėjimosi išlaidas: 196,00 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur ir 61,37 Eur už advokato paslaugas (1 t. b. l. 154, 2 t. b. l. 18-23). Atsakovė byloje patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo paslaugas (2 t. 24-30, 40). Tiek ieškovė, tiek atsakovė pareiškė prašymus bylinėjimosi išlaidas priteisti iš priešingos šalies. Ieškinį tenkinus perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės ieškovei priteistina 196,00 Eur - žyminis mokestis 455,58 Eur ir 61,37 Eur už advokato paslaugas. Atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

10136.

102Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, nes byla elektroninė, išlaidos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2014-09-23 pakeitimo įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

103Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

10437.

105Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

10638.

107Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 400 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą, ką patvirtina 2018-11-06 mokėjimo dokumentas, sumokėjo 121 Eur žyminio mokesčio, bei 800 Eur atstovavimo išlaidų, byloje pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Ieškovė sumokėjo 128 Eur žyminį mokestį, duomenų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Ieškovei iš atsakovės priteistinas 128 Eur žyminis mokestis.

108Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

109L. B. apeliacinį skundą atmesti, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti.

110Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 gruodžio 4 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1247-766/2017 pakeisti ir išdėstyti jį taip:

111Ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas: Vilniaus m., J. Basanavičiaus g. 12, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, 8710, 71 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų 71 ct) žalos atlyginimo, 372,29 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 29 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8710, 71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 712,95 Eur bylinėjimosi išlaidas ( septynis šimtus dvylika eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidas,

112Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas: Vilniaus m., J. Basanavičiaus g. 12, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000 iš atsakovės L. B., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 128 Eur (šimtą dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

113Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

114Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl žalos atlyginimo esant draudiminiam... 7. 2.... 8. Ieškovė akcinė bendrovė ( toliau -AB ) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi... 9. 3.... 10. Nurodė, kad 2016-01-06 kilo gaisras komercinės ir gyvenamosios paskirties... 11. 4.... 12. Atsakovė L. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji nėra atsakinga už... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Donema“ su... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Radviliškio rajono apylinkės teismas (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m.... 18. 7.... 19. Teismas akcentavo, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos... 20. 8.... 21. Teismo vertinimu gaisro metu A. K. nuosavybės teise priklausančios patalpos... 22. 9.... 23. Pagal Verslo turto draudimo vertinimo taisyklių Nr. 68-1 (2012-12-19... 24. 10.... 25. Teismas vertino, kad byloje nėra pateikta patalpų remonto po gaisro/grindų... 26. 11.... 27. Tai, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti sugadintas patalpas,... 28. 12.... 29. Ieškovė pretenziją atsakovei pateikė 2016-03-10 su reikalavimu žalą... 30. 13.... 31. Atsakovei praleidus terminą įvykdyti prievolę, teismas sprendė, kad iš jos... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 33. 14.... 34. Apeliaciniu skundu atsakovė L. B. prašė panaikinti Radviliškio rajono... 35. 14.1.... 36. Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, jog... 37. 14.2.... 38. Lokalinė sąmata paremta vieninteliu 2016-01-08 turto sunaikinimo, sugadinimo... 39. 14.3.... 40. Teismas pripažino, kad sąmatoje nurodyta žala yra mažintina, tačiau ją... 41. 14.4.... 42. Pirmosios instancijos teismas sumažinęs priteistiną žalos dydį iki 5025,88... 43. 15.... 44. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo... 45. 15.1.... 46. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti... 47. 15.2.... 48. Ieškovė pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, o atsakovė, juos... 49. 16.... 50. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti... 51. 16.1.... 52. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nebuvo... 53. 16.2.... 54. Vadovaudamasis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo paskirtis ir gyvavimo... 55. 16.3.... 56. Teismas nepagrįstai pritarė ir atsakovės argumentams, kad ieškinio... 57. Teisėjų kolegija... 58. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 59. ir teisiniai argumentai ir išvados... 60. L. B. apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės akcinės bendrovės... 61. 17.... 62. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 63. 18.... 64. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas... 65. 19.... 66. Apeliantė palaikė apeliacinio skundo argumentus žodinio proceso metu. Jos... 67. 20.... 68. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys... 69. Dėl turto draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, subrogacijos teisės... 70. 21.... 71. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 72. 22.... 73. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių... 74. 23.... 75. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas... 76. 24.... 77. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad gaisras pastate, esančiame ( -... 78. 25.... 79. Bylos duomenimis ieškovė 2016-03-04 pranešimu informavo trečiąjį asmenį... 80. 26.... 81. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui... 82. 27.... 83. Apeliantės ieškovės vertinimu teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad... 84. 28.... 85. Apeliantė nurodė, kad vadovaudamasis STR 1.12.06:2002 „Statinių naudojimo... 86. 29.... 87. Sutiktina, kad teismas nepagrįstai pritarė atsakovės argumentams, kad... 88. 30.... 89. Apeliantės ieškovės atstovo vertinimu ekspertas 2018-10-04 ekspertizę... 90. 31.... 91. Atsakovė nurodė, kad ieškovė manydama, kad ekspertizės aktas yra... 92. 32.... 93. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto sunaikinimu ar sugadinimu... 94. 33.... 95. Taip pat pažymima, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką... 96. 34.... 97. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų... 98. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ... 99. 35.... 100. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 101. 36.... 102. Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės... 103. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 104. 37.... 105. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas... 106. 38.... 107. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme... 108. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 109. L. B. apeliacinį skundą atmesti, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos... 110. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 gruodžio 4 d. sprendimą... 111. Ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. ( - ) gyv. ( - )... 112. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas... 113. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 114. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims....