Byla 2A-2247/2012
Dėl lėšų išreikalavimo iš neteisėto valdymo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo akcinė bendrovė bankas Finasta

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4217-611/2012 pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl lėšų išreikalavimo iš neteisėto valdymo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo akcinė bendrovė bankas Finasta.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo teisę į lėšų, įmokėtų pagal 2011 m. kovo 21 d. ir 2011 m. balandžio 5 d. akcijų pasirašymo sutartis, sudarytas su atsakovu dėl šio banko 2010 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu išleistų paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės akcijų įsigijimo, grąžinimą ir įpareigoti atsakovą duoti nurodymą AB bankui Finasta grąžinti ieškovui jo įmokėtas lėšas pagal akcijų pasirašymo sutartis, t. y. 6 825 Lt; priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame atsakovo akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti atsakovo įstatinį kapitalą nuo 494 217 107 Lt iki 874 300 000 Lt, išleidžiant 380 082 893 paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas. Vertybinių popierių komisija 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtino šių leidžiamų vertybinių popierių prospektą, o 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 2K-63 šio prospekto priedą.

7Ieškovo teigimu, jis su atsakovu 2011 m. kovo 21 d. sudarė akcijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) dėl 1603 atsakovo paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo, o 2011 m. balandžio 5 d. -akcijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) dėl 5222 atsakovo paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo. Ieškovas nurodė, kad savo ketinimo, įsigyti naujai išleidžiamos emisijos akcijų, užtikrinimui, jis įnešė į atsakovo vardu AB banke Finasta atidarytą kaupiamąją sąskaitą Nr. LT98 7050 0220 0000 0005, sutartyse nurodytas 1 603 Lt ir 5 222 Lt dydžio lėšas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1329 atsakovo akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams, o atsakovui buvo pritaikyta dalis Bankų įstatymo (toliau tekste - BĮ) 72 straipsnio nurodytų poveikio priemonių. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu atsisakė išduoti leidimą registruoti atsakovo įstatų pakeitimą dėl kapitalo didinimo, o 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu atšaukė atsakovo banko licenciją. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. įsiteisėjusia nutartimi atsakovui buvo iškelta bankroto byla.

8Ieškovo teigimu, remiantis BĮ 41 straipsnio 5 dalimi, atsakovo 2011 m. gruodžio 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, padidinti atsakovo įstatinį kapitalą, laikomas negaliojančiu, kadangi 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti įstatų pakeitimus dėl naujos emisijos registravimo. Ieškovo vertinimu, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste - ABĮ) 49 straipsnio 7 dalimi ir akcijų prospekto 3.10.7. punkto pagrindu, už pasirašytas akcijas įnešti įnašai ieškovui turi būti grąžinti. AB banke Finasta atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, ieškovo teigimu, atsakovas neturi teisės naudotis kadangi nėra įregistruoti įstatų pakeitimai, susiję su įstatinio kapitalo didinimu (BĮ 41 str. 8 d.). Ieškovo vertinimu, Valstybė perėmė tik atsakovo akcijas, o už ieškovo pervestas lėšas akcijos nebuvo įsigytos, todėl ieškovo sumokėti pinigai netapo banko turtu ir įnašai už planuotas įsigyti akcijas turi būti grąžinti. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad su atsakovu pasirašytos akcijų pasirašymo sutartys laikytinos preliminariosiomis sutartimis, nes tik įvykdžius šiose sutartyse numatytas sąlygas būtų sudaryta pagrindinė akcijų pasirašymo sutartis. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal pasirašytas sutartis įvykdė, tuo tarpu atsakovas nesilaikė savo įsipareigojimų, tačiau ieškovo kaltės ir priežastinio ryšio dėl to nėra, todėl ieškovas reikalauja lėšas grąžinti remiantis CK 6.327 straipsnio pagrindu.

9Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, BĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatytas apribojimas už banko akcijas sumokėtas ir kaupiamas kredito įstaigoje lėšas naudoti tik įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu, nereiškia, jog ieškovas neprarado nuosavybės teisės į įmokėtas lėšas. Atsakovo teigimu, ieškovui apmokėjus už akcijas, pervedant į atsakovo vardu atidarytą kaupiamąją sąskaitą AB banke Finasta, nuosavybės teisė į ginčo lėšas nuo jų įskaitymo į atsakovo sąskaitą momento perėjo atsakovui. Priešingu atveju, jeigu sumokėtos už akcijas lėšos nebūtų perėjusios atsakovui nuosavybėn, jis nebūtų galėjęs kreiptis į Lietuvos banką dėl leidimo įregistruoti banko įstatų pakeitimus ir pateikti Juridinių asmenų registrui. Atsakovas pažymi, kad BĮ 41 straipsnio 4 ir 8 dalyse nėra nustatytas sąlyginis lėšų deponavimo į kaupiamąją sąskaitą režimas, kuris lemia tai, kad ieškovas neišsaugojo nuosavybės teisės į sąskaitą įmokėtų lėšų atžvilgiu ir nėra jokio teisėto pagrindo lėšų, kurios bus naudojamos didinant banko įstatinį kapitalą, kaupimo kitame negu įstatinį kapitalą siekiančiame pasididinti banke, traktuoti kaip sukuriančio subjektines teises atskiriems būsimiems akcininkams. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad valstybei įsigyjant banko akcijas ar jas paimant visuomenės poreikiams, BĮ 5 straipsnio 2 -8 dalys, 23 straipsnio 1 dalis, 24, 25 straipsniai, 41 straipsnio 4 ir 8 dalių nuostatos netaikomos.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Teismas, spęsdamas, byloje iškilusį ginčą nurodė, kad didinant banko įstatinį kapitalą, tiek kiek nereguliuoja BĮ, taikomos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste - ABĮ) normos. Teismas sprendė, kad klausimų, susijusių su akcijų pasirašymo sutarčių sudarymu, su akcijų apmokėjimo tvarka ir nuosavybės teisių į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimu BĮ nereglamentuoja, todėl, turi būti taikomos atitinkamos ABĮ normos. ABĮ 45 straipsnio 10 dalies norma, numato, jog akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą bendrovės (nagrinėjamu atveju banko) nuosavybėn. Teismas sistemiškai įvertinęs BĮ 41 straipsnio 1 dalį ir ABĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 45 straipsnio 8 dalį padarė išvadą, jog banko naujai išleidžiamos akcijos įstatinio kapitalo didinimo atveju turi būti apmokėtos iki banko kreipimosi į priežiūros instituciją dėl leidimo didinti įstatinį kapitalą, o apmokėtomis jos laikomos tik tuomet, kai lėšos už akcijas perduodamos banko nuosavybėn. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal su atsakovu pasirašytas akcijų pasirašymo sutartis įmokėjo lėšas į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą, todėl atitinkamai nuo įmokėjimo momento nuosavybės teisės į įmokėtas už pasirašomas akcijas lėšas perėjo atsakovui. Be to, teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės pasikeitimą patvirtina ir CK 4.49 straipsnio 1 dalis, nes tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos akcijų pasirašymo sutartys nenustatė lėšų nuosavybės teisės pasikeitimo momento, t.y. nenumatė kitokio nuosavybės teisės pasikeitimo režimo nei numato minėta norma. Todėl teismas ieškovo argumentą, kad jis išsaugojo nuosavybės teises į už įgyjamas akcijas sumokėtas lėšas, laikė nepagrįstu.

13Teismas įvertinęs BĮ 41 straipsnio 8 dalį, nustatančią, kad už banko akcijas sumokėtos lėšos kaupiamos kredito įstaigoje, <???>, tam tikslui atidarytoje sąskaitoje, o sukauptas lėšas bankas turi teisę naudoti tik banką įsteigus ar įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu, laikė, kad draudimas naudoti už banko akcijas sumokėtas lėšas, reiškia įstatinį kapitalą didinančio banko nuosavybės teisių įstatyminį ribojimą, siekiant užtikrinti, kad į viešą apyvartą ir banko veikloje nebūtų naudojamos lėšos, prieš tai nepatikrinus jų kilmės, tačiau nepanaikina banko nuosavybės teisių į tokioje sąskaitoje sukauptas lėšas.

14Teismas, ieškovo teiginius, jog jo su atsakovu sudarytos sutartys turi būti laikomos preliminariosiomis sutartimis, laikė nepagrįstais ir atmetė pažymėdamas, kad akcijų pasirašymo sutartys pagal savo teisinę prigimtį gali būti laikomos sąlyginėmis, nes tik atsiradus įstatyme nurodytai sąlygai sutartys gali laikomos visiškai įvykdytomis. Tačiau laikė, kad tai susiję su akcijų perdavimo ieškovui atsakovo pareiga ir neįtakoja nuosavybės teisės į už akcijas įmokėtas lėšas perėjimo momento, taip pat nerodo susitarimo preliminaraus pobūdžio.

15Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs byloje kilusį ginčą nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovas buvo ieškovo sumokėtų pinigų savininkas, t.y. jos buvo atsakovo turto dalimi, o nuo 2011 m. gruodžio 20 d. netekus galios atsakovo 2010 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui dėl įstatinio kapitalo didinimo, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti už akcijas įmokėtas lėšas Įmonių bankroto įstatymo ir BĮ 85 straipsnio nustatyta tvarka.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Ieškovas O. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Apelianto teigimu, pirmosios teismas nepagrįstai taikė CK 4.49 straipsnio 1 dalies normą ir sprendė, kad nuo įmokėjimo momento nuosavybės teisės į įmokėtas už pasirašomas akcijas lėšas perėjo atsakovui, o ieškovas jas prarado. Apelianto teigimu, BĮ 41 straipsnio 4, 5 ir 8 dalyse numatyta, kad įmokėtos lėšos yra atskirtos nuo atsakovo turto, jos kaupiamos kredito įstaigoje tam tikslui atidarytoje sąskaitoje ir gali būti atsakovo naudojamos tik po įstatų pakeitimo įregistravimo, o tai reiškia, jog pagal akcijų pasirašymo sutartis įmokėtos lėšos nėra banko turtas tol, kol netampa įstatinio kapitalo dalimi. Todėl, apelianto teigimu, lėšų įmokėjimo momentas nesutampa su tų lėšų perėjimo bankui momentu. Be to, pagal akcijų pasirašymo sutarčių nuostatas nuosavybės teisė į už akcijas įmokėtas lėšas bankui pereina po įstatyme nurodytos sąlygos, t.y. įstatų pakeitimo įregistravimo, įvykdymo. Neatsiradus įstatyme nustatytai sąlygai, sutartys laikomos neįvykusiomis ir atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į ieškovo įmokėtas lėšas. Apelianto teigimu, minėtos įstatymo normos ir sutarčių sąlygos įrodo, kad nuosavybės teisės perėjimo momentas yra nustatytas aptartomis nuostatomis, todėl CK 4.49 straipsnio 1 dalies normą pirmos instancijos teismas taikė nepagrįstai.

192. Apelianto teigimu, nuosavybės teisės turinį sudaro teisė valdyti, naudoti ir disponuoti turtu. Atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į pervestas lėšas, kadangi neįregistravus įstatų pakeitimų, atsakovas neįgijo teisės disponuoti specialioje banko sąskaitoje esančiais pinigais. Dėl to teismo išvada dėl apelianto sumokėtų sumų už naujos akcijų emisiją, perėjimo banko nuosavybėn prieštarauja nuosavybės teisės esmei.

20Atsiliepimu į ieškovo O. B. apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog apeliantui įmokėjus lėšas į AB bankas SNORAS sąskaitą, atidarytą AB banke Finasta, jos perėjo atsakovo nuosavybėn CK 4.49 straipsnio 1 dalies pagrindu. Priešingu atveju, jeigu sumokėtos už akcijas lėšos nebūtų perėjusios atsakovo nuosavybėn, jis nebūtų galėjęs kreiptis į Lietuvos banką dėl leidimo įregistruoti banko įstatų pakeitimus ir vėliau jų pateikti Juridinių asmenų registrui. Atsakovas pažymėjo, kad BĮ 41 straipsnio 4 ir 8 dalimis nėra nustatytas sąlyginis lėšų deponavimo į kaupiamąją sąskaitą režimas, lemiantis inter alia tai, jog apeliantas neišsaugojo nuosavybės teises į sąskaitą įmokėtų lėšų atžvilgiu. BĮ 41 straipsnio 8 dalis numato ne būsimojo akcininko piniginės prievolės įvykdymo vietą, t.y. specialią sąskaitą, atidarytą įstatyme nurodytus reikalavimus atitinkančio subjekto, o pareigą bankui, didinančiam įstatinį kapitalą papildomais įnašais, tokias lėšas kaupti tam tikslui banko vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Taigi, minėta norma įstatinį kapitalą didinančiam bankui nustato tik pareigas, susijusias su lėšų kaupimu ir jų naudojimu, bet ne sąskaitos, kurioje tokios lėšos yra kaupiamos, požymius.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Byloje kilusio ginčo esmė – ar ieškovas išsaugojo nuosavybės teisę į lėšas, pervestas į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą AB banke Finasta pagal ieškovo ir atsakovo sudarytas akcijų pasirašymo sutartis, ir kokie teisės gynybos būdai gali būti taikomi siekiant išreikalauti tokias lėšas. Minėtos lėšos yra AB banko SNORAS sąskaitoje, atidarytoje AB banke Finasta, nes Vilniaus apygardos teismo nutartimis tos lėšos buvo areštuotos taikant laikinąsias apsaugos priemones.

23Dėl nuosavybės teisės į lėšas, kurias investuotojai sumokėjo į banko vardu atidarytą sąskaitą už to banko išleidžiamas akcijas

24Nustatyti ieškovo perleistų lėšų priklausomybę svarbu, nes tiek banko, tiek ir kitų juridinių asmenų bankroto atveju į turto masę, iš kurios tenkinami kreditorių reikalavimai, patenka tik skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas. Tuo tarpu turtas, kuris bankrutuojančiai įmonei nepriklauso, turi būti grąžinamas jų savininkams, nebent tokį turtą įmonė valdytų kitu teisiniu pagrindu (pvz., sutartinių santykių pagrindu, o bankroto administratorius nuspręstų toliau vykdyti sutartį). Iš kitam asmeniui priklausančio turto negali būti tenkinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai (mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo. 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009).

25Tam, kad būtų galima nustatyti, ar apeliantas (investuotojas) yra lėšų, pervestų už įsigyjamas akcijas į AB banko SNORAS sąskaitą, atidarytą AB banke Finasta, savininkas, aktualūs dviejų rūšių teisiniai santykiai. Pirmiausia, tai santykiai, susiklostantys tarp AB banko SNORAS ir AB banko Finasta, kurių pagrindu AB banke Finasta atidaryta AB banko SNORAS sąskaita. Antra, tai santykiai tarp investuotojo ir AB banko SNORAS, kurių pagrindu investuotojas pervedė lėšas į AB banko SNORAS sąskaitą.

26Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. kovo 1 d. AB bankas Finasta ir AB bankas SNORAS sudarė Banko sąskaitos sutartį Nr. ES-126770 (t. 1, b. l. 116-118). Remiantis minėtos Banko sąskaitos sutarties bendrosios dalies 1.1. punktu, sutartimi AB bankas Finasta įsipareigojo atidaryti kaupiamąją banko sąskaitą AB banko SNORAS (kliento) nurodyta valiuta, priimti ir įskaityti pinigus į klientui atidarytą sąskaitą bei vykdyti kitus kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos. Banko sąskaitos sutarties bendrosios dalies 1.1. punkte nurodyta, kad klientui atidaroma sąskaita yra skirta kaupti lėšas, sumokėtas už naujai išleidžiamas kliento paprastąsias vardines akcijas pagal kliento neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2010 m. gruodžio 21 d. priimtą sprendimą dėl kliento įstatinio kapitalo didinimo.

27AB bankas Finasta Banko sąskaitos sutartimi be kita ko įsipareigojo pagal pirmąjį kliento reikalavimą išmokėti visas lėšas, esančias sąskaitoje, prieš tai atskaičiavus AB bankui Finasta pagal sutartį priklausančias sumas (2.4. punktas), garantuoti sąskaitoje laikomų lėšų saugumą (2.5. punktas), mokėti klientui už sąskaitoje esančias pinigines lėšas vieno procento dydžio metines palūkanas (2.6. punktas).

