Byla A-438-1461-12
Dėl protokolinio nutarimo panaikinimo bei įpareigojimo panaikinti kelio servitutą

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjai N. M., pareiškėjos atstovei S. Š., atsakovo atstovui A. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. R. dėl protokolinio nutarimo panaikinimo bei įpareigojimo panaikinti kelio servitutą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą prašydama:

51) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinį nutarimą Nr. 17PRT-8, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl servituto panaikinimo;

62) įpareigoti atsakovą panaikinti kelio servitutą, nustatytą Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v A. R. priklausančiame žemės sklype, esančiame Juškaičių kaime, Šilutės rajone, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

7Pareiškėja skunde nurodė, kad 2011 m. sausio 28 d. pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriui (toliau – ir atsakovas, Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius) dėl kelio servituto, nustatyto Šilutės rajono valdybos 1994 m. gegužės 2 d. potvarkiu (kituose dokumentuose priėmimo data nurodyta 1994 m. balandžio 25 d.) Nr. 183-v A. R. priklausančiame žemės sklype, esančiame Juškaičių kaime, Šilutės rajone (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės kadastro žemėlapyje žymimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su pareiškėjos valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. ( - ), šios vietovės kadastro žemėlapyje žymimas Nr. ( - )), panaikinimo. Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 9 d., išnagrinėjęs skundą, protokoliniu sprendimu nutarė jo netenkinti, argumentuodamas tuo, jog nėra tarnaujančio daikto savininko ir viešpataujančio daikto savininko susitarimo dėl servituto panaikinimo. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-(9.5)-58 skundo netenkino nurodydama, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys apie A. R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenys apie daiktines teises (kelio servitutą) yra nepakeisti administracine tvarka ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie laikomi teisingais ir išsamiais bei kelio servituto panaikinimui administracine tvarka nėra Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

8Pareiškėja skunde teigė, kad Šilutės rajono valdybos 1994 m. gegužės 2 d. potvarkyje Nr. 183-v nurodyta, jog kelio servitutas nustatomas kaip teisė kitiems žemės naudotojams pravažiuoti į savo žemės sklypus, konkrečių naudotojų neidentifikuojant. Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ) (potvarkio priėmimo metu jo savininkai buvo pareiškėjos tėvai Telesforas A. Š. ir Ona A. Š.) yra besiribojantis su A. R. žemės sklypu, kurio ankstesnis savininkas buvo J. R.. Pareiškėja priskiriama prie potvarkyje įvardintų žemės naudotojų (t.y. yra viešpataujančio daikto savininkė A. R. žemės sklype nustatyto servituto atžvilgiu). Žemės sklypo (tarnaujančio daikto), kuriame yra nustatytas žemės servitutas, savininkei A. R. šis servitutas nėra reikalingas, nes jis yra nustatytas kitų naudotojų naudai. Nurodė, jog kelio servituto nustatymu pažeidžiami pareiškėjos interesai, nes kyla prievolė atlyginti nuostolius tarnaujančio daikto savininkei, nors natūroje jokio servitutinio kelio A. R. sklype nėra. Teigė, kad apie kelio servituto A. R. sklype nustatymą bei įregistravimą sužinojo 2010 metų sausio mėnesį, kai UAB „Drava“ minėtame sklype atliko kadastrinius matavimus ir pateikė pareiškėjai, kaip besiribojančio sklypo savininkei, pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registre iki 2010 metų nebuvo įregistruotas servitutas A. R. valdomame žemės sklype. Kitų žemės sklypo naudotojų teisė naudotis šiuo žemės sklypu (kelio servitutas), nesant natūroje tokio servitutinio kelio bei parengto servituto plano ar teritorijų planavimo dokumento, negali būti prilyginama servitutui ir registruojama kaip tokia daiktinė teisė. Nurodė, jog gretimuose žemės sklypuose, esančiuose toje pačioje kadastrinėje vietovėje ir besiribojančiuose su A. R. priklausančiu žemės sklypu, nėra įregistruoti kelio servitutai, o pareiškėjos žemės sklype įregistruotas servitutas – teisė praeiti taku palei upelį – yra visai kitos paskirties servitutas; t. y. ne kelio servitutas. Teiginys, kad Šilutės rajono žemėtvarkos skyriuje gautas tarnaujančio daikto A. R. prašymas dėl kelio servituto reikalingumo iškreipia servituto instituto reikšmę, nes servitutą gali prašyti nustatyti tik viešpataujančio sklypo savininkas.

