Byla A-146-1339-13
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. M., H. K., J. K., M. A. K., G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. M., A. J., H. K., J. K., M. A. K., G. J. skundą atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai ir V. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai G. M., A. J., H. K., J. K., M. A. K., G. J. (toliau – ir pareiškėjai) patikslintais skundais (I t., b. l. 13–17, II t., b. l. 1–7, III t., b. l. 48–58) prašė teismo priteisti iš atsakovų solidariai kiekvienam pareiškėjui po 2617 Lt turtinės žalos atlyginimą ir po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Be to, pareiškėja G. M. prašė priteisti jai iš atsakovų solidariai 1600 Lt turtinei žalai atlyginti, kurią ji patyrė sumokėdama 1200 Lt už turto vertinimą ir 400 Lt už žalos kapui nustatymą.

5Pareiškėjai paaiškino, kad G. M., atvykusi tvarkyti artimųjų kapų (data skunduose nenurodyta) į Elektrėnų savivaldybėje, ( - ) seniūnijoje prie ( - ) bažnyčios esančias senąsias kapines, rado pavogtą nuo U. K. kapavietės metalinę tvorelę. Kapavietėje mėtėsi tvorelės pamatų betono liekanos, šalia paminklo buvo likęs tvorelę laikęs kampas. Trakų rajono apylinkės prokuratūrai atlikus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad kapų tvorelę išgriovė ir išvežė į metalo laužą kapinių prižiūrėtojas, vykdydamas Elektrėnų savivaldybės ( - ) seniūnijos seniūnės V. V. nurodymą. ( - ) seniūnė V. V., pasitelkusi seniūnijoje viešuosius darbus dirbusius darbuotojus, nurodė jiems nugriauti nuo U. K. kapavietės metalinę tvorelę, kuri kartu su kitomis tvorelėmis buvo išvežta į metalo laužą. Dėl Elektrėnų savivaldybės ir ( - ) seniūnės V. V. neteisėtų veiksmų pareiškėjams buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, buvo pažeminta jų šeimos ir giminės garbė rūpintis ir išsaugoti artimųjų atminimą, skiepyti jį ateinančioms kartoms. Mirusioji U. K. pareiškėjams G. M., A. J., H. K., J. K. ir M. A. K. yra prosenelė, o pareiškėjai G. J. – senelė. Atsakovai pažeidė ir nevykdė tuo metu galiojusių Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144, (toliau – ir Kapinių tvarkymo taisyklės, Taisyklės) 29 ir 37 punktų reikalavimų. Taisyklių 15 punktas nustatė, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ar skirta kapavietė (atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo), o jo duomenys nurodomi specialiame žurnale. ( - ) seniūnė V. V. patvirtino, kad žurnalas, kuriame pildoma informacija apie tai, kas prižiūri konkretų kapą, nebuvo pildomas iki 2008 metų. Tokiu būdu buvo pažeistos Kapinių tvarkymo taisyklės, kadangi toks žurnalas tūrėjo būti pildomas. G. M. ne kartą kreipėsi į ( - ) seniūnę, kad pagal galiojančią tvarką būtų įrašyta į kapus prižiūrinčių asmenų žurnalą, tačiau seniūnė jos į minėtą žurnalą dėl neaiškių priežasčių neįrašė. Nesilaikant Kapinių tvarkymo taisyklių ir pagal nustatytą tvarką nepildant žurnalo, kuriame nurodomi už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenys, dėl pačių atsakovų kaltės jie neturėjo duomenų, kas prižiūri U. K. kapavietę. Seniūnija nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir savo neveikimu nesudarė sąlygų asmenims, norintiems būti įrašytais kapavietę prižiūrinčiais asmenimis. Pagal Taisyklių 23 punktą, jeigu kapavietė netvarkoma daugiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva savivaldybė (seniūnija) arba religinė bendruomenė ar bendrija gali sudaryti komisiją, kuri pripažintų šią kapavietę neprižiūrima, ir tada jos tvarkymas būtų organizuotas Taisyklių 25 punkte nustatyta tvarka. Vadovaujantis Taisyklių 23 punkto nuostatomis, 2007 metais, kai pirmą kartą buvo apžiūrėtos ( - ) kapinės ir nuspręsta, kad kai kurios kapavietės neva neprižiūrimos, kapinių prižiūrėtojas turėjo raštu įspėti U. K. kapavietę prižiūrinčią pareiškėją G. M. ir tik po metų nuo įspėjimo, jei kapavietė būtų buvusi nesutvarkyta, turėjo teisę savo iniciatyva imtis kapavietės priežiūros. Nei G. M., kurią kiti giminės buvo paskyrę atsakinga už prosenelės kapavietės priežiūrą, nei kiti pareiškėjai pagal nustatytą tvarką nebuvo įspėti. Atsakovai nesiėmė jokių kitų priemonių informuoti pareiškėjus apie tai, kad priimtas sprendimas jų giminės kapavietę pripažinti neprižiūrima. Liudytojai tvirtino, kad per mišias kunigas skelbė apie tvarkomas kapavietes ir prašė kreiptis, jeigu yra pretenzijų dėl nuimtų tvorelių, tačiau pareiškėjas nėra vietiniai gyventojai ir šiuo būdu informacijos negavo. ( - ) seniūnė V. V. patvirtino, kad pranešimų apie kapinių tvarkymą prie kapinių ir vietinėje spaudoje neskelbė. Remdamiesi šiais argumentais pareiškėjai teigė, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais jiems padarė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą pareiškėjai grindė turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 674/57 (toliau – ir Ataskaita) pagal kurią dėl U. K. kapo tvoros nugriovimo padaryta žala, apskaičiuota atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, yra 15700 Lt. Kiekvienas pareiškėjas prašė priteisti proporcingai po 2617 Lt (15700 Lt : 6 = 2617 Lt) turtinei žalai atlyginti. Be to, pareiškėja G. M. prašė jai priteisti 1600 Lt turtinei žalai atlyginti, kurią ji patyrė dėl turto vertinimo ir žalos kapui nustatymo (1200 Lt sumokėta už turto vertinimą ir 400 Lt už žalos kapui nustatymą).

6Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą kiekvienas pareiškėjas atskirai vertino po 5000 Lt. Anot pareiškėjų, dėl artimos giminaitės kapo suniokojimo ir autentiškos metalinės kapavietės tvorelės, kuri buvo svarbi ne tik dvasiniu ar emociniu, bet ir nacionaliniu, istoriniu bei kultūriniu požiūriu, nugriovimo jie patyrė šoką, dvasinį, emocinį diskomfortą ir išgyvenimus. Teigė, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas solidariosios atsakomybės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalis).

7CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). 2007 m. spalio 20 d. pareiškėjai G. M., A. J. ir G. J. atvykę į kapines pamatė, kad ant jų prosenelės U. K. kapo nebėra kapo tvorelės. Pareiškėjų teigimu, šis momentas nelaikytinas skundo padavimo senaties termino pradžia, kadangi pareiškėjams 2007 m. spalio 20 d. atvykus į kapines ir pamačius, kad dingo kapavietės tvorelė, jiems dar nebuvo žinoma ir jie nesuprato, kad jų teisės yra pažeistos. Pareiškėjai tuo metu nežinojo apie atliktus kapinių tvarkymo darbus, manė, kad tvorelė pavogta, todėl pareiškėja G. M. 2007 m. gruodžio 11 d. kreipėsi su prašymu į Trakų rajono apylinkės prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą ir nustatytų kaltus dėl tvorelės dingimo asmenis. Trakų rajono apylinkės prokuratūra 2008 m. vasario 29 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ir nurodė, kad dėl kapo tvorelės sunaikinimo pareiškėja G. M. gali kreiptis į teismą, kadangi prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą, nustatė, jog tvorelė nuo U. K. kapo buvo nuimta 2007 metų vasaros viduryje, vėliau išvežta į metalo laužą tikslu sutvarkyti ( - ) kapines. Gavusi Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. vasario 29 d. nutarimą, pareiškėja G. M. suprato ir faktiškai suvokė, kad yra pažeista jos ir kitų pareiškėjų teisės, todėl būtent nuo to momento t. y. nuo 2008 m. vasario 29 d., atsirado teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo. Senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008 m. vasario 29 d. Kiti pareiškėjai A. J., G. J., H. K., J. K., M. A. K. apie jų pažeistus interesus sužinojo vėliau iš pareiškėjos G. M. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja G. M. kreipėsi su ieškiniu į teismą 2011 m. vasario 24 d., įstatymo nustatytas trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas nėra praleistas, todėl laikytina, kad skundas paduotas per nustatytą terminą.

8Atsakovai Elektrėnų savivaldybės administracija ir V. V. prašė taikyti pareiškėjų skundui sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.

9Atsiliepimuose (I t., b. l. 31–34, II t., b. l. 13–17, 22–26, III t., b. l. 68–76) atsakovai paaiškino, kad pareiškėjai praleido senaties terminą skundui paduoti. Iš Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. vasario 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pareiškėja apie tai, jog tvorelė nukelta tvarkant kapines sužinojo 2007 m. spalio 20 d. Ikiteisminio tyrimo Nr. 87-2-067-07 medžiagoje yra G. M. paaiškinimas, kad apie tai, jog metalinė tvorelė nuo kapavietės buvo patraukta ( - ) seniūnijos darbuotojų, ji sužinojo 2007 m. spalio 20 d. kartu su kitais pareiškėjais lankydamasi kapinėse. Remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalies ir 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas baigėsi 2010 m. spalio 20 d. G. M. tik 2011 m. vasario 21 d. kreipėsi su ieškiniu į Trakų rajono apylinkės teismą. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2011 m. vasario 24 d., todėl akivaizdu, kad jis pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad G. M. teisme veikia visų pareiškėjų vardu, teigia, kad ji yra visos giminės įpareigota prižiūrėti ir tvarkyti ginčo kapą, todėl visų pareiškėjų sužinojimo apie tvorelės nukėlimą tvarkant kapines data laikytina ta data, kai G. M. sužinojo apie tvorelės nukėlimą.

10Dėl faktinių aplinkybių paaiškino, kad 2007 m. vasarą Elektrėnų savivaldybės administracijos ( - ) seniūno 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-10 sudaryta ( - ) seniūnijoje esančių kapinių kapaviečių priežiūros komisija, kurios nariai V. V., ( - ) seniūnė, A. K., ( - ) parapijos administratorius, K. G., ( - ) bažnyčios prižiūrėtoja, ir D. Š., ( - ) seniūnijos darbininkė, kapinėse prie ( - ) bažnyčios apžiūrėjo kapus, kurie netvarkomi daug metų ir apie kuriuos seniūnija ir parapija neturi jokių žinių (žinių apie tai, kas palaidotas šiuose kapuose ir kas turėtų ar galėtų juos prižiūrėti). Komisija kolegialiai nusprendė pripažinti šias kapavietes neprižiūrimomis ir nutarė jas sutvarkyti. Viena iš tokių kapaviečių buvo ginčo kapavietė. Ji buvo labai apleista, daug metų netvarkoma, apžėlusi lauko žolėmis, aptverta sena metaline surūdijusia ir apkerpėjusia tvorele, ant paminklo negalima buvo įžvelgti ar apčiuopti asmens vardo ar pavardės. Komisija nusprendė tvorelę pašalinti, kad galima būtų nekliudomai tvarkyti kapavietę (pjauti žolę, grėbti lapus). Komisijos sprendimas buvo įvykdytas bendromis seniūnijos darbuotojų ir parapijos pastangomis. Metalinės tvorelės nuo kapų (taip pat ir nuo ginčo kapo) buvo nuimtos, o vėliau kunigas A. K. paprašė, kad metalo supirkimu užsiimantys asmenys neatlygintinai išsivežtų šį metalo laužą. Tai buvo atlikta. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių skundo teiginius, esą ( - ) seniūnė V. V. nurodė darbuotojams nugriauti nuo ginčo kapavietės metalinę tvorelę. Seniūnė apskritai nedalyvavo kapinių tvarkymo darbuose ir nesprendė dėl nuimtų nuo kapaviečių tvorelių išgabenimo iš kapinių. Nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2007 m. liepos 3 d. seniūnė atostogavo, todėl pareiškėjų pretenzijos seniūnei nepagrįstos. Dėl įtraukimo į žurnalą atsakingu už kapo priežiūrą asmeniu G. M. į ( - ) seniūniją kreipėsi tik 2011 m. rugsėjo 9 d. ir 2011 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus 4 metams po neprižiūrėtų kapaviečių sutvarkymo, todėl ( - ) seniūnija 2007 metų vasarą, kai kartu su parapija buvo sprendžiama dėl apleistų kapaviečių tvarkymo, negalėjo žinoti apie tai, kad G. M. gali prižiūrėti ginčo kapavietę. Iki 2007 metų vasaros ( - ) seniūnija neturėjo jokios informacijos apie tai, kas palaidotas ginčo kape ir kas turėtų ar galėtų jį prižiūrėti. Neturėdama šios informacijos, ( - ) seniūnija negalėjo įgyvendinti Kapinių tvarkymo taisyklių 23 punkto reikalavimų. Seniūnija neturėjo ir šiuo metu neturi duomenų, patvirtinančių, kad G. M. prašymu būtų išduotas leidimas laidoti jos prašyme nurodytus asmenis ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša (žurnalas būtų teisės aktų nustatyta tvarka užpildytas, jei tam būtų teisinis ir faktinis pagrindas). Taip pat dėl to neturi pagrindo teiginys, kad kapinių prižiūrėtojas, prieš atlikdamas skundžiamus veiksmus, turėjo raštu įspėti pareiškėją G. M., nes, vadovaujantis Taisyklių 23 punktu, įspėti buvo reikalaujama už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, o G. M. nebuvo ir nėra už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, be to, seniūnija neturėjo duomenų, kad G. M. ar koks nors kitas asmuo gali būti susijęs su ginčo kapaviete. Vis dėlto minėtų duomenų neturėjimas neatleidžia kapinių prižiūrėtojo (seniūnijos) nuo pareigos užtikrinti tinkamą kapinių priežiūrą. Seniūnija neturėjo realios galimybės prieš kapo sutvarkymą įspėti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį (nes to asmens nebuvo), tačiau vis tiek privalėjo spręsti tinkamos kapinių priežiūros klausimą, nes tai padaryti kapinių prižiūrėtoją įpareigoja Taisyklių 16 punktas.

11Remdamiesi šiais argumentais, atsakovai teigė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog jie turi teisę paduoti skundą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jie (bent vienas iš jų) yra už kapavietės priežiūrą atsakingi asmenys, kad jiems (bent vienam iš jų) buvo išduotas leidimas laidoti palaikus ginčo kapavietėje, kad jų (bent vieno iš jų) jėgomis ar lėšomis buvo pastatyta metalinė kapo tvorelė, ir kad kapas yra būtent U. K. Į bylą pateiktas ( - ) seniūnijos 2011 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. 26.03-11 patvirtina, kad pareiškėjai nėra už kapavietės priežiūrą atsakingi asmenys. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą kapinių prižiūrėtojas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, ten pat numatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo yra tas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Pareiškėjai nepateikė, o Elektrėnų savivaldybės administracija ir ( - ) seniūnija neturi duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjų prašymu būtų išduotas leidimas laidoti jų prašyme nurodytus asmenis ir skirta kapavietė, todėl ( - ) seniūnija neturi teisinio pagrindo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašyti G. M. ar kitų pareiškėjų, kaip už kapaviečių priežiūrą atsakingo asmens, duomenų. Atsakovai akcentavo, kad tokių duomenų savivaldos institucijos negali turėti, nes tarpukario Lietuvoje gimimo, jungtuvių ir mirimo aktus atlikdavo įvairių konfesijų dvasininkai, o civilinė metrikacija veikė tik Klaipėdos krašte (Lietuvos istorija, Vanda Daugirdaitė–Sruogienė, Vilnius, „Vyturys“, 1990 m., 351 p.). Taisyklių 20 punkte numatyta laidojančio asmens pareiga prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Ši pareiga kartu suponuoja ir šio asmens teisę reikalauti iš kitų asmenų nedaryti žalos kapavietei ir reikalauti tą žalą atlyginti. Pareiškėjai nėra už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingi laidojantys asmenys, todėl neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo. Atsakovai paaiškino, kad ( - ) seniūnijos ir ( - ) bažnyčios bendromis pastangomis tvarkant kapines buvo nustatyta, kad ginčo kapas ir paminklas labai seni ir apleisti, ant paminklo negalima buvo nustatyti (pamatyti, apčiuopti) nei asmens vardo, nei pavardės. Tik po 2011 m. balandžio 15 d., t. y. po to, kai seniūnijos ir parapijos darbuotojai sutvarkė nežinomo asmens – ginčo kapą, ant jo paminklo atsirado (ar buvo paryškintas, atnaujintas, perdarytas) tekstas „K. U. URODZONA, 1863. R. ZMARLA, 1938. R.“. Kitoje ginčo kapo paminko pusėje nuo seno buvo ir yra išlikęs gerai įskaitomas iškaltas su U. K. tekstas: „Hier ruhot in Gott mein theurer G. L. F. E. gel. 5 Febr 1828, gest. 26 Juny 1869. F. seiner A.“. ( - ) seniūnija neturi faktinių duomenų apie tai, kokie asmenys ir kada buvo palaidoti ginčo kape. Šie juridinę reikšmę turintys faktai suinteresuotų asmenų prašymu turi būti nustatinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėja G. M. 2011 m. rugsėjo 9 d., 2011 m. rugsėjo 12 d., 2012 m. kovo 17 d., 2012 m. birželio 6 d., 2012 m. liepos 10 d., 2012 m. rugsėjo 18 d. raštais kreipėsi į ( - ) seniūniją ir Elektrėnų savivaldybės administraciją dėl jos įtraukimo į žurnalą asmeniu, atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą. Į nurodytus prašymus pareiškėjai buvo pateikti motyvuoti ir pagrįsti neigiami atsakymai, išdėstyti 2011 m. rugsėjo 26 d., 2012 m. birželio 5 d., 2012 m. liepos 4 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. ir 2012 m. spalio 23 d. raštuose. Nė vieno iš neigiamų atsakymų pareiškėja G. M. teismui neskundė.

12Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad patyrė 30000 Lt neturtinę žalą. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Pareiškėjai nepateikė jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad jie patyrė tokią didelę neturtinę žalą, ar kad jie apskritai patyrė bet kokią neturtinę žalą.

13Pareiškėjai nepagrindė ir turtinės žalos atsiradimo bei jos dydžio. Pašalinant ginčo kapo metalinę tvorelę, buvo siekiama užtikrinti tinkamą kapavietės priežiūrą, pareiga atlikta tinkamai, buvo elgiamasi teisėtai, todėl nėra sąlygų materialinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjų pateikta turto vertės nustatymo ataskaita neobjektyvi, nes vertės nustatymas atliktas atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktą neteisingą informaciją. Ataskaita ydinga, nes vertintojas vertino objektą, kurio nematė ir negalėjo matyti. Ataskaitos 5 lape nurodoma, kad vertinimas yra atliekamas remiantis užsakovo pateiktomis žiniomis apie vertinamą nekilnojamąjį turtą ir duomenų banko informacija apie nekilnojamojo turto rinką. Metalinė kapo tvorelė pagal CK 4.2 straipsnį nelaikoma nekilnojamuoju turtu. Ataskaitos 21 lape nurodoma, kad vertinami žalvario tvorelės atstatymo kaštai. Pareiškėja G. M. ir jos kviesti liudytojai teismą įtikinėjo, kad tai buvo kalta iš bronzos metalo tvorelė. Atsakovų kviesti liudytojai patvirtino, kad ta tvorelė buvo plieninė, surūdijusi ir apkerpėjusi. Iš Ataskaitos turinio matyti, kad atliekant tyrimą nebuvo atsižvelgta į svarbias faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad: ginčo kape buvo plieninė, surūdijusi ir apkerpėjusi tvorelė, kuri gadino kapo ir kapinių vaizdą, dėl savo aukščio ir vartelių stokos trukdė patekti į kapo vidų tvarkyti apleisto, velėna apžėlusio kapo. Ataskaitoje nurodytos tvorelės atstatymo sąnaudos yra akivaizdžiai padidintos, nes rinkoje tokių kainų nėra.

14II.

15Vilnius apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. vasario 11 d. sprendimu (III t., b. l. 115–128) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 19 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos ( - ) seniūnės V. V. įsakymu Nr. V-10 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta ( - ) seniūnijoje esančių kapinių kapaviečių priežiūros komisija (I t., b. l. 35). Pareiškėja 2007 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į Trakų rajono prokuratūrą su pareiškimu dėl kapo tvorelės dingimo. Prokuratūra 2008 m. vasario 29 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nustatė, kad tvorelė nuo U. K. kapo, esančio ( - ) kapinėse, buvo nuimta kapinių sutvarkymo tikslu (I t., b. l. 19–20).

17Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdama bylą, apklausė liudytojus. Liudytoja V. L. (U. K. vaikaitė) parodė, kad: tais metais, kai buvo sunaikinta nuimta tvorelė, giminių kapus sutvarkė prieš Sekmines, tuo metu tvorelė dar buvo, o kai atvyko sutvarkyti kapo prieš Visų šventųjų dieną, jos jau nerado; U. K. kapą tvarkyti įpareigota jauniausia giminės atstovė – G. M., kuri ( - ) turi sodybą ir dažnai ten atvažiuoja; nuimta tvorelė buvo senoviška, apie 1,5 m ilgio ir 2,5 m pločio, bronzinė, tvorelė buvo stipri, geros būklės; liudytoja buvo nuėjusi aiškintis į seniūniją, sekretorė pasakė, kad tuo klausimu reikia kreiptis į kunigą, kuris viską tvarkė (I t., b. l. 120; II t., b. l. 62). Liudytojas A. K. parodė, kad: jis yra ( - ) bažnyčios administratorius; kapinės yra savivaldybei priklausančioje teritorijoje pat bažnyčios, prižiūrimos bendru susitarimu; bažnyčiose nebuvo ir nėra fiksuojama konkreti palaidojimo vieta, t. y. kapas; kai jį paskyrė į ( - ), bažnyčia ir kapinės buvo labai apleistos, jis ne kartą ragino žmones tvarkyti kapus; per dvejus metus, kol buvo tvarkoma bažnyčia, buvo matyti, kurie kapai tvarkomi, o kurie ne; apie tai, kad bus nuimamos netvarkomų kapų tvorelės, jis pranešė per pamokslą; nuo kapų nuimtos tvorelės apie du mėnesius gulėjo prie bažnyčios varpinės, norintys galėjo jas pasiimti, tačiau niekas neėmė, priešingai, atnešė dar daugiau; bažnyčios lėšomis 12 avarinės būklės paminklų sutvarkė; šiek tiek aptvarkę kapines, nutarė, kad esantys gyvi giminės, jei norės, galės pasilaidoti giminės kapavietėje, nuo tada prasidėjo visos problemos; ar buvo surašomas kapų apžiūros aktas, nežino; dalyvavo apžiūrint kiekvieną kapą; atrinkti kapai tikrai buvo apleisti ir neprižiūrėti ilgą laiką; kapų, nuo kurių buvo nukeltos tvorelės, nuotraukose nefiksavo; tai, kad po žiemos ant kapo yra plastmasinė gėlė ar žvakės liekana, nerodo, kad kapas yra prižiūrimas, jų atneša ir savo artimųjų pagerbti atėję žmonės, tačiau kapų netvarko; tvorelių išvežimą organizavo jis pats; laužo išvežimo paslauga buvo teikiama kaip pagalba bažnyčiai ir dokumentuose nebuvo įforminta (I t., b. l. 119–120). Liudytoja D. Š. parodė, kad: gyvena ( - ) 6 metus, ( - ) žmones maždaug pažįsta, kas buvo U. K. ir kas yra jos giminės nežino, pareiškėjos G. M. ir jos mamos nepažįsta; kapinėse dirba kaip seniūnijos darbuotoja; dalyvavo kapinių priežiūros komisijoje; ginčo tvorelė jai buvo iki liemens, surūdijusi, juoda, be vartelių; tvorelė stovėjo, nebuvo nuvirtusi; metalą pagal rūšį atskiria, tvorelė buvo pagaminta iš paprastos geležies; buvo priimtas sprendimas minėtą tvorelę nuimti; kilstelėjus tvorelę, ji nusiėmė, liko tik kampuotis, įkaltas į žemę; minimas kapas buvo neprižiūrimas, gėlės ten neaugo; reikėjo grėbti lapus, ravėti žolę, o tvorelė trukdė atlikti šiuos darbus; dabar ant kapo kažkas pasodinta, anksčiau gėlių nebuvo (I t., b. l. 123–124). Liudytoja K. G. parodė, kad: ji ( - ) kaime gyvena virš 30 metų; ( - ) kapinėse prie bažnyčios yra jos tėvų, senelių, tetų ir sesers kapai; žino, kad bažnyčia su seniūnija tvarkė kapines, nes bažnyčioje dirba 23 metus; kapai, kuriuos tvarkė bažnyčia ir seniūnija, buvo labai apleisti – tvorelės surūdijusios, supuvusios, kapavietės užžėlusios žolėmis ir netvarkytos; visi parapijiečiai tarėsi, kad kapus reikia sutvarkyti; liudytoja negalėjo pasakyti, ar tarp nuo kapaviečių patrauktų tvorelių buvo bronzinių, kapinėse nematė bronzinių tvorelių; nuėmė tik tas tvoreles, kurios buvo labai blogos būklės – sulankstytos ir surūdijusios; tvorelės nuimtos nuo trijų apleistų, neprižiūrimų kapų; nuimtos tvorelės prie varpinės stovėjo du mėnesius; kunigas per pamokslą prašė ateiti pas jį tuos žmones, kurie reikalauja nuimtų tvorelių, tačiau niekas į kunigo prašymą neatsiliepė; kunigas per mišias informavo, kad ketina nuimti tvoreles; mišios laikomos tik šeštadieniais ir sekmadieniais, jose dalyvauja apie 50–70 žmonių; jie nuėmė tik tris tvoreles, kitas patys žmonės nusikėlė; kapai, nuo kurių nuėmė surūdijusias, be vartelių tvoreles, buvo ilgai neprižiūrėti, iš pradžių ant jų matė gėles, vėliau neatsimena; po visų Šventųjų dienos matė, kad ant tų kapų buvo gėlių ir žvakių (II t., b. l. 60). Teismas taip pat apklausė liudytojais A. P. B., UAB „Robinta“ darbuotoją, nekilnojamojo turto vertintoją, kuris vadovavo tvorelės vertinimo procesui (II t., b. l. 88–94), liudytoją R. P., kuri atliko tvorelės vertinimą (II t., b. l. 105–107), A. Z., turintį teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas (jam buvo pateiktas užsakymas padaryti ( - ) seniūnijoje nuverstos kapavietės tvorelės žalos sąmatą) (II t., b. l. 107–108).

18Pareiškėjai pateikė teismui UAB „Robinta“ sudarytą turto vertės nustatymo ataskaitą (reg. Nr. 674/57), pagal kurią kapo tvorelė vertinama kaip nekilnojamasis turtas, o dėl jos nugriovimo padaryta 15700 Lt žala (I t., b. l. 133–167). Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas surašytas 2011 m. rugsėjo 9 d. (I t., b. l. 157). Byloje yra ir UAB „Skena“ padarytos žalos nustatymo 2011 m. rugsėjo 9 d. ataskaita Nr. 11-09/06, statinio ekspertas – A. Z. Apskaičiuotos kapo aptvėrimo tvorelei atstatyti reikalingos lėšos, darbus atliekant rangovų organizacijai – 15718,87 Lt (I t., b. l. 162–164, 165). UAB „Robinta“ 2011 m. spalio 10 d. išrašė G. M. sąskaitą faktūrą 1200 Lt sumai už padarytos žalos rinkos vertės nustatymą (I t., b. l. 132). UAB „Skena“ 2011 m. rugsėjo 14 d. išdavė pareiškėjai kasos pajamų orderį 400 Lt sumai už žalos nustatymą kapui (I t., b. l. 131).

19Teismas nustatė, kad pareiškėja G. M. 2008 m. gruodžio 2 d. pareiškime Elektrėnų savivaldybės tarybai ir Elektrėnų savivaldybės merui pripažino, jog 2007 metais per Vėlines nuvykusi į senąsias ( - ) kapines, ji nerado prosenelės U. K. kapo tvorelės, buvo likęs tik vienas jos kampas (I t., b. l. 9). Pareiškėjai skunde ir patikslintuose skunduose tvirtino, kad tai buvo ne tvorelės kampas, o ją laikantis kampas. Pareiškėja G. M. 2007 m. gruodžio 11 d. prašyme Trakų rajono apylinkės prokuratūrai dėl velionės kapo išniekinimo pripažino, kad nuo U. K. kapo buvo pavogta geležinė tvorelė, buvo išlikęs tik vienas tvorelės kampas (baudžiamosios bylos medžiaga, b. l. 9–11). Iš byloje esančių nuotraukų teismas priėjo prie išvadų, kad tai paprasto, nespalvoto metalo kampuotis (I t., b. l. 36–37, 70–72, 98). Aplinkybę, kad tvorelė buvo paprasto metalo, byloje patvirtino liudytojai D. Š. ir K. G. Šių liudytojų parodymai sutapo su pareiškėjos G. M. 2008 m. gruodžio 2 d. pareiškime Elektrėnų savivaldybės merui ir Elektrėnų savivaldybės tarybai pateikta informacija, kad yra išlikęs vienas tvorelės kampas. Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte Nr. 1 nurodoma, kad kampuotis buvo įbetonuotas į tvorelės pamatą (I t., b. l. 157). Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su G. M. paaiškinimu, kad išlikęs ne tvorelę laikantis strypas, o tvorelės kampas. Tai patvirtinto ir minėtų liudytojų parodymai. Liudytoju apklaustas kunigas A. K. patvirtino, kad surūdijosios, aplankstytos tvorelės buvo nuimtos nuo apleistų kapų. Vertintino, kad tvorelė buvo paprasto metalo. Atsakovė V. V., liudytojai A. K., K. G., D. Š. teigė, kad kapavietė buvo apleista, neprižiūrima, tvorelė metalinė, surūdijusi ir klibanti, todėl buvo priimtas sprendimas tvorelę nuimti. Atsakovai paaiškino bei apklausti teisminio nagrinėjimo metu liudytojai parodė, kad tvarkė tik tas kapavietes, kurios buvo apleistos, nuėmė nuo apleistų kapaviečių tik tas tvoreles, kurios buvo surūdijusios ir netinkamos naudoti, bronzinių tvorelių kapinėse nematė. Teismas nustatė, kad nurodytų asmenų parodymai buvo vienodi, sutapo tarpusavyje. Seniūnija, kaip savivaldos institucija, privalo rūpintis jos teritorijoje esančiomis kapinėmis. Komisija tvarkė ( - ) kapines ir nuo netvarkomų, apleistų kapaviečių nuėmė senas sulūžusias tvoreles, kurios trukdė prieiti ir tvarkyti kapavietę. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažino byloje neįrodyta aplinkybę, kad atsakovai elgėsi neteisėtai ir nuėmė bei išmetė tvorelę nuo tinkamai tvarkomos ir prižiūrėtos kapavietės.

20Kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką tvorelės pašalinimo metu (2007 metų vasarą) reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Taisyklių 15 punktas nustato, kak už kapavietės priežiūrą atsako asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Jo duomenys nurodomi specialiame žurnale. Kapinių prižiūrėtojas šiuos asmenis supažindina su Taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo turi kapavietę prižiūrėti arba sudaryti jos priežiūros sutartį su kitais asmenimis, kad kapavietė būtų tvarkinga. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės tvarkymo darbus, padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms (Taisyklių 19 p.). Taisyklių 23 punkte buvo nustatyta, kad jeigu kapavietė netvarkoma daugiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva savivaldybė (seniūnija) arba religinė bendruomenė ar bendrija gali sudaryti komisiją, kuri pripažintų šią kapavietę neprižiūrima, ir tada jos tvarkymas būtų organizuotas šių Taisyklių 25 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 25 punktas numatė, kad Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja savivaldybė (seniūnija) arba religinė bendruomenė ar bendrija, kuri pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys tvarkyti neprižiūrimas kapavietes, raštu kreipiasi atitinkamai į savivaldybę (seniūniją) arba religinę bendruomenę ar bendriją. Asmuo gali būti paskirtas atsakingu už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą savivaldybės sprendimu, o konfesinėse kapinėse, kurių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, – religinės bendruomenės ar bendrijos leidimu. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šių Taisyklių 19 punktą.

21Teismas nustatė, kad ( - ) seniūnija nusprendė sutvarkyti kapines, todėl nuo neprižiūrimų kapų 2007 metų pavasarį nukėlė sulūžusias tvoreles. Taip pat nustatė, kad nė vienas pareiškėjas nebuvo įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, todėl pranešti apie kapinių tvarkymą konkrečiam asmeniui seniūnija negalėjo. Liudytojai parodė, kad apie kapaviečių tvarkymą, tvorelių nuėmimą kunigas pranešė per pamokslą. Pareiškėjai tvirtino, jog už kapo tvarkymą buvo paskirta atsakinga G. M. Teismas atsižvelgė į tai, kad Kapinių tvarkymo taisyklės nenumatė kokios nors prievolės seniūnijoms imtis priemonių ir kokiais nors kitais būdais ieškoti konkrečiose kapavietėse palaidotų asmenų palikuonių bei juos informuoti apie būtinumą prižiūrėti kapavietes. G. M. seniūnijoje negalėjo būti įrašyta kapą tvarkančiu asmeniu, nes ji nebuvo U. K. laidojusiu asmeniu. Dėl kitų pareiškėjų įrašymo seniūnijoje kapą tvarkančiais asmenimis seniūnija negalėjo spręsti, nes jie tuo klausimu į seniūniją nesikreipė. Ištyręs įrodymus teismas priėjo prie išvadų, kad seniūnija neturėjo galimybės informuoti pareiškėjų apie vykdomus tvarkymus, tačiau duomenų neturėjimas apie mirusiosios giminaičius seniūnijos neatleido nuo pareigos tvarkyti jos teritorijoje esančias kapines. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovų veiksmai buvo teisėti.

22Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Teismas pažymėjo, kad žalos atlyginimo galima reikalauti tik iš savivaldybės valdžios institucijų, bet ne iš konkretaus valdžios institucijos tarnautojo, todėl žalos atlyginimo byloje V. V., ( - ) seniūnė, negali būti atsakovu, t. y. reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui. Net ir tuo atveju, jeigu ir būtų konstatuota V. V. kaltė, žalos atlyginimas iš institucijos atstovo negalėtų būti priteistas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

23Teismas nustatė, kad pareiškėjai praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pareiškėja G. M. 2008 m. vasario 8 d. apklausta Trakų rajono apylinkės prokuratūroje parodė, kad ji 2007 m. spalio 20 d. buvo atvykusi į ( - ) kapines, kur palaidota jos prosenelė U. K., ir nerado kapo tvorelės. Apklausos protokole fiksuoti minėtos pareiškėjos parodymai, kuriuose ji pripažino, kad tuo metu kapinėse buvo nemažai žmonių, kurie jai pasakė, jog tvorelę nukėlė seniūnijos pasamdyti žmonės (baudžiamosios bylos medžiaga, b. l. 9–11). Teismas vertino, kad šie pareiškėjos paliudijimai patvirtina, jog aplinkybę, kad kapo tvorelė buvo nuimta ( - ) seniūnijos samdytų žmonių, G. M. sužinojo 2007 m. spalio 20 d. būdama kapinėse iš jose buvusių kitų žmonių. Šis pareiškėjos G. M. liudijimas patikimai patvirtina, kad ji apie tvorelės dingimą sužinojo ne po to, kai gavo 2008 m. vasario 29 d. Trakų rajono prokuratūros nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl tvorelės dingimo buvo nutrauktas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2011 m. vasario 24 d., teismas konstatavo, jog pareiškėja praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (I t., b. l. 1–2). G. M. ir kiti pareiškėjai – A. J., H. K., J. K., M. A. K., G. J. tvirtino, kad būtent G. M. jie buvo įgalioję tvarkyti velionės U. K. kapą. Todėl priėjo prie išvadų, kad kiti pareiškėjai taip pat praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, nes jis turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią apie kapo tvorelės dingimą sužinojo jų įgaliota atstovė G. M. (CK 2.137 str. 1 d.). Mirusioji U. K. A. J., H. K., J. K. ir M. A. K., taip pat kaip ir pareiškėjai G. M., yra prosenelė, o pareiškėjai G. J. – senelė.

24Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie turi teisę paduoti skundą. Pareiškėjai nurodė, kad dėl U. K. kapavietės tvorelės dingimo jie patyrė 30000 litų neturtinę žalą, t. y. kiekvienas po 5000 Lt, ir 17302 Lt turtinę žalą, t. y. kiekvienas po 2617 Lt. Be to, pareiškėja G. M. nurodė, kad ji turėjo 1600 litų išlaidų dėl žalos nustatymo, ir prašė šias sumas priteisti. Tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjams buvo išduotas leidimas laidoti palaikus kapavietėje. Pareiškėjai neįrodinėjo, kad kapo tvorelė buvo pastatyta jų lėšomis. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą, kapinių prižiūrėtojas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis. Vadovaudamasis minėta nuostata, teismas sprendė, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo yra tas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša.

25III.

26Pareiškėjai G. M., H. K., J. K., M. A. K., G. J. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (III t., b. l. 138–149) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą patenkinti, taip pat priteisti iš atsakovų 1500 Lt apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (III t., b. l. 150–151).

27Apeliantų manymu, teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus (ABTĮ 142 str. 1 d.), padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais pareiškėjai grindė savo poziciją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantai papildomai nurodo šiuos argumentus:

  1. Teismas netinkamai nustatė momentą, kada pareiškėjai tapo aišku apie jos pažeistas teises ir ji įgijo teisę į ieškinį, šiuo atveju – skundą dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kada pareiškėja G. M. faktiškai suvokė, kad jos teisės ir įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Apeliantai pabrėžia, kad apie pažeistas teises G. M. suvokė ne 2007 m. spalio 20 d., o 2008 m. vasario 29 d., t.y. gavusi Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. vasario 29 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja G. M. apie pažeistą teisę sužinojo 2008 m. vasario 29 d., o kiti pareiškėjai dar vėliau, t. y. tik po to, kai G. M. gavo 2008 m. vasario 29 d. prokuratūros nutarimą, taip pat į tai, kad į teismą su ieškiniu kreipėsi 2011 m. vasario 21 d. (ieškinys teisme gautas 2011 m. vasario 24 d.), įstatymo nustatytas trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas nėra praleistas, todėl teismo išvada, kad pareiškėjai praleido ieškinio senaties terminą, yra nepagrįsta ir priimta neįvertinus visų aplinkybių, kurios yra reikšmingos nustatant skundo padavimo senaties termino pradžią.

282. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.271 straipsnio nuostatas, t. y. pareiškėjų išvardytus atsakovų atliktus veiksmus nepagrįstai vertino kaip teisėtus. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi išimtinai tik atsakovams palankių liudytojų parodymais, t. y. kunigo A. K., D. S., kuri dirba kapinėse kaip seniūnijos darbuotoja, ir K. G., kuri dirba bažnyčioje, parodymais. Apeliantų nuomone, šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi dirba kapinėse kaip seniūnijos darbuotojai ir yra glaudžiai susiję su atsakovais (nuo jų priklauso, ar liudytojai gaus darbo bei pajamų). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas šių liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai, tačiau į tai neatsižvelgė, taip pat nevertino kitų liudytojų parodymų.

293. Pareiškėjai turi teisę paduoti skundą dėl žalos atlyginimo. Byloje pateikti įrodymai (gimimo liudijimų kopijos, santuokos liudijimų kopijos), iš kurių matyti, jog pareiškėjus ir velionę U. K. sieją giminystės ryšiai. Teismo išvados, kad pareiškėjai neįrodinėjo, jog kapo tvorelė buvo pastatyta jų lėšomis, nepagrįstos. Kai kuriems pareiškėjams velionė U. K. yra prosenelė, o pareiškėjai G. J. – senelė, laidojant velionę vieni pareiškėjai tuo metu buvo vaikai, o kiti dar nebuvo gimę, todėl pareiškėjai kapo tvorelės negalėjo pastatyti savo lėšomis. Pareigai prižiūrėti artimųjų kapus pereinant iš kartos į kartą, pareiškėjai, kaip velionės U. K. kapo prižiūrėtojai įgijo teisę reikalauti, kad dėl neteisėtai nuimtos kapo tvorelės, kuri buvo pastatyta giminės lėšomis, jiems būtų atlyginta padaryta žala.

304. Teismas nesprendė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nors pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė savo argumentus ir atitinkamus įrodymus.

315. Teismas sprendime nurodė, kad ( - ) seniūnė V. V. negali būti atsakovu dėl žalos atlyginimo, kad reikalavimas pareikštas netinkamam asmeniui. Netinkamos šalies pakeitimą teismo procese reglamentuoja ABTĮ 54 straipsnis, kuriame nurodyta, kad netinkamas atsakovas gali būti pakeistas tik pareiškėjo sutikimu. Siekiant, kad realiai būtų apgintos galbūt pažeistos besikreipusio teisminės gynybos asmens teisės, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ 10 straipsnyje, t. y. išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Nustatęs, kad į bylą įtrauktas netinkamas atsakovas, teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjams patikslinti atsakovą, tačiau apie netrinkamą atsakovą nurodė tik teismo sprendime. Toks pažeidimas pripažintinas esminiu, galėjusiu lemti neteisingą bylos išsprendimą.

  1. Teismas neišsprendė pareiškėjų prašymo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

32Pareiškėjas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b.l.159-162) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti atsakovus Elektrėnų savivaldybės administraciją ir V. V. atstatyti mirusios U. K. kapavietės tvorelę.

33Atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

34Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 165–174) remiasi tais pačiais argumentais, kuriais jie grindė savo poziciją ir pirmosios instancijos teisme. Pabrėžia, kad pareiškėjai yra praleidę ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, datą nuo kurios turi būti skaičiuojamas terminas kreiptis su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

