Byla 2S-1924-781/2014
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Deglas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties civilėje byloje pagal ieškovo UAB „Medinės sijos statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Deglas“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo 75 239,95 skolos, 315,99 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per nustatytą terminą atlikti betoninį grindų įrengimo darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Šalys 2013-12-20 pasirašė susitarimą dėl rangos sutarties nutraukimo ir atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už jau atliktus darbus. Šalys pasirašė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovas pilnai neatsiskaitė, likdamas skolingas ieškovui 75 235,95 Lt. Atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti tinkamai 2014-03-28. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-15 sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteisė 75 239,95 Lt skolą, 315,99 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 75 551,94 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-12-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 120 Lt bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas UAB „Deglas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad laiku nepateikė atsiliepimo, nes siekdamas sumažinti skaičiuojamų delspinigių dydį, tęsė mokėjimus ieškovui, tikėdamasis, kad skolos klausimą su ieškovu pavyks išspręsti taikiai, o atsakovui atliekant mokėjimus ir taip mažinant įsiskolinimą, ieškovas ieškinį atsiims, arba bus sudaryta taikos sutartis. Atsakovo skola ieškovui yra 45 000 Lt, o ne 75 239,95 lt kaip nurodyta ieškinyje. Ieškovas nepateikdamas duomenų apie atsakovo atliekamus mokėjimus pagal sutartį, kurie sumažino atsakovo įsiskolinimą ieškovui, piktnaudžiavo padėtimi bei suklaidino teismą, ko pasėkoje buvo priimtas faktinių bylos aplinkybių neatitinkantis ir neteisėtas sprendimas.

6Ieškovas atsiliepimu nesutiko su atsakovo teiginiais ir prašė netenkinti jo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nenurodė nei vienos svarbios priežasties, sutrukdžiusios pateikti atsileipimą. Atsakovas turi pareigą pateikti atsiliepimą, nurodant sutinka ar ne su pareikštu ieškiniu bei įrodymus, patvirtinančius skolos sumažėjimą. Atsakovas tikėjosi, kad ginčas bus išspręstas taikiai, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovas neginčija įsiskolinimo fakto, priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovas atliko mokėjimus ir sumažino skolos dydį. Jokių pretenzijų ieškovas dėl didesnės skolos sumos nereiškia.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi netenkino atsakovo UAB „Deglas“ pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-15 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo dėl to, kad tikėjosi, jog atlikęs mokėjimus ieškovui ir taip sumažinus skolos dydį, pastarasis atsiims ieškinį arba sudarys su atsakovu taikos sutartį. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas gavęs teismo įsakymą, per teismo nustatytą terminą pateikė prieštaravimus, nurodydamas, kad UAB „Deglas“ skola yra mažesnė negu nurodyta pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo. UAB „Medinės sijos statyba“ teikdamas ieškinį savo reikalavimą sumažino iki 75 551,94 Lt, t. y. pripažindamas tą faktą, kad skolininkas dalį skolos yra padengęs. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pareikštą ieškinį ir jam tinkamai buvo išaiškinta, kad jis privalo pateikti atsiliepimą. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad ieškovas turėjo pareigą pranešti teismui apie atsakovo vykdomus mokėjimus, kadangi atsakovas turėjo pareigą pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai (CPK 226 str.). Tačiau atsakovas nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad jis dalį skolos apmokėjo, ar siūlo ieškovui ginčą išspręsti taikiai. Teismas darė išvadą, kad atsakovo pasyvus procesinis elgesys nesudarė pagrindo konstatuoti, kad priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas. Teismo nuomone atsakovo teiginiai, jog jis laikosi prisiimtų įsipareigojimų ir pripažįsta įsiskolinimą nesudaro pagrindo vertinti priimtą sprendimą už akių kaip neteisėtą. Kadangi atsakovas neginčija skolos fakto ir toliau moka ieškovui susidariusį įsiskolinimą, todėl darė išvadą, kad šis klausimas spręstinas teismo sprendimo vykdymo procese. Teismas konstatavo, kad atsakovas teismui nepateikė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, todėl jo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepagrįstu ir netenkintinas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių. Apeliantas mano, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas, vadovaudamasis nebegaliojančia CPK 288 str. 4 d. redakcija, nesistengė vykdyti teisingumo ir paliko toliau galioti ydingą sprendimą, kuriame buvo padaryta akivaizdi ir itin grubi teisės taikymo klaida, kuri nepagrįstai sukelia ypač reikšmingas neigiamas pasekmes ne tik teisingumui ir jo vykdymui, tačiau ir asmeniniams atsakovo teisiniams interesams. Nurodė, kad šioje byloje esančios aplinkybės nesudarė pagrindo vien tik formaliai vertinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atmesti jį tik tuo pagrindu, kad atsakovas proceso metu buvo pasyvus. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis aktualia CPK 288 str. 4 d. redakcija, pagal kurią išnagrinėjęs pareikšimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos negarinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, priešingai nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, sąlygų visetas nėra būtinas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taikydamas negaliojančią CPK 288 str. 4 d. normą padarė grubią teisės taikymo klaidą, kuri turi esminės įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Be to nurodė, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo pateikti įrodymai, neabejotinai turintys įtakos sprendimo už akių peržiūrėjimui. Pažymėjo, kad dar nežinodamas apie teismui pateiktą ieškinį, atsakovas ir toliau vykdė susitarimą bei siekė sumažinti įsiskolinimą ieškovui, kadangi jis pripažįsta susidariusią skolą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas tik 2014-05-06, t. y. gerokai po to, kai atsakovas buvo faktiškai nepateikęs atsiliepimo į ieškinį, pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo, tačiau nepranešė teismui, kad atsakovo skola yra kur kas mažesnė nei nurodyta ieškinyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neinformuotas apie pasikeitusį skolos dydį, sprendimu už akių patenkino ieškinį visiškai ir ieškovo naudai priteisė nepagrįstai didelę skolos sumą, dėl ko toks sprendimas už akių laikytinas neteisėtu. Nurodė, kad apeliantas teismui, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė mokėjimų išrašus, kurie neabejotinai įrodo, kad mokėjimai buvo atlikti ir kad atsakovas beveik dvigubai sumažino įsiskolinimą ieškovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo skola 2014-04-03 dienai sudarė 45 000 Lt, kai tuo tarpu priteista itin didelė 75 239,95 Lt skolos suma. Taigi, dalis ieškinio reikalavimų, kurių suma 30 239,95 Lt, yra nepagrįsti, nes atsakovas nėra skolingas tokios sumos, kuri nurodyta sprendime už akių. Apelianto nuomone, išdėstytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl turėjo būti pripažintos pakankamu pagrindu teismui konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai dėl nepagrįsto priteistos skolos dydžio neabejotinai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui. Apeliantas pažymėjo, kad elgėsi sąžiningai, nes niekuomet skolos neginčijo ir kad pakankamai per trumpą laikotarpį sumažino įsiskolinimą perpus. Be to, pateikė ieškovui tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, tačiau ieškovas atsisakė pasirašyti, motyvuodamas tuo, jog klausimas yra sprendžiamas teisme. Apeliantas mano, kad ieškovas klaidino teismą dėl skolos dydžio, nepranešdamas apie sumažėjusią skolą, ir taip galimai siekė nepagrįsto praturtėjimo atsakovo sąskaita. Pažymėjo, kad teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog išieškotinos skolos dydis gali būti sprendžiamas vykdymo procese, kadangi antstolis nesprendžia bylos, tačiau vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą. Todėl antstolis, kuriam būtų pateiktas vykdomasis raštas, išduotas pagal sprendimą už akių, reikalautų apmokėti ne realią 45 000 Lt skolą, bet teismo priteistą 75 239,95 Lt. Pažymėjo, kad tokiu atveju antstoliui reikėtų sumokėti beveik dvigubai didesnę bendrųjų išieškojimo išlaidų sumą, nes ji tiesiogiai susijusi su vykdomajame dokumente nurodyta išieškotina suma, o taip pat antstolis atsakovo turtui galėtų taikyti apribojimus tokiai sumai, kuri nurodyta sprendime už akių. Apeliantas mano, kad tokie veiksmai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes nors ir atsakovas buvo pasyvus procese, iš jo negali būti priteista daugiau nei jis faktiškai yra skolingas.

11Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą, prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas net ir taikydamas negaliojančią CPK 288 str. 4 d. redakciją, atsakovo pareiškimą išnagrinėjo tinkamai, nes skundžiamoje nutartyje buvo išanalizuota ne tik atsakovo procesinio pasyvumo aplinkybė, bet ir atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, galimai turėjusios įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėjo, kad šiuo atveju vien formalus CPK negaliojančios normos pacitavimas nutartyje, kai rezoliucinė dalis yra teisinga, nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą teismo nutartį. Nurodė, kad teismas negalėjo nepriimti sprendimo už akių, nes buvo visos sąlygos tokio sprendimo priėmimui. Be to, teismas net ir cituodamas negaliojančią CPK normą, prioritetą teikė ne atsakovo netinkamam naudojimuisi procesinėmis teisėmis, bet būtent atsakovo pateikiamiems įrodymams dėl teismo sprendimo akivaizdaus neteisingumo, kurie buvo išanalizuoti ir atmesti. Todėl teismo pritaikyta negaliojanti CPK norma neturėjo įtakos skundžiamos nutarties teisingumui ir pagrįstumui. Ieškovas nurodė, kad jis ieškinį pareiškė tada, kai tris savaites nesulaukė jokių tolimesnių atsakovo mokėjimų. Pažymėjo, kad būtent apeliantas turėjo pareigą pateikti įrodymus dėl nesutikimo su ieškiniu, nurodant apie sumažėjusią skolos sumą bei galėjo pasiūlyti ieškovui sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas dėl išduoto teismo įsakymo pateikė prieštaravimus, tačiau ieškovui pareiškus ieškinį dėl skolos, nesugebėjo pateikti atsiliepimo. Pažymėjo, kad ieškovas neturėjo pareigos pranešti teismui apie sumažėjusį įsiskolinimo dydį, nes teikdamas ieškinį nurodė ieškinio sumą, o už informacijos apie pasikeitusį skolos dydį ir atliktus aktyvius atsakovo veiksmus, atsakingas jis pats. Tai rodo ne procesinių teisių ir pareigų nesupratimą, bet akivaizdų procesinį pasyvumą. Pabrėžė, kad kai nėra ginčo dėl pateis įsiskolinimo fakto, apskritai nėra prasmės kalbėti apie teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, o pareigos nurodyti pasikeitusį skolos dydį ieškovas neturėjo. Ieškovas pažymėjo, kad neketina pasipelnyti atsakovo sąskaita, nes atsileipime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, jog reikalauja tik likusios nesumokėtos skolos grąžinimo, todėl kilęs ginčas gali būti išspręstas vykdymo procese, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Nurodė, kad iš atsakovo vykdymo procese bus reikalaujama tik įsiskolinimo likučio, jokių pretenzijų dėl didesnės skolos sumos ieškovas nereiškia. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas kreipėsi į antstolį dėl informacijos suteikimo, ir atsakyme nurodyta (pridėjo prie atsiliepimo), kad vykdymo išlaidos yra skaičiuojamos ne pagal vykdomajame dokumente nurodytą skolos sumą, o pagal faktinę skolos dydį kreipimosi į antstolį metu. Taigi, apelianto nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai nepatvirtina, kad sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, ko pasėkoje sprendimą būtų galima laikyti nepagrįstu ir neteisėtu.

12Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų. Nurodė, kad teismo sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ne vien tik neteisingo skolos egzistavimo fakto nustatymo pagrindu, bet ir neteisingo skolos dydžio nustatymo pagrindu. Pabrėžė, kad teismas vykdydamas teisingumą bei išspręsdamas bylą privalo nustatyti ne tik įsiskolinimo faktą, bet ir jo dydį. Netinkamas egzistuojančios skolos dydžio nustatymas bei konstatavimas teismo sprendime būtent ir yra laikytinas nepagrįstu faktinės situacijos konstatavimu bei neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimu. Nurodė, kad palikus galioti neteisėtą teismo sprendimą, kuriame nurodyta didesnė nei faktiškai egzistuojanti atsakovo skola, kyla pagrįsta grėsmė, jog vykdymo proceso metu iš atsakovo bus išieškota suma, kuri viršija realų skolos dydį.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas tenkinamas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

16Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo UAB „Deglas“ pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, laikytina pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad atsakovas teismui nepateikė neginčytinų įrodymų, patvirtinančių teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, todėl jo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepagrįstu ir netenkintas.

17Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 str., kurio 1 d. numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pastebėtina, kad tai, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, nereiškia besąlygiško visų ieškinio reikalavimų patenkinimo pilna apimtimi, nes teismo sprendimas už akių turi būti ne tik teisėtas ir pagrįstas, bet ir teisingas.

18CPK 287 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo sąlygas. Straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu jis konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarimu pripažino, jog LR CPK 288 str. 4 d. ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Remiantis šia Konstitucinio Teismo išvada, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti tenkinamas ir tuo atveju, kai nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ar procesinio dokumento nepateikė ne dėl svarbių priežasčių, tačiau priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Remiantis LR CPK 288 str. 4 d., yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių, kai teismo sprendimo teisingumas kelia abejonių materialiosios teisės prasme, t. y. dėl ginčo esmės išsprendimo.

19Pažymėtina, jog, tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010). Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad jis beveik dvigubai sumažino įsiskolinimą ieškovui. Apeliantas taip pat nurodė, jog neginčija skolos buvimo fakto, tačiau nesutinka, kad jam būtų priteista du kartus didesnė suma nei faktinis skolos likutis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino. Teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tikslaus įsiskolinimo nustatymo klausimas spręstinas teismo sprendimo vykdymo procese. Pažymėtina, kad pats ieškovas pripažįsta, jog atsakovas su juo dalinai atsiskaitė ir nereikalaus visos sprendimu už akių priteistos sumos. Tokiu atveju negalima laikyti sprendimo už akių teisėtu ir pagrįstu, kai abi šalys sutinka, kad skolos suma yra žymiai mažesnė nei priteista.

20Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai sudaro teisinį pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, dėl ko neteisingai buvo išspręstas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-15 sprendimą už akių ir atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės, bei perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes ginčą sprendęs pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių (CPK 288 str. 4 d. 1 p.).

21Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje 2014 m. gegužės 15 d. priimtą sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su reikalavimu... 5. Atsakovas UAB „Deglas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo... 6. Ieškovas atsiliepimu nesutiko su atsakovo teiginiais ir prašė netenkinti jo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi netenkino... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto... 11. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą, prašo skundą atmesti ir... 12. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo atsiliepime į... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Atskirasis skundas tenkinamas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 16. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta... 17. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų... 18. CPK 287 straipsnis reglamentuoja pareiškimo dėl sprendimo už akių... 19. Pažymėtina, jog, tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir... 20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo pareiškime dėl... 21. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti...