Byla eI-4174-331/2015
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus
1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui C. A. E., jo atstovui Karoliui Merkevičiui, atsakovo atstovui Giedriui Ožiūnui, vertėjui Giedriui Kašubai, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. A. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
2Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Nustatė
3Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014-05-26 sprendimu Nr. (15/6-12)-12PR-61 nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui C. A. E. pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
4Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti 2014-05-26 Migracijos departamento sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui C. A. E.“ Nr. (15/6-12)-12PR-61 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
5Paaiškino, kad iš kilmės valstybės išvyko todėl, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė (duomenys neskelbtini) valstijoje 2013 m. birželio mėnesį nužudė jo tėvą, nes jis buvo krikščionis, vertėsi žuvų verslu jų kontroliuojamoje šiaurinėje valstybės teritorijoje. Po šio incidento pareiškėjas bandė atgauti po tėvo mirties likusias prekes, tačiau galimai buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) grupuotės narių. Jis nuolat turėjo slapstytis, nes jautė grėsmę savo gyvybei. Manė, jog asmenys, kurie nužudė jo tėvą, kuris kaip ir pareiškėjas buvo krikščionis, gali nužudyti ir pareiškėją. Be kita ko, pareiškėjas paaiškino, jog pardavus jo velioniui tėvui priklausantį namą, nurodytos grupuotės nariai jį susprogdino, o asmenys, kurie iš jo namą buvo nupirkę, reikalavo sugrąžinti sumokėtus pinigus. Kreiptis į policiją ar kitas teisėsaugos įstaigas buvo beprasmiška, nes dauguma valdžios atstovų, o tame tarpe ir policininkai, yra musulmonai, todėl jam (krikščioniui) niekas nepadėtų.
6Mano, jog nurodytos aplinkybės pasižymi nuoseklumu ir pakankamu detalumu. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas nei sprendime, nei savo išvadoje nenustatė, jog pareiškėjo pateikti paaiškinimai būtų pripažįstami kaip prieštaringi ar akivaizdžiai su prieglobsčio prašymu nesusijusiais motyvais. Migracijos departamentas Prieglobsčio reikalų skyriaus išvadoje „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikos nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui C. A. E.“ (toliau – ir Išvada) taip pat nurodo, jog pareiškėjo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) veikiančią (duomenys neskelbtini) grupuotę bei esamus tam tikrus religinius nesutarimus tarp musulmonų bei krikščionių atitinka tikrovę. Pastarąją išvadą Migracijos departamentas padarė remdamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2013-10-25 pažyma Nr. NGA-15/6-3-22 (toliau – ir Pažyma). Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko vedinas patiriamos baimės dėl grėsmės jo sveikatai ir/ar gyvybei, o ši baimė atsirado dėl jo atžvilgiu patirto persekiojimo iš radikalios musulmonų tikėjimą ir santvarką propaguojančios grupuotės (duomenys neskelbtini).
7Atkreipė dėmesį, jog pats Migracijos departamentas pripažino, jog: 1) nėra pagrindo teigti, kad prieglobsčio prašytojas teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios nepatvirtintos rašytiniais įrodymais, vertinamos pareiškėjo naudai ir laikytinos tikrovę atitinkančiais materialiniais faktais; 2) pareiškėjo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) veikiančią (duomenys neskelbtini) grupuotę bei esamus tam tikrus religinius nesutarimus tarp musulmonų bei krikščionių atitinka tikrovę. Pareiškėjas negalėjo Migracijos departamentui pateikti jokių kitų tiesioginių ir/ar netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp jo padėties ir Konvencijos priežasčių, t.y. rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, apart jo paties nuoširdžių paaiškinimų, todėl Migracijos departamentas negalėjo šios aplinkybės aiškinti pareiškėjo nenaudai.
8Pareiškėjo nuomone, vien faktas, jog (duomenys neskelbtini) grupuotei iki jo išvykimo iš kilmės valstybės nepavyko sutrikdyti jo sveikatos ir/ar pasikėsinti į jo gyvybę kitais, nei jau nurodytais būdais, nereiškia, jog turi laukti, kol tokie veiksmai bus atlikti. Prieglobsčio teisėje yra laikomasi nuostatos, jog užtenka vien pagrįstos baimės, jog asmuo bus žiauriai kankinamas ar su juo bus žiauriai elgiamasi ir nereikalaujama laukti, kol tokie veiksmai bus faktiškai atlikti. Nurodytos aplinkybės ir įvykiai buvo pakankamai rimtas pagrindas, kad jis išvyktų iš savo kilmės valstybės.
9Be kita ko, Migracijos departamentas neleistinai sureikšmina ir suabsoliutina pareiškėjo apklausų metu nurodytus faktus apie sunkią jo finansinę padėtį kilmės šalyje. Mano, kad tai yra daroma tik dėl to, jog tokiu būdu yra siekiama tiesiog pateisinti atsisakymą suteikti pareiškėjui prieglobstį, nors realios ir reikšmingos prieglobsčio prašymo pateikimo aplinkybės nėra tinkamai nustatytos ir įvertintos.
10Pažymėjo, kad pareiškėjas vidinio persikėlimo galimybe nepasinaudojo, kadangi, jo manymu, net jei kitoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje pavyktų išvengti persekiojimo pavojaus, jis negalėtų joje įsikurti ir gyventi normalų gyvenimą, t.y. su kita valstybės teritorija pareiškėją nesieja jokie socialiniai ir/ar ekonominiai ryšiai, todėl neturėdamas kur gyventi, jis turėtų valkatauti, badauti bei susidurti su kitomis problemomis. Tokia persikėlimo galimybė neatitiktų geriausių prieglobsčio prašytojų interesų. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas nepasinaudojo vidinio persikėlimo galimybe - negali būti pateisinama priežastimi atsisakyti suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
11Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
12Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad prieglobsčio teisėje tarptautinės apsaugos suteikimą sąlygoja visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Migracijos departamente išnagrinėjus pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) asmeniškai nepatyrė jokių veiksmų, kurie atitiktų pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos kriterijų ir nėra jokio pagrindo prielaidai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų koks nors individualaus pobūdžio persekiojimas, smurtas arba žmogaus teisių pažeidimai. Atkreipė dėmesį, kad kilmės valstybe laikoma visa šalies teritorija, o ne tam tikra jos dalis. Remiantis turima informacija, šiuo metu dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės vykdomų veiksmų nesaugia teritorija laikoma tik šiaurinė bei kai kurios centrinės (duomenys neskelbtini) dalys, bet ne visa (duomenys neskelbtini) valstybė. Todėl pareiškėjas, būdamas pilnametis adekvatus asmuo ir pilnateisis (duomenys neskelbtini) pilietis, gali gyventi bet kurioje (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri laikoma saugia.
13Skunde pateikiami teiginiai yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė, nes pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia realus pavojus, dėl kurio pareiškėjui turėtų būti suteikta tarptautinė apsauga ar, kad jis negalėjo pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva ir įsikurti bei gyventi normalų gyvenimą
14Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundą atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
15S k u n d a s a t m e s t i n a s.
16Šioje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2014-05-26 sprendimo Nr. (15/6-12)-12PR-61, kuriuo nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga (duomenys neskelbtini) piliečiui C. A. E..
17Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuojantis kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
18Prieglobsčio prašytojo byloje Nr. NGA0027 (toliau – Migracijos departamento byla Nr. NGA 0027) esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014-02-26 traukinyje „Maskva- Kaliningradas“ pareiškėjas prašė suteikti politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikė (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2013-09-26, galiojantį iki 2018-09-25, tačiau nepateikė jokių dokumentų, apie teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Pirminėje apklausoje paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, priklausantis (duomenys neskelbtini) etninei grupei, išpažįsta krikščionybę. Jo gyvenamoji vieta kilmės šalyje buvo (duomenys neskelbtini) miestuose, turi 1 metų ir 6 mėnesių karinę patirtį, priklauso politinei partijai, nevedęs, turi vidurinį išsilavinimą, turėjo nuosavą verslą (elektroninis verslas), moka anglų kalbą, iš kilmės šalies išvyko, nes (duomenys neskelbtini) grupuotė dėl nežinomų priežasčių nužudė jo šeimą (Migracijos departamento byla Nr. NGA 0027, b. l. 1-19).
19Atsakovas 2014-03-27 atliko papildomą pareiškėjo apklausą, kurioje jis paaiškino, kad nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini) mieste ((duomenys neskelbtini) valstija) su savo tėvu, mama mirusi, kai jis dar buvo mažas, brolis apie 2 metus dingęs be žinios, jo įsitikinimu, brolis yra miręs. Baigęs vidurinę mokyklą pradėjo dirbti turguje, prekiavo elektroniniais prietaisais, nepriklauso jokiai politinei partijai, tačiau palaiko (duomenys neskelbtini) politinę partiją, už ją balsuoja rinkimuose. Iš kilmės šalies išvyko dėl to, kad (duomenys neskelbtini)grupuotė 2013 m. birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) valstijoje nužudė jo tėvą, kuris buvo katalikas, vertėsi žuvų verslu (duomenys neskelbtini) kontroliuojamoje teritorijoje šalies šiaurės dalyje. Kilmės šalyje tapo sunku pragyventi, turgų, kuriame prekiavo elektroniniais prietaisais, apytiksliai prieš 3 metus suniokojo (duomenys neskelbtini) grupuotė po to, kai pardavė tėvo namą, (duomenys neskelbtini) grupuotė pastarąjį susprogdino, namą įsigijusieji musulmonai reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, jis slapstėsi, bijojo būti nužudytas, miegodavo bažnyčiose, todėl 2013 m. rugsėjo mėnesį gavo (duomenys neskelbtini) pasą ir nusprendė pabėgti iš šalies, nes darbo neturėjo, jį gauti neįmanoma, giminaičių kilmės šalyje neturi, bijojo būti nužudytas (Migracijos departamento byla Nr. NGA0027, b. l. 27-33).
20Taigi nustatant, ar prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės yra tikros, būtina vadovautis teisės aktuose ir Europos Sąjungos prieglobsčio teisyne įtvirtintais prieglobsčio prašytojų teiginių (nurodytų aplinkybių) vertinimo principais. Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktas įpareigoja prieglobsčio prašytoją pateikti tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybes. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, kai nustatoma, jog su prieglobsčio prašytojo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams (abejonių privilegijos principas). Remiantis Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, abejonių privilegija netaikoma ir prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei jis klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. Todėl aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis Lietuvos Respublikoje įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos 2011-12-13 direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) 4 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimai.
21Todėl teismui svarbu nustatyti ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas (paaiškinimai) yra išsamūs ir pasižymi pakankamu detalumu, ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai neprieštarauja šeimos narių/kitų liudytojų pateiktai informacijai, ar pareiškėjo teiginiai neprieštarauja informacijai apie padėtį kilmės valstybėje ir visuotinai žinomiems faktams ir kt.
22Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją, teisme pateiktus paaiškinimus, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Vadovaujantis abejonių privilegijos principu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios nepatvirtintos rašytinais įrodymais, vertintinos pareiškėjo naudai ir laikytinos tikrovę atitinkančiais materialiniais faktais. Todėl teismas pareiškėjo pateiktas aplinkybes vertins pagal informaciją apie kilmės valstybę (Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2013-10-25 pažyma Nr. NGA-15/6-3-22, siekiant nustatyti ar prieglobsčio prašytojas atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo reikalavimus.
23Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio prašytojui gali būti suteiktas tik dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų jam esant už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Ši teisės norma iš esmės yra identiška Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstytai taisyklei. Abiejų teisės normų interpretavimas leidžia teigti, jog pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prašytojas grįžęs į kilmės šalį gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai biologinei teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Visais atvejais persekiojimo baimė turi būti pagrįsta viena Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodyta priežastimi. Galimas persekiojimas dėl nurodytų priežasčių turi būti pakankamai pagrįstas faktinių duomenų visuma, o ne hipotetine prielaida. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
24Įstatymo 87 straipsnis reglamentuoja papildomos apsaugos suteikimą užsieniečiui. Šiame straipsnyje numatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
25Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra „visiškai pagrįstos baimės“ prieglobsčio prašytojui egzistavimas, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt.). Nustatytos sąlygos „visiškai pagrįstos baimės“ buvimas, reiškia tai, kad ši sąlyga turi būti vertinama pagal objektyvius, o ne subjektyvius kriterijus, t.y. ji turi egzistuoti realiai, o ne kaip asmens, prašančio prieglobsčio, įsitikinimas.
26Pareiškėjo teigimu, jis iš kilmės šalies išvyko todėl, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė nužudė jo tėvą, bijojo būti nužudytas, nes tėvas jį finansiškai rėmė, nebegalėjo normaliai gyventi, neturėjo pinigų, kilmės šalyje yra nesaugu katalikams.
27Pagal Pažymoje (Migracijos departamento byla Nr. NGA0027, b. l. 34-44) pateiktą informaciją, (duomenys neskelbtini) veikia (duomenys neskelbtini) grupuotė, kuri suaktyvėjo nuo 2009 m., po to kai pabandė įvykdyti sukilimą ir sukurti (duomenys neskelbtini) atskirą islamo valstybę, valdomą pagal šariato teisę. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos pagrindinės žmogaus teisių problemos susijusios pirmiausia su sektantiškos grupuotės „Žmonės atsidavę Pranašo mokymui ir džihadui“, geriau žinomos jos pavadinimu hausa kalba „vakarietiškas mokymas yra prakeikimas“ (duomenys neskelbtini) įvykdytais nusikaltimais: žudynės, bombų sprogdinimai, žmonių grobimai ir kitokie įvykdyti išpuoliai. Šios grupuotės nariai žudo žmones, daug žmonių buvo suluošinta, masiškai naikintas turtas ir nuosavybė. Per metus ši ginkluota grupuotė nusikaltimus vykdė (duomenys neskelbtini) valstijose. Ši grupuotė, propaguojanti ekstremalų ir smurtinį islamą, naudojasi nebaudžiamumu ir siekia destabilizuoti padėtį šalyje, kurstydama nesantaiką tarp musulmonų ir krikščionių. Tokie išpuoliai paplitę daugiausia musulmonų gyvenamose (duomenys neskelbtini) šiaurinėse ir centrinėse valstijose. Ši grupuotė yra susitelkusi apie mažesnius miestelius šiaurės rytų (duomenys neskelbtini), po to, kai vyriausybė daugumą savo kovotojų atšaukė iš (duomenys neskelbtini) valstijos sostinės, kur buvo pagrindinis grupuotės štabas. Remiantis pilietinės visuomenės grupių ir žiniasklaidos pranešimais, politikų pasisakymais, (duomenys neskelbtini) grupuotė nužudė daugiau musulmonų nei krikščionių, nes jų pagrindinės veiklos bazės buvo daugiausia musulmonų gyvenamoje šiaurinėje šalies dalyje. Organizacijos Human Rights Watch 2014 m. metinėje ataskaitoje teigiama, kad „per smurtinius išpuolius (duomenys neskelbtini) valstijose apie 400 žmonių žuvo, buvo sugriauta daugybė namų. Naujienų agentūros Agence France-Presse (AFP) 2014 m. vasario mėn. pranešimuose apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) valstijoje teigiama, kad dėl valstijos politikų ir saugumo pajėgų abipusio nepasitikėjimo jau keli mėginimai pažaboti smurto išpuolius žlugo. „(duomenys neskelbtini) valstija yra šalies centrinėje dalyje, vadinamajame (duomenys neskelbtini) regione - tarp krikščioniškų pietų ir musulmoniškos šiaurės. JAV įsikūrusios Užsienio reikalų tarybos, sekančios įvykius centrinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, teigimu, tarp 2011-05-29 iki 2012-01-31, (duomenys neskelbtini) valstijoje užfiksuotas 1 131 mirties atvejis, sąlygotas socialinių, ekonominių ar religinių gyventojų nesutarimų. Konfliktas trunka nuo 2001 m., retkarčiais įvykstant nuožmiems išpuoliams: tuomet kariuomenės daliniai yra priversti imtis itin šiurkščių priemonių ramybei sugrąžinti. <...>. BBC 2014 m. sausio mėn. pranešimuose teigiama, kad dažniausia (duomenys neskelbtini) valstijoje vykstančių ginkluotų išpuolių priežastis - ginčai dėl žemės tarp pusiau klajoklių, piemenų, musulmonų fulanių ir krikščionių ūkininkų beromų. Organizacijos IRIN (angl. Integrated Regional Information Network) teigimu, „nuo 2010 m. daugiau nei 3 000 žmonių mirtys centrinėse (duomenys neskelbtini) valstijose nesusilaukė didesnio šalies valdžios dėmesio. Human Rights Watch užfiksavo šiurpinančius smurto protrūkius tarp musulmonų ir krikščionių (duomenys neskelbtini) valstijose-tai labiausiai konfliktų paveiktos vietovės. Daugiau nei 10 000 žmonių šiose valstijose buvo nužudyta nuo 1992 m. dėl etninių ar religinių nesutarimų. Human Rights Watch organizacijos atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad (duomenys neskelbtini) valdžia nesugebėjo pažaboti smurto, o nusikaltėliai retai kada buvo patraukiami atsakomybėn. Smurtas šiaurės rytų (duomenys neskelbtini) tęsiasi jau daugelį metų, dar iki atsirandant (duomenys neskelbtini), nors ši grupuotė yra prisiėmusi atsakomybę už kai kuriuos išpuolius (duomenys neskelbtini) valstijose. Dėl besitęsiančių šios grupuotės išpuolių kyla grėsmė, kad etninis ir religinis smurtas bus dar labiau eskaluojamas. 2013 m. lapkričio mėn. agentūros Agence France-Presse (AFP) duomenimis, ginkluoti užpuolikai nužudė 37 žmones (duomenys neskelbtini) valstijoje. Straipsnyje taip pat teigiama, kad (duomenys neskelbtini) islamistai yra itin aktyvūs šiaurinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, tačiau anksčiau jie yra rengę išpuolius ir (duomenys neskelbtini)valstijoje.
28Pažymoje pažymėta, kad religijų laisvės padėtis (duomenys neskelbtini) pablogėjo, pirmiausia, dėl grupuotės (duomenys neskelbtini) išpuolių, nepaisant valdžios pastangų apsaugoti bažnyčias. Ginkluota (duomenys neskelbtini) grupuotė, propaguojanti ekstremalų ir smurtinį islamą, naudojasi nebaudžiamumu ir siekia destabilizuoti padėtį šalyje, kurstydama nesantaiką tarp musulmonų ir krikščionių. Atsižvelgdama į padėtį šalyje, JAV tarptautinės religinės laisvės komisija (US Commission on International Religious Freedom) vėl rekomenduoja (duomenys neskelbtini) laikyti „šalim, keliančia ypatingą susirūpinimą“. Tokį (duomenys neskelbtini) statusą organizacija rekomenduoja nuo 2009 m. Ir 2012 m. religinis smurtas šalyje tesėsi, nors ne tokiu intensyvumu, kaip ankstesniais metais. (duomenys neskelbtini) gyvena apie 170 mln. gyventojų, kur apie 50 procentų sudaro musulmonai, 40 - krikščionys ir 10 - vietinių tikėjimų išpažinėjai.
29Įvertinus Pažymoje pateiktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), pareiškėjo pateiktus paaiškinimus apie (duomenys neskelbtini) grupuotę bei esamus tam tikrus religinius nesutarimus tarp musulmonų bei krikščionių atitinka tikrovę, tačiau tai neįrodo prieglobsčio prašytojui asmeniškai kylančios grėsmės pagrįstumo. Pareiškėjas nepateikė tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp jo padėties ir Konvencijos priežasčių, t. y. būtent rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas nenustatė jokių netiesioginių įrodymų siekiant reikalaujamo priežastinio ryšio nustatymo. Pareiškėjo baimė, jog (duomenys neskelbtini) grupuotė nužudė jo tėvą, todėl irgi gali būti nužudytas kilmės šalyje, taip pat jam kyla grėsmė būti nužudytam dėl išpažįstamos religijos (katalikas), yra tik jo paties subjektyvi nuomonė, o ne kylanti grėsmė kilmės šalyje. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kad dėl savo religijos, iš (duomenys neskelbtini) grupuotės asmeniškai patyrė persekiojimą, nes iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu nebuvo vykdomi individualus pobūdžio veiksmai, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie gali būti laikomi „persekiojimu“ Įstatymo bei Konvencijos prasme. Be to pareiškėjas ne kartą aiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl turimų finansinių problemų, negalėjimo susirasti darbo bei sunkaus pragyveno šalyje.