9Pareiškėja teigė, jog ikiteismine tvarka pateiktuose skunduose nereiškė reikalavimo panaikinti Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkį Nr. 183-v, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kelio servitutas A. R. priklausančiame žemės sklype, kadangi potvarkio priėmimo metu jis buvo reikalingas ir buvo nustatytas keliui Juškaičiai-Juškaičiai, nes šis kelias pagal nuosavybės atkūrimo dokumentus ėjo per gyventojams (pareiškėjos tėvams, J. R. ir S. T.) asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Pareiškėjos žemės sklypas 2005 metais buvo performuotas į du žemės sklypus, paimant visuomenės poreikiams dalį sklypo, užimtą vietinės reikšmės keliu Juškaičiai-Juškaičiai, o toks pat procesas A. R. žemės sklype vyko 2011 metais. Teigia, jog servituto panaikinimo pagrindas yra ne potvarkio neteisingumas, o servituto būtinumo išnykimas (Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nurodė, kad tiek Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus protokoliniame sprendime, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 24 d. sprendime Nr. 1T-(9.5)-58 netenkinant pareiškėjos skundus dėl nustatyto kelio servituto panaikinimo, argumentuojama, kad nėra Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų kelio servituto panaikinimui administracine tvarka, jei nesusitaria tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai.

10Pareiškėjos nuomone, minėtų institucijų sprendimuose neteisingai yra traktuojamas 1994 m. balandžio 25 d. Šilutės rajono potvarkis Nr. 183-v, kuriuo yra reglamentuota, jog žemės sklypuose paliekama teisė kitiems naudotojams pravažiuoti į savo sklypus. Šiame potvarkyje nėra identifikuoti konkretūs naudotojai, nesudarytas servituto objekto planas, iš kurio būtų aišku, kurioje žemės sklypo vietoje ir kokio dydžio bei pločio keliu važiuoti yra suteikiama teisė kitiems naudotojams. Aptariamas potvarkis buvo priimtas iki Žemės įstatymo įsigaliojimo (Žemės įstatymas Nr. I-446 įsigaliojo 1994 m. liepos 1 d.). Šiame įstatyme pirmą kartą buvo teisiškai įtvirtinta savarankiška daiktinė teisė – servitutas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 1995 m. rugsėjo 25 d. nutarimu patvirtino Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarką. Ši teisė taip pat nebuvo reglamentuota ir 1964 metų Civiliniame kodekse, galiojusiame iki 2001 m. liepos 1 d. Todėl minimame potvarkyje nustatyta teisė kitiems naudotojams pravažiuoti į savo sklypus negalima laikyti servitutu, o tik naudojimo teise, kuri nėra savarankiška daiktinė teisė. Tokia naudojimosi teisė, nesant parengto servituto plano ar teritorijų planavimo dokumento, negali būti prilyginama servitutui ir neturėjo būti registruojama viešajame registre kaip servitutas.kokiu nors kitu keliu A. R. sklype.

11Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į skundą bei patikslintą skundą nurodė, kad pareiškėjos skundas dėl Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v A. R. priklausančiam žemės sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimo buvo netenkintas 2011 m. kovo 9 d. protokolu Nr. 17PRT-8, nes tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai nesutarė dėl servituto panaikinimo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalimi, jeigu tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkas nesutaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priimta teismas, todėl skundžiamas protokolinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad pareiškėja nereiškia reikalavimo panaikinti viešojo administravimo institucijos (Šilutės rajono valdybos) priimto administracinio akto (1994 m. balandžio 25 d. potvarkio Nr. 183-v), o prašo įpareigoti atsakovą panaikinti tuo potvarkiu nustatytą servitutą. Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti (Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis). Ši teisės norma suteikia galimybę atsakovui panaikinti servitutą tik Civilinio kodekso numatytais pagrindais. Pareiškėja atsakovui ir teismui nurodo kaip servituto panaikinimo pagrindą Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t.y. išnykus servituto būtinumui, tačiau Šilutės žemėtvarkos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, gavo ne tik A. R., bet ir kitų asmenų paaiškinimus, kad servitutas būtinas. Mano, kad tarnaujančio daikto (A. R.) ir viešpataujančio daikto (N. M.) savininkams nesutarus dėl servituto reikalingumo, sprendimą dėl servituto pabaigos, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalimi, turi priimti bendrosios kompetencijos teismas.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui 2011 m. sausio 28 d. pateikė skundą dėl Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v A. R. priklausančiam žemės sklypui nustatyto kelio servituto panaikinimo. Ginčo nagrinėjimo administracinės procedūros, vykusios 2011 m. kovo 9 d. Šilutės žemėtvarkos skyriuje, metu tarnaujančio daikto savininkė A. R. ir žemės sklypo, besiribojančio su pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemė sklypu, savininkas A. L. pareiškė, kad kelio servitutas A. R. žemė sklypui yra reikalingas, pareiškėja – kad nereikalingas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalimi, jeigu tarnaujančio daikto savininkas ir viešpataujančio daikto savininkas nesutaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas, todėl atsakovas 2011 m. kovo 9 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. 17PRT-8 netenkinti pareiškėjos skundo.

13Trečiasis suinteresuotasis asmuo taip pat nurodė, kad pareiškėja nereiškia reikalavimo panaikinti Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkį Nr. 183-v, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas servitutas A. R. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, o prašo panaikinti Nekilnojamojo turto registre minėto potvarkio pagrindu 1994 m. balandžio 25 d. įregistruotą 0,07 ha ploto kelio servitutą Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, t.y. išnykus servituto būtinumui. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, reikalavimas dėl servituto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre privatiems žemės sklypams, panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad Šilutės rajono apylinkės teisme yra iškelta ir šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-20-164/2011 pagal A. L. ieškinį atsakovėms N. M. ir Onai A. Š. dėl pažeistų teisių gynimo ir kelio servituto nustatymo N. M. valdomam žemės sklypui. Šilutės rajono žemėtvarkos skyriuje yra gautas tarnaujančio daikto savininkės A. R. prašymas dėl kelio servituto reikalingumo jos valdomam žemės sklypui. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, tarnaujančio daikto savininkei A. R. ir viešpataujančio daikto savininkei pareiškėjai N. M. nesusitarus dėl servituto reikalingumo, sprendimą dėl servituto pabaigos turi priimti bendrosios kompetencijos teismas.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į skundą prašė skundo dėl Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinio nutarimo panaikinimo netenkinti.

15Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, ginčas dėl servituto panaikinimo turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės, nes ji niekaip nėra susijusi su servitutu, einančiu per trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypą. A. R. pabrėžė, kad pareiškėjai servitutas gali būti nereikalingas ir neprivalu jo naudotis, tačiau jai servitutas reikalingas.

16II.

17Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjos N. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18Teismas konstatavo, jog pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinį nutarimą Nr. 17PRT-8, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl servituto panaikinimo bei įpareigoti atsakovą panaikinti kelio servitutą, nustatytą Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v A. R. priklausančiame žemės sklype, esančiame Juškaičių kaime, Šilutės rajone, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo esmė – administracinio akto panaikinimas bei atsakovo įpareigojimas atlikti veiksmus – panaikinti Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą. Dėl Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinio nutarimo Nr. 17PRT-8 panaikinimo teismas konstatavo, jog pareiškėja 2011 m. sausio 28 d. kreipėsi į Šilutės žemėtvarkos skyrių, prašydama panaikinti servitutą A. R. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja prašymą dėl servituto panaikinimo grindė tuo, jog servitutas tapo nereikalingas kaimynams, kurių žemės sklypai ribojasi su A. R. žeme, nes jokio kelio natūroje nėra. Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 9 d. protokoliniu nutarimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) Nr. 17PRT-8 nutarė pareiškėjos skundo netenkinti. Pareiškėja šį sprendimą skundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1T-(9.5.)-58 skundą atmetė kaip nepagrįstą, argumentuodama tuo, jog kelio servituto panaikinimui administracine tvarka nėra CK 4.135 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų – viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkų susitarimo. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. Pareiškėja skundžiamo akto panaikinimo pagrindu nurodo Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktą (t.y. servituto pasibaigimas, išnykus servituto būtinumui).