28Klientas Banko sąskaitos sutartimi be kita ko įsipareigojo nedisponuoti sąskaitoje esančia piniginių lėšų suma, skirta kliento įstatinio kapitalo didinimui, kol Juridinių asmenų registre nebus įregistruoti kliento įstatų pakeitimai, susiję su įstatinio kapitalo didinimu (3.1. punktas), valdyti sąskaitą nepažeidžiant sutarties, bendrųjų taisyklių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų (3.2. punktas).

29AB banko SNORAS ir AB banko Finasta sudarytoje Banko sąskaitos sutartyje nėra nurodyta, kokiomis teisės normomis vadovaujantis ši sutartis sudaryta. CK XLVI skyriuje „Banko sąskaita“ atskirai nėra aptariamas kaupiamosios sąskaitos statusas, tačiau CK 6.928 straipsnyje nurodyta, kad šio skyriaus normos taikomos ir bankų korespondentinėms bei kitokioms sąskaitoms, jeigu įstatymai ar bankų veiklos teisės aktai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad kaupiamoji sąskaita taip pat yra banko sąskaita ir į minėtą CK 6.928 straipsnio formuluotę, AB banko SNORAS ir AB banko Finasta Banko sąskaitos sutarčiai taikomos CK XLVII skyriaus nuostatos. Šalys taip pat iš esmės sutaria dėl CK XLVI skyriaus normų taikymo nagrinėjamiems Banko sąskaitos sutarties teisiniams santykiams.

30Investuotojo (apelianto) į šią sąskaitą pervestomis lėšomis galėjo disponuoti AB bankas Finasta (CK 6.913 str. 2 d.), o AB banko SNORAS disponavimo teisė tomis lėšomis buvo apribota (BĮ 41 str. 8 d., Banko sąskaitos sutarties 3.1. p.). Apeliantas (investuotojas) nėra šios sutarties šalimi ir remiantis ja jokių teisių ir pareigų neįgijo. Analogiškai ir AB bankas Finasta Banko sąskaitos sutartimi neprisiėmė jokių pareigų ir neįgijo teisių apelianto (investuotojo) atžvilgiu. CK 6.913 – 6.928 nuostatos, reglamentuojančios banko sąskaitos sutartį, taikomos tik nagrinėjant AB banko Finasta (banko) ir AB banko SNORAS (kliento) tarpusavio santykius, todėl apelianto reikalavimams, pareikštiems atsakovui nei CK 6.913 – 6.928 nuostatos, nei Banko sąskaitos sutarties sąlygos nėra taikomos. Dėl šios priežasties apeliantas neturi reikalavimo teisės į AB banką Finasta dėl lėšų grąžinimo, tokią reikalavimo teisę turi tik pats klientas AB bankas SNORAS. AB banko SNORAS reikalavimas grindžiamas Banko sąskaitos sutarties ir CK XLVI skyriaus „Banko sąskaita“ normomis.

31Pinigai yra civilinių teisių objektai (CK 1.100 str.), tačiau nėra daiktai (CK 1.98 str.). Nuosavybės teisių objektu gali būti daiktai ir kitas turtas (CK 4.38 str.). Kadangi negrynieji pinigai nėra daiktai, o yra kitas turtas, nuosavybės teisė į negrynuosius pinigus nėra ginama remiantis daiktinės teisės normomis. CK 4.95 straipsnyje reglamentuota savininko teisių gynimo priemonė išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (lot. rei vindicatio) taikoma tik daiktų atžvilgiu, o ne kitų civilinių teisių objektų atžvilgiu. Teisės doktrinoje taip pat pabrėžiama, kad „perdavus tam tikrą kiekį grynųjų pinigų bankui ir įrašius atitinkamą sumą į banko tvarkomą sąskaitą, tarp banko ir jo kliento susiklosto prievolinio pobūdžio teisiniai santykiai. Klientas netenka nuosavybės teisės į bankui perduotus banknotus ar monetas, vietoj to jis turi prievolinio pobūdžio teisę pareikalauti, kad bankas šalių sutartomis sąlygomis ir tvarka perduotų tam tikrą pinigų kiekį. Sąskaitoje įrašyti negrynieji pinigai yra naujas objektas, pažymintis sumą, kurią bankas privalo išmokėti (yra skolingas) klientui.“[1] Ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nors kito asmens sąskaitoje esančios lėšos yra civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d.), tačiau jos nėra daiktai (CK 4.1 str.) ir daiktinės teisės gynybos priemonės joms nėra taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-205/2012). Nors minėtas išaiškinimas pateiktas kitokių teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste (buvo prašoma pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant grąžinti į sąskaitą per klaidą pervestas lėšas), tačiau jis aktualus, nes abiem atvejais keliamas kito asmens sąskaitoje esančių lėšų nuosavybės klausimas.

32Atsižvelgdama į tai, kad tarp AB banko SNORAS ir AB banko Finasta susiklostė prievoliniai banko sąskaitos teisiniai santykiai, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad AB bankas SNORAS ir AB banko Finasta teisiniai santykiai yra prievoliniai kreditoriaus – skolininko, o ne nuosavybės teisiniai santykiai. AB bankas SNORAS yra sąskaitos savininkas (CK 6.913 str. 1 d.), o banko sąskaita žymi AB banko Finasta įsipareigojimą sumokėti sąskaitos savininkui joje esančią pinigų sumą.