35Be to, nesutikdami su apeliacinio skundo argumentais, atsakovai nurodo, kad teismas sprendė žalos atlyginimo klausimą ir šiuo klausimu sprendime pasisakė. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 41 punkte yra įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas. Atsižvelgiant į tai, ginčo atveju Elektrėnų savivaldybės tarnautojai (( - ) seniūnijos darbuotojai), pašalindami nuo ginčo kapo metalinę tvorelę, siekė užtikrinti tinkamą kapavietės priežiūrą, tinkamai atliko pareigą, todėl elgėsi teisėtai ir nesudarė sąlygų turtinei atsakomybei atsirasti. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad seniūnė V. V. privalėjo imtis priemonių pranešti, jog asmenys, kurie nori būti įrašyti kaip už kapaviečių priežiūrą atsakingi asmenys, informuotų seniūniją. Kapinių tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato tokių seniūnijos veiksmų. Be to, už kapo priežiūrą atsakingi asmenys gali būti ne tie, kurie nori, o tie, kurie gali (turi teisinę galimybę) . Tokie asmenys turi turėti seniūnijos išduotą leidimą laidoti jų prašyme nurodytus asmenis. Jeigu tam, kad būtų įtraukti į žurnalą už kapaviečių priežiūrą atsakingais asmenimis, pakaktų vien tik šių asmenų noro ir pranešimo seniūnijai, negalima būtų išvengti piktnaudžiavimo asmenų, pageidaujančių turėti kapus, kuriuose palaidoti su jais nesusiję asmenys. Vyriausybė ar kita kompetentinga institucija nėra nustačiusi tvarkos, kuria remiantis galima būtų už kapo priežiūrą atsakingais asmenimis laikyti asmenis, neturinčius seniūnijos išduoto leidimo laidoti jų prašyme nurodytus asmenis, todėl sprendžiant tokius klausimus vadovaujamasi esama tvarka. Specialus žurnalas nebuvo pildomas dėl to, kad nuo 2006 iki 2008 m. į ( - ) seniūniją niekas nesikreipė su prašymu išduoti leidimą laidoti, pirmas įrašas žurnale galėjo atsirasti tik tada, kai pirmą kartą asmenys kreipėsi į seniūniją su tokiu prašymu, o tai įvyko tik 2008 m. Tokiu būdu, Kapinių tvarkymo taisyklės nebuvo pažeistos. Be to, Kapinių tvarkymo taisyklės nebuvo pažeistos ir tuo, kad ( - ) seniūnija nepranešė apie numatomą kapinių tvarkymą per vietinę spaudą ar pranešimais prie kapinių, nes tokių įpareigojimų kapinių prižiūrėtojui Taisyklės nenumato.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinis skundas atmestinas.

39Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

40Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

41Apeliantė G. M. pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Prašymą grindė tuo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurias pareiškėja nurodė apeliacinės instancijos teismui savo 2013 m. liepos 16 d. prašyme, taip pat siekiant teisingo bylos aplinkybių išaiškinimo. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. liepos 22 d. buvo gautas G. M. 2013 m. liepos 16 d. prašymas perduoti bylą pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka, taip pat vadovautis ikiteisminio tyrimo Nr. 87-2-067-07 medžiagoje priimtu 2008 m. vasario 8 d. nutarimu pripažinti G. M. nukentėjusiuoju (t. III, b. l. 175). Prie šio prašymo apeliantė pridėjo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį (Nr. PK-185-272/2012), kuria teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal G. M. privataus kaltinimo skundą dėl V. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį (Nr. AS-267-468/2012), kuria išnagrinėjus G. M. skundą, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis palikta nepakeista, taip pat Elektrėnų policijos komisariato tyrėjo 2008 m. vasario 8 d. nutarimą pripažinti G. M. nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 87-2-067-07. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis nutarimas, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis (Nr. AS-267-468/2012) yra pridėtoje prie nagrinėjamos bylos baudžiamojoje byloje Nr. 87-2-067-07, kurioje ikiteisminis tyrimas nutrauktas pirmosios instancijos teismo sprendime paminėtu Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. vasario 29 d. nutarimu. Taigi minėtuose apeliantės 2013 m. liepos 16 d. prašymo prieduose yra tie patys duomenys, kurie jau buvo byloje. Be to, apeliantė prie 2013 m. liepos 16 d. prašymo pridėjo Aplinkos ministerijos 2013 m. balandžio 11 d. raštą ir Kultūros paveldo departamento 2013 m. birželio 26 d raštą, kuriuose pareikšta minėtų institucijų nuomonė dėl ( - ) kapinių statuso. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka argumentus, atsižvelgusi į tai, kad į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose (apeliaciniame skunde, atsiliepimuose) yra aiškiai išdėstyta bylos proceso šalių pozicija dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo ir bylos esmės, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Todėl pareiškėjų apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso būdu.

42Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo tenkinti prašymą dėl bylos perdavimo bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) sprendžia administraciniai teismai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą vadovaudamiesi CK 6.271 straipsniu, kuris numato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šiš institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Pareiškėjai žalą kildina iš Elektrėnų savivaldybės, šios savivaldybės ( - ) seniūnijos ir minėtos seniūnijos seniūnės neteisėtų veiksmų kapinių veiklos priežiūros srityje. Pareiškėjų nurodyti subjektai, iš kurių veiksmų kildinama neturtinė žala, patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinių teismų kompetencijai priskirtą bylą ir ji negali būti perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka.

43Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjai žalos atsiradimą kildina iš atsakovo Elektrėnų savivaldybės ir šios savivaldybės ( - ) seniūnijos seniūnės veiksmų, nuimant nuo U. K. kapavietės metalinę tvorelę ir ją išvežant į metalo laužą.

44Pareiškėjai prašė priteisti solidariai iš atsakovų pareiškėjams turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl minėtų neteisėtų veiksmų, taip pat priteisti pareiškėjai G. M. žalos, kurią ji patyrė apmokėdama už turto vertinimą ir už žalos kapui nustatymą, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

45Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, neištyrė visapusiškai ir objektyviai visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, netinkamai vertino liudytojų parodymus, nepateikė įrodymų teisinio vertinimo, pažeidė procesinės teisės normas.

46Nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnio) atlyginimo (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.), taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (pvz., administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).

47Atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas byloje prašė taikyti ieškinio senatį, teisėjų kolegija pirmiausia patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.

48CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje reikalavo taikyti ieškinio senatį.

49Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Todėl, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kai ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 7.1-7.4 punktai).

51Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus nustatė, kad pareiškėja G. M. apie jos teisių pažeidimą sužinojo 2007 m. spalio 20 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal pareiškėjų paaiškinimus, G. M. pagal gaminės susitarimą ir įpareigojimą buvo U. K. kapą ( - ) kapinėse prižiūrintis asmuo, teismas vertino, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas visiems pareiškėjams turi būti skaičiuojamas vienodai. Nustatė, kad senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pateikti baigėsi 2010 m. spalio 20 d. Pareiškėjai į teismą kreipėsi 2011 m. vasario 21 d., t.y. praleidę ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.).

52Pareiškėjai teigia, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008 m. vasario 29 d., t. y. nuo Trakų rajono prokuratūros 2009 m. vasario 29 d. nutarimo priėmimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.87-2-067-07, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal G. M. 2007 m. gruodžio 17 d. pareiškimą dėl U. K. kapo tvorelės dingimo, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui pateiktas nepraleidus trejų metų senaties termino.

53Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė pagrindo skaičiuoti ieškinio senaties terminą kitaip nė skaičiavo pirmosios instancijos teismas. Atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, o pareiškėjams teigiant, kad senaties terminas nepraleistas, pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus, aiškinosi kada pareiškėjai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į G. M. 2008 m. vasario 8 d. parodymus prokuratūroje, kuriuose pareiškėja įvardijo datą (2007 m. spalio 20 d.) kada sužinojo faktą, jog nuo prosenelės kapo dingo tvorelė, taip pat nurodė kokią informaciją ji gavo minėtą dieną ( - ) kapinėse iš ten sutiktų žmonių, t. y. kad tvorelę nuėmė seniūnijos pasamdyti žmonės. Be to, 2008 m. vasario 8 d. apklausoje G. M. paaiškino, kad vėliau, t. y. po 2007 m. spalio 20 d., ji sužinojo, jog tvorelės likučiai maždaug dvi savaites gulėjo varpinės. Šią aplinkybę byloje patvirtino pirmosios instancijos teismo apklaustas liudytoju ( - ) bažnyčios administratorius A. K., taip pat liudytoja K. G., tačiau, pasak šių liudytojų, nuimtos nuo apleistų kapų tvorelės gulėjo prie varpinės ilgiau (apie du mėnesius). Data (2007 m. spalio 20 d.), kai G. M. sužinojo apie tvorelės dingimą nurodyta ir kitame baudžiamosios bylos dokumente – 2008 m. vasario 8 d. pateiktame ieškininiame pareiškime. Pareiškėja G. M. parodymus prokuratūroje apie šias aplinkybes davė praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo 2007 m. spalio 20 d. ir iš jos parodymų matyti, kad minėtų parodymų davimo dieną ji turėjo pakankamai informacijos apie tai, kad su kapo tvorelės nuėmimo darbais yra susijusi seniūnija. Todėl nėra pagrindo senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti eigos pradžią skaičiuoti nuo apeliantų nurodytos datos (2009 m. vasario 29 d.). Net ir skaičiuojant nuo 2008 m. vasario 8 d., kurią užfiksuoti minėti G. M. parodymai, pareiškėjai yra praleidę trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Minėta bylos medžiaga paneigia apeliacinio skundo argumentą, esą pareiškėja G. M. suvokė, kad jos teisės pažeistos tik gavusi Trakų rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. vasario 29 d. nutarimą. Priešingai nė teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino subjektyvųjį ieškinio senaties termino pradžios momentą, kadangi atsižvelgė ne į tą datą, kada kapo tvorelė buvo nuimta, o kada pareiškėja G. M. sužinojo šį faktą ir tvorelės nuėmimo aplinkybes. Kadangi byloje nustatyta, jog visų pareiškėjų nurodytas įgaliotas tvarkyti ginčui aktualų kapą asmuo G. M. kapo tvorelės faktą ir aplinkybę, kad ginčui aktualios tvorelės nuėmime dalyvavo seniūnija, žinojo nuo 2007 m. spalio mėn. pabaigos, nėra jokio pagrindo ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo vėlesnės datos, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad pasak pačių pareiškėjų, būtent G. M. buvo įgaliota tvarkyti U. K. kapą, laikytina, kad ji buvo atsakinga už visos informacijos pateikimą savo giminėms apie ginčui aktualų kapą neatidėliotinai, jei paaiškėja kokios nors neįprastinės aplinkybės. Pažymėtina, kad G. M. ir šiuo metu atstovauja kitus pareiškėjus pagal įgaliojimą, taigi, ji veikia visų pareiškėjų vardu. Pirmosios instancijos teismas senaties termino pradžią visiems pareiškėjams nuo tos pačios datos skaičiavo pagrįstai.

54Minėta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas reikalavo taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjų reikalavimui atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl pirmiau nurodytų aplinkybių yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleisto termino neprašė, priešingai – tvirtino, kad senaties termino nėra praleidę. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

55CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nagrinėjama situacija patenka į CK 1.131 straipsnio 1 dalyje taikymo sritį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pareiškėjų reikalavimą dėl žalos priteisimo atmesti.

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ nurodyta, jog byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir faktines aplinkybes, nors pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas to daryti neprivalėjo. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju pritaikius ieškinio senaties terminą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi jie nekeičia bylos baigties ir neturi įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

57Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesdamas pareiškėjų skundą, bylą išsprendė iš esmės teisingai. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

58Nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir prašymas priteisti teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

59Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Šioje byloje pareiškėjai dėl žalos atlyginimo ieškinį pateikė Trakų rajono apylinkės teismui sumokėdami 735 Lt žyminio mokesčio (t. I, b. l. 10; 26). Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi byla pagal teismingumą buvo perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Bylą perdavus administraciniam teismui, žyminio mokesčio klausimai sprendžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami. Todėl sumokėtas žyminis mokestis turi būti grąžintas pareiškėjams (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., 42 str.). Kadangi žyminį mokestį buvo sumokėjusi pareiškėja G. M. ir apeliaciniame skunde prašoma jį grąžinti būtent jai, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjai G. M.

60Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

61Pareiškėjų G. M., H. K., J. K., M. A. K., G. J. apeliacinį skundą atmesti.

62Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

63Grąžinti pareiškėjai G. M. sumokėtą 735 (septyni šimtai trisdešimt penki) litų žyminį mokestį.

64Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai G. M., A. J., H. K., J. K., M. A. K., G. J. (toliau – ir... 5. Pareiškėjai paaiškino, kad G. M., atvykusi tvarkyti artimųjų kapų (data... 6. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą kiekvienas... 7. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl žalos... 8. Atsakovai Elektrėnų savivaldybės administracija ir V. V. prašė taikyti... 9. Atsiliepimuose (I t., b. l. 31–34, II t., b. l. 13–17, 22–26, III t., b.... 10. Dėl faktinių aplinkybių paaiškino, kad 2007 m. vasarą Elektrėnų... 11. Remdamiesi šiais argumentais, atsakovai teigė, kad pareiškėjai nepateikė... 12. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad patyrė 30000 Lt neturtinę žalą. CK... 13. Pareiškėjai nepagrindė ir turtinės žalos atsiradimo bei jos dydžio.... 14. II.... 15. Vilnius apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m.... 16. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 19 d. Elektrėnų savivaldybės... 17. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdama bylą, apklausė liudytojus.... 18. Pareiškėjai pateikė teismui UAB „Robinta“ sudarytą turto vertės... 19. Teismas nustatė, kad pareiškėja G. M. 2008 m. gruodžio 2 d. pareiškime... 20. Kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms... 21. Teismas nustatė, kad ( - ) seniūnija nusprendė sutvarkyti kapines, todėl... 22. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą dėl valstybės valdžios... 23. Teismas nustatė, kad pareiškėjai praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje... 24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių,... 25. III.... 26. Pareiškėjai G. M., H. K., J. K., M. A. K., G. J. (toliau – ir apeliantai)... 27. Apeliantų manymu, teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus... 28. 2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.271 straipsnio nuostatas, t. y.... 29. 3. Pareiškėjai turi teisę paduoti skundą dėl žalos atlyginimo. Byloje... 30. 4. Teismas nesprendė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nors... 31. 5. Teismas sprendime nurodė, kad ( - ) seniūnė V. V. negali būti atsakovu... 32. Pareiškėjas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b.l.159-162)... 33. Atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o... 34. Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 165–174) remiasi tais... 35. Be to, nesutikdami su apeliacinio skundo argumentais, atsakovai nurodo, kad... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Apeliacinis skundas atmestinas.... 39. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teisėjų kolegija pirmiausia pasisako... 40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 41. Apeliantė G. M. pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.... 42. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo tenkinti prašymą dėl bylos... 43. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios... 44. Pareiškėjai prašė priteisti solidariai iš atsakovų pareiškėjams... 45. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė senaties... 46. Nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl... 47. Atsižvelgdama į bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas... 48. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą... 49. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas ieškinio... 51. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus nustatė, kad pareiškėja... 52. Pareiškėjai teigia, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2008... 53. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė pagrindo skaičiuoti... 54. Minėta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis... 55. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d.... 57. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 58. Nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir prašymas priteisti... 59. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė dėl žyminio... 60. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 61. Pareiškėjų G. M., H. K., J. K., M. A. K., G. J. apeliacinį skundą atmesti.... 62. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą... 63. Grąžinti pareiškėjai G. M. sumokėtą 735 (septyni šimtai trisdešimt... 64. Nutartis neskundžiama....