19Teismo nuomone, faktinė aplinkybė, kad viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkai nesusitarė dėl servituto pabaigos, įrodyta Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus pateikta rašytine medžiaga, surinkta pradėjus servituto panaikinimo procedūrą. Apie pareiškėjos prašymo dėl servituto panaikinimo nagrinėjimą 2011 m. kovo 9 d. 14 val. Šilutės rajono žemėtvarkos skyriuje atsakovas informavo žemės sklypų, besiribojančių su A. R. žeme, savininkus bei A. R.. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. 2011 m. kovo 8 d. prašyme nurodė, kad jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype servitutinis kelias reikalingas, todėl prašė jį palikti. Taip pat nurodė, jog administracinėje procedūroje negali dalyvauti dėl prastos sveikatos. Servitutinį kelią A. R. valdomame žemės sklype prašė palikti V. D. ir A. L., o S. B. nurodė, kad kelio servitutas A. R. sklype jai nereikalingas ir natūroje jokio kelio nėra. Aptarti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkai – A. R. ir N. M. – nesusitarė dėl servituto pabaigos, todėl šiuo atveju atsakovas pagal savo kompetenciją turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl atsisakymo administracine tvarka panaikinti servitutą. Teismo manymu, skundžiamas sprendimas motyvuotas, pagrįstas faktais bei teisės normomis; jis taip pat atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų (aiškiai suformuotos nustatytos teisės ir nurodyta apskundimo tvarka; pasirašytas jį priėmusio pareigūno ir patvirtintas antspaudu), todėl skundas dėl Šilutės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinio nutarimo Nr.17PRT-8 panaikinimo netenkintinas.

20Dėl įpareigojimo atsakovą panaikinti kelio servitutą teismas nurodė, jog pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą panaikinti kelio servitutą, nustatytą Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v A. R. priklausančiame žemės sklype, esančiame Juškaičių kaime, Šilutės rajone, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nurodytas Civilinio kodekso 4.135 straipsnyje numatytas servituto pasibaigimo pagrindas yra siejamas su viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininko susitarimu, t.y. su nurodytų civilinių teisinių santykių subjektų valia. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, nei prašydama atsakovą priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo, nei prašydama įpareigoti atsakovą priimti tokį sprendimą, neįrodė esant CK 4.135 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą, nes trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į skundą nurodė nesutinkanti su pareiškėjos prašymu, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl kelio servituto panaikinimo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos skundo argumentai dėl to, kad Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkyje Nr. 183-v nustatytos teisės kitiems naudotojams pravažiuoti į savo sklypus, nesant parengto servituto plano ar teritorijų planavimo dokumento, negalima buvo prilyginti servitutui ir registruoti viešajame registre, o ši teisė turi būti traktuojama kaip naudojimosi teisė, kuri nėra savarankiška daiktinė teisė, teisėjų kolegijos neanalizuojami ir neaptariami, nes pareiškėja neginčija potvarkio, kuriuo buvo nustatytas servitutas, teisėtumo ir pagrįstumo.

21III.

22Pareiškėja N. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

231. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atliko tik formalų įrodymų dalies vertinimą, sprendime nepasisakė ir nesprendė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl servituto pabaigos išnykus jo būtinumui, todėl, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

242. Pareiškėja pabrėžia, kad vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų buvo „iš bylos medžiagos matyti ,kad pareiškėja nei prašydama atsakovą priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo, nei prašydama įpareigoti atsakovą priimti tokį sprendimą, neįrodė esant 4.135 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą, nes trečiasis suinteresuotasis asmuo A. R. atsiliepime į skundą nurodė nesutinkanti su pareiškėjos prašymu“. Pareiškėjos nuomone, tokia išvada reiškia, kad teismas netyrė skundo iš esmės, t. y. netyrė ir nevertino jo skundo argumentų dėl servituto būtinumo išnykimo, o apsiribojo formaliu viešojo administravimo procedūrų vertinimu bei konstatavimu, kad nėra imperatyviai numatytos sąlygos servituto panaikinimui, nes nepateiktas viešpataujančio bei tarnaujančio daikto savininkų susitarimas. Tačiau, anot pareiškėjos, būtent dėl to, kad toks susitarimas nebuvo pasiektas, ji kreipėsi į teismą dėl servituto panaikinimo (įpareigojimo panaikinti nustatytą kelio servitutą). Pareiškėja pažymėjo, kad jos prašymus išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėjusios institucijos savo sprendimuose (Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinis sprendimas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 201l m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. T-(9.5)-58) motyvavo, jog nesant viešpataujančio bei tarnaujančio daikto savininkų susitarimo, servitutą gali panaikinti tik teismas. Be to, anot pareiškėjos, jai buvo nurodyta, kad šių institucijų sprendimus turi skųsti administraciniam teismui. Pareiškėjos teigimu, skundžiamų aktų panaikinimo pagrindu ji nurodė ne procedūrų, kurias reglamentuoja viešojo administravimo įstatymas, pažeidimą, o servituto būtinumo išnykimą ir šį faktinį bei teisinį pagrindą pagrindė leistinais įrodymais - ortofotonuotraukomis, nekilnojamojo turto registro išrašais, teismų sprendimais ir kt. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas priėmė nagrinėti jos skundą bei patikslintą skundą, neperdavė bylos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, taip pat nenutraukė bylos dėl jos nepriskyrimo administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio l dalis). Todėl, pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti bei sprendime įvertinti aplinkybes, kurios buvo nurodytos mano reikalavimų teisiniu ir faktiniu pagrindu. Pareiškėjos nuomone, aplinkybės, pagrindžiančios servituto būtinumo išnykimą, sudarė nagrinėjamo reikalavimo dalyką, nes tuo atveju, kai viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkai nesusitaria dėl servituto panaikinimo, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (Civilinio kodekso 4.135 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija neteisingai aiškino bei taikė materialines teisės normas dėl servituto pabaigos išnykus jo būtinumui, t. y. netinkamai taikė CK 4.135 straipsnio 2 dalies nuostatą, o tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.

253. Pareiškėja akcentuoja, kad atsižvelgiant į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kertantį kelią ir dėl šios priežasties vykdomą šio sklypo performavimą į du sklypus, laikytina, kad kelio servitutas tapo nebereikalingu. Anot pareiškėjos, tokia pat situacija yra ir jos žemės sklype, besiribojančiame su A. R. žemės sklypu, kuriuo naudotis teisė kitų žemės sklypų naudotojams naudotojams buvo nustatyta 1994 m. balandžio 24 d. (1994 m. gegužės 2 d.) Šilutės rajono valdybos potvarkiu Nr.l83v ir tam pačiam keliui Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1020-479/2009 (ginče dėl A. L. ir A. L. pareiškėjai pareikšto ieškinio) konstatavo, kad vietinės reikšmės kelio nutiesimas nulėmė sklypo padalijimą į dvi savarankiškas dalis ir nebeliko pagrindo kelio servituto nustatymui administracine tvarka, t. y. 1994 m. gegužės 2 d. administraciniu aktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2010 m. birželio 28 d. nutartyje (civ. byla 3K-3-292/2010) pasisakė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nors 1994 m. gegužės 2 d. administraciniu aktu buvo numatyta teisė kitiems žemės naudotojams pravažiuoti į savo žemės sklypus per Onai A. Š. priklausantį žemės sklypą, tačiau per šį sklypą nutiesus vietinės reikšmės kaimo kelią ir dėl to sklypą padalijus į dvi savarankiškas dalis, nebeliko pagrindo buvusios teisės naudotis keliu nustatymui administracine tvarka. Pareiškėjos nuomone, nurodyti teismų sprendimai turėtų būti taikomi ir šiame ginče dėl servituto panaikinimo A. R. sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi teismų išnagrinėtos ir nustatytos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra tokios pat, kaip ir šioje byloje nagrinėtinos aplinkybės, o A. R. valdomas žemės sklypas ribojasi su N. M. (anksčiau - Onos A. Š.) sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taigi visos teismų išnagrinėtos aplinkybės yra tapačios jos sklypo atžvilgiu.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyrius (toliau - ir Skyrius) – prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

271. Skyrius 2011 m. kovo 9 d. protokolu Nr. 17PRT-8 nustatė, kad tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai nesusitarė dėl servituto panaikinimo, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – ir LR CK) 4.135 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjos skundo netenkino. Atsiliepime pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas reglamentuojančias servituto pabaigą ir padarė pagrįstas išvadas, nurodydamas, kad susitarimo tarp tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko buvimas Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies taikymo prasme yra būtina teisinė sąlyga administravimo subjektui priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato, jog tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkai turi susitarti dėl servituto pabaigos, o nesusitarus - reikalauti teisminiu keliu servituto pabaigos, įrodant servituto pabaigą. Atsižvelgiant į tai, administravimo subjektui šiuo atveju Skyriui įstatymas suteikia teisę panaikinti servitutą nustatytą administraciniu aktu tik kai tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkai yra pasiekė susitarimą. Nesant tokio susitarimo Skyrius neturėjo teisinio pagrindo tenkinti apeliantės prašymo. Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Skyriaus protokolinis sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas faktais ir teisės normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

282. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr.34-620; 2004 Nr. 28-868) 23 straipsnio 9 dalies nuostatomis, administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ši teisės norma Skyriui suteikia galimybę panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą tik Civilinio kodekso numatytais pagrindais. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, šiuo atveju teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių numatytų LR CK 4.135 straipsnyje. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, nei pirmosios instancijos teismui, nei Skyriui nebuvo pateikta įrodymų, jog yra pasiektas susitarimas tarp tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Skyrių priimti sprendimą dėl kelio servituto panaikinimo. Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl servituto būtinumo išnykimo, bet teisinį įvertinimą (nustatyti ar servituto būtinumas išnykęs ar ne) šiuo atveju gali padaryti tik bendrosios kompetencijos teismas išklausęs visų suinteresuotų šalių paaiškinimus.

29Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo A. R. prašo šį skundą atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

301. Atsikirsdama į pareiškėjos argumentus dėl Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. protokolinio nutarimo panaikinimo tretysis suinteresuotasis asmuo A. R. nurodo, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad pagal įstatymą servitutas galėjo būti nustatytas tik esant viešpataujančiu tampančiu daikto savininko sutikimui. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, apeliantė privalėjo žinoti, kad ne tik jos vienos žemės sklypas tapo viešpataujančiu daiktu. Kaip nurodoma atsiliepime, lygiai taip pat viešpataujančiu daiktu tapo kaimynų Laugžemių sodyba, kurie sklypų suteikimo momentui neturėjo kito privažiavimo prie savo sklypo. Tretysis suinteresuotasis asmuo paaiškina, jog savo sodyboje įgyvena nuo 1946 m. ir visą laiką iki 2000 m. aplinkiniai gyventojai važiavo šiuo servitutiniu keliu. Todėl, trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, visiškai suprantama, kad Skyrius nesutiko naikinti kelio servituto.

312. Atsikirsdama į pareiškėjos argumentus dėl atsakovo įpareigojimo panaikinti kelio servitutą, nustatytą Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v A. R. priklausančiame žemės sklype, tretysis suinteresuotasis asmuo A. R. nurodo, kad jos žemės sklypo performavimas į du sklypus yra nesustabdytas, o vilkinamas. Atsiliepime pabrėžiama, kad Skyrius visiškai nepagrįstai įsivėlė į N. M. skundų nagrinėjimą ir dėl to porą metų negali atlikti sklypo geodezinių matavimų. Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, gretimų sklypų savininkai gali ginčyti sklypo ribas, prašyti jas tikslinti ir pan., tačiau reikalauti, kad plane būtų pažymėti ar nepažymėti kokie nors objektai, joks teisės aktas nenumato.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV.

34Byloje kilęs ginčas dėl kelio servituto, nustatyto administraciniu aktu - Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v, panaikinimo.

35Byloje nustatyta, kad minėtu Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 183-v, J. R. (dabartinė jo teisių perėmėja - A. R.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10 ha žemės sklypą, esantį Juškaičių kaime, Šilutės rajone, paliekant teisę „kitiems naudotojams pravažiuoti į savo sklypus“. Šis apribojimas naudotis žemės sklypu, kaip kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) 0,07 ha dydžio, 1994 m. gegužės 6 d. buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre (t. 1 b. l. 123-125). Šio žemės sklypo gretimybė yra pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris šio servituto atžvilgiu yra viešpataujantis daiktas.

36Pareiškėja 2011 m. sausio 28 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama panaikinti servitutą A. R. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šį prašymą grindė tuo, jog servitutas tapo nereikalingas kaimynams, kurių žemės sklypai ribojasi su A. R. žeme, nes jokio kelio natūroje nėra. Tiek atsakovas, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos šio pareiškėjos prašymo netenkino, tai argumentuodami tuo, jog kelio servituto panaikinimui administracine tvarka nėra CK 4.135 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų – viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkų susitarimo (t.1 b. l. 18-19; 21-25; 126-128).

37Iš pareiškėjos skundo teismui matyti, kad pareiškėja ginčija būtent atsakovo atsisakymą administracine tvarka panaikinti kelio servitutą nustatytą A. R. žemės sklypui, bet neprašo panaikinti Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkio Nr. 183-v, kuriuo buvo nustatytas ginčijamas kelio servitutas, t. y., neginčija šio potvarkio teisėtumo.

38Toks skundo dalyko suformulavimas atitinkamai apsprendžia ir bylos nagrinėjimo teisme dalyką bei ribas, nes teisė suformuluoti skundo dalyką – materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, ir jo pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, priklauso pareiškėjui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 23; 52 straipsniai). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalį ir 138 straipsnio 3 dalį pareiškėjui yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme keisti skundo (prašymo) dalyką bei apribota jo teisė keisti bei pildyti ir skundo (prašymo) pagrindą.

39Visa tai lemia, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau pareiškėjo nurodytas skundo pagrindas turi būti susijęs su jo skundo dalyku suformuluotu teismui bei turi neperžengti jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribų. Todėl, tais atvejais, kai pareiškėjo nurodomi argumentai ir aplinkybės, kurios nėra susiję su skundo dalyku ar peržengia jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribas, paprastai, kaip pertekliniai, teisme yra nerevizuojami.

40Dėl paminėto, tie pareiškėjos argumentai, kurie yra siejami su Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25 d. potvarkio Nr. 183-v neteisėtumu, peržengia jos pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui ribas, todėl jie, kaip nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko, nebus nagrinėjami, apsiribojant tik su svarstymu tų argumentų, kuriais ginčijamas atsakovo atsisakymo administracine tvarka panaikinti jau nustatytą kelio servitutą teisėtumas.

41Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

42Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 9 dalį „Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.“ Servituto pasibaigimo pagrindai yra nustatyti Civilinio kodekso 4.130 straipsnyje. Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra servituto pasibaigimo pagrindas, kuris yra nurodytas Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei detalizuotas Civilinio kodekso 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga išnykus jo būtinumui.

43Viena iš būtinų sąlygų servitutui šiuo pagrindu pasibaigti, o tuo pačiu galimybė panaikinti jį administraciniu aktu yra tai, kad dėl servituto pasibaigimo turi susitarti tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai.

44Byloje nustatyta, kad tokio susitarimo tarp pareiškėjos – viešpataujančio daikto savininkės ir A. R. – tarnaujančio daikto savininkės, nėra. Be to, šio servituto būtinumo klausimas yra susijęs ir su kitų asmenų A. L. ir A. L. interesais, kurie yra suinteresuoti šio servituto buvimu bei teismine tvarka siekia pareiškėjos žemės sklype nustatyti tokio pat pobūdžio servitutą savo žemės sklypo atžvilgiu (t.1 b. l. 26-32). Tai, kad ginčijamas servitutas, pagal savo paskirtį, nėra identiškas vietinės reikšmės Juškaičių keliui, einančiam per šio ginčo šalių žemės sklypus, patvirtina civilinės bylos Nr. 2A-1020-479/2009 (Klaipėdos apygardos teismo 2009 12 28 sprendimas) bei apeliacinės instancijos teismui pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo (2012 02 14 ) apie A. R. žemės sklypui (unikalus Nr. 4400-2295-3434) nustatytą kelio servitutą duomenys.

45Visa tai lemia, kad nėra vienos iš būtinos sąlygos leidžiančios viešojo administravimo subjektui administracine tvarka panaikinti ginčo servitutą. Šiuo atveju tai gali būti daroma tik teismine tvarka (C K 4.135 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas, reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ir pan..

46Minėta, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro nustatymas aplinkybės ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas administracine tvarka atsisakė panaikinti ginčo servitutą. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad įstatymas nagrinėjamu atveju nesuteikia teisės atsakovui priimti sprendimo dėl ginčo servituto panaikinimo, o šio klausimo sprendimą priskiria bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijai.

47Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą atmesti.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą prašydama:... 5. 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. 2) įpareigoti atsakovą panaikinti kelio servitutą, nustatytą Šilutės... 7. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2011 m. sausio 28 d. pateikė skundą... 8. Pareiškėja skunde teigė, kad Šilutės rajono valdybos 1994 m. gegužės 2... 9. Pareiškėja teigė, jog ikiteismine tvarka pateiktuose skunduose nereiškė... 10. Pareiškėjos nuomone, minėtų institucijų sprendimuose neteisingai yra... 11. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės... 13. Trečiasis suinteresuotasis asmuo taip pat nurodė, kad pareiškėja nereiškia... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į skundą prašė skundo... 15. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, ginčas dėl servituto panaikinimo... 16. II.... 17. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu... 18. Teismas konstatavo, jog pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės žemės... 19. Teismo nuomone, faktinė aplinkybė, kad viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo... 20. Dėl įpareigojimo atsakovą panaikinti kelio servitutą teismas nurodė, jog... 21. III.... 22. Pareiškėja N. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 23. 1. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atliko tik formalų... 24. 2. Pareiškėja pabrėžia, kad vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų... 25. 3. Pareiškėja akcentuoja, kad atsižvelgiant į žemės sklypą, kurio... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo -... 27. 1. Skyrius 2011 m. kovo 9 d. protokolu Nr. 17PRT-8 nustatė, kad tarnaujančio... 28. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994,... 29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo A. R. prašo... 30. 1. Atsikirsdama į pareiškėjos argumentus dėl Šilutės rajono žemėtvarkos... 31. 2. Atsikirsdama į pareiškėjos argumentus dėl atsakovo įpareigojimo... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV.... 34. Byloje kilęs ginčas dėl kelio servituto, nustatyto administraciniu aktu -... 35. Byloje nustatyta, kad minėtu Šilutės rajono valdybos 1994 m. balandžio 25... 36. Pareiškėja 2011 m. sausio 28 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama panaikinti... 37. Iš pareiškėjos skundo teismui matyti, kad pareiškėja ginčija būtent... 38. Toks skundo dalyko suformulavimas atitinkamai apsprendžia ir bylos... 39. Visa tai lemia, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme... 40. Dėl paminėto, tie pareiškėjos argumentai, kurie yra siejami su Šilutės... 41. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės... 42. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 9 dalį „Administraciniu aktu nustatytas... 43. Viena iš būtinų sąlygų servitutui šiuo pagrindu pasibaigti, o tuo pačiu... 44. Byloje nustatyta, kad tokio susitarimo tarp pareiškėjos – viešpataujančio... 45. Visa tai lemia, kad nėra vienos iš būtinos sąlygos leidžiančios viešojo... 46. Minėta, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro nustatymas aplinkybės ar... 47. Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 49. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą... 50. Nutartis neskundžiama....