33Taigi AB bankas SNORAS turi prievolinio teisinio pobūdžio reikalavimą, kad AB bankas Finasta išmokėtų lėšas remiantis Banko sąskaitos sutartimi, toks reikalavimas taip pat yra nuosavybės teisės objektas („kitas turtas“ – CK 4.38 str.), tačiau jo negalima sutapatinti su nuosavybės teise į sąskaitoje esančias lėšas. AB banko Finasta bankroto atveju klientas AB bankas SNORAS turėtų tik prievolinio teisinio pobūdžio reikalavimą ir negalėtų sąskaitoje esančių lėšų kaip jo nuosavybės teisės „paimti“ iš bankrutuojančio subjekto turto masės. Išimtį, kai tam tikrose sąskaitose esančios lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančios įmonės (banko) turtą, nustato teisės aktai. Remiantis CK 6.56 straipsnio 8 dalimi, „bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.“ Nagrinėjamu atveju ši išimtis negali būti taikoma, nes AB banko SNORAS sąskaita, į kurią pervestos lėšos už įsigyjamas akcijas, nėra depozitinė sąskaita. Šiuos argumentus patvirtina ir aplinkybė, kad ginčo lėšos yra atspindėtos AB bankas Finasta finansinėje atskaitomybėje (t. 1, 25 b.l.), AB bankas Finasta turi teisę disponuoti AB banko SNORAS (kliento) sąskaitoje esančiomis lėšomis (CK 6.913 str. 2 d.).

34Vertinant apelianto (investuotojo) ir atsakovo AB banko SNORAS teisinius santykius, svarbu tai, kad visi jie susiklostė AB banko SNORAS 2010 m. gruodžio 21 d. neeiliniam visuotinio akcininkų susirinkimui nusprendus padidinti atsakovo įstatinį kapitalą ir išleisti 380 082 893 paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas. BĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Banko įstatinis kapitalas sudaromas, didinamas ir mažinamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jei Bankų įstatymas nenustato kitaip. ABĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcijos pasirašomos bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį, išskyrus bendrovės steigimo atvejį. Akcijų pasirašymo sutartimi viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Apeliantas (investuotojas) su atsakovu (emitentu AB banku SNORAS) sudarė akcijų pasirašymo sutartis, kuriomis remdamasis investuotojas į AB banko SNORAS kaupiamąją sąskaitą, esančią AB banke Finasta pervedė lėšas už pasirašomas akcijas. Taigi visi pinigai atsakovui buvo pervedami sutartinių santykių pagrindu į AB banko SNORAS kaupiamąją sąskaitą. Kaupiamoji sąskaita skiriasi nuo vadinamųjų sąlyginio indėlio sąskaitų (angl. escrow account), kurios atidaromos trišalės sutarties (sudaromos tarp pirkėjo, pardavėjo ir banko) pagrindu ir kuriose lėšos yra deponuojamos bei išmokamos tik tada, kai įvykdoma nustatyta sąlyga.

35Nei akcijų pasirašymo sutartyse, nei Vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtintame vertybinių popierių prospekte nuosavybės teisės klausimas į investuotojų pervedamas lėšas neaptariamas, nėra nurodoma, kad investuotojas išsaugo arba praranda nuosavybės teisę į perduotas lėšas. Be to, AB banko Finasta ir AB banko SNORAS sudarytoje Banko sąskaitos sutartyje taip pat nėra aptariamas nuosavybės teisės klausimas į lėšas, kaupiamas banko sąskaitoje. Remdamasi tuo, kad apeliantas (investuotojas) lėšas už ketintas įsigyti akcijas pervedė sutartinių santykių pagrindu AB bankui SNORAS į jo vardu atidarytą kaupiamąją sąskaitą AB banke Finasta, pats atsakovas AB bankas SNORAS turi tik prievolinio teisinio pobūdžio reikalavimą AB bankui Finasta, o asmuo, pervedęs lėšas bankui negali tų lėšų išreikalauti daiktinės teisės gynybos būdais iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.), Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas (investuotojas) nėra AB banko SNORAS vardu AB banke Finasta atidarytoje banko sąskaitoje esančių lėšų savininkas. Vietoje to, AB bankas SNORAS turi iš Banko sąskaitos sutarties kylantį reikalavimą AB bankui Finasta, kad toje sąskaitoje esančios lėšos būtų grąžintos AB bankui SNORAS, o apeliantas (investuotojas) išsaugo prievolinį teisinį reikalavimą kylantį iš akcijų pasirašymo sutarčių AB bankui SNORAS, kad jo pervestos lėšos būtų grąžintos apeliantui. Priešingas aiškinimas, kad banko klientas turi daiktinę teisę (nuosavybę) į banko sąskaitoje esančias lėšas, leistų bet kuriam banko klientui banko nemokumo atveju tiesiog pasiimti tas lėšas kaip savo nuosavybę, o tai neatitiktų šiuolaikinio banko nemokumo teisinių santykių reglamentavimo modelio.

36ABĮ 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės (šiuo atveju banko) nuosavybėn. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nėra jokio prieštaravimo tarp ankstesnės šioje nutartyje padarytos išvados, jog bankas, kurio kapitalas didinamas, turi tik prievolinę reikalavimo teisę į kito banko sąskaitoje esančias lėšas, ir tarp ABĮ 45 straipsnio 10 dalies, pagal kurią lėšos už pasirašomas akcijas sumokamos bendrovės (šiuo atveju banko) nuosavybėn. Teisėjų kolegija primena, kad reikalavimo teisė, kylanti iš Banko sąskaitos sutarties, taip pat yra nuosavybės teisės objektu (CK 4.38 str.), todėl investuotojui sumokėjus lėšas už didinamą įstatinį kapitalą į bendrovės, kurios kapitalas didinamas, banko sąskaitą, atsiranda tos bendrovės reikalavimo teisė (nuosavybė) į banką, kad tos lėšos būtų išmokėtos jai, kaip sąskaitos savininkei, arba jos nurodymu – kitiems asmenims.

37Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne visai teisingai aiškino Bankų įstatymo 41 straipsnio 5 dalį, numatančią, kad „Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, išskyrus sprendimą išleisti konvertuojamųjų obligacijų, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti banko įstatai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos.“ Teismas nurodė, kad bankas praranda nuosavybės teisę į už akcijas gautas lėšas po minėto 12 mėnesių termino pasibaigimo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, neįvykus Bankų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nurodytai sąlygai, t. y. nepateikus pakeistų banko įstatų Juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos, tokios sąlygos neįvykimo pasekmė yra ta, kad bankas įgyja prievolinių teisinių santykių pagrindu kylančią pareigą grąžinti pervestas lėšas, o investuotojas įgyja prievolinį teisinį reikalavimą, kad tos lėšos jam būtų grąžintos.

38Nepaisant to, kad apeliantas (investuotojas) neišsaugojo nuosavybės teisės į už didinamą banko įstatinį kapitalą pervedamas lėšas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau nagrinės, ar investuotojo prievolinis teisinis reikalavimas grąžinti už neįregistruotą akcijų emisiją pervestas lėšas turi būti tenkinamas pirmumo tvarka iš lėšų, kurios AB banko SNORAS vardu laikomos AB banke Finasta atidarytoje kaupiamojoje sąskaitoje.

39Dėl investuotojo prievolinio teisinio reikalavimo grąžinti lėšas už neišleistas banko akcijas įgyvendinimo banko bankroto atveju

40Bankų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas padidinti įstatinį kapitalą, išskyrus sprendimą išleisti konvertuojamųjų obligacijų, laikomas negaliojančiu, jeigu pakeisti banko įstatai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 12 mėnesių nuo visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, dienos.“ Sprendimo padidinti įstatinį kapitalą negaliojimo pasekmė yra įtvirtinta Vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtinto vertybinių popierių prospekto 3.10.7. punkte, kuriame nustatyta, kad jei banko įstatų pakeitimai, susiję su įstatinio kapitalo padidėjimu, nebus pateikti registravimui Juridinių asmenų registre teisės aktų nustatyta tvarka iki 2011 m. gruodžio 21 d., visos įmokos bus grąžintos į investuotojų nurodytas banko sąskaitas.

41Nekyla abejonių, kad sąlyga, su kuria siejamas akcijų pasirašymo sutarčių įgyvendinimas neįvyko (nebuvo įregistruoti banko įstatų pakeitimai, susiję su įstatinio kapitalo didinimu), todėl atsakovui AB bankui SNORAS atsirado pareiga grąžinti visas įmokas investuotojams. Klausimas, kuris aktualus šioje byloje: ar AB banko SNORAS prievolė grąžinti investuotojui jo sumokėtas lėšas turi būti įgyvendinama taip, lyg atsakovui nebūtų iškelta bankroto byla, ar tokios prievolės įgyvendinimas turėtų vykti banko bankroto santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

42Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad tai naujas ir sudėtingas teisės klausimas, Lietuvos teismų praktika šiuo klausimu nėra suformuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1998 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-16 nagrinėjo panašią situaciją, kurioje investuotojas reikalavo lėšų už naujai sukauptą banko akcinį kapitalą, kuris nebuvo įregistruotas dėl banko bankroto. Aukščiausiasis Teismas toje nutartyje pažymėjo, kad „iki bankroto bylos iškėlimo skolininkas KB „Senamiesčio bankas” su Investitoriumi neatsiskaitė, o iškėlus bankroto bylą finansinių prievolių vykdymas buvo draudžiamas (Komercinių bankų įstatymo 46 str. 6 d.).“ Visgi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtos nutarties priėmimo laiką (1998 m.), į tai, kad tai vienintelis kasaciniame teisme nagrinėtas tokio pobūdžio atvejis ir į tai, kad nutartyje nėra pakankamai atskleista, kokią reikšmę tos nutarties priėmimui turėjo motyvuojamojoje dalyje paminėta aplinkybė, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sąrašas, į kurį buvo įtrauktas ir investuotojo reikalavimas, mano, jog šia nutartimi negalima besąlygiškai vadovautis kaip precedentu (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

43Nagrinėdama klausimą dėl investuotojo reikalavimo teisės tenkinimo pirmumo tvarka iš kaupiamojoje sąskaitoje esančių lėšų, teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismui priėmus nutartį iškelti bankui bankroto bylą, „draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tarp jų – mokėti palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, taip pat iš bankrutuojančio banko išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka.“ Taigi svarstytina, ar lėšų grąžinimą investuotojui būtų galima traktuoti kaip banko finansinių prievolių vykdymą, kurį draudžia minėta Bankų įstatymo norma. Pritarus tokiam aiškinimui, lėšų grąžinimo pareiga turėtų būti vykdoma Bankų įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka.

44Kita vertus, Bankų įstatymo 41 straipsnio 8 dalis nustato, kad „už banko akcijas sumokėtos lėšos kaupiamos kredito įstaigoje, turinčioje teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje, tam tikslui atidarytoje sąskaitoje. Sukauptas lėšas bankas turi teisę naudoti tik banką įsteigus ar įregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu.“ Taigi remiantis šia nuostata už banko akcijas sumokėtos lėšos yra kaupiamos atskirai, jos gali būti identifikuotos. Be to, kadangi banko įstatų pakeitimai, susiję įstatinio kapitalo didinimu, nebuvo įregistruoti, tai normaliomis veiklos sąlygomis bankas sukauptų lėšų naudoti negalėtų. Todėl gali būti keliamas klausimas, ar tokią teisę banko bankroto administratorius gali įgyti vien todėl, kad bankui iškeliama bankroto byla, t. y. banko bankroto administratorius įgyja teisę, kurios iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo įgijęs pats bankas. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad vienas iš draudimo naudoti sukauptas lėšas neįregistravus įstatų pakeitimų, susijusių su įstatinio kapitalo didinimu, tikslų iš tiesų yra patikrinti sukauptų lėšų kilmę, užtikrinti bankų sistemos stabilumą (Bankų įstatymo 5 str. 2 d.), ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau galima ir kita ne mažiau svarbi šio draudimo paskirtis yra užtikrinti tų lėšų grąžinimą investuotojams, jeigu banko įstatų pakeitimas, susijęs su įstatinio kapitalo didinimu, nebus įregistruotas.

45Vertindama visus šiuos argumentus, teisėjų kolegija primena, kad investuotojas (apeliantas) neišsaugojo nuosavybės (daiktinės) teisės į už įsigyjamas akcijas pervestas lėšas, todėl lėšų grąžinimas apeliantui – tai Vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtinto vertybinių popierių prospekto 3.10.7. punkte nurodyto banko įsipareigojimo vykdymas. Galimybė sulaukti tokios prievolės vykdymo anksčiau, nei kiti kreditoriai, suteiktų pirmenybės teisę. Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad visos pirmenybės teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą anksčiau, nei kiti kreditoriai, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštos teisės aktuose. Tokias išimtis įtvirtina, pvz., Bankų įstatymo 85 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad 85 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai (vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo) „netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad bankas privalo vykdyti prievoles po bankroto bylos iškėlimo. Banko bankroto procedūros metu taip pat nedraudžiama įskaityti indėlininko ar investuotojo (kaip šios sąvokos apibrėžtos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 11 dalyse), kuris kartu yra ir banko paskolos gavėjas, reikalavimo, už kurį, remiantis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, indėlininkui ar investuotojui nemokama draudimo išmoka, į banko reikalavimą indėlininkui ar investuotojui dėl negrąžintos paskolos, tačiau įskaitoma suma (o jeigu indėlininkui ar investuotojui buvo išmokėta draudimo išmoka, – įskaitoma suma kartu su draudimo išmoka) neturi viršyti Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų draudimo išmokų indėlininkams ar investuotojams dydžių.“

46Nagrinėjamu atveju teisės aktuose nėra nustatyta aiškios ir nedviprasmiškos išimties, kad draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, netaikomas grąžinant investuotojui lėšas, kai nebuvo įregistruotas banko įstatų pakeitimas. Prievolė grąžinti investuotojo pervestas lėšas už jo ketintas įsigyti akcijas yra banko prievolė, nes remdamasis akcijų pasirašymo sutartimis tą prievolę turi vykdyti bankas. Tokia prievolė yra finansinė prievolė, nes ją vykdant turi būti pervestos lėšos, o ne grąžintas kitam asmeniui priklausantis konkretus materialaus pasaulio objektas (daiktas). Vien aplinkybė, kad tokia prievolė atsirado iš specifinių teisinių santykių nedaro jos vykdymo skirtingu nuo kitų bankrutuojančio banko prievolių vykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, nesant aiškios įstatymų leidėjo valios, nėra teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi teismų praktika galėtų taikyti tokią išimtį. Be to, tai sukurtų netikrumą nemokumo teisiniuose santykiuose, pažeistų kitų banko kreditorių teises ir galimai sukurtų precedentą tokią išimtį plėsti (pvz., kai lėšos skolininkui būtų perduotos tam tikram tikslui, tas tikslas nebūtų pasiektas, o vėliau skolininkui iškeliama bankroto byla). Taigi Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai taikomi taip pat ir grąžinant lėšas investuotojui už jo ketintas įsigyti banko akcijas.

47Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 2K-18 patvirtintos vertybinių popierių prospekto 1.3 dalies nuostatos, numato, kad investuotojai į emitento akcijas patiria tik pinigų užšaldymo riziką tuo atveju, jei emitento įstatų pakeitimai, susiję su kapitalo padidėjimu, nebus pateikti įregistruoti Juridinių asmenų registre iki 2011 m. gruodžio 21 d., ir visos įmokos bus grąžintos į investuotojų nurodytas banko sąskaitas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prospekte nurodytos rizikos nėra vienintelės. Kaip nurodyta prospekto II dalyje „Su emitentu ir išleidžiamais vertybiniais popieriais susiję rizikos veiksniai“, potencialūs investuotojai turėtų žinoti, kad aprašyti rizikos veiksniai nėra vieninteliai, su kuriais gali susidurti emitentas. Registracijos dokumente aprašyti tik tie rizikos veiksniai, kurie, AB banko SNORAS nuomone, yra reikšmingi. Gali būti, kad šalia paminėtų rizikos veiksnių yra ir kitų, kurie šiuo metu Bankui nėra žinomi arba, Banko nuomone, nėra pakankamai reikšmingi.