30Teismas sutinka su Migracijos departamento padaryta išvada, kad jokių objektyvių aplinkybių, atitinkančių įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje ir Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus, pareiškėjas nepateikė. Jo nurodyti faktai neatitinka pagrindinių kriterijų, dėl kurių suteikiamas pabėgėlio statusas, t. y. dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam. Pareiškėjo prašyme dėl pabėgėlio statuso suteikimo nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie leistų manyti, jog jis gali būti pripažintas pabėgėliu, todėl atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį ir nesuteikė pareiškėjui laikino prieglobsčio bei pabėgėlio statuso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėje byloje Nr. A756-1631/2008) yra pažymėjęs, jog viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pareiškėjas skunde teismui grėsmę jo kilmės valstybėje sieja su sistemingais žmogaus teisių ir laisvių pažeidimais (duomenys neskelbtini), bijo, kad su juo bus susidorota.
31Pareiškėjo Migracijos departamentui ir skunde teismui nurodytos aplinkybės dėl žmogaus teisių pažeidimo jo kilmės valstybėje negali būti pripažintos pakankamu pagrindu tenkinti prašymą, nes šios aplinkybės neatskleidžia asmeninės grėsmės pareiškėjui, t. y. jis apskritai nenurodė individualiai vertintinų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjo nurodytas nesugebėjimas rasti darbą ir save išlaikyti yra sąlygoti jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.
32Pareiškėjas prašo suteikti jam papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1-3 punktuose. Tačiau baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jos gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta. Taigi turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai. Konvencija reikalauja, kad visiškai pagrįsta persekiojimo baimė būtų susijusi su viena ar keliomis konvencijoje išvardytomis priežastimis: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei, politiniais įsitikinimais. Šis ryšys dar vadinamas priežastiniu ryšiu, jo esmė šiame kontekste yra ta, kad visiškai pagrįsta baimė kilo būtent dėl tam tikros priežasties, kuri įtvirtinta Konvencijoje.
33Pagal Migracijos departamento Pažymoje pateiktą informaciją, pagal Human Rights Watch informaciją apie (duomenys neskelbtini) grupuotės veiklą (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nestabili bei nesaugi padėtis yra tik šiaurinėje bei centrinėje (duomenys neskelbtini) dalyse dėl šiuose regionuose paplitusios (duomenys neskelbtini) grupuotės vykdomų veiksmų, kurie sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Tačiau apie kokius nors grupuotės vykdytus tendencingus veiksmus pietinėse (duomenys neskelbtini) valstijose nėra jokių duomenų, pažymoje teigiama, kad išpuoliai (duomenys neskelbtini) pietuose reikštų ir psichologinę (duomenys neskelbtini) pergalę, nes tai būtų įrodymas, jog grupuotė gali smogti bet kurioje šalies dalyje, ir kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ekonomikos lopšys ir daugiausia gyventojų visame žemyne turintis miestas, taip pat yra (duomenys neskelbtini) taikinyje. Nepaisant paskelbto (duomenys neskelbtini) grasinimo pietinėms valstijoms, grupuotė (duomenys neskelbtini) pietuose taip ir nesurengė jokios sėkmingos atakos.
34Teismas laiko, kad atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, nėra teisinių pagrindų, kad pareiškėjas grįžęs į (duomenys neskelbtini) bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su juo tiesiogiai susijusių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad šiuo metu prieglobsčio prašytojui (duomenys neskelbtini) asmeniškai galėtų grėsti veiksmai, kurie sudarytų sąlygas jo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, išvardintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, pažeidimams (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo argumentai nelaikytini pakankamu individualios grėsmės įrodymu.
35Įvertinęs teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas 2014-05-26 sprendimu Nr. (15/6-12)-12PR-61 pagrįstai nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui C. A. E. pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
36Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo.
37Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas
Nutarė
38pareiškėjo C. A. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
39Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.