48Pinigų užšaldymo rizika, yra tik vienas iš prospekte nurodytų su išleidžiamais vertybiniais popieriais susijusių rizikos veiksnių. Greta su išleidžiamais vertybiniais popieriais susijusių rizikos veiksnių prospekte yra išskirta didelė grupė rizikos veiksnių, susijusių su banko veikla (tokie kaip kredito rizika, finansų rinkos rizika, emitento rizika, operacinė rizika ir kt.). Antai, emitento likvidumo rizika yra rizika, kad bankas nepajėgs surasti pakankamai lėšų, kad galėtų įvykdyti įsipareigojimus, susijusiu su indėlių grąžinimu ir finansiniais instrumentais, suėjus jų terminui; operacinė rizika yra rizika patirti tiesioginius arba netiesioginius nuostolius dėl netinkamų ar neveikiančių vidaus procesų, sistemų, technologijų, darbuotojų veiksmų ar išorinių veiksnių. Prospekte nėra nurodyta, kad potencialiam investuotojui netenka rizikos veiksniai, susiję su banko veikla, taip pat nėra nurodyta, kad tokie rizikos veiksniai tektų tik tada, bus įregistruotas banko įstatinio kapitalo padidinimas. Tai, jog bankas buvo paskelbtas nemokiu reiškia, jog banko veiklos rizikos materializavosi. Kadangi banko veiklos rizikos veiksniai buvo nurodyti prospekte, negalima teigti, kad potencialūs investuotojai nesuvokė ar bent jau neturėjo suvokti jiems tenkančios banko nemokumo rizikos.

49Teisėjų kolegija mano, kad draudimas apeliantui disponuoti už įsigyjamas akcijas pervestomis lėšomis nereiškia nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuosavybės teisės į tas lėšas apeliantai neturi, tačiau turi prievolinę reikalavimo teisę, kad tos lėšos jiems būtų grąžintos. Iš prievolės kilusi reikalavimo teisė taip pat yra nuosavybė („kitas turtas“ – CK 4.38 str.), ja galima disponuoti (perleisti, įkeisti), tačiau įgyvendinti tokią nuosavybės teisę skolininko bankroto atveju galima tik specialių nemokumą reglamentuojančių teisės aktų (Bankų įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo) nustatyta tvarka.

50Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Nutarė

52Apeliacinio skundo netenkinti.

53Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo teisę į lėšų,... 6. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 21 d. vykusiame neeiliniame... 7. Ieškovo teigimu, jis su atsakovu 2011 m. kovo 21 d. sudarė akcijų... 8. Ieškovo teigimu, remiantis BĮ 41 straipsnio 5 dalimi, atsakovo 2011 m.... 9. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 12. Teismas, spęsdamas, byloje iškilusį ginčą nurodė, kad didinant banko... 13. Teismas įvertinęs BĮ 41 straipsnio 8 dalį, nustatančią, kad už banko... 14. Teismas, ieškovo teiginius, jog jo su atsakovu sudarytos sutartys turi būti... 15. Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs byloje kilusį ginčą nustatė, kad... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Ieškovas O. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. birželio 29 d.... 18. 1. Apelianto teigimu, pirmosios teismas nepagrįstai taikė CK 4.49 straipsnio... 19. 2. Apelianto teigimu, nuosavybės teisės turinį sudaro teisė valdyti,... 20. Atsiliepimu į ieškovo O. B. apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 22. Byloje kilusio ginčo esmė – ar ieškovas išsaugojo nuosavybės teisę į... 23. Dėl nuosavybės teisės į lėšas, kurias investuotojai sumokėjo į banko... 24. Nustatyti ieškovo perleistų lėšų priklausomybę svarbu, nes tiek banko,... 25. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar apeliantas (investuotojas) yra lėšų,... 26. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. kovo 1 d. AB bankas Finasta ir AB... 27. AB bankas Finasta Banko sąskaitos sutartimi be kita ko įsipareigojo pagal... 28. Klientas Banko sąskaitos sutartimi be kita ko įsipareigojo nedisponuoti... 29. AB banko SNORAS ir AB banko Finasta sudarytoje Banko sąskaitos sutartyje nėra... 30. Investuotojo (apelianto) į šią sąskaitą pervestomis lėšomis galėjo... 31. Pinigai yra civilinių teisių objektai (CK 1.100 str.), tačiau nėra daiktai... 32. Atsižvelgdama į tai, kad tarp AB banko SNORAS ir AB banko Finasta susiklostė... 33. Taigi AB bankas SNORAS turi prievolinio teisinio pobūdžio reikalavimą, kad... 34. Vertinant apelianto (investuotojo) ir atsakovo AB banko SNORAS teisinius... 35. Nei akcijų pasirašymo sutartyse, nei Vertybinių popierių komisijos 2011 m.... 36. ABĮ 45 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad akcijos laikomos apmokėtomis, kai... 37. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne visai teisingai aiškino... 38. Nepaisant to, kad apeliantas (investuotojas) neišsaugojo nuosavybės teisės... 39. Dėl investuotojo prievolinio teisinio reikalavimo grąžinti lėšas už... 40. Bankų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Visuotinio akcininkų... 41. Nekyla abejonių, kad sąlyga, su kuria siejamas akcijų pasirašymo sutarčių... 42. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad tai naujas ir... 43. Nagrinėdama klausimą dėl investuotojo reikalavimo teisės tenkinimo pirmumo... 44. Kita vertus, Bankų įstatymo 41 straipsnio 8 dalis nustato, kad „už banko... 45. Vertindama visus šiuos argumentus, teisėjų kolegija primena, kad... 46. Nagrinėjamu atveju teisės aktuose nėra nustatyta aiškios ir... 47. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Vertybinių popierių komisijos 2011... 48. Pinigų užšaldymo rizika, yra tik vienas iš prospekte nurodytų su... 49. Teisėjų kolegija mano, kad draudimas apeliantui disponuoti už įsigyjamas... 50. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą,... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. Apeliacinio skundo netenkinti.... 53. